7540e17f-42e9-47ec-9151-2a2bb3ecb595 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-209-908/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00028-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.9.3; 21.11.8; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S.,

nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymÄ L. S.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. L.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ L. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo buvo tenkintas G. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-34-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau ir – Vilniaus AVPK, Institucija) 2023 m. sausio 25 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. 57-ANR_N-34-2023 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d., 21.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), savo veiksmais (sudavimu pirÅ¡tu vaikams per galvÄ , spaudimu kaklo ir peties srityje) neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, dėl to jo veiksmai prieÅ¡taravo vaikų interesams ir pažeidė vaikų teisę į sveikatÄ bei saugiÄ aplinkÄ . G. S. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. skundÄ , Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta, nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog G. S. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose 2023 m. birželio 9 d. gautas nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ L. S. praÅ¡ymas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-134-927/2023 medžiaga. Teisėjos rezoliucija L. S. leista susipažinti su bylos medžiaga.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose 2023 m. birželio 15 d. gautas nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ L. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį prašymai ir argumentai

5. Apeliaciniu nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ L. S. skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. II-134-927/2023 ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės – netenkinti G. S. skundo. Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma priimti L. S. turimus raÅ¡ytinius įrodymus.

5.1. Apeliantės teigimu, jos buvęs sutuoktinis G. S. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 28 d. smurtavo prieÅ¡ pas jį viešėjusius jų vaikus. Skunde nurodoma, kad Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo tada, kai 2022 m. rugpjūčio 30 d. vakare po apsilankymo pas tėtį O. S. mamai pasakojo, jog tėtis jį ir jo brolį D. S. ne kartÄ mušė dėl įvairių priežasčių, taip pat paėmė O. S. mobilųjį telefonÄ , o tai vaikui sukėlė papildomÄ nerimÄ . Apeliantė nurodo, kad vaikai tėvo veiksmus ir smÅ«gius jai rodė konkrečiais veiksmais, sakė, kad jiems labai skaudėjo. Be to, vaikai atsisako vykti pas tėvÄ , nes jis labai dažnai juos muÅ¡a.

5.2. Skunde teigiama, kad vaikai mamai pasakotas aplinkybes patvirtino 2022 m. rugsėjo 5 d. pokalbio su Panevėžio psichologijos centro psichologe metu, taip pat apie patirtÄ tėvo smurtÄ vaikai pasakojo ir psichologei A. K.. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad smurtas prieÅ¡ vaikus buvo naudojamas ne vienÄ kartÄ , o sistemingai. Be kita ko, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 G. S. pats pripažino, kad jis prieÅ¡ vaikus naudojo fizinę prievartÄ . Apeliantės teigimu, vaikų paaiÅ¡kinimai skirtingu laiku skirtingiems asmenims sutampa ir nėra iÅ¡galvoti, vaikai dėl tėvo elgesio patyrė stresÄ , nemigÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. teiginys, jog vaikams yra įteigta apie fizinį smurtÄ , yra gynybinė versija, nepagrįsta nei teisingumo, nei protingumo kriterijais. L. S. vertinimu, Institucijos sprendimas pripažinti G. S. kaltu padariusiu nusižengimÄ , nurodytÄ ANK 72 straipsnio 1 dalyje, buvo teisingas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. S. tikrai smurtavo prieÅ¡ vaikus.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius praÅ¡o palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Institucijos vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame detaliai apraÅ¡yti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (praÅ¡ymu dėl naujų dokumentų prijungimo) administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. nesutinka su L. S. apeliaciniu skundu, nes jame, G. S. manymu, naudojamasi iÅ¡kraipytais įrodymais.

7.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, kad apeliantė netinkamai auklėja vaikus, neleidžia jiems susitikti su tėvu, nuolatos jiems kalba apie smurtÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. vertinimu, L. S., siekdama nuslėpti savo pačios netinkamÄ auklėjimÄ ir pakenkti G. S., Å¡ia situacija naudojasi darydama spaudimÄ buvusiam sutuoktiniui kaip pateisinimÄ jo ir vaikų bendravimo ribojimui.

7.2. G. S. pabrėžia, kad L. S. yra ne kartÄ bausta už netinkamÄ vaikų auklėjimÄ , taip pat yra bausta už Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. nutarties nevykdymÄ . Atsiliepime nurodoma, kad vaikų motina nevykdo teismo sprendimo, daugiau nei 10 mėnesių, atsisako socialinių paslaugų, neklauso vaiko teisių tarnybos rekomendacijų ir t. t.

7.3. Be kita ko, G. S. nesutinka su L. S. argumentais, kad jis civilinėje byloje prisipažino naudojęs smurtÄ prieÅ¡ vaikus. Minėtame teismo posėdyje buvo daromas garso įraÅ¡as ir teisėja bÅ«tų atsižvelgusi, jeigu jis tai bÅ«tų pripažinęs. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad civilinėje byloje teismas tenkino tik L. S. praÅ¡ymÄ dėl alimentų padidinimo, kuriam pritarė ir pats G. S., tačiau praÅ¡ymÄ dėl bendravimo tvarkos keitimo atmetė ir paliko nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ .

8. Teismo posėdžio metu L. S. prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ , o Institucijos atstovas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

L. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ byloje, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Institucijos nutarimÄ ir G. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Dėl nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ (ne)dalyvavimo procese

10. Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, G. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad suduodamas pirÅ¡tu vaikams per galvÄ , spausdamas kaklo ir peties srityje neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, dėl to G. S. veiksmai prieÅ¡taravo vaikų interesams ir buvo pažeista jų teisė į sveikatÄ bei saugiÄ aplinkÄ (1 t., b. l. 13–15).

11. Administracinio nusižengimo byloje apeliantės L. S. ir atsakomybėn traukiamo G. S. vaikai – D. S. ir O. S. – pripažinti nukentėjusiaisiais. Byloje neabejotinai nustatyta, kad tiek D. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)), tiek ir O. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra mažamečiai. Pagal ANK 584 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymÄ (tėvai, įtėviai, globėjai, rÅ«pintojai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija). Atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas traukiamas administracinėn atsakomybėn, proceso metu vaikų interesams turėjo atstovauti jų motina. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymÄ â€“ jų motina L. S. – nebuvo informuota apie procesÄ pirmosios instancijos teisme, vykusį pagal G. S. skundÄ dėl Institucijos nutarimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo procese nebuvo užtikrintos nukentėjusiųjų ir jų atstovės pagal įstatymÄ teisės, numatytos ANK 579 straipsnio 1 dalyje.

12. Pažymėtina, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimÄ , be kita ko, užtikrina ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylÄ nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytÄ proceso veiksmÄ , taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui Å¡alių praÅ¡ymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trÅ«ksta įrodymų, juos iÅ¡reikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimÄ tyrusiÄ institucijÄ Ä¯rodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).

13. ANK 645 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas (dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų) vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Tais atvejais, kai paaiÅ¡kėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, nustatęs, kad bylos apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai arba nepakankamai iÅ¡samiai, ne tik gali, bet ir privalo bÅ«ti aktyvus ir pats atlikti įrodymų tyrimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-87-976/2022).

14. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes bei formuojamÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylÄ dėl nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu apklausė nukentėjusiųjų atstovę pagal įstatymÄ L. S., taip pat prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos prijungė proceso dalyvių pateiktus duomenis, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymÄ (past. – pateikė G. S.) bei 2022 m. gruodžio 8 d. psichologės R. M. iÅ¡vadÄ bei 2022 m. gruodžio 8 d. informacinį praneÅ¡imÄ (past. – pateikė L. S.). Tokiu bÅ«du apygardos teisme vykusiame apeliaciniame procese buvo užtikrinta proceso dalyvių teisė pateikti reikÅ¡mingus dokumentus bei nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ teisė dalyvauti nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bei duoti parodymus (ANK 579 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, apeliacinio proceso metu buvo atliktas įrodymų tyrimas ir iÅ¡taisytas apylinkės teismo padarytas procesinis pažeidimas.

Dėl ANK 72 straipsnio 1 dalies taikymo

15. Nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymÄ L. S. įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių, kad G. S. vaikų atžvilgiu naudojo fizinę prievartÄ . Apeliantės nuomone, G. S. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklausta nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymÄ L. S., taip pat iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis bei dalinio įrodymų tyrimo metu prie bylos medžiagos prijungtus naujus duomenis, nenustatė pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.

16. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi bÅ«ti ir motyvuotai įvertintos. Pabrėžtina, kad nukentėjusiajam, taip pat kaip ir kitiems proceso dalyviams, nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos nepagrįstomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

17. ANK IX skyriuje įtvirtinti administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima. ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko teisių pažeidimu pripažįstamas neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. ANK 72 straipsnio 1 dalis yra teisės norma su blanketine dispozicija, todėl atsakomybę pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad G. S. inkriminuojamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – VTAPĮ) 8 straipsnyje ir 43 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimas (1 t., b. l. 13–14).

18. VTAPÄ® 8 straipsnyje (tiek suvestinėje redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. (G. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu), tiek Å¡iuo metu galiojančioje redakcijoje) įtvirtinta vaiko teisė mokytis, o VTAPÄ® 43 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas vaiko laikino apgyvendinimo tvarka. Kaip jau buvo minėta, G. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl veiksmų, kurie Institucijos (taip pat ir apeliantės) įsitikinimu, pažeidžia vaikų teisę į sveikatÄ ir saugiÄ aplinkÄ . Akivaizdu, kad Institucijos nutarime nurodytos VTAPÄ® nuostatos, kurių pažeidimas inkriminuojamas G. S., nėra susijusios su nutarime apraÅ¡yta pažeidimo esme, o Institucijos nutarime nurodytose nuostatose įtvirtintas reglamentavimas pasikeitęs nuo 2018 m. liepos 1 d. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo protokolui ar nutarimui keliami ne tik formos, bet ir griežti turinio reikalavimai – tokiuose procesiniuose dokumentuose turi bÅ«ti aiÅ¡kios, konkrečios ir administracinio nusižengimo dispozicijÄ atitinkančios pažeidimo aplinkybės, nes toks dokumentas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui. Be to, viena iÅ¡ kaltinamo nusižengimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos G. S. atžvilgiu suraÅ¡ytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, neatitinka nutarimo turiniui keliamų reikalavimų ir neužtikrina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti, kokiuose teisės aktuose (jų straipsniuose, dalyse) yra numatytas reikalavimas, kurio pažeidimu asmuo yra kaltinamas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. S. atžvilgiu suraÅ¡ytame Institucijos nutarime iÅ¡ esmės perkelti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pateikti teiginiai dėl įvykio atitikties ANK 72 straipsniui.

20. Nepaisant to, kas anksčiau paminėta, iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos visumos matyti, kad G. S. iÅ¡ esmės suprato, kuo yra kaltinamas ir pateikdamas skundÄ pirmosios instancijos teismui siekė apginti savo pozicijÄ dėl jo atžvilgiu suraÅ¡yto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas.

21. Nagrinėjamoje byloje Institucijos nutarimas, kuriuo G. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo priimtas, remiantis Vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus pateiktomis Vaiko situacijos vertinimo anketomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ praneÅ¡ime pateiktomis iÅ¡vadomis bei psichologo pažyma-konsultacija dėl poros (L. S. ir G. S.) tiesioginės terapijos (1 t., b. l. 143–145). Visgi, atsiliepimu į L. S. apeliacinį skundÄ Institucija prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta, nepakeistÄ , nes, Institucijos, manymu, jis pagrįstas ir teisėtas.

22. Pabrėžtina, kad ANK 567 straipsnio 3 dalyje eksplicitiÅ¡kai numatyta, jog tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat iÅ¡gauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis), o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog administracinis nusižengimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Priimant sprendimÄ patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali bÅ«ti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimÄ padariusio asmens kaltės; o asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali bÅ«ti konstatuotas tik kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principÄ (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumÄ tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovė L. S. parodė, kad apie G. S. smurtinius veiksmus judviejų mažamečių vaikų atžvilgiu jai papasakojo patys sÅ«nÅ«s, 2022 m. rugpjūčio 28 d. grįžę po dviejų savaičių atostogų su tėvu. Berniukai sakė, kad buvo su tėčiu prie jÅ«ros. Mažasis D., kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, padarė ,,kaku“ į kelnes ir dėl to buvo tėvo apžnaibytas į petį, galvÄ . D. mamai nurodė, jog tėtis žnaibė, o brolis O., kuriam buvo (duomenys neskelbtini) metai, patvirtino, kad tėtis žnaibė į petį ir kaklÄ . O. ne tik patvirtino brolio žodžius, bet ir sakė, jog tėtis duoda per galvÄ sprigtus. Anot atstovės, žnybimo, davimo per galvÄ Å¾ymių nesimatė. Vaikai jai (L. S.) parodė, kaip tėvas smurtavo prieÅ¡ juos, teigė, kad D. skaudėjo, jis verkė. Visa tai berniukai papasakojo ir psichologei, kuri kreipėsi į vaikų teisių tarnybÄ . Vaikus apklausė vaikų teisių tarnyboje ir jie viskÄ taip pat papasakojo, kÄ jiems darė tėvas bÅ«nant prie jÅ«ros. AnalogiÅ¡kas aplinkybes sÅ«nÅ«s papasakojo ir Å¡eimos gydytojai, pas kuriÄ lankosi. Gydytoja parašė siuntimÄ pas raidos specialistę, nes vaikams atsirado miego, kalbos sutrikimai. Raidos specialistė paskyrė terapijÄ , kuriÄ vaikai lankė beveik metus laiko. L. S. teigimu, tokie tėvo veiksmai nėra vienkartiniai (2021 m. buvo nustatytas vaikų teisių pažeidimas; 2022 m. rugsėjo mėn. vaiko teisių tarnyba taip pat užfiksavo pažeidimus, kad yra netinkamai taikoma tėvo valdžia netinkamas auklėjimas bei priemonės, kad vaikai yra nesaugioje aplinkoje, kur jie patiria fizinį bei psichologinį smurtÄ ) (2 t., b. l. 70-75).

24. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės parodymų, ji apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes sužinojo iÅ¡ savo mažamečių vaikų pasakojimų. Anot atstovės, tokias pat aplinkybes berniukai papasakojo ir psichologams, Å¡eimos gydytojai, taip pat vaikų teisių tarnybos atstovams. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, vaiko teisių apsauga ir skatinimas yra pagrindinis Europos SÄ jungos darbo Europos SÄ jungos viduje ir užsienyje tikslas, kuris nustatytas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijoje, kurios 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti bÅ«tinÄ apsaugÄ ir globÄ . Jie gali laisvai reikÅ¡ti savo nuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandÄ (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartija, 2012/C 326/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2021). Pastebėtina tai, kad analizuojamas įvykis metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 30 d., D. S. buvo (duomenys neskelbtini) metai, o O. S. – (duomenys neskelbtini) metai.

25. Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. sausio 6 d. teismo psichologo nuomonę apie iÅ¡klausytÄ vaikų (D. S. ir O. S.) nuomonę, pateiktÄ raÅ¡tu. Atkreipiant dėmesį į duomenis dėl pokalbio su D. S., pažymėtina, kad vaikas atsakė neigiamai, kai jo buvo paklausta, ar tėčio namuose jis (G. S.) kalba apie mamÄ , tačiau to paties klausiant mamos atžvilgiu, D. S. atsakė, kad „mama sako, jog tėtis muÅ¡a jį patį“; be to, psichologės vertinimu, susidarė nuomonė, kad vaikas turi iÅ¡ aplinkos suformuotÄ nuostatÄ Ä¯ „muÅ¡imo“ sÄ vokÄ , tačiau jam pačiam aiÅ¡kiai įvardinti, kas yra muÅ¡imas ir kaip tėtis jį muÅ¡a, sekėsi sudėtingai (1 t., b. l. 75). IÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s duomenys pateikti ir iÅ¡vadoje dėl pokalbio su O. S., kuris sakė, kad mama dažniausiai apie tėtį nekalba nieko, tačiau kartais sako, jog jis negražiai elgiasi; kartais mama sako, jog tėtis juos muÅ¡a; tačiau neprisimena, kad tėtis kažkÄ kalbėtų apie mamÄ (1 t., b. l. 79). Å ias aplinkybes pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime.

26. Atsižvelgiant į tai, kad teismo psichologės vertinimu, vaikams „muÅ¡imo“ sÄ voka gali bÅ«ti suformuota iÅ¡ aplinkos, svarbu pažymėti, jog vaikai – D. S. ir O. S. – gyvena su motina L. S.. Be to, Å¡iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į apeliacinės instancijos teisme prie bylos medžiagos prijungtÄ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2023 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tÄ â€žDėl D. S. ir O. S.“, kuriame nurodoma, kad mamos (past. – L. S.) susirÅ«pinimas vaikų saugumu didesnis nei iÅ¡reikÅ¡tas psichologinės pagalbos poreikis; be to, susitikimo metu iÅ¡oriÅ¡kai buvo stebimas padidintas vaikų nerimastingumas dėl Å¡eimos krizės, destruktyvių tėvų tarpusavio santykių (2 t., b. l. 59). Å ių duomenų visuma neleidžia neabejotinai pritarti apeliantės skunde iÅ¡dėstytai pozicijai, kad G. S. teiginiai apie vaikams įteigtÄ smurtÄ yra nepagrįsta gynybinė versija.

27. Apeliantės teigimu, vaikų tėvas G. S. prieÅ¡ vaikus smurtavo ne vienÄ kartÄ , o sistemingai, visgi, pažymėtina, kad teismo psichologei D. S., paklausus jo, kiek kartų tėtis jį yra mušęs, atsakė, jog daug, tačiau vėliau su rodomuoju pirÅ¡tu parodė, kad vienÄ kartÄ (1 t., b. l. 75), o O. S., pasiteiravus jo, ar po „įžnybimų“ jaučia skausmÄ , jis atsakė, kad skausmo Å¡iek tiek junta, o paklausus, kiek tokių „muÅ¡imo“ kartu buvo, O. S. atsakė, jog „biÅ¡kį daug“ (1 t., b. l. 79). Be to, pabrėžtina, kad G. S. Institucijos nutarimu yra inkriminuojamas tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmai.

28. Atkreipiant dėmesį į apeliantės argumentus, kad G. S. civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 praktiÅ¡kai pripažino naudojęs fizinę prievartÄ prieÅ¡ vaikus, pažymėtina, jog iÅ¡ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. balandžio 3 d. sprendime (past. – Å¡is teismo nėra įsiteisėjęs, nes L. S. buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui) konstatuotų faktinių aplinkybių matyti, jog Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro specialistams atlikus vertinimÄ buvo nustatytas rizikos ir apsaugos veiksnys: nepakankamos vaikų atstovų pagal įstatymÄ Å¾inios ir įgÅ«džiai, susiję su vaikų raida ir branda, dėl kurių vaikų atstovai pagal įstatymÄ nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jų amžių bei poreikius atitinkančios raidos. Taip pat sprendime konstatuota, kad dėl Å¡alių (L. S. ir G. S.) konfliktiÅ¡kų ir prieÅ¡iÅ¡kų tarpusavio santykių nėra vykdomas 2022 m. rugsėjo 21 d. pagalbos Å¡eimai planas Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad analizuojama situacija dėl tariamai G. S. panaudoto fizinio smurto vaikų atžvilgiu, taip pat ir pačiais apeliantės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. vaikais gali bÅ«ti naudojamasi buvusių sutuoktinių konflikte. IÅ¡ viso proceso metu Å¡alių teiktų paaiÅ¡kinimų ir duomenų matyti, jog tiek apeliantė, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. akcentuoja vienas kito jų vertinimu, neigiamai vaikus veikiančius veiksmus, o didžioji dalis jų pateiktų dokumentų, kuriuos buvo praÅ¡oma prijungti prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos, iÅ¡ esmės atspindi situacijÄ esamuoju metu, tačiau neabejotinai nepatvirtina smurtinių veiksmų, kurie konkrečiai yra inkriminuojami G. S.. Kaip jau buvo minėta, G. S. inkriminuojamas vienkartinis fizinio smurto panaudojimas vaikų atžvilgiu, dėl to ir apeliacinės instancijos teismas apeliacinę bylÄ nagrinėja bÅ«tent analizuojamo atvejo ribose. Atsižvelgiant į vaikų amžių, nevienareikÅ¡miÅ¡kus jų pasisakymus, taip pat į bendrÄ tarp vaikų tėvų susiklosčiusiÄ itin konfliktiÅ¡kÄ situacijÄ , nėra pagrindo spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. neabejotinai atliko jam inkriminuotus veiksmus, pažeidžiančius vaikų teises (ANK 72 straipsnio 1 dalis).

30. Nors vaikų apsaugos ir jų teisių bei interesų užtikrinimas yra vienas iÅ¡ valstybės uždavinių, o į Å¡ias vertybes nukreipti teisės pažeidimai yra pavojingi, nes gali sukelti ilgalaikius padarinius, tačiau sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Ä®rodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo surinkta duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog G. S. veiksmuose nustatyti visi ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ ir bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo neabejotinai spręsti, kad G. S. atliko vaikų teises pažeidžiančius veiksmus. Tai sudaro pagrindÄ palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Eglė Gruodienė