2023-08-29 Nr. BB-5611-1-01-1-14290-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3878/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14290-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo V. U. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. U. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neišsamiai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus. Skunde išsamiai aptariamas teisinis reglamentavimas, susijęs su kriminalinės bausmė skyrimu ir teigiama, kad kasatoriui paskirta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu atitinkamu metu būti namuose, o ne tiesiog paskiriant intensyvią priežiūrą, suponuoja netinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) taikymą.

Kasaciniame skunde akcentuojama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles ir tinkamai nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių konstatavo nuteistojo kaltę, taip padarydami esminių BPK pažeidimų tiek vertinant įrodymus, tiek surašant apkaltinamąjį nuosprendį. Be kita ko yra ginčijamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumas bei įrodytumas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis BPK 369 straipsnio 1 dalimi ir 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Nuteistosios kasaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę.

Susipažinus su kasaciniu skundu matyti, kad didžioji dalis kasatoriaus nurodomų argumentų yra skirti būtent atskirų įrodymų aptarimui, kvestionuojant konkrečių, selektyviai nurodytų įrodymų reikšmę ir patikimumą. Visgi pastarieji argumentai, nors ir pateikiami kaip esminiai BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai, iš esmės yra susiję su pakartotiniu byloje surinktų ir teismų ištirtų įrodymų vertinimu siekiant, kad nagrinėdamas bylą kasacine tvarka teismas juos darsyk įvertintų, tik šį kartą – palankiai kasatoriui. Kasatorius nenurodo, kaip konkrečiai buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir kokių teisinio pobūdžio klaidų padarė žemesnės instancijos teismai. Nuteistojo teiginiai, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyta motyvacija yra ydinga, t. y. teismų sprendimai neatitinka BPK nustatytų jų turinio reikalavimų, yra deklaratyvūs ir, kaip jau aptarta pirmiau, kildinami ir grindžiami išimtinai nesutinkant su kasatoriui nepalankių teismų išvadų turiniu.

Teisėjų atrankos kolegija taip pat pažymi, kad kasatoriaus argumentai dėl jam paskirtos bausmės turinio (konkrečiai – įpareigojimo atitinkamu metu būti namuose) yra nekonkretūs ir nesudaro pagrindo kasacijai. Nesutikdamas su jam paskirtų įpareigojimų turiniu nuteistasis pats kasaciniame skunde pripažįsta, kad tokius įpareigojimus teismas turi teisę paskirti (kasacinio skundo 3 psl.) ir jų paskyrimo pagrįstumo eksplicitiškai neginčija, tačiau siekia jam palankesnės baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad rezoliucinėje kasacinio skundo dalyje nėra pateiktas prašymas dėl paskirtos bausmės švelninimo ar bylos perdavimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o siekiama visiško nuteistojo išteisinimo.

Kaip deklaratyvūs vertintini ir kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiajai priteistos neturinės žalos atlyginimo. Kasatorius iš esmės nesutinka su priteistos neturinės žalos atlyginimo dydžiu, o jo pozicija grindžiama tik bendro pobūdžio argumentais ir žalos atlyginimo instituto esmės analize, nenurodant, kokius konkrečius BPK pažeidimus padarė bylą nagrinėję teismai. Subjektyvus kasatoriaus nesutikimas dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindas kasacijai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. U. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis