753fa4c8-b027-474b-9a9b-69db19cf891e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-10794-907/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05031-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2; 3.1.14.8.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. rugpjūčio 22 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, raÅ¡ytinio proceso tvarka susipažinusi su ieÅ¡kovės A. Č. ieÅ¡kiniu atsakovui R. G., institucijai, duodančiai byloje iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko pavardės keitimo be tėvo sutikimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė A.

Č. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su ieÅ¡kiniu atsakovui R. G., institucijai, duodančiai byloje iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko pavardės keitimo be tėvo sutikimo. IeÅ¡kinį atsisakytina priimti. Viena iÅ¡ tinkamo teisės į teisminę subjektinių materialinių teisių gynybÄ Ä¯gyvendinimo prielaidų yra bylos (reiÅ¡kiamo reikalavimo) teismingumas konkrečiam teismui.

Teismingumo instituto tikslinė paskirtis – užtikrinti civilinio proceso tvarka nagrinėtinų bylų paskirstymÄ tarp bendrosios kompetencijos teismų. Vadinasi, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teismas privalo ex officio patikrinti, ar kreipdamasis į teismÄ teisminės materialinių subjektinių teisių gynybos, ieÅ¡kovas Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai, t. y. nepažeidžia civilinio proceso įstatymuose nustatytų teismingumo taisyklių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, jog atsakovo R. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau su ieÅ¡kiniu kreipiasi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus niekaip nemotyvuodama. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis numato, kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o juridiniam asmeniui – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre. Alternatyvus teismingumas pagal ieÅ¡kovo pasirinkimÄ numatytas CPK 30 straipsnyje.

Minėtoje normoje nėra numatyta, jog ginčas dėl vaiko pavardės pakeitimo gali bÅ«ti nagrinėjamas pagal ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo, vaiko tėvystė nustatyta, tėvas gimimo įraÅ¡e įvardintas, todėl CPK 30 straipsnio 4 dalis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma, o turi bÅ«ti taikomas bendras teritorinis teismingumas – CPK 29 straipsnis. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo R. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinys yra neteismingas Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mams, jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

IeÅ¡kovei siÅ«lytina kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismÄ (CPK 29 str., 137 str. 3 d.). Be to, nagrinėjamu atveju į bylÄ trečiuoju, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, turėtų bÅ«ti įtrauktas ieÅ¡kovės sutuoktinis, nes bÅ«tent jo pavardę ketinama praÅ¡yti suteikti vaikui, t. y., bylos nagrinėjimas tiesiogiai liečia ir jo teises bei interesus. Be to, Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, jog pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra, t. y., jog ieÅ¡kovė dėl vaiko pavardės pakeitimo kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių ir jai tai buvo atsisakyta padaryti.

Ieškovės dukra A. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y., nepilnametė, neturinti 16 metų, kad galėtų pati kreiptis dėl pavardės pakeitimo, todėl jos interesus atstovauja įstatyminė atstovė - motina A. Č.. Nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo klausimai sprendžiami remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės). Taisyklių 12 punktas numato, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu:

1) norima suteikti vieno iÅ¡ tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrÄ tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės);

2) norima suteikti dvigubÄ pavardę, sudarytÄ arba iÅ¡ tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iÅ¡ tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iÅ¡ abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vienÄ dėmenį pasirenkant iÅ¡ tėvo, kitÄ iÅ¡ motinos pavardės);

3) norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytÄ iÅ¡ tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iÅ¡ tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);

4) norima suteikti pavardės formÄ , nenurodančiÄ Å¡eiminės padėties, arba atvirkščiai;

5) vietoj jo nelietuviÅ¡kos sugramatintos (su lietuviÅ¡ka galÅ«ne) pavardės jam norima suteikti tokiÄ pačiÄ , tik nesugramatintÄ pavardę (be lietuviÅ¡kos galÅ«nės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviÅ¡kos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokiÄ pačiÄ , tik sugramatintÄ pavardę. Taisyklių 121 straipsnis numato, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali bÅ«ti keičiamas (keičiami), kai:

1) vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis;

2) vaikui norima suteikti lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis pagal tarimÄ (transkripcijos į lietuvių kalbÄ taisykles) užraÅ¡ytÄ vardÄ ir (ar) pavardę. Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimÄ , tėvystės (motinystės) nustatymÄ ir tėvystės (motinystės) nuginčijimÄ keičiama teisingumo ministro) tvirtinamų civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 13 punktas). Pagal taisyklių 25 punktÄ , kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su Å¡ių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi bÅ«ti pateikiamas kito iÅ¡ turimų tėvų raÅ¡ytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, raÅ¡ytinis sutikimas.

Kito iÅ¡ turimų tėvų raÅ¡ytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iÅ¡ turimų tėvų raÅ¡ytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl iÅ¡vados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.

IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų nesimato, jog atsakovui R. G. buvo laikinai ar neterminuotai apribota tėvo valdžia, todėl be jo sutikimo pavardės keitimas negalimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad aukščiau minėtu bÅ«du vaiko pavardę galima pakeisti tik į vieno iÅ¡ jo tėvų pavardę ar atitinkamus variantus, numatytus Taisyklių 12 punkte, bet ne į paÅ¡alinio asmens pavardę. Tačiau ieÅ¡kovė savo dukrai nori suteikti savo dabartinio sutuoktinio pavardę, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, todėl Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma įvaikinimo procedÅ«ra įvaikinant savo sutuoktinio vaikÄ , numatyta CK V dalyje, po kurios ieÅ¡kovės praÅ¡ymu vaiko pavardė gali bÅ«ti keičiama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas n u t a r i a : Atsisakyti priimti ieÅ¡kovės A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui R. G., institucijai, duodančiai byloje iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko pavardės keitimo be tėvo sutikimo. Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė