2021-11-10 Nr. AB-23609-3-61-3-02793-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3151-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02793-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės DELFI apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės DELFI skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. A. ir J. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) DELFI (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (SK-214) SPR-145 „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčas kilo dėl to, ar J. P. buvo neblaivus Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) darbuotojų sporto šventės metu. J. P. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) pateiktame skunde nurodė, kad pareiškėjas paskleidė jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, neturėdamas jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų jo neblaivumo faktą, paskleista informacija neatitiko tikrovės, žemino jo garbę ir orumą, todėl reikalavo nedelsiant paneigti paskleistą informaciją.

3. Pareiškėjas nurodė, kad teismui pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip stovėdamas upėje J. P. išgeria taurelę brendžio, be to, administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje ROIK Nr. 19106646771 (toliau – ir Tyrimo medžiaga) J. P. teikė parodymus, jog renginio metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, kurių nevengė ir jis, tačiau tai darė saikingai. Pareiškėjo nuomone, Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – ir Inspektorius) klaidingai suprato ginčo esmę, nes J. P. prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau neigia buvęs neblaivus. Aplinkybė, jog minėtas asmuo, vartodamas alkoholinius gėrimus jautėsi blaivus, negali paneigti aptartų įrodymų ir ginčo straipsnio tikrovės. Žurnalistas M. A. (toliau – ir žurnalistas) objektyviai nufilmavo ir aprašė stebimą alkoholio vartojimą sporto šventėje ir kilusias pasekmes.

4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (toliau – ir VIĮ), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigė, kad J. P. laikytinas viešu asmeniu, nes yra (duomenys neskelbtini). Jei J. P. nori ginčytis tik dėl išgerto alkoholio kiekio ir to, ar jis jautėsi apsvaigęs, tokios pretenzijos atmestinos, nes žurnalistas, fiksuodamas J. P. elgesį, neprivalėjo tiksliai nustatyti, kiek alkoholio išgėrė (duomenys neskelbtini) ir kiek promilių buvo jo kraujyje. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina, taigi viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Renginys nebuvo privatus – buvo viešai reklamuojamas kaip Savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventė, jos koordinatoriumi buvo nurodytas Radviliškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. T., šventės svečiai buvo vežami autobusu, skyrių vedėjai ir seniūnai iki gegužės 24 d. turėjo pranešti apie dalyvaujančių šventėje skaičių. Kadangi renginys nebuvo privatus, žurnalistas negalėjo pažeisti VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tokio pažeidimo neįžvelgė ir Inspektorius.

5. Pareiškėjas nurodė, kad vaizdo įrašas ir Tyrimo medžiagoje esantys J. P. parodymai neginčijamai įrodo, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, įskaitant stipriuosius, taigi ginčijamos žinios atitinka tikrovę. Žurnalistas ne perpasakojo tam tikro šaltinio suteiktą informaciją, o pats asmeniškai surinko ir vėliau parengė publikavimui viešąją informaciją, kurios patikimumą įrodo ir žurnalisto teisėtai padarytas vaizdo įrašas, patvirtinantis jo žodžius. J. P. neigia, jog buvo neblaivus ir akcentuoja, kad jo neblaivumas nebuvo nustatytas oficialiai, tačiau policija neprivalėjo tikrinti nevairuojančių asmenų neblaivumo alkotesteriais, o šis faktas nereiškia, kad buvo nustatytas J. P. blaivumas. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika dėl neblaivumo fakto nustatymo, o įvykį betarpiškai matęs liudytojas yra tinkamas įrodymų šaltinis, kuris gali paliudyti apie asmens judesių koordinaciją, kalbos rišlumą, kitus elgesio ypatumus, atskleidžiančius apsvaigimą nuo alkoholio. Būtent tai labai informatyviai savo straipsnyje padarė žurnalistas bei patvirtino savo išvadas vaizdo įrašu. Sporto šventės dalyvių neblaivumą patvirtina ir K. R. liudijimas, todėl ginčo straipsnis atitinka tikrovę. Daugelis renginio dalyvių buvo viešieji asmenys. Pareiškėjas rėmėsi VIĮ 2 straipsnio 78 dalimi, teismų formuojama praktika ir teigė, jog nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi ne VIĮ 14 straipsnio 1 dalimi, o to paties straipsnio 3 dalimi. Ginčo straipsnis paskelbtas teisėtai ir pagrįstai, nes atskleidžia informaciją, susijusią su valstybės tarnautojų elgesiu viešo renginio metu. Prioritetas viešojo intereso gynimui turi būti teikiamas ir nagrinėjant J. P. skundą, kuriame jis klaidina Inspektorių ir suabsoliutina savo garbę ir orumą. Pateikta vaizdinė ir tekstinė informacija apie valstybės tarnautojų (viešųjų asmenų) piktnaudžiavimą alkoholiu ne privačiame renginyje atitinka viešąjį interesą ir nesudaro pagrindo riboti saviraiškos laisvę. J. P. pageidaujamas saviraiškos laisvės ribojimas nėra būtinas demokratinėje visuomenėje ir neatitinka primygtinio socialinio poreikio.

6. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl vaizdo įrašo iš 2019 m. birželio 8 d. Radviliškio rajono savivaldybės darbuotojų sporto šventės (toliau – ir Renginys) ir J. P. pasisakymų kitoje administracinėje byloje nėra laikomi įrodymais dėl J. P. atžvilgiu visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos žinios – jo neblaivumo konstatavimo. Remdamasis vaizdo įrašu pareiškėjas nepagrįstai įrodinėja savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos žinios teisingumą. Vaizdo įrašas Tarnybai pateiktas nebuvo, nors pareiškėjas turėjo pareigą pateikti visą turimą informaciją, kuri pagrįstų viešai paskleistą informaciją apie J. P.. Vaizdo įrašas nebuvo paskelbtas ir ginčo publikacijoje, nors pareiškėjas teigia publikacijoje teikęs vaizdinę ir tekstinę žinią pagrindžiančią informaciją. Vaizdo įrašas, kuriame parodytas vienkartinis J. P. nenustatyto gėrimo vartojimas nėra įrodymas, pagrindžiantis žinioje konstatuotą jo neblaivumo faktą. Pareiškėjo teismui teikti J. P. vėlesni pasisakymai, nei publikacijos paskelbimas, taip pat nėra įrodymas nagrinėjamoje byloje, nes publikacijoje paskelbta informacija buvo vertinta pagal jos publikavimo metu žinomą informaciją. Aplinkybė, kad J. P. kitoje byloje nurodė Renginio metu saikingai vartojęs alkoholį, nekeičia pareiškėjo paskelbtos informacijos dėl minėto asmens elgesio Renginio metu kvalifikavimo ir neblaivumo būsenos konstatavimo. Tai yra žurnalisto subjektyvaus suvokimo pateikimas kaip objektyvi tiesa. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi jokios įrodomosios reikšmės, priešingai, nei paskelbta publikacijoje, nenulemia J. P. neblaivumo, t. y. elgesio (būsenos), peržengiančios visuomenėje priimtinas moralės normas. Pareiškėjo paskelbta žinia neatitinka tikrovės, o jos suformavimas akivaizdžiai žemina J. P. garbę ir orumą.

8. Atsakovas nurodė, kad svarbu nustatyti, kokiu tikslu buvo paskleista ginčo informacija. Publikacijos (taip pat ir ginčo teiginių) tikslas buvo ne sąžiningai informuoti visuomenę apie Renginį ir jos dalyvius, o suformuoti visuomenei neigiamą įspūdį (požiūrį) apie Renginį ir jos dalyvius. Tai patvirtina publikacijos antraštė ir tikslingas jos turinys, žurnalistinio tyrimo būdas (slaptas Renginio dalyvių ir J. P. stebėjimas), neabejotinai turint tikslą sumenkinti jo reputaciją paskelbiant apie jo tariamą neblaivumą kaip neabejotiną tiesą. Žurnalisto iškviesti ir į Renginį atvykę policijos pareigūnai nenustatė jokių administracinių nusižengimų, netikrino asmenų blaivumo, jiems nekilo jokių įtarimų ir dėl J. P. elgesio. Paskelbtos žinios teisingumui pagrįsti turėjo būti objektyvūs duomenys, kurių žurnalistas neturėjo. Aplinkybė, jog yra asmuo (K. R.), galintis patvirtinti Renginio dalyvių neblaivumą, taip pat yra nepakankama ir nesudaro pagrindo pareiškėjo pateiktą informaciją laikyti pagrįsta objektyviai egzistuojančiais faktais. Gandai neturi būti painiojami su žiniomis ir būti pagrindu rengiant ir viešai publikuojant straipsnius net ir apie viešus asmenis. Žurnalisto surinkta informacija negali būti vertinama kaip patikima, jos pagrindu skelbiant žeminančias žinias. Viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimą, taip pat teisę, kad visuomenės nuomonė apie jį būtų formuojama sąžiningai, o viešojo asmens kritika negali pateisinti sąmoningo kompromituojančios informacijos ar dezinformacijos apie viešąjį asmenį skleidimo. Sprendime nustatytų aplinkybių visuma suponavo, kad nagrinėjamu atveju pusiausvyra tarp saviraiškos laisvės ir J. P. teisės į garbę ir orumą buvo pažeista, todėl teisėtai ir pagrįstai konstatuotas VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. J. P. paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog publikacijoje paskelbta informacija žeminanti jo garbę ir orumą yra laikytina žinia. Pagal VIĮ 2 straipsnio 84 dalį žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms yra taikomas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

Šiuo atveju pareiškėjas skelbė itin neigiamą informaciją, kad neva J. P. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl privalėjo itin atidžiai patikrinti skleidžiamą informaciją, tačiau to nepadarė, o tik išimtinai pasitikėjo žurnalisto melagingais ir šmeižiančiais teiginiais. Pareiškėjui informaciją pateikė ne oficialus šaltinis (pareigūnas, valstybinės institucijos vadovas ar pan.), kuriuo be abejonių būtų buvę galima pasitikėti. J. P. taip pat nebuvo sudaryta galimybė apsiginti bei išsakyti, kad pateikti teiginiai yra melagingi, žeminantys jo garbę bei orumą, jis nebuvo išklausytas.

Tokiu būdu pareiškėjas neužtikrino skirtingų šalių pozicijos įvairovės, paskelbė neteisingą ir netikslią informaciją, todėl pažeidė visuomenės informavimo principus. Pareiškėjas negalėjo publikacijoje skleisti informacijos apie jo neblaivumą ir vartoti teiginius „gerokai įkaušęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini) J. P.“, nes vaizdo įrašas ir jo parodymai Tyrimo medžiagoje nėra įrodymai, kurie leistų ir sudarytų pagrindą skleisti tokią informaciją. Vaizdo įraše, kuris nebuvo pateiktas Tarnybai, užfiksuotas vienkartinis veiksmas, kurio metu J.

P. vartoja neaiškų gėrimą. Nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis pareiškėjas padarė neginčijamą išvadą, kad neva J. P. geria brendį, o savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių leistinų įrodymų. Neblaivumo faktas nebuvo užfiksuotas policijos pareigūnų ar kitų kompetentingų institucijų, todėl pareiškėjas, paviešindamas tokią žinią, turėjo išsamiai ją patikrinti, tačiau to nepadarė. Publikacijos paskelbimo dieną J. P. parodymų davęs nebuvo, o aplinkybė, kad parodymai buvo duoti jau po publikacijos paskelbimo, negali paneigti pareiškėjo atsakomybės, nes informacija turi būti tikrinama žinios paskelbimo metu, o ne po to.

Todėl akivaizdu, jog paskelbta žinia, kuri ne tik neatitinka tikrovės, bet ir žemina jo garbę ir orumą, patikrinta nebuvo. Svarbu atskirti ir atriboti kritikos kriterijų nuo melagingos žinios paskelbimo fakto. Melagingos informacijos, kuri žemina asmens garbę ir orumą, paskelbimas negali būti laikomas kritika, o faktas, kad J. P. laikomas viešu asmeniu, nereiškia, kad jis neturi teisės į garbės ir orumo gynimą.

11. J. P. nurodė, kad žurnalistas nedalyvavo Renginyje, nebuvo jame užsiregistravęs, Renginio dalyvius stebėjo slapta, pasislėpęs krūmuose. Žurnalisto į Renginio vietą iškviesti policijos pareigūnai nenustatė jokių administracinių nusižengimų, netikrino jo neblaivumo, nes jo elgesys nesukėlė jokio įtarimo. Žurnalisto slapta darytas vaizdo įrašas neturi didesnės įrodomosios reikšmės nei policijos pareigūnų veiksmai, todėl paties žurnalisto betarpiškai surinkta informacija nėra laikytina aukščiausio patikimumo. Pareiškėjas negali skleisti žinios neva apie J. P. neblaivumą, kuri žemina jo garbę ir orumą, nes neblaivumas nebuvo patvirtintas jokiais oficialiais duomenimis. Nepatikrinus informacijos ir skleidžiant dezinformaciją, yra pažeidžiami VIĮ reikalavimai. J. P. nepripažino, kad publikacijoje skelbiama informacija yra teisinga ir jog Renginio metu jis buvo neblaivus. Pareiškėjo argumentas, kad jeigu viešasis asmuo J. P. nori ginčytis tik dėl išgerto alkoholio kiekio ir to, ar jis jautėsi apsvaigęs, tik dar kartą patvirtina ir parodo pareiškėjo norą jį sumenkinti ir pažeminti. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika nėra tapati nagrinėjamai bylai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl saviraiškos laisvės demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

13. M. A. nurodė, kad J. P. alkoholį vartojo ne tik neprivataus renginio metu, bet ir viešoje vietoje – Dubysos upėje, prie kurios bet kokiu dienos metu gali prieiti ar ja praplaukti ne tik suaugę asmenys, bet ir mažamečiai vaikai. Skundžiamas Sprendimas paremtas tik trečiojo asmens duotais paaiškinimais, tačiau neatsižvelgta į žurnalisto pateiktus ir išsakytus argumentus, todėl prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Policijoje J. P. pareigūnui nurodė, kad šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Delfi“ skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 9 d. portale delfi.lt pasirodė publikacija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir publikacija), kurioje buvo minimi trečiojo suinteresuoto asmens J. P. vardas ir pavardė. Straipsnyje, be kita ko, nurodoma: „Už minutės prie kranto taip pat atėjo ir nemenko stoto (duomenys neskelbtini) J. P., tačiau jo sutrikę judesiai sumažino galimybes kaip nors realiai padėti kolegai. Tad jis taip pat sugrįžo prie girtaujančių pavėsinėse“. Taip pat nurodoma: „Skambant trankiai muzikai gerokai įkaušęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini) J. P. reikalavo sporto rungties vandenyje, o jo kolegės juokavo apie tai, kad neatsivežė „lavonmaišių““.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. su 2019 m. birželio 27 d. skundu „Dėl UAB DELFI publikacijos, neatitinkančios tikrovės ir žeminančios garbę ir orumą“, kreipėsi į Tarnybą, kuriame prašė įspėti pareiškėją dėl VIĮ pažeidimo ir reikalauti pašalinti pažeidimą, taip pat kad pareiškėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą arba sudarytų jam galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją.

17. Tarnyba 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. (SK-214) S-732 nurodė pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl J. P. skunde išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjas pateikė Tarnybai rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, prašė J. P. skundą dėl žurnalisto M. A. publikacijos pripažinti nepagrįstu, prie paaiškinimo pateikdamas skelbimą apie Savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventę, K. R. liudijimą bei žurnalisto M. A. paaiškinimus dėl J. P. skundo. Pareiškėjas taip pat prašė Tarnybos išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro ir Lietuvos policijos informaciją apie policijos iškvietimą į Savivaldybės administracijos darbuotojų sporto šventę.

18. Teismas nustatė, kad tenkindama pareiškėjo prašymą Tarnyba 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. (SK-214) S-546 kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydama objektyviam ir visapusiškam J. P. skundo išnagrinėjimui pateikti tyrimui reikšmingą informaciją. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius (toliau – ir Šiaulių AVPK OVS), atsakydamas į Tarnybos paklausimą, 2020 m. birželio 15 d. raštu Nr. 40-S-9123-(1.19E) pateikė informaciją, kad 2019 m. birželio 8 d. 17 val. 37 min. Šiaulių AVPK OVS buvo gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje vyksta Radviliškio administracijos sąskrydis, daug neblaivių asmenų lipa į Dubysos upę, gali nuskęsti, ką tik matė, kaip ištraukė iš vandens neblaivų vyrą. Patrulių ekipažui nuvykus, besimaudančių asmenų nebuvo rasta. Pabendrauta su poilsiavietėje buvusiais asmenimis, kurie buvo perspėti, kad saugotųsi ir neblaivūs neitų į vandenį. Be to, 2019 m. birželio 8 d. 19 val. buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad asmenys viešoje vietoje vartoja alkoholį, garsiai klausosi muzikos, pranešėjas žurnalistas viską stebi kitoje Dubysos upės pusėje. Patrulių ekipažui nuvykus minėtu adresu, išsiaiškinta, kad poilsiautojai yra privačioje teritorijoje, priklausančiai kaimo turizmo sodybai „(duomenys neskelbtini)“. Pabendravus su kaimo turizmo sodybos savininke, nusiskundimų negauta, administracinių nusižengimų nenustatyta.

19. Žurnalistų etikos inspektorius 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (SK-214) SPR-145 „(duomenys neskelbtini)” nusprendė: J. P. skundą dėl publikacijoje paskelbtos informacijos pripažinti pagrįstu (1 p.); įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB DELFI dėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją ir reikalauti jį pašalinti (2 p.); reikalauti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB DELFI paneigti tikrovės neatitinkančią publikaciją, žeminančią J. P. garbę ir orumą arba sudaryti galimybę pačiam J. P. atsakyti ir paneigti ginčo teiginiuose paskelbtą informaciją (3 p.).

20. Teismas aptarė aktualias VIĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. publikacijos paskelbimo metu ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl jis laikytinas viešuoju asmeniu ir ginčo dėl to byloje nėra.

21. Teismas pažymėjo, kad viešieji asmenys nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatūs asmenys. Viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ribos yra siauresnės, o jų atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės nei privataus asmens (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). VIĮ 9 straipsnyje nustatyta teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą. Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.

22. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-687/2004, Nr. 3K-3-973/2002, Nr. 3K-3-193/2009, EŽTT praktika (1986 m. liepos 8 d. sprendimas Lingens prieš Austriją, 1998 m. birželio 9 d. sprendimas Incal prieš Turkiją) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017.

23. Teismas nurodė, kad publikacijoje aprašant Renginį buvo teigiama, kad: „Už minutės prie kranto taip pat atėjo ir nemenko stoto (duomenys neskelbtini) J. P., tačiau jo sutrikę judesiai sumažino galimybes kaip nors realiai padėti kolegai. Tad jis taip pat sugrįžo prie girtaujančių pavėsinėse“, „Skambant trankiai muzikai gerokai įkaušęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini) J. P. reikalavo sporto rungties vandenyje, o jo kolegės juokavo apie tai, kad neatsivežė „lavonmaišių““. Taigi publikacijoje yra įvardijama konkreti trečiojo suinteresuoto asmens J. P. būsena – jis įvardijamas kaip „gerokai įkaušęs nuo alkoholio“, kas vienareikšmiškai suprantama kaip buvimas neblaiviu, apsvaigusiu nuo alkoholio. Taigi publikacijoje apie viešąjį asmenį – (duomenys neskelbtini) J. P. – buvo paskleista žinia, suponuojanti negatyvų jo, kaip netinkamai viešumoje besielgiančio asmens apibūdinimą, o teiginiuose perteikta žinia – visuomenėje nederami, moralės požiūriu neleistini veiksmai ir nederamas elgesys. Pareiškėjas, publikacijoje paskelbdamas žinią apie J. P. neblaivumą ir nepateikdamas jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus subjektyvų publikaciją rengusio žurnalisto subjektyvų vertinimą, suformavo klaidingą nuomonę apie minėtą, nors ir viešąjį asmenį, todėl pažemino jo garbę ir orumą. Teismas sutiko su šiomis Sprendimo išvadomis, kadangi apie minėtą viešąjį asmenį buvo neabejotinai paskleista žinia, leidžianti apie jį susidaryti akivaizdžiai negatyvią nuomonę. Paskelbtos publikacijos pavadinimas (duomenys neskelbtini) skelbiamos informacijos įtaigumą sustiprina dar labiau, ir jos net neskaičiusi visuomenė galėjo susidaryti neigiamą įspūdį apie minimus asmenis, tarp jų – ir J. P..

24. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti informacijos, kurios pagrindu buvo paskleista žinia apie J. P. neblaivumą, patikimumą ir patikrinamumą, kadangi nagrinėjamuose teiginiuose paskelbti faktinio pobūdžio duomenys gali būti patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjas nurodo, kad publikacijoje paskelbtus faktinius duomenis apie J. P. patvirtina K. R. liudijimas. Iš byloje pateiktų minėto asmens komentarų, kuriuos pareiškėjas Tarnybai pateikė kaip įrodymus atliekant tyrimą pagal J. P. skundą, matyti, kad jis nurodė: „Buvom gal už kilometro, bet ko ten tik neprisiklausėm...“; kito komentatoriaus paklaustas, ar jis ten buvo ir girdėjo, jog imasi taip drąsiai komentuoti, K. R. atsakė, kad buvo jau už kokių 200 metrų, stovyklavietėje toliau nuo upės, girdėjo garsiai leidžiamą muziką, mažiausiai du kartus važiuojančią policiją ir vėliau – keliuku einančias ir besikeikiančias ir pakelės griovyje gulinčias, tikriausiai girtas moteris. Teismas vertino, kad minėto asmens komentarai niekaip nepatvirtina publikacijoje paskleistos žinios apie J. P. neblaivumą, kadangi K. R. komentarai apie Renginį, kuriame jis nedalyvavo, yra apibendrinto pobūdžio, nenurodant jokių tikslių aplinkybių ar faktų, konkrečiai susijusių su J. P..

25. Teismas nustatė, kad Tarnybai pateikta Šiaulių AVPK OVS informacija patvirtina, jog žurnalistas į Renginį du kartus buvo iškvietęs policijos pareigūnus, kurie atvykę į iškvietimą viešosios tvarkos pažeidimų ar administracinių nusižengimų nenustatė, J. P. ar kitų Renginyje dalyvavusių asmenų neblaivumas nebuvo tikrinamas. Todėl teismas vertino, kad ginčijamame Sprendime padaryta teisinga išvada, jog pareiškėjas, skelbdamas publikaciją, neturėjo patvirtintos informacijos apie minėto asmens neblaivumą ir apsvaigimą nuo alkoholio.

26. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad publikacijoje paskelbtą žinią apie J. P. girtumą įrodo jo paties parodymai, duoti Tyrimo medžiagoje, nurodė, jog liudytojo J. P. apklausos protokole užfiksuota, kad jis nurodė, jog 2018 m. birželio 8 d. dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės darbuotojų organizuotame privačiame renginyje, vykusiame (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje; renginio metu buvo vartojamas alkoholis, teigė, kad alkoholį vartojo ir pats, tačiau pažymėjo, kad alkoholį vartojo saikingai, viską prisimena, o jo judesiai nebuvo sutrikę.

27. Teismas pažymėjo, kad J. P. buvo apklaustas ir parodymus davė jau po to, kai buvo paskelbta publikacija, todėl duomenys apie skleidžiamą žinią apie jo neblaivumo (girtumo) būsenos konstatavimą turėjo būti patikrinti iki publikacijos paskelbimo, o ne po to, todėl tai nekeičia paskelbtos žinios apie J. P. elgesį kvalifikavimo. Be to, šioje byloje nustatinėtina ne aplinkybė, ar J. P. vartojo alkoholį, o ar nuo jo buvo taip apsvaigęs, kad publikacijoje jį būtų buvę galima apibūdinti kaip „gerokai įkaušusį nuo alkoholio“ ar dėl alkoholio vartojimo buvusį sutrikusių judesių.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui kaip įrodymą, patvirtinantį paskleistą žinią apie J. P. neblaivumą Renginio metu, pateikė vaizdo įrašą, kurį mobiliuoju telefonu pasislėpęs krūmuose ir būdamas pakankamai nutolęs nuo vykusio Renginio, t. y. būdamas kitame upės krante, nufilmavo trečiasis suinteresuotas asmuo žurnalistas M. A.. Jame, pareiškėjo teigimu, matyti, kad J. P. stovėdamas upėje išgeria vieną stikliuką brendžio. Tarnybai atliekant tyrimą pagal skundą buvo teiktas žurnalisto M. A. paaiškinimas, kuriame nebuvo nieko užsiminta apie darytą filmavimą, o minėtas vaizdo įrašas Tarnybai net nebuvo pateiktas, todėl Sprendimo priėmimo metu jis nebuvo vertinamas. Prie publikacijos minėtas vaizdo įrašas, kaip iliustruojantis joje nurodytus teiginius apie J. P. neblaivumą, taip pat nebuvo įkeltas.

29. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje peržiūrėjus pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą matyti upėje stovintis vyriškis su mėlynos spalvos glaudėmis (trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. peržiūros metu patvirtino, kad vaizdo įraše tikrai yra užfiksuotas jis), kuriam vieną kartą įpilama tamsios spalvos gėrimo, kurį jis išgeria. Kaip paaiškino J. P., šis gėrimas galėjo būti ir „Coca Cola“, kurį jis buvo pasiėmęs į renginį. Kadangi pateiktas vaizdo įrašas nėra geros kokybės, be to, dalį vaizdo dengia krūmai, iš kurių buvo filmuojama, identifikuoti J. P. išgerto gėrimo nėra galimybės. Teismas vertino, kad, netgi ir darant prielaidą, jog vaizdo įraše buvo užfiksuotas vienkartinis alkoholinio gėrimo vartojimas, tai nepagrindžia J. P. neblaivumo fakto, konstatuoto publikacijoje. Be to, šio vaizdo įrašu teismas nelaikė įrodymu šioje byloje, kadangi ši vaizdinė medžiaga kartu su publikacija nebuvo pateikta. Aplinkybė, kad Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvykusiame posėdyje išreiškė nuomonę, kad M. A. publikacijos dalis dėl (duomenys neskelbtini) J. P. atitinka visuomenės informavimo etikos reikalavimus, padarytai išvadai įtakos neturi, kadangi Komisija publikaciją vertino kitu aspektu, t. y. dėl publikacijos atitikties etikos reikalavimams.

30. Teismas pažymėjo, kad VIĮ 19 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl žurnalistikos etikos“ Nr. 1003 (1993) 4 punktas numato, kad žinių skelbimas turi būti grindžiamas tiesa, kurią garantuoja atitinkamos patikrinimo bei įrodymo priemonės, žinių pateikimo, aprašymo bei atpasakojimo nešališkumas. Gandai neturi būti painiojami su žiniomis ir būti imami už pagrindą rengiant ir viešai skelbiant atitinkamas publikacijas net ir apie viešus asmenis.

31. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas minėtų reikalavimų nesilaikė. Publikacijos turinys skaitytojams suteikė akivaizdų pagrindą manyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) – elgėsi nederamai, akivaizdžiai pažeisdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio ir moralės normas. Pareiškėjas, pateikdamas publikaciją nebuvo nustatęs ar kitais faktais patvirtinęs trečiojo suinteresuoto asmens J. P. neblaivumo fakto ir skleidė žinią apie nepatikrintus bei nepagrįstus duomenis, iš esmės pateikdamas žurnalisto subjektyvų suvokimą kaip objektyvią tiesą. Taigi savo veiksmais pareiškėjas nevykdė jam numatytų pareigų, paskleisdamas žinią apie J. P. pažeidė VIĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimą. Todėl Sprendimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

III. 32. Pareiškėjas UAB DELFI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

33. Pareiškėjas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nurodo, kad renginys buvo oficialiai organizuota Radviliškio rajono savivaldybės darbuotojų šventė, paskelbta viešai. Kadangi renginys nebuvo privataus pobūdžio, žurnalistas negalėjo pažeisti VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Tokio pažeidimo neįžvelgė ir Inspektorius. Komisijoje buvo nustatyta, kad J. P. vartojo alkoholį, o būtent – išgėrė brendžio taurelę, konstatuotas visuomenės interesas sužinoti tokią informaciją. Nei Inspektorius, nei pirmosios instancijos teismas šios išvados nepaneigė. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nesirėmė Komisijos išvadomis ir jas atmetė, šiuo aspektu aktualus EŽTT 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Stoll prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 69698/01.

34. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaizdo įrašo vertinimu ir teigia, kad teismas iš esmės pripažino vienkartinį alkoholio vartojimą, tačiau atsisakė laikyti vaizdo įrašą įrodymu, nes vaizdo įrašas nebuvo patalpintas publikacijoje. Nekyla abejonių, kad vaizdo įrašas padarytas Renginio metu ir straipsnį rengiantis žurnalistas, rašydamas straipsnį, turėjo jį omenyje. Jokios teisės ar etikos normos nereikalauja, kad publikacijoje turi būti patalpinta visa žurnalisto turima medžiaga. J. P. administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje pripažino, kad vartojo alkoholį, tačiau teismas šių parodymų neįvertino. J. P. parodymai administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje turi būti kvalifikuojami kaip faktų pripažinimas, kuris atleidžia pareiškėją nuo pareigos dar kaip nors pripažintas aplinkybes įrodinėti. Be to, policija nenurodė, kad nerado neblaivių. Priešingai, policija įspėjo poilsiavietėje buvusius asmenis, kad neblaivūs neitų į vandenį. Taip pat liudytojo K. R. patvirtinta, kad Renginyje alkoholis buvo vartojamas nesaikingai. Žurnalistas M. A. paaiškinimuose pabrėžia tas pačias aplinkybes apie brendžio vartojimą vandenyje ir apie sutrikusią J. P. koordinaciją, nerangius judesius ir t. t. Tai leidžia konstatuoti, kad J. P. ne tik vartojo alkoholinius gėrimus, bet ir buvo neblaivus. Rašytiniu įrodymu laikytinas ir Komisijos protokolo išrašas. Paties žurnalisto betarpiškai surinkta informacija vertintina kaip aukščiausio patikimumo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo straipsnis atitinka tikrovę.

35. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad žurnalistas M. A. paskleidė subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą, t. y. nuomonę. Kad M. A. pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį į aktualią problemą ir išreikšti susirūpinimą, įrodo jo veiksmai būnant šalia Renginio vietos: jis kvietė policiją, kad būtų apsaugoti vandenyje esantys neblaivūs asmenys. Nors J. P. mato tik garbės ir orumo žeminimą, teismų praktika tokio pobūdžio situaciją, kai kritiškai aptarinėjami asmens veiksmai ir siekiama pašalinti vardijamus trūkumus, vertina visai kitaip – kaip pagrįstą kritiką, kurią kritikuojamas asmuo privalo toleruoti. Žurnalisto nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, o jei teismas laikytų žurnalisto subjektyvius vertinimus žiniomis, jos atitinka tikrovę.

36. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jeigu viešasis asmuo J. P. nori ginčytis tik dėl išgerto alkoholio kiekio ir to, ar jis jautėsi apsvaigęs – tokios pretenzijos atmestinos, nes žurnalistas, fiksuodamas J. P. atitinkamą elgesį, neprivalėjo tiksliai nustatyti, kiek alkoholio išgėrė (duomenys neskelbtini) ir kiek promilių jo kraujyje. Publikacija pagrįstai ir teisėtai paskelbta, nes atskleidžia informaciją, susijusią su valstybės tarnautojų elgesio (ne) pavyzdingumu neprivataus renginio metu.

37. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas nurodo, kad tai, jog buvo skelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija (žinia) pripažino ir pats pareiškėjas, nekvestionavo to fakto ir teismo posėdžio metu, be to, viso proceso metu įrodinėjo žinios atitikimą tikrovei, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) aiškiai suvokė, kad paskelbė konstatuojamąją informaciją – žinią, tai teisingai konstatavo ir atsakovas Sprendime bei patvirtino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nepagrįstai plečia skundo dalyko ribas, nurodydamas kitus VIĮ straipsnius (pvz. 13 str.).

J. P. skundas pateiktas dėl jo garbės ir orumo gynimo, o ne dėl jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, tai negali būti pagrindu panaikinti konstatuotą VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Nedideliame miestelyje (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis pareigūnas, bendruomenės pasitikėjimo garantas, todėl publikacija ir joje paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia apie jo neblaivumą (piktnaudžiavimą alkoholiu) vienoje didžiausių šalies visuomenės informavimo priemonių turi didelį neigiamą rezonansą visuomenei, ypač miestelio bendruomenei, kadangi alkoholizmo tema yra itin jautri.

Vaizdo įrašas jokių objektyviai pagrindžiančių neblaivumą aplinkybių nepatvirtino, jame nematyti jokio brendžio butelio. Vaizdo įrašu pareiškėjas bandė įrodinėti savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos žinios teisingumą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai tai atmetė. Pareiškėjas paskelbtos informacijos (žinios) atitikimo tikrovei neįrodė. Jokiomis patikrinimo ar įrodymo priemonėmis negalinti būti užtikrinta Pareiškėjo paskelbta žinia neatitinka tikrovės, o jos suformavimas akivaizdžiai žemina trečiojo suinteresuoto asmens J.

P. garbę ir orumą. Žurnalisto iškviesti policijos pareigūnai, atvykę į Renginį, nenustatė jokių administracinių teisės pažeidimų, netikrino asmenų blaivumo, jiems nekilo jokių įtarimų ir dėl J. P. elgesio. Atsakovo įsitikinimu, paskelbtos žinios teisingumui pagrįsti turėjo būti objektyvūs duomenys, kurių žurnalistas neturėjo. Viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimą, taip pat teisę, kad visuomenės nuomonė apie jį būtų formuojama sąžiningai, o viešojo asmens kritika negali pateisinti sąmoningo kompromituojančios informacijos ar dezinformacijos apie viešąjį asmenį skleidimo.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl turi būti paliktas galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (SK-214) SPR-145 „(duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pareiškėjas UAB „Delfi“ apeliaciniame skunde skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo UAB „Delfi“ skundas dėl ginčijamo Sprendimo.

41. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 9 d. portale „Delfi“ paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija), kurioje buvo minimi trečiojo suinteresuoto asmens J. P. vardas ir pavardė. Publikacijoje, be kita ko, nurodoma: „<...> Už minutės prie kranto taip pat atėjo ir nemenko stoto (duomenys neskelbtini) J. P., tačiau jo sutrikę judesiai sumažino galimybes kaip nors realiai padėti kolegai. Tad jis taip pat sugrįžo prie girtaujančių pavėsinėse“. <...> „Skambant trankiai muzikai gerokai įkaušęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini) J. P. reikalavo sporto rungties vandenyje, o jo kolegės juokavo apie tai, kad neatsivežė „lavonmaišių“ <...>“.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. su 2019 m. birželio 27 d. skundu „Dėl UAB „Delfi“ publikacijos, neatitinkančios tikrovės ir žeminančios garbę ir orumą“, kreipėsi į Tarnybą, kuriame prašė įspėti pareiškėją dėl VIĮ pažeidimo ir reikalauti pašalinti pažeidimą, taip pat kad pareiškėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą arba sudarytų jam galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Grįsdamas savo reikalavimą, J. P., pacitavęs šios nutarties 41 punkte nurodytą Publikacijos dalį, teigė, kad šiuo atveju pareiškėjas skelbė itin neigiamą informaciją, kad neva jis gerokai įkaušęs nuo alkoholio (nors ši informacija nebuvo patvirtinta ar nustatyta policijos pareigūnų ar kitų kompetentingų institucijų ir pan.); pareiškėjas paskleidė jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, neturėdamas jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų jo neblaivumo faktą, t. y. oficialiai nebuvo nustatyta, ar jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ar ne; akcentavo, kad jam net nebuvo sudaryta galimybė apsiginti, išsakyti, kad šie teiginiai yra melagingi ir žemina jo garbę ir orumą.

43. Ginčijamu Sprendimu Inspektorius, atlikęs tyrimą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. P. skundą, nusprendė: pripažinti J. P. skundą dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „Delfi“ – dėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini) ir reikalauti jį pašalinti; reikalauti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Delfi“ paneigti tikrovės neatitinkančią Publikaciją, žeminančią J. P. garbę ir orumą, arba sudaryti galimybę pačiam J. P. atsakyti ir paneigti ginčo teiginiuose paskelbtą informaciją. Toks Sprendimas priimtas, kaip matyti iš motyvuojančiosios dalies, įvertinus, kad: skundžiamuose teiginiuose kalbama apie konkrečią J. P. būseną – girtumą, apsvaigimą nuo alkoholio, dėl to sutrikusius judesius ir neblaivaus pasirodymą Renginyje; nepaisant modalumą ir emocinį vertinimą rodančio žodžio „gerokai“, taip pat subjektyvumo požymių, ginčo teiginiuose be abejonių paskleista faktinio pobūdžio informacija, jog J. P. vartoja alkoholį, Renginyje buvo neblaivus; paskleista žinia neatitinka tikrovės; žinia, jog asmuo Renginyje buvo neblaivus, diskredituoja asmenį ir yra akivaizdžiai garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, nes asmeniui priskiriami paprotinių normų ir geros moralės požiūriu nepriimtini veiksmai. Ši žinia visuomenėje suprantama vienareikšmiškai neigiamai ir jos paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia negatyvią nuomonę apie tokį asmenį; viešo asmens kritika negali pateisinti sąmoningo kompromituojančios informacijos ar dezinformacijos apie viešąjį asmenį skleidimo. Todėl daroma išvada, jog paskelbdamas žinią apie J. P. neblaivumą, nepateikdamas jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių šią žinią, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) formavo klaidingą visuomenės nuomonę apie J. P. ir pažemino jo garbę ir orumą.

44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Delfi“ skundą, skundžiamu sprendimu jį atmetė, be kita ko, konstatavęs, kad publikacijoje aprašant Renginį teiginiais – „ <...> Už minutės prie kranto taip pat atėjo ir nemenko stoto (duomenys neskelbtini) J. P., tačiau jo sutrikę judesiai sumažino galimybes kaip nors realiai padėti kolegai. Tad jis taip pat sugrįžo prie girtaujančių pavėsinėse“ <....> „Skambant trankiai muzikai gerokai įkaušęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini) J. P. reikalavo sporto rungties vandenyje, o jo kolegės juokavo apie tai, kad neatsivežė „lavonmaišių“ <...>“, kuriais yra įvardijama konkreti viešo asmens – (duomenys neskelbtini) J. P. būsena (jis įvardijamas kaip „gerokai įkaušęs nuo alkoholio“, kas vienareikšmiškai suprantama kaip buvimas neblaiviu, apsvaigusiu nuo alkoholio), paskleista žinia, suponuojanti negatyvų jo, kaip netinkamai viešumoje besielgiančio asmens, apibūdinimą, o teiginiuose perteikta žinia – visuomenėje nederami, moralės požiūriu neleistini veiksmai ir nederamas elgesys; pareiškėjas, Publikacijoje paskelbdamas žinią apie J. P. neblaivumą ir nepateikdamas jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus subjektyvų Publikaciją rengusio žurnalisto subjektyvų vertinimą, suformavo klaidingą nuomonę apie minėtą, nors ir viešąjį asmenį, todėl pažemino jo garbę ir orumą.

45. Taigi, apibrėžiant ginčui reikšmingus faktų visumą, kurią, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniu skundu siekiama nepagrįstai išplėsti, konstatuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. su skundu į Tarnybą kreipėsi dėl Publikacijos teiginiais (šios nutarties 41 p.) paskleistos žinios apie jo, viešojo asmens, apibūdinto kaip gerokai įkaušusio, nuo girtumo sutrikusių judesių, neblaivumą Renginio metu; ginčijamu Sprendimu pripažinta, jog žinia, jog J. P. Renginyje buvo neblaivus, neatitinka tikrovės, diskredituoja asmenį ir yra akivaizdžiai garbę ir orumą žeminančio pobūdžio.

46. Šiame kontekste visų pirma primintina, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas.

Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir kt.).

Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.

Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą).

47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi visą Publikacijos teiginių (nutarties 41 p.) kontekstą, t. y. visą Publikacijos turinį su aktyvia nuoroda į filmuotą medžiagą, iš esmės sutinka su ginčijamo atsakovo Sprendimo išvadomis, kurioms skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas: aptartais Publikacijos teiginiais (nutarties 41 p.) paskleista ne nuomonė, o žinia, t. y. faktinio pobūdžio informacija, kad J. P. Renginyje buvo neblaivus, kadangi tiek visas Publikacijos turinys, kurio tikslas, kaip matyti iš Publikacijos autoriaus ir atsakovo atstovo paaiškinimų administracinės procedūros ir teisminio nagrinėjimo metu – informuoti visuomenę apie Radviliškio rajono valdininkų Renginį, kurio metu buvo nesaikingai vartojamas alkoholis, tiek jos atskirus teiginius sudarančių žodžių junginiai, kuriais apibūdinama J.

P. būsena („ <...> gerokai įkaušęs nuo alkoholio (<...>“, <...> jo sutrikę judesiai sumažino galimybes kaip nors realiai padėti kolegai <...>“), suponuoja išvadą ne apie reiškiamą nuomonę, o apie žinią, kuria vienareikšmiškai yra konstatuojama J. P. Renginyje buvus girtu, t. y. akivaizdžiai apsvaigusiu nuo alkoholinių gėrimų (gerokai įkaušusiu, dėl išgerto alkoholio sutrikusių judesių). Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog J. P. Renginyje gėrė alkoholinius gėrimus, nėra reikšmingi, kadangi Publikacijoje paskleista žinia ne apie J.

P. alkoholio vartojimą Renginyje, bet apie pastarojo nesaikingą alkoholio vartojimą; tokia žinia paskleista remiantis iš esmės tik subjektyviu trečiojo asmens M. A. vertinimu apie jo surinktų faktų ir duomenų visumą, kuriam (vertinimui) akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindimo: kaip teismo posėdyje paaiškino trečiasis suinteresuotas asmuo M. A., J. P. geriant alkoholinį gėrimą matė tik kartą, t. y. upėje; iš tik teismui pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas šis faktas (alkoholinio gėrimo gėrimas upėje), nėra galima teigti J.

P. judesius buvus sutrikusiais; kitų įrodymai, patvirtinantys ginčui reikšmingas aplinkybes, nebuvo nurodyti ir pateikti nei Tarnybai, nei teismui, o apeliacinio skundo teiginiai dėl paties žurnalisto M. A. betarpiškai surinktos informacijos vertinimo kaip aukščiausio patikimumo yra deklaratyvūs, kadangi, viena vertus, prieštarauja byloje pateiktiems ir ištirtiems įrodymams, o kita vertus, kelia ir pagrįstų abejonių: kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarimu, kuris Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi paliktas nepakeistu, administracinio nusižengimo byloje A18.9-948/2020, iš kurios nagrinėjamoje byloje pateiktas liudytoju apklausto J.

P. parodymų fragmentas, konstatuota, kad M. A. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą Renginyje dalyvavusį asmenį, inter alia jo būseną (kad buvo neblaivus); nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, viešasis asmuo, kuriuo Publikacijos paskleidimo metu buvo J. P., turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas, sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys: kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę.

Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Nors nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta, kad tikrovės neatitinkantys duomenys apie trečiąjį suinteresuotą asmenį J. P. paskleisti turint tikslą jį pažeminti, įvertinus paskleistų, tikrovės neatitinkančių duomenų pobūdį, pareiškėjo elgesį (J.

P. nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimą), atsakovo sprendimas pareiškėjui taikyti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą atsakomybę yra pagrįstas.

48. Kiti apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamo ginčo, kuris, pažymėtina, susijęs tik su Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos atsakomybės taikymu, nėra reikšmingi: pateiktas Visuomenės informavimo etikos komisijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas savaime nepatvirtina nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių, kadangi jis, kaip matyti iš jo turinio, priimtas išsakius nuomonę, kad žurnalistas turėjo pagrindą manyti, o visuomenė – sužinoti, kad J. P. vartojo alkoholį, kas nagrinėjamoje byloje ir nėra ginčijama; kituose pareiškėjo nurodytuose ir pateiktuose įrodymuose – apie policijos atvykimą į Renginį, K. R. liudijimas ir kt. – nėra duomenų, patvirtinančių ginčui reikšmingas aplinkybes, t. y. J. P. Renginyje buvus girtu, t. y. akivaizdžiai apsvaigusiu nuo alkoholinių gėrimų (gerokai įkaušusiu, dėl išgerto alkoholio sutrikusių judesių); byloje nėra ginčijama, kad J. P. Publikacijos paskleidimo metu buvo viešasis asmuo, taip pat pareiškėjo teisė skleisti tokio pobūdžio informaciją.

49. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės DELFI apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė