753f97c0-3b07-4dc8-ba9c-ffc4bb0cd0d2 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-557-357/2017                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01551-2016-7                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.;                                                                                               2.3.2.6.2.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.;                                                                                               3.3.1.20. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.

N. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, bei atsakovo V. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                                                              I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. N. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo V. N. santuokÄ , sudarytÄ Â (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – N. ir N.; priteisti iÅ¡ atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovei; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas nuo 2008 m. paliko Å¡eimÄ ir nebesirÅ«pina daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus.

Santuokos metu pasistatė Å«kinį pastatÄ , kuris yra dalintinas turtas, o žemės sklypas ir gyvenamasis namas jai priklauso asmeninės nuosavybės tiese, nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas virÅ¡ininko administracijos sprendimo atkurti jai nuosavybės teisę pagrindu, o namÄ jai perleido mama C. R.. PraÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsižvelgiant į tai, kad ji gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, jai yra nustatytas nedarbingumas, turi sveikatos problemų, praÅ¡o nepriteisti iÅ¡ jos atsakovui kompensacijos už jai atitenkančiÄ didesnę dalį santuokos metu įgytÄ turtÄ , t. y.

½ atsakovui tenkančiÄ dalį Å«kinio pastato. Jai pragyventi padeda vaikai, sÅ«nus, dirbdamas Airijoje jai pravedė 10 000 Lt sumÄ , kuriÄ ji panaudojo namo tvarkymui. Ä®gyjant gyvenamÄ jį namÄ , jis buvo 74 proc. baigtumo, atsakovas tik darbu pagelbėjo namo užbaigimo statybose, o statybinės medžiagos buvo jos tėvo. Anksčiau stovėjo senas Å«kinis pastatas, tačiau santuokos metu buvo pastatytas naujas. Sutuoktinio giminaičiai, bendradarbiai statyti namo nepadėjo.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas V.

N. prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 15000 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimÄ . Atsakovas nurodo, kad santuokos metu įrengė katilinę, įvedė name centrinį Å¡ildymÄ . Katilinę įrenginėjo kartu su sutuoktine už abiejų lėšas. Sutuoktinės tėvų name apsigyveno 1973 metais ir pragyveno apie 30 metų. Kai jis pradėjo gyventi name, jis nebuvo užbaigtas nei 50 procentų, name uždėjo lubas, sudėjo grindis, davė pinigų namo statybinėms medžiagoms, jo brolis jam parÅ«pino darbininkų.

Pastoviai investuodavo pinigus namo statybai, namo mÅ«rijimui jis davė 1000 rublių, o darbininkams mokėjo po 100 rublių, 1000 rublių davė sutuoktinės tėvui statybinėms medžiagoms ir sutarė, kad uoÅ¡vis sumokės darbininkams. Uždirbtus pinigus investavo tiek į gyvenamojo namo statybÄ , tiek į Å«kinį pastatÄ . Jis neturi nuosavo bÅ«sto, sveikatos bÅ«klė yra bloga – patyręs stuburo traumÄ , turi aukÅ¡tÄ kraujospÅ«dį, todėl jis nebegali dirbti tiek daug kaip jaunystėje, Å¡iuo metu jis yra sulaukęs senatvės pensijos.

                          I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė ieÅ¡kovės R. N. ir atsakovo V. N. santuokÄ , (duomenys neskelbtini). įregistruotÄ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko Å¡alims santuokines pavardes –„N.“, „N.“.

Priteisė ieÅ¡kovei R. N. Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės R. N. 4645,50 Eur kompensacijÄ atsakovui V. N. už ieÅ¡kovei tenkantį santuokoje įgytÄ turtÄ .KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog abi Å¡alys nedėjo pakankamai pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko galutinai pablogėjo jų bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius ir jų bendras gyvenimas tapo negalimas, darytina iÅ¡vada, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, ir toks sutuoktinių elgesys nulėmė Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, tai jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl to jų Å¡eima faktiÅ¡kai nuo 2008 m. iÅ¡iro, todėl Å¡ios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Teismui pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ , atmestinas (CK 3. 70 straipsnio 2 dalis).

Teismui pripažįstant, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nei ieÅ¡kovei, nei atsakovui nepageidaujant iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio, iÅ¡laikymas nepriteistinas.Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodė, kad Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis Å«kinis pastatas, esantį (duomenys neskelbtini), yra dalintinas turtas. Atsakovas neprašė jam natÅ«ra priteisti Å«kinį pastatÄ , jis yra įvertintas turto vertintojo 9291 Eur suma, atsakovas Å«kinio pastato vertės neginčijo ir kitokio vertinimo nepateikė, nuo 2008 m. nebegyvena kartu su ieÅ¡kove name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko nebesinaudoja Å«kiniu pastatu.

Teismas sprendė, kad Å¡alių santuokoje įgytÄ Å«kinį pastatÄ po santuokos nutraukimo tikslinga priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui 4645,50 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ turto dalį. Atsakovo praÅ¡ymÄ pripažinti, kad santuokos metu pagerino ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), atmetė. Nurodė, kad raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog iki 1978 m. liepos 12 d. ieÅ¡kovės motina C.

R. sumokėjo už medžiagas namo apmÅ«rijimui ir už mÅ«rijimo darbus. Atsakovas neįrodė, kad jis santuokos metu asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo, nuo Å¡io namo perėjimo ieÅ¡kovės nuosavybėn, be to, jis nepateikė įrodymų, pvz. ekspertizės akto, kuriame bÅ«tų nustatyta gyvenamojo namo vertė šį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijus ieÅ¡kovei ir vėliau atlikus pastato pagerinimo darbus. Liudytojai A. N. ir J. N. paaiÅ¡kino, kad jie padėjo statant Å«kinį pastatÄ , tačiau ne gyvenamÄ jį namÄ , tai, kad gyvenamasis namas buvo perraÅ¡ytas ieÅ¡kovės vardu dar nepilnai užbaigtas, savaime neįrodo, kad konkrečiai atsakovas jį pagerino savo asmeninėmis lėšomis ar darbu.

Atsakovo nurodyti namo remonto darbai: katilinės ir centrinio Å¡ildymo įrengimas, grindų dangos, lubų sudėjimas, nelaikytini pagerinimais, kokybiÅ¡kai ar kiekybiÅ¡kai iÅ¡ esmės pakeičiančiais daiktÄ . Teismas sprendė, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė atliktų pagerinimų vertės, įtakojančios gyvenamojo namo kainos padidėjimÄ . 1975 m. gegužės 8 d. sutartis patvirtina aplinkybę, kad namo mÅ«rijimo darbai buvo atlikti iki namo perėjimo ieÅ¡kovės nuosavybėn. IeÅ¡kovė ir atsakovas jau iki namÄ perraÅ¡ant ieÅ¡kovės vardu, gyveno tame name, namas buvo tinkamas gyventi, esminiai namo statybos ir kitokie tvarkymo darbai iki namui pereinant ieÅ¡kovės nuosavybėn, jau buvo atlikti, todėl nėra pagrindo vertinti, kad namo statybos darbai užsitęsė ir buvo baigti santuokos metu.

Žemės sklypas ieÅ¡kovės vardu buvo įregistruotas 2003 m. sausio 10 d., atsakovas neįrodė kaip jis pagerino žemės sklypÄ ir kiek dėl pagerinimo darbų pakito žemės sklypo vertė.                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas V. N. praÅ¡o panaikinti visÄ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-17-636/2017 ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės pirmos instancijos teisme ir apeliacijos metu patirtas iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         Teismo sprendimas nėra objektyvus, pažeidžiantis sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrÄ , sudarantis galimybę ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti. Teismas įrodymus vertino neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, liudininkų parodymus, nevertino svarbių aplinkybių, sureikÅ¡mino paskutiniame posėdyje ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus - 40 - ties metų senumo kvitus (rubliais, kurių vertę sunku dabar nustatyti) ir sudarytÄ sÄ matÄ .8.2.             Dėl ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jos nuosavybei pereinančio namo vertę įrodančių dokumentų, nors įrodinėjo, kad namas buvo pagerintas jos tėvų dar iki perėjimo jos nuosavybėn. Mažeikių r.

LDT VK 1978-12-22 sprendime Nr. 136, kuriuo gyvenamojo namo nuosavybės teisė buvo perduota ieškovei, namo vertė nenurodyta, o tik nurodytas statybos darbų atlikimo procentas (74). 8.3.             Teismas turėjo vadovautis protingumo principu, liudininkų parodymais. Atsakovas nuolat dirbo, jo bendras darbo stažas - 45 metai, jis kilęs iš gausios ir darbščios šeimos, todėl matydamas tokį namo stovį ir būdamas nusiteikęs jame nuolat su savo šeima gyventi, pastoviai savo lėšomis, darbu ir giminaičių bei bendradarbių pagalba gerino namo stovį (katilinės, centrinio šildymo ir apšiltintų grindų įrengimas, lubų sudėjimas, tualeto ir vonios kambarių įrengimas).

Ir dėl Å¡ito negali kilti jokių abejonių, nes atsakovas namo gerinimo laikotarpiu, kaip minėta, nuolat dirbo, gavo pastovias pajamas ir buvo vienintelis, iÅ¡ name gyvenančių, gaunantis didesnes pajamas, todėl Å¡itie namo pagerinimai negalėjo Å¡iaip iÅ¡ niekur atsirasti. Teismas neatsižvelgė į atsakovo darbo staÅ¾Ä ir jo asmeninį indėlį pagerinant ieÅ¡kovės turtÄ jo amžių, sveikatÄ ir galimybes įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir į tai, kad reikalaujama suma tesudaro tik 36 procentus bendro atsakovei paliekamo turto vertės.8.4.             Reikalaujamo konkretaus turto pagerinimo vertės pokyčio pagrįsti nėra galimybės, tačiau, kaip jau minėta, Å¡iuo atveju reikia vadovautis protingumo principu, liudininkų parodymais, 1990 metų pastatų eksplikacijos genplanu.

Atsakovo darbo stažas yra nuo 1972 metų (bendras darbo stažas 45 metai), yra senatvės pensininkas, tačiau dar dirba (daugiausia sezoninį darbÄ ). Senatvėje neturi net savo bÅ«sto, nes visÄ savo energijÄ ir uždarbį iÅ¡eikvojo investuodamas į namo ir Å«kinio pastato, kurie nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, statybas. Stengėsi dėl Å¡eimos, ypač dėl vaikų, kurie dabar (ypač sÅ«nÅ«s) yra prieÅ¡ingai nusistatę, nors naudojasi tuo geru, kÄ jis sukÅ«rė. Dabartinę namo vertę pateikti teismui ieÅ¡kovui nepavyko, nes vertintoja nebuvo įleista į namus, kuriuose Å¡iuo metu gyvena ieÅ¡kovė su sÅ«numis.

Nepatvirtintas tas faktas, kad būtent atsakovės motina turėjo pinigus, kuriuos išleido namo apmūrijimui, dar iki jo nuosavybės perdavimo ieškovei, nes jinai gaudavo 27,00 rublius senatvės pensijos ir tokių pinigų sukaupti neturėjo galimybės, o tai, kad kvitai išrašyti jos vardu, dar nieko nepasako, nes atsakovas V. N. pas R. apsigyveno jau 1973 metų pabaigoje ir laikotarpyje iki 1978 metų dirbo Mažeikių kompresorių gamykloje, Latvijoje, Kaliningrade melioracijoje, Mažeikių avalynės fabrike, KMK - 23 įmonėje ir jau nuo tada prisidėdavo prie namo pagerinimo.

Atsakovo visi uždirbti pinigai Kaliningrade, Latvijoje ir buvo panaudoti namo apmÅ«rijimo darbams (liudytojo P. G., kuris dirbo su atsakovu Kaliningrade ir Latvijoje, patvirtinimas, kad Kaliningrade ir ypač Latvijoje, kur jie dirbo melioracijos darbus, gaudavo gana didelius atlyginimus po 500-600 rublių ir matė, kaip atsakovas, gavęs atlyginimÄ , visÄ atidavė ieÅ¡kovei ir jos tėvui.8.5. Liudininkų A. N., J. N. ir P. G. parodymai patvirtino, kad namas buvo apgailėtino stovio, jie padėdavo prie visų pastatų statybos ir remonto darbų, padėdavo paruoÅ¡ti broliui lentas ir kitÄ medienÄ , kuriÄ jis naudojo namo tvarkymu, mediena buvo gaunama iÅ¡ kitam broliui R.

N. priklausančio privataus miÅ¡ko. Sprendime liudininkų parodymai buvo vertinami neobjektyviai. Namo vertės pokyčio, jo konkretaus/faktinio indėlio į jo pagerinimui, pagrįsti nėra galimybių, nes atsakovas nerinko nei sÄ skaitų, nei čekių ir jų teismui negalėjo pateikti. Pereinant gyvenamajam namui ieÅ¡kovės nuosavybėn jo baigtumas buvo 74 procentai, o tai jau savaime įrodo, kad namas nebuvo pilnai baigtas ir jo užbaigtumui reikėjo dar 26 procentų. Gyventi jame iÅ¡ bėdos buvo galima, bet nebuvo atlikti esminiai namo statybos ir kitokie tvarkymo darbai.

Katilinės ir centrinio Å¡ildymo įrengimas, grindų dangos, lubų sudėjimas, tualeto ir vonios įrengimas ir kiti jau minėti prie namo ir namo viduje atlikti darbai ir dėl jų gyventi name pasidarė žymiai patogiau ir geriau bei kokybiÅ¡kiau. Å itie pagerinimai dvigubai pakėlė namo vertę. 8.6.             Teismas sprendimu santuokÄ nutraukė įžvelgdamas abiejų sutuoktinių kaltę, t.y. nesuponuodamas nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybių. ŽiÅ«rint formaliai, 26 procentai turi bÅ«ti dalintini, nes likusi namo dalis buvo baigta įvertinus jÄ kaip bendrÄ sutuoktinių nuosavybę.

Imant santuokos nutraukimo metu nustatytÄ namo vertę (26279 Eur), galima apskaičiuoti, kad 26 procentai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudarys 6832 Eur, t.y. po 3416 Eur.8.7.             Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavo 15000 Eur bendros kompensacijos už gyvenamojo namo, kiemo, sodo pagerinimo darbus ir Å«kinį pastatÄ , kurio vertė, jo manymu, žymiai didesnė nei nustatyta, orientuojantis į dviejų kambarių buto pardavimo kainÄ Mažeikiuose. Atsakovas nepretenduoja į dalinę namo ar kitų pastatų nuosavybę, nors pagal LR CK 3.90 straipsnį turtas gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-49/2008 ir kt.).

Atsakovo ir ieÅ¡kovės bei jo sÅ«nų, gyvenančių su ieÅ¡kove, santykiai yra įtempti, todėl bÅ«tų net nelogiÅ¡ka to reikalauti. 8.8.             IÅ¡mokėti ieÅ¡kovė reikalaujamÄ kompensacijÄ gali ir tai nebus neproporcingai didelė jai vykdytinų prievolių naÅ¡ta, nes gyvenamajame name gyvena suaugę (28 ir 40-ties metų) sÅ«nÅ«s, kurie yra abu darbingi, dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl gali padėti jai piniginėmis lėšomis, o vyresnysis sÅ«nus yra įsigijęs net sodybÄ Akmenės rajone.9.             IeÅ¡kovė R.

N. atsiliepimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas K o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados        Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.        Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.    Dėl faktinių aplinkybiųByloje nustatyta, kad Å¡alys susituokė 1974 m. kovo 16 d. RaÅ¡ytiniame dokumente - Mažeikių rajono Mažeikių miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 136 Dėl nebaigtos statybos(duomenys neskelbtini) perraÅ¡ymo N. R. vardu nurodoma, kad nebaigtÄ statyti namÄ priklausiusį R.

C. perraÅ¡yti dukters N. R. vardu, statybos darbų atlikta 74 procentai. LDT vykdomojo komiteto 1982 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 303 pagrindu, atlikta pastatų teisinė registracija N. R. vardu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 5 d. pažyma, apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, nustatyta, kad kadastro registro 1982-09-10 sudarymo duomenimis, gyvenamojo namo baigtumas nurodomas 100 procentų.Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. MŽ16/09-232 iÅ¡vada patvirtina, kad gyvenamojo namo vertė 2016-09-08 nustatyta 26 279 Eur, apeliantas nurodo vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ 26 procentų – 6832 Eur (po 3416 Eur).Santuokos metu, atsakovės vardu TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 61-6949 ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 1999 m. gegužės 18 d.

įsakymo Nr. 699 pagrindu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).Byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu pasistatė Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 9291 Eur, kuris ieÅ¡kovei ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.       Dėl teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Remiantis CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme iÅ¡vardytais pagrindais, tarp jų - nutraukus santuokÄ ar teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ . Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktÄ diskrecijÄ panaudoti tam, kad turtas bÅ«tų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrÄ bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009).Å eimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad Å¡eimos turtu, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra Å¡is turtas, nuo santuokos sudarymo pripažįstama: Å¡eimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti Å¡eimos namų Å«kio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, taip pat teisė naudotis Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa. Ä®statyme taip pat apibrėžtas Å¡eimos turto teisinis režimas, kurio esminiai požymiai yra Å¡ie:

šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis); nekilnojamuoju turtu, priskirtu šeimos turtui, sutuoktiniai gali disponuoti tik bendru sutarimu, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių, ar jie abu yra turto savininkai (CK 3.85 straipsnio 1, 2 dalys); ribojamos išieškojimo iš šeimos turto pagal kreditorių reikalavimus galimybės (CK 3.85 straipsnio 3 dalis); sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties (CK 3.85 straipsnio 4 dalis).

Å eimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių Å¡eimai, t. y. bendram gyvenimui (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas bÅ«tų pripažintas Å¡eimos turtu, bÅ«tinos dvi sÄ lygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi bÅ«ti Å¡eimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokiÄ patalpÄ , kurioje Å¡eima iÅ¡ tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo bÅ«stu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. BIÄ® R. M. prekybos namai „Tuktukas“, bylos Nr. 3K-3-539/2010). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikos nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad Å¡eimos turto teisinis režimas reiÅ¡kia iÅ¡imtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, bÅ«tinus pagrindiniams Å¡eimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nėra susijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtÄ .

Turto tapimas Å¡eimos turtu ar Å¡eimos turto teisinio režimo pabaiga pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ nereiÅ¡kia nuosavybės teisės į jį pasikeitimo. Å iuo Å¡eimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo principu vadovaujasi, spręsdami ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo, be kita ko, jis reiÅ¡kia tai, kad turto, pripažinto Å¡eimos turtu, įgijimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtÄ reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iÅ¡ sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo.Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtÄ , esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Tam, kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ . Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibÅ«dinamas. Esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Nustačius, kad asmeninis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas panaudojant sutuoktinio lėšas, statybines medžiagas, darbÄ , sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensacijÄ , nes tokia materialinė kompensacija reikÅ¡tų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ , neleistų vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtÄ , teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad dėl Å¡eimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, iÅ¡laidos turtui įgyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, kompensuotinos.     Dėl ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimoPirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog jis santuokos metu asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo, nuo Å¡io namo perėjimo ieÅ¡kovės nuosavybėn, nepateikė įrodymų, pvz. ekspertizės akto, kuriame bÅ«tų nustatyta gyvenamojo namo vertė šį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijus ieÅ¡kovei ir vėliau atlikus pastato pagerinimo darbus.

Vien tai, kad gyvenamasis namas buvo perraÅ¡ytas ieÅ¡kovės vardu dar nepilnai užbaigtas, savaime neįrodo, kad konkrečiai atsakovas jį pagerino savo asmeninėmis lėšomis ar darbu.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl įrodymų nebuvimo apie žemės sklypo pagerinimÄ . Teismas nurodė, kad žemės sklypas ieÅ¡kovės vardu buvo įregistruotas 2003 m. sausio 10 d. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad jis pagerino žemės sklypÄ , priveždamas žemių, nenurodydamas, kokiais metais tai darė ir kiek jo asmeninių ar santuokinių lėšų buvo iÅ¡leista žemės sklypo pagerinimui.

Be to, atsakovas neįrodinėjo, kokia dalimi buvo pagerintas ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas ir kiek dėl pagerinimo darbų pakito žemės sklypo vertė.Teisėjų kolegija tenkindama iÅ¡ dalies apeliacinį skundÄ pritaria apelianto argumentams gyvenamojo namo pagerinimo dalyje ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeičia.Byloje nustatyta, kad apeliantas su sutuoktine kartu gyveno nuo 1974 metų, vedė bendrÄ Å«kį ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino byloje pateikti dokumentai bei apklausti liudytojai.

IÅ¡ byloje esančios 1973 m. liepos 10 d. sÄ skaitos faktÅ«ros,1975 m. gegužės 3 d. sutarties, sÄ matos-atliktų darbų priėmimo akto, mokėjimo kvitų už laikotarpį nuo 1973 m. liepos 31 d. iki 1978 m. liepos 12 d. teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės motina C. R. sumokėjo už medžiagas namo apmÅ«rijimui ir už mÅ«rijimo darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ie įrodymai apie medžiagų panaudojimÄ , darbų atlikimÄ , patvirtina gyvenamojo namo statybos eigÄ 74 procentų namo baigtumo ribose.

VK 1978 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 136 Dėl nebaigtos statybos (duomenys neskelbtini) perraÅ¡ymo N. R. vardu nurodomas atliktų statybos darbų baigtumas 74 procentai, patvirtina Å¡iÄ aplinkybę.Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad namo remonto darbai: katilinės ir centrinio Å¡ildymo įrengimas, grindų dangos, lubų sudėjimas, laikytini pagerinimais, kokybiÅ¡kai ar kiekybiÅ¡kai pakeičiančiais daiktÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus.

Apeliantas investavo į ginčo turto remontÄ ir pagerinimÄ visas savo gaunamas pajamas, darbo užmokestį. Apeliantas nurodo, kad jo bendras darbo stažas - 45 metai, jis gavo pastovias pajamas ir savo lėšomis, darbu ir giminaičių bei bendradarbių pagalba gerino namo stovį (katilinės, centrinio Å¡ildymo ir apÅ¡iltintų grindų įrengimas, lubų sudėjimas, tualeto ir vonios kambarių įrengimas).Apeliantas nurodo, kad pas R. apsigyveno jau 1973 metų pabaigoje ir laikotarpyje iki 1978 metų dirbo Mažeikių kompresorių gamykloje, Latvijoje, Kaliningrade melioracijoje, Mažeikių avalynės fabrike, KMK - 23 įmonėje ir jau nuo tada prisidėdavo prie namo pagerinimo.

Atsakovo visi uždirbti pinigai Kaliningrade, Latvijoje ir buvo panaudoti namo apmÅ«rijimo darbams (liudytojo P. G., kuris dirbo su atsakovu Kaliningrade ir Latvijoje, patvirtinimas, kad Kaliningrade ir ypač Latvijoje, kur jie dirbo melioracijos darbus, gaudavo gana didelius atlyginimus po 500-600 rublių ir matė, kaip atsakovas, gavęs atlyginimÄ , visÄ atidavė ieÅ¡kovei ir jos tėvui.Nepaneigtos byloje apelianto įrodinėjamos aplinkybės, kad statybos darbus vykdė apelianto nurodyti asmenys. Faktines aplinkybes apie atliktus darbus dėl medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už darbus patvirtino liudytojai, jų parodymai patvirtina, kad padėdavo apeliantui prie visų pastatų statybos ir remonto darbų, per visÄ laikotarpį kol Å¡alys gyveno kartu.

Tai patvirtina ir liudininko J. N. paaiÅ¡kinimas, kai jis 1995 metais iÅ¡ (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės nusipirko lentpjÅ«vę ir, bÅ«damas jos savininku, nuo tų metų nuolat padėdavo paruoÅ¡ti broliui lentas. A. N., J. N. ir P. G. parodymai patvirtino, kad namas buvo apgailėtino stovio, jie padėdavo prie visų pastatų statybos ir remonto darbų, mediena buvo gaunama iÅ¡ broliui R. N. priklausančio privataus miÅ¡ko. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies pritaria apelianto argumentams, kad 26 procentai gyvenamojo namo dalies, sukurtos gyvenant santuokoje ir sukuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, galėtų bÅ«ti dalintini, jei apeliantas reikÅ¡tų reikalavimÄ priteisti turtÄ natÅ«ra.

Tačiau apeliantas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ už 26 procentus, kurie vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 6832 Eur, t.y. po 3416 Eur, Å¡i 3416 Eur kompensacija priteistina apeliantui CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindu.    Dėl kitų apeliacinių skundų argumentųKiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.      Bylinėjimosi iÅ¡laidosKadangi skundžiamas teismo sprendimas keičiamas iÅ¡ dalies, atsakovo tenkintų reikalavimų dalis po apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo padidėjo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 182 Eur.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 150 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos 80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kadangi atsakovas paduodant apeliacinį skundÄ buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinas 77 Eur žyminis mokestis.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimÄ pakeisti.

Sprendimo rezoliucinės dalies penktÄ ir aÅ¡tuntÄ pastraipas iÅ¡dėstyti taip. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8061,50 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno euro 50 ct) kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkantį santuokoje įgytÄ turtÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. N. atsakovui V. N. 182 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

N. atsakovui V. N. 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. N. valstybei 77 Eur (septyniasdeÅ¡imt septynių eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                           Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                         Irena StasiÅ«nienė                                                                                                                       Egidijus Mockevičius