753b3150-adac-4cd3-bb13-cbb698f4c35b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-405-553/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01002-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021  m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 67 500 Eur turtinę žalÄ ir 50 000 Eur neturtinę žalÄ . Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja D.

J. civilinėje byloje Nr. e2-15612-584/2021 priėmė2021 m. birželio 10 d. nutartį, kuria atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, o apeliacine tvarka civilinę bylÄ Nr.e2S-1338-413/2021 iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas G. K. 2021 m. liepos 15 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ , nors iÅ¡ tikrųjų nutartį pakeitė. Kauno apygardos teismas pripažino, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi neteisingai atsisakyta priimti ieÅ¡kinį remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir nurodė, kad remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme.

Teisėja D. J. padarė ne klaidÄ , o tyčia atsisakė priimti ieÅ¡kinį, Å¡iurkščiai pažeidė įstatymÄ ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Teisėjas G. K. įvykdė neteisėtus veiksmus, nes įstatymÄ pažeidžianti nutartis negali bÅ«ti palikta galioti nepakeista. Priimdami tokias nutartis teisėjai įvykdė neteisėtus kaltus veiksmus, nes jie tyčia atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, žinodami, kad nėra teisės pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė tris kitas ieÅ¡kovės inicijuotas bylas, tačiau jos nėra tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsisakius priimti ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes iÅ¡ ieÅ¡kovės atimta teisė ginti nuosavybės teises į 0,225 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės kainos skelbiamos vieÅ¡ai ir yra visiems žinomos. Vieno aro kaina yra 3 000 Eur, viso Žemės sklypo vertė sudaro 67 500 Eur.

Rinkos žemės sklypo kaina, kaip skelbiama interneto portale www.aruodas.lt, Kauno rajone svyruoja net iki 14 000 Eur už vienÄ arÄ . Neturtinę žalÄ dėl iÅ¡gyvenimų, kad teisėjai nebaudžiami Å¡iurkščiai pažeidžia įstatymus, ieÅ¡kovė vertina 50 000 Eur.

2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Teismas Å¡ioje nutartyje nustatė, kad ieÅ¡kovė 2011 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos močiutė S. M., mirusi 2009 m. balandžio 2 d., nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ su kiemo įrenginiais ir Žemės sklypÄ .

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 pareiÅ¡kimÄ atmetė, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėja gali neteismine tvarka gauti dokumentus. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-167-555/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė, kad nors civilinėse bylose faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau pagrindas ir dalykas skiriasi, naudojami skirtingi teisių gynybos būdai. Kartu teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1102-406/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A146-333/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. byloje Nr. eA-2575-502/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. byloje Nr. A-547-261/2017 priimtuose sprendimuose konstatuotos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti situacijos.

Teismų sprendimais konstatuota, kad Žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, nes 2009 m. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedÅ«ra neužbaigta. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ procesinį sprendimÄ , jog ieÅ¡kovė siekia pakartotinio teisme jau iÅ¡spręsto ginčo iÅ¡nagrinėjimo, tačiau suklydo nurodydamas tokio savo procesinio sprendimo teisinį pagrindimÄ .

Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi iÅ¡taisė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų2021 m. birželio 10 d. nutartyje padarytÄ faktinės situacijos teisinio įvertinimo klaidÄ .

3. Atsakovė pažymėjo, kad pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, negali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat jie negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius. Kauno apygardos teismas2021 m. liepos 15 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Teismo kaltė gali bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, kai buvo padaryta akivaizdžių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų. Teismai vadovavosi CPK normomis ir tinkamai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis, atsižvelgdami į faktines bylų aplinkybes, bei nepadarė jokių esminių procesinių pažeidimų. IeÅ¡kovė turėjo įrodyti galimai patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį. IeÅ¡kovės argumentai, kad internetinių skelbimų portaluose Kauno rajone nurodoma žemės kaina yra apie 3 000 – 4 000 Eur už 1 arÄ , neparemti įrodymais ar skaičiavimais, todėl laikytini nepagrįstais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1338-413/2021 buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties teisinis pagrindas ir motyvai. Teismas sprendė, kad pasekmės, su kuriomis ieÅ¡kovė sieja jai padarytÄ Å¾alÄ , yra kilusios dėl teismo sprendimo, iÅ¡dėstyto Kauno apygardos teismo2021 m. liepos 15 d. nutartyje. Galutinis sprendimas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nagrinėjimo buvo priimtas Kauno apygardos teismo nutartimi, todėl nagrinėjant Å¡ioje byloje paduoto ieÅ¡kinio pagrįstumÄ bei vertinant teisėjų veiksmų teisėtumÄ , analizuotina Kauno apygardos teismo nutartis, kaip sukelianti ieÅ¡kovei teisines pasekmes. Kadangi Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo teisinis pagrindas ir motyvai buvo pakeisti, tai nėra pagrindo nagrinėti Å¡ios nutarties priėmimo teisėtumÄ bylos dėl žalos atlyginimo kontekste.

6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-15612-584/2021 pateiktas reikalavimas ankstesniuose ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimuose teismams nebuvo keliamas. Sulyginęs Kauno apylinkės teismui pateiktÄ 2021 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kinį su anksčiau ieÅ¡kovės teiktais skundais, ieÅ¡kiniais bei pareiÅ¡kimais, iÅ¡nagrinėtais kitose civilinėse ir administracinėse bylose, teismas nustatė, kad inicijuodama teisminius procesus ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia vieno tikslo, jog remiantis S. M. atliktais veiksmais dėl Žemės sklypo privatizavimo bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovė paveldėjo jos močiutės įgytinas nuosavybės teises į Žemės sklypÄ , neatlikdama Žemės sklypo iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės procedÅ«ros pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus.

7. Teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio nenagrinėtinumo civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu priėmė, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė siekia paneigti sprendimo privalomumo principÄ , numatytÄ CPK 18 straipsnyje. IÅ¡2021 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė ketino įrodinėti ne faktines aplinkybes, o faktÄ , kad teismų sprendimai yra neteisėti, o juose nustatytos faktinės aplinkybės yra neteisingos. Teismas sutiko su Kauno apygardos teismo nutartimi tuo aspektu, kad ieÅ¡kiniu siekiama įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo. IeÅ¡kovės 2021 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kinys pagrįstai pripažintas nenagrinėtinu civilinio proceso tvarka. Tuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta, jog priimant Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas.

8. Teismas nurodė, kad nenustačius esminės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimas negalimas. Nenustačius neteisėtų veiksmų nėra pagrindo spręsti dėl kaltės. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti turtinė žala yra siejama su Žemės sklypo rinkos verte. Byloje negali bÅ«ti patvirtinta, kad ieÅ¡kovė turėtų tokių nuostolių, nes ant Žemės sklypo stovi ieÅ¡kovei priklausantys statiniai, kuriais ji ir toliau naudojasi, jokių reikalavimų perduoti Žemės sklypÄ nepareikÅ¡ta, už kokiÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovė galėtų iÅ¡pirkti jos naudojamÄ Å½emės sklypÄ , nenustatyta.

Atlyginus žalÄ praÅ¡omu bÅ«du, ieÅ¡kovė galėtų toliau naudotis Žemės sklypu ir gautų Žemės sklypo vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas aiÅ¡kiais argumentais. Tarp ieÅ¡kinio priėmimo ir nuosavybės teisės įgijimo negalima nustatyti priežastinio ryÅ¡io, nes ieÅ¡kinio priėmimas asmeniui negarantuoja tokio ieÅ¡kinio patenkinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovė R. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Teismas tyčia nevykdė teisingumo, tyčia pažeidė įstatymus tam, kad nuslėptų valdžios padarytus nusikalstamus veiksmus, vykdant ieÅ¡kovės močiutės S. M. Žemės sklypo privatizavimÄ . Teismas atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas dėl nuosavybės teisių į ieÅ¡kovės paveldėtÄ Å½emės sklypÄ . 9.2. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, privalėjo nurodyti, kodėl ieÅ¡kovė neteisingai tvirtina, kad teisėjai be teisėto pagrindo atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, tyčia pažeisdami CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , 1 punktÄ . 9.3.

Teismas visai nevertino teisėjos D. J. padarytų neteisėtų veiksmų, atsisakant priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas pripažino, kad dalies ieškinio reikalavimų nesvarstė, todėl tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teisines pasekmes šiuo atveju sukelia abiejų teisėjų priimtos nutartys. 9.4. Teismo sprendime melagingai tvirtinama, kad Kauno apylinkės teismo nutartis buvo pakeista, nors Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Tai akivaizdus teisėjo G. K. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nes nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, Å¡ios nutarties jis ne tik nepanaikino, bet ir nepakeitė. 9.5. Kauno apygardos teismo nutartimi teisėjas G. K. atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatęs, kad ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nenurodė, kaip to reikalauja CPK 137 straipsnio 3 dalis, į kokiÄ kitÄ institucijÄ ieÅ¡kovė turi kreiptis dėl ginčo dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ iÅ¡sprendimo. 9.6.

Atimdami iÅ¡ ieÅ¡kovės konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypÄ iÅ¡sprendimo teisėjai padarė neteisėtus kaltus veiksmus, kuriais ieÅ¡kovei padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Turtinės žalos dydį ieÅ¡kovė nurodė pagal dabartines žemės kainas, skelbiamas vieÅ¡ai spaudoje ir internete. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė įvertino 50 000 Eur. Teismui turėtų bÅ«ti suprantami ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimai, kai iÅ¡ jos atimama teisė kreiptis į teismÄ dėl pažeidžiamų nuosavybės teisių į žemės sklypÄ .

10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi tokie argumentai: 10.1. Kadangi galutinis sprendimas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nagrinėjimo buvo priimtas Kauno apygardos teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjant Å¡ioje byloje paduoto ieÅ¡kinio pagrįstumÄ bei vertinant teisėjų veiksmų teisėtumÄ , analizuotina tik Kauno apygardos teismo nutartis, nes ji sukėlė ieÅ¡kovei teisines pasekmes. 10.2.

Pirmosios instancijos teismas peržiÅ«rėjo ir sulygino ieÅ¡kovės Kauno apylinkės teismui pateiktÄ 2021 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kinį su ankstesniais jos skundais, ieÅ¡kiniais bei pareiÅ¡kimais, iÅ¡nagrinėtais kitose civilinėse ir administracinėse bylose. Teismas nustatė, kad inicijuodama visus teisminius procesus ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia vieno tikslo, kad remiantis S. M. atliktais veiksmais dėl žemės sklypo privatizavimo bÅ«tų pripažinta, jog ieÅ¡kovė paveldėjo jos močiutės įgytinas nuosavybės teises į žemės sklypÄ , neatlikdama žemės sklypo iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės procedÅ«ros pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus.

Todėl 2021 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kinys pagrįstai buvo pripažintas nenagrinėtinu civilinio proceso tvarka. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustatyta, jog priimant Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas. 10.3. Nenustačius esminės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimas negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nenustačius neteisėtų veiksmų nėra pagrindo spręsti dėl kaltės. Kadangi nebuvo nustatyta viena iÅ¡ pagrindinių deliktinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kinys pagrįstai buvo atmestas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujo įrodymo prijungimo 12. IeÅ¡kovė 2022 m. kovo 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro interneto svetainės. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡io įrodymo ji negalėjo pateikti anksčiau, nes Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei R. M. dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo iÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡reikalavo tik2022 m. kovo 8 d.

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad aptariamoje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Ieškovės prašomas prijungti įrodymas yra iš VĮ Registrų centro duomenų bazės gauta informacija, todėl, esant poreikiui, teismas su šia informacija gali susipažinti pats. Be to, pastebėtina, kad bet kuriuo atveju šis naujas įrodymas neturi jokios esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, todėl nėra pagrindo jo prijungti prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Gali bÅ«ti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ ; sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013;2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį vien siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

18. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. M. 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams pateikė ieÅ¡kinį atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teises į 0,225 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo, priimdama 2009 m. mirusios močiutės S. M. palikimÄ . IeÅ¡kovė Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje (bylosNr. e2-7285-848/2021) praÅ¡o iÅ¡ jos priteisti 349,90 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigius. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad minėtoje byloje pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas nepriėmė, todėl liko neiÅ¡spręstas ginčas dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypÄ prie R. M. priklausančio gyvenamojo namo.

19. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje bylojeNr. e2-15612-584/2021, priimta teisėjos D. J., atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Kauno rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-1466-720/2011).

20. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1338-413/2021 teisėjo G. K. priimta 2021 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį paliko nepakeistÄ , tačiau pakeitė pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus bei atsisakymo priimti R. M. ieÅ¡kinį teisinį pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad ginčo Å¡alys abiejose bylose yra tos pačios, tačiau sprendė, kad 2011 m. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir 2021 m. ieÅ¡kinio dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagrindas ir dalykas skiriasi, naudojami skirtingi teisių gynybos bÅ«dai.

Kauno apygardos teismas nustatė, kad R. M. ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes juo siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiÅ«rėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo. Priimdamas šį procesinį sprendimÄ Kauno apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo jau buvo iÅ¡tirtos kitose teismuose iÅ¡nagrinėtose bylose:

Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse byloseNr. I-1102-406/2012 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-333/2013), Nr. eI-1403-414/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje bylojeNr. eA-2575-502/2015) ir Nr. I-1627-428/2016 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-547-261/2017).

21. Apeliantė Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad neteisėtais tyčiniais teisėjų veiksmais, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti jos civilinio proceso tvarka paduotÄ pareiÅ¡kimÄ , jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog priimant Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas.

22. Apeliantė su tokia iÅ¡vada nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nepagrįstai nevertino Kauno apylinkės teismo teisėjos D. J. neteisėtų veiksmų. Apeliantė pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisėjos D. J. priimta nutartis buvo pakeista, tačiau iÅ¡ teisėjo G. K. priimtos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad Å¡i nutartis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties akivaizdu, jog galutinis procesinis bylos rezultatas – atsisakymas priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡nagrinėjus jos atskirÄ jį skundÄ , nepakito, tačiau ieÅ¡kinio atsisakymo pagrindas, nutarties pagrįstumÄ Ä¯vertinus instancine tvarka, buvo pakeistas.

Todėl Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad galutinis sprendimas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nagrinėjimo buvo priimtas Kauno apygardos teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant Å¡ioje byloje paduoto ieÅ¡kinio pagrįstumÄ bei vertinant teisėjų veiksmų teisėtumÄ , analizuotina bÅ«tent Kauno apygardos teismo nutartis, kaip sukelianti ieÅ¡kovei teisines pasekmes.

23. Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes juo siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiÅ«rėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė siekia paneigti sprendimo privalomumo principÄ , numatytÄ CPK 18 straipsnyje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismui pateiktu ieškiniu įrodinėjo, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Nr. 2-1466-720/2021, Kauno apygardos administracinio teismo2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas byloje Nr. I-1102-406/2012 yra neteisėti. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės 2021 m. gegužės 31 d. ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tik ieškovės pateiktais vertinimais dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų neteisėtumo.

24. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieÅ¡kovė negali ginčyti kitose bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Konkrečios bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo teisėtumas bei pagrįstumas gali bÅ«ti patikrintas tik nagrinėjant tÄ bylÄ apeliacine, kasacine tvarka. Ä®siteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Todėl ieškovei pareiškus ieškinį, kuriuo ji iš esmės siekė įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo, negalima spręsti, kad Kauno apygardos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

25. Remiantis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ , priima dėl to motyvuotÄ nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia pareiÅ¡kėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti ieÅ¡kinį. Apeliantė skunde akcentuoja, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei nenurodė, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia kreiptis arba kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti praÅ¡ymÄ .

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, jog nutartyje teismas privalo nurodyti, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia pareiÅ¡kėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja kita institucija, kuri turi kompetencijÄ nagrinėti keliamÄ klausimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658-464/2016). Å iuo atveju, kai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai dėl jų pobÅ«džio negali bÅ«ti nagrinėjami nei teismine, nei neteismine tvarka, nėra pagrindo spręsti, kad Kauno apygardos teismas, nenurodęs teismo ar kitos institucijos, į kuriÄ ieÅ¡kovei reikėtų kreiptis, siekiant savo reikalavimų patenkinimo, pažeidė proceso teisės normas.

27. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad priimant Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės.

28. Apeliantė (ieÅ¡kovė), be bendro pobÅ«džio deklaratyvių pareiÅ¡kimų, kad teisėjai, priimdami procesinius sprendimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir melavo, todėl atliko neteisėtus veiksmus, apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pirmiau nurodytos iÅ¡vados pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad apeliantės nesutikimas su kitoje byloje įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis ir pateikiama sava bylos aplinkybių interpretacija savaime nėra ir negali bÅ«ti pagrindas pripažinti neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmus, priimant konkrečius procesinius sprendimus.

Apeliantė (ieÅ¡kovė), reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, turėjo pareigÄ nurodyti ir pagrįsti, kad jos nurodytoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo padarytos akivaizdžios ir Å¡iurkščios teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jos reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimÄ . Dėl procesinės bylos baigties 29. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , tinkamai vadovavosi įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje neįrodyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – neteisėti veiksmai, suponuojantys pagrindÄ valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį kilti (CK 6.246 straipsnio 1, 2 dalys;

CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). IeÅ¡kovei neįrodžius neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės valstybei taikymas CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu negalimas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, detaliau nepasisako, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. PraÅ¡ymų dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų priteisimo nepareikÅ¡ta, Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Romualda Janovičienė Laima Ribokaitė Aldona Tilindienė