2017-04-12 Nr. AB-8402-3-63-3-02249-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-670-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02249-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Sushi Stars“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Sushi Stars“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Sushi Stars“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1, kuriuo bendrovei paskirta ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Pareiškėjas UAB „Sushi Stars“ skunde nurodė, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2015 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1, „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ įmonei paskyrė 3000 Eur baudą. Minėta sankcija buvo paskirta už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui priklausančio restorano pagalbinėse patalpose buvo laikomi 7 buteliai degtinės ir 2 buteliai vyno, kurie nebuvo paženklinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką specialiais ženklais – banderolėmis bei neturėjo juridinę galią turinčių privalomų šių produktų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktai. Mano, kad atsakovo priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Klaipėdos apskrities VMI priimdama skundžiamą nutarimą padarė esminius procedūrinius pažeidimus bei pažeidė materialines teisės normas.

Nurodė, jog atsakovas nepranešė pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tinkamai, todėl buvo suvaržytos pareiškėjo teisės teikti įrodymus, paaiškinimus, prieštaravimus, prašymus ir kt. Akcentavo, jog pareiškėjui pranešimas pasirašytinai nebuvo įteiktas pažeidimo nustatymo metu, nei atsiųstas elektroninių siuntų pristatymo adresu, nei buveinės vietos adresu, nors minėtas adresas nurodytas visuose patikrinimo metu pildytuose Klaipėdos apskrities VMI dokumentuose bei yra prieinamas per viešas informavimo priemones. Teigė, jog tokiu būdu atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudą, nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 37 bei 371, 38 straipsnių reikalavimų.

Nurodė, jog Klaipėdos apskrities VMI nutarime, 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas 9 alkoholinių produktų butelius, kurie nebuvo paženklinti banderolėmis bei neturėjo privalomų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, laikė įmonės pagalbinėse patalpose. Akcentavo, kad Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo dokumentuose neužfiksavo to fakto, kad rasti alkoholiniai gėrimai buvo laikomi tarp fizinių asmenų asmeninių daiktų. Be to, jie nebuvo patalpose, kuriose buvo laikomi įmonės veiklai naudojami daiktai, produktai bei alkoholiniai gėrimai. Teigė, jog Klaipėdos apskrities VMI įstatymo pažeidimo protokolo surašymo metu atsisakė užfiksuoti pareiškėjo pateiktus duomenis ir įrodymus apie tai, kad 9 butelius alkoholinių gėrimų įsigijo būtent fiziniai asmenys savo reikmėms Rusijoje ir nepažeisdami įstatymų nustatytos tvarkos (leidžiamo kiekio) juos atsivežė į Lietuvos Respubliką. Atkreipė dėmesį, kad įmonės direktorė, jos vyras ir pilnametė dukra yra Rusijos piliečiai, kurie atvykdami į Lietuvos Respubliką atsiveždavo savo šalies, jų manymu, kokybiškesnį produktą – alkoholinius gėrimus išskirtinai savo reikmėms. Dalį iš rastų gėrimų asmenys įsigijo 2015 m. liepos 18 d. Rusijoje ir tai patvirtino pridedamas elektroninio kasos aparato (EKA) kvitas. Nurodė, jog prie skundo pridedamos asmenų pasų kopijos patvirtina apie dažnus minėtų asmenų atvykimus į Lietuvą iš Rusijos, tame tarpe ir apie atvykimą į Lietuvą likus kelioms dienoms iki patikrinimo. Mano, kad Klaipėdos apskrities VMI pritaikė netinkamas teisės normas, o būtent Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 bei 10 punktus, kadangi šios normos reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę, nors alkoholinius gėrimus atsigabeno ir laikė fiziniai asmenys.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 000407 pareiškėjas buvo patrauktas atsakomybėn už tai, kad turėdamas licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (licencijos Nr. 47/13A), 2015 m. rugpjūčio 27 d. veiklos vykdymo vietoje – restorano, esančio (duomenys neskelbtini) (atsakovas pažymėjo, jog įstatymo pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime buvo klaidingai nurodytas restorano „Stars“ adresas: vietoje (duomenys neskelbtini) nurodant (duomenys neskelbtini)), pagalbinėse patalpose laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintus alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų šių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Protokole nurodyta, kad be dokumentų laikyti 9 buteliai (7 buteliai degtinės ir 2 buteliai vyno) alkoholinių produktų, kurių pardavimo kaina – 195,50 Eur. Nurodė, jog išnagrinėjus įstatymo pažeidimo protokolą bei visą su pažeidimu susijusią medžiagą nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktus. Nustačius šiuos pažeidimus, atsakovas 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1 pareiškėjui paskyrė 3000 Eur baudą bei konfiskavo be banderolių ir be dokumentų laikytus 9 butelius alkoholinių gėrimų.

Pažymėjo, kad pareiškėjo vadovei S. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta 2015 m. spalio 2 d. išsiunčiant registruotą laišką – pranešimą pareiškėjo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės vietos – (duomenys neskelbtini), adresu, t. y. vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi. Pranešime buvo nurodyta, kad administracinė byla, kurioje pareiškėjas patrauktas atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus bus nagrinėjama 2015 m. spalio 14 d. 14 val. adresu Taikos pr. 28, Klaipėdoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, dėl to byla buvo išnagrinėta paskirtu laiku pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjo vadovė S. P. pasirašytinai buvo supažindinta su 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 00047, kuriame buvo nurodytas pareiškėjo buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau nei protokolo surašymo metu, nei vėliau pareiškėjas kito korespondencijos įteikimo adreso nenurodė. Mano, kad atsakovas pareiškėją tinkamai informavo apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paženklinti Rusijos banderolėmis du buteliai 0,75 litro vyno, du buteliai 0,7 litro degtinės ir penki buteliai 0,5 litro degtinės buvo rasti restorano „Stars“ pagalbinėse patalpose. Teigė, jog pareiškėjas, laikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais nepaženklintus ir be įsigijimo dokumentų alkoholio produktus restorano pagalbinėse patalpose, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įtvirtintus draudimus. Teigė, kad pareiškėjo argumentas, kad Rusijos banderolėmis paženklinti alkoholiniai gėrimai buvo atgabenti ir viešojo maitinimo vietoje laikyti fizinių asmenų ir todėl nebuvo pagrindo pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atžvilgiu taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytos atsakomybės, yra nepagrįstas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1 (toliau – ir skundžiamas nutarimas, Nutarimas) „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo UAB „Sushi Stars“ buvo paskirta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 197, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1 pareiškėjui UAB „Sushi Stars“ paskyrė 3000 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus kartu konfiskuojant 2015 m. rugpjūčio 27 d. daiktų paėmimo protokolu Nr. FR1043-7834 išimtus devynis alkoholio produktų butelius, kurių pardavimo kaina 195,50 Eur.

Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Sushi Stars“ direktorei S. P. 2015 m. spalio 2 d. pareiškėjo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą, kad 2015 m. spalio 14 d. 14 val. Klaipėdos apskrities VMI, esančioje Taikos pr. 28, Klaipėdoje (13 aukšte, kabinete Nr. 1314), bus nagrinėjama administracinė byla, kurioje UAB „Sushi Stars“ patraukta atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Minėtu adresu išsiųstas Klaipėdos apskrities VMI pranešimas grįžo su žyma, kad pareiškėjas siuntos neatsiėmė pašte. Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokolo Nr. 000407 matyti, jog su juo UAB „Sushi Stars“ direktorė S. P. buvo supažindinta jo surašymo dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 25 d. Minėtame 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000407 UAB „Sushi Stars“ buveinės vietos adresas nurodytas būtent (duomenys neskelbtini). UAB „Sushi Stars“ direktorė S. P. kito korespondencijos įteikimo adreso nenurodė.

Remdamasi byloje esančiais įrodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities VMI nutarimu buvo paskirta UAB „Sushi Stars“ 3000 Eur ekonominė sankcija kartu konfiskuojant 9 butelius alkoholinių produktų (7 butelių degtinės ir 2 butelių vyno) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktų pažeidimus, buvo teisėta ir pagrįsta.

III. Pareiškėjas UAB „Sushi Stars“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti jo pateiktą skundą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes sprendimas nepagrįstas ir neteisingas. Nurodo argumentus, iš esmės tapačius išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovės pareiškėjai 2015 m. spalio 2 d. išsiųstą pašto siuntą.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad jo manymu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados ir sprendimas yra nepagrįstas ir naikinti. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-560-162/2016 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo UAB „Sushi Stars“ buvo paskirta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo bei patikslina.

Alkoholio kontrolės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte (suvestinė redakcija 2015 m. gegužės 28 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d.) numatyta, kad nagrinėjant bylas dėl šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų pažeidimų, dalyvauja asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą. Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus (pateikiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija), bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Alkoholio kontrolės įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys šio įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, prašymus. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso šalys iki bylos nagrinėjimo paaiškinimus gali teikti per šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 14 darbo dienų nuo dienos, kurią asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą, gauna pranešimą apie šio įstatymo pažeidimą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis.

Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas pasirašytinai įteiktas proceso šaliai šio Įstatymo pažeidimo nustatymo metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu.

Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos atsakovui nenumato pareigos įsitikinti ar pašto siunta, kuri buvo išsiųsta pareiškėjo buveinės vietos adresu, pareiškėjui buvo įteikta. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su teismo vertinimu, kad pats siuntos išsiuntimo faktas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu laikomas tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nepaisant to, kad siunta galėjo būti ir neįteikta.

Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas pareiškėjui apie administracinės bylos nagrinėjimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo buvo išsiųstas 2015 m. spalio 2 d., o administracinė byla išnagrinėta 2015 m. spalio 14 d., t. y. pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytą 10 darbo dienų terminą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi pranešimas pareiškėjui apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką grįžo su žyma, kad neatsiėmė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas savo teisėmis, ginčijant skundžiamą nutarimą, galėjo pasinaudoti bylą nagrinėjant teisme.

Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Alkoholio kontrolės įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama: <...> 3) alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis; <...> 10) alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus.

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklės (suvestinė redakcija nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 29 d.) (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 197, reglamentuoja mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Šių Taisyklių privalo laikytis Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, kurie verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Lietuvos Respublikoje (1 punktas). Taisyklių 3 punktas nustato, kad mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gali verstis tik tos įmonės (įskaitant ir įmones, prekiaujančias alkoholiniais gėrimais neapmuitinamose parduotuvėse ar specialiosiose prekybos vietose), Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, kurie turi galiojančias savivaldybės vykdomosios institucijos išduotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taisyklių 8 punktas numato, jog draudžiama parduoti, laikyti prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose, eksponuoti, taip pat gabenti alkoholinius gėrimus, nurodytus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–8, 10, 12 punktuose, 2 dalies 1–8, 10 punktuose. Licencijų turėtojai privalo laikytis ir kitų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų.

Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, aiškinant Taisyklių 8 punktą lingvistiškai, darytina išvada, jog pagalbinėse patalpose draudžiama laikyti alkoholinius gėrimus, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bei neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) alkoholinių produktų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Minėtas teisinis reglamentavimas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja prekybą ir laikymą alkoholinių gėrimų pardavimo vietose ir parduotuvių pagalbinėse patalpose. Kaip ir minėta, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui ir kt., todėl Alkoholio kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai ir imperatyviai nustato tų produktų prekybos bei laikymo apribojimus. 2015 m. rugsėjo 25 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000407 buvo nurodyta, kad šis protokolas buvo surašytas už restorano „Sushi Stars“ pagalbinėse patalpose laikomus ir parduodamus alkoholinius gėrimus, kurie nepaženklinti Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, neturint prekybos vietoje juridinę galią turinčių tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad įstatymo pažeidimo protokole ir buvo nurodyta, kad šis protokolas surašytas už parduodamus alkoholinius gėrimus, tačiau atsakovui išnagrinėjus administracinę bylą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta tik už alkoholinių gėrimų, kurie buvo nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais, laikymą restorano „Sushi Stars“ pagalbinėse patalpose, bet ne už jų pardavimą.

Pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais, kurių prekybai yra taikomi itin griežti ir imperatyvūs įstatymo reikalavimai, turi pasirūpinti tuo, kad nebūtų pažeidžiamos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos. Šiuo atveju tai, kad galimai fiziniai asmenys galėjo laikyti pareiškėjo pagalbinėse patalpose alkoholinius gėrimus, yra atsakingas būtent pareiškėjas, kadangi jis yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas ir privalo užtikrinti alkoholinių gėrimų laikymą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą yra bauda nuo 289 Eur iki 14481 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo nustatyto pažeidimo mastą, į tai, kad pareiškėjui paskirtos sankcijos dydis yra Alkoholio kontrolės įstatymo ribose ir nesiekia maksimalaus taikytino sankcijos dydžio, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjui paskirtos sankcijos dydis yra adekvatus jo padarytam pažeidimui.

Remdamasi byloje esančiais įrodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities VMI nutarimu paskirta UAB „Sushi Stars“ 3000 Eur ekonominė sankcija kartu konfiskuojant 9 butelius alkoholinių produktų (7 butelių degtinės ir 2 butelių vyno) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktų pažeidimus, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Sushi Stars“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė