75424b5f-e325-4698-be78-82e1f23e7784 · Marijampolės apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-17-443/2016Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01002-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.2. (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 6 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D., suinteresuotiesiems asmenims K. D. ir G. D. bei G. D. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant K. D. ir G. D., ir nustatė: pareiÅ¡kėjas V. D. savo 2014-09-26 pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo tėvo R. D. mirties 2013 m. liepos 6 d. priėmė faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kime nurodoma, kad tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotieji asmenys – R. D. sÅ«nÅ«s, pirmos eilės įpėdiniai.

Testamento tėvas nepaliko. Tėvas 1960 m. gegužės 15 d. buvo sudaręs santuokÄ su pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotųjų asmenų motina A. D., jų iÅ¡tuoka įregistruota 1974 m. gegužės 15 d. PareiÅ¡kėjas nurodo mirusį tėvÄ palaidojęs, prižiÅ«rįs tėvo kapÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tėvui mirus, liko jo asmeniniai daiktai, dokumentai bei 176/1053 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo teigimu, po tėvo mirties jis pradėjęs rÅ«pintis paliktu turtu, leidęs juo naudotis kitiems asmenims, saugÄ s jį, prižiÅ«rįs, juo rÅ«pinantis kaip nuosavu turtu, naudojÄ s savo nuožiÅ«ra kaip jo savininkas.

Visa tai darÄ s atvirai ir vieÅ¡ai, niekas jam nepareiÅ¡kęs jokių pretenzijų dėl tėvo palikimo. Ä® notarų biurÄ nurodo nesikreipęs. Norįs susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tam reikia nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties priėmė faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti jo paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad suinteresuotieji asmenys palikimo po tėvo mirties nepriėmė, į notarų biurÄ ar teismÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl manÄ s, kad jie neprieÅ¡tarauja praÅ¡omo fakto nustatymui (b. l. 2-3).             Suinteresuotas asmuo K.

D. teismui 2016 m. balandžio 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant. IÅ¡ K. D. 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismui pateikto atsiliepimo į V. D. pareiÅ¡kimÄ matyti, kad suinteresuotas asmuo K. D. nesutinka su pareiÅ¡kėjo V. D. praÅ¡ymu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, K. D. atsisakymo raÅ¡tÄ nuo tėvo žemės paveldėjimo įvardija kaip iÅ¡gautÄ apgaulės bÅ«du (b. l. 71).          Suinteresuoto asmens G. D. atstovė teismui 2016 m. balandžio 18 d. pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ G.

D. ir atstovei nedalyvaujant. IÅ¡ G. D. 2015 m. rugpjūčio 17 d. teismui pateikto atsiliepimo į V. D. pareiÅ¡kimÄ matyti, kad suinteresuotas asmuo G. D. nesutinka su pareiÅ¡kėjo V. D. praÅ¡ymu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nurodo, kad jau apie 10 m. gyvena Airijoje, nuo 2010 m. gegužės 19 d. ten deklaravęs savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tik atsitiktinai, kalbėdamas telefonu su motina sužinojo, kad brolis V. D. yra kreipęsis su pareiÅ¡kimu į Å akių rajono apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad priėmė tėvo palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti.

G. D. tik tada sužinojęs apie tėvo mirtį (b. l. 72-73).  Pareiškėjo V. D. pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas.Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardintų sÄ lygų visumai, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo.

Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo bÅ«das – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001 ir kt.).

Taigi, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 str.).

Kartu teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, bÅ«tų pagrįsta, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Å ioje byloje teismas vertina, jog pareiÅ¡kėjo V. D. teiginiai teismui pateiktame pareiÅ¡kime apie po tėvo mirties jo pradėjimÄ rÅ«pintis tėvo paliktu turtu, leidimÄ juo naudotis kitiems asmenims, jo saugojimÄ , prižiÅ«rėjimÄ , tuo rÅ«pinantis kaip nuosavu turtu, naudojimÄ savo nuožiÅ«ra kaip jo savininko, yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais.

Ä® Å¡iÄ bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – mokėjimo kvitas ir žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2013 metus (b. l. 17-18) teismo vertinami esant nepakankamais įrodymais praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, kad visa tai daręs atvirai ir vieÅ¡ai, niekas jam nepareiÅ¡kęs jokių pretenzijų dėl tėvo palikimo priėmimo, kad su tuo sutinkantys ir dėl palikimo priėmimo nesikreipę pareiÅ¡kėjo broliai K.

D. ir G. D. – nepagrįsti ir neteisingi, prieÅ¡taraujantys teismo nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms. IÅ¡ byloje esančių suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų matyti, kad jie prieÅ¡tarauja juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui pagal pareiÅ¡kėjo V. D. pareiÅ¡kimÄ (b. l. 71-73): suinteresuotas K. D. savo atsisakymÄ nuo tėvo R. D. palikimo (žemės) (b. l.

15) teismui pateiktame savo atsiliepime įvardijo kaip iÅ¡gautÄ apgaulės įtakoje, o užsienyje gyvenantis suinteresuotas asmuo G. D. nurodo tik atsitiktinai, iÅ¡ telefoninio pokalbio su motina sužinojęs apie tėvo mirtį. Suinteresuoto asmens G. D. neatsisakymÄ nuo tėvo palikimo patvirtina ir aplinkybė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė D. I. V. prašė civilinę bylÄ Nr. 2-975-443/2015 (Å¡ių metų bylos Nr. 2-17-443/2016) sustabdyti, kadangi Å akių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1138-443/2015 (Å¡ių metų bylos Nr. 2YT-23-443/2016) dėl termino palikimui priimti G.

D. pratęsimo, kadangi tos dvi bylos tarpusavyje susijusios ir atitinkamo sprendimo priėmimas vienoje darys įtakÄ kitos galimam sprendimui. Å akių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (b. l. 86-87) suinteresuoto asmens G. D. atstovės praÅ¡ymÄ tenkino visiÅ¡kai – sustabdė civilinę bylÄ Nr. 2-975-443/2015 dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjo V. D. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotiems asmenims byloje esant G. D. bei K. D. iki tol, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Å akių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1138-443/2015 dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiÅ¡kėjo G.

D. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotiems asmenims byloje esant V. D. ir K. D.. IÅ¡ LITEKO sistemos duomenų matyti, kad Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-23-443/2016 pareiÅ¡kėjui G. D. atnaujintas praleistas terminas papildomam 3 mėnesių terminui R. D., mirusio 2013 m. liepos 6 d., įraÅ¡as Nr. 12 apie tai įraÅ¡ytas 2013m. liepos 8 d., palikimui priimti. Å i nutartis įsiteisėjo, todėl teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-17-443/2016 nagrinėjimÄ (b. l. 93).

PareiÅ¡kėjas V. D. ne tik nepateikė jo pareiÅ¡kime nurodomų įrodymų – liudytojų, kuriuos į teismÄ buvo įsipareigojęs pakviesti pats (b. l. 3), tačiau ir pats ne vienÄ kartÄ kviečiamas paties pareiÅ¡kėjo nurodytu adresu, neatvyko į teismo posėdžius 2016 m. kovo 24 d. 13.30 val. ir 2016 m. balandžio 19 d. 10 val. Teismui gražintos per „Lietuvos paÅ¡tÄ â€œ siųstos siuntos pareiÅ¡kėjui V. D. su praneÅ¡imais apie posėdžių vietÄ ir laikÄ , paÅ¡tui atžymėjus, kad adresatas neatsiėmė procesinių dokumentų paÅ¡te (b. l. 95, 101).

Lietuvos Respublikos CPK 121 str. 1 d. nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami praneÅ¡ti teismui ir kitiems dalyvaujantiems asmenims apie kiekvienÄ procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do, adreso paÅ¡to korespondencijos siuntoms pasikeitimÄ . Lietuvos Respublikos CPK 121 str. 2 d. numatyta, kad jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.PareiÅ¡kėjas V. D. savo gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini) yra ne kartÄ nurodęs teismui adresuotame pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei kituose dokumentuose (b. l. 2-3, 56, 81, 82), tokiu adresu V.

D. buvo Å¡aukiamas į teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. 9 val. posėdį, pareiÅ¡kėjas Å¡aukimÄ pasiraÅ¡ytinai priėmė ir posėdyje dalyvavo (b. l. 80, 83-84). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad teismui nėra žinoma pareiÅ¡kėjo darbo vieta (b. l. 103), teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjui teismo siųstas Å¡aukimas į teismo 2016 m. balandžio 19 d. 10 val. posėdį paskutiniu teismui žinomu pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos adresu yra įteiktas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir teismo posėdyje iÅ¡tirtas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas V.

D. byloje neįrodė, jog po savo tėvo R. D. mirties 2013 m. liepos 6 d. priėmė faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimÄ turtÄ .  Suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė D. I. Vinklerytė pateikė teismui praÅ¡ymÄ (b. l. 96, 106) priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. D. advokatės atstovaujamo G. D. naudai jo turėtas 600 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė tas iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 97-98, 107). Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nurodyta, kad ypatingosios teisenos dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Å iuo atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. D. priteistinos suinteresuoto asmens G. D. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios, teismo vertinimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. nuostatomis nėra per didelės.  Taip pat valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 16,42 Eur.Ä®vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 3 d., 269 str. 1 d., 443 str. 6 d.-9 d., 444-448 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo V.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė teismui žinoma  gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė teismui žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), suinteresuotajam asmeniui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.  Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė teismui žinoma  gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 16,42 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 42 eurocentus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Arturas Rauktys