2021-09-15 Nr. AB-18578-3-62-3-00499-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1381-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00499-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas, atsakovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimą ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK patalpose netinkamomis, teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d. pareiškėjas buvo perkeltas atlikti bausmės į kamerų tipo patalpas. Jose nebuvo įrengta radijo imtuvo, garso grotuvo ir vaizdo grotuvo, todėl pareiškėjas neturėjo visiškai jokio užimtumo. Pas pareiškėją nesilankydavo pareigūnas, kuriam būtų galima pateikti skundus, prašymus. Nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą duše ir tualete. Dušo sieteliai buvo įrengti tiesiai priešais įėjimą, be to, nebuvo persirengimo kabinų. Dušų rageliai buvo sugedę. Tualete tebuvo pertvaros, durelių, todėl įėję pareigūnai matydavo pareiškėją besinaudojantį tualetu. Pareiškėjas negalėjo privačiai paskambinti telefonu (vaizdo skambučiu). Skambinimo įranga buvo patalpinta trumpalaikių pasimatymų kambaryje, todėl kiti jame esantys žmonės galėjo girdėti pareiškėjo pokalbius. Be to, iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti duomenis apie asmenis, kuriems jis pageidavo paskambinti. Nors pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė keisti patalynę kas savaitę, atvykus paimti naujos patalynės, jis nežinodavo, kuri sandėlyje esanti patalynė išskalbta, o kuri ne. Sandėlininko niekuomet nebūdavo, todėl pareiškėjas likdavo nepasikeitęs patalynės. Išduodami čiužiniai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nehigieniškose patalpose, be to, medicininių apžiūrų metu pareiškėją stebėjo pareigūnai. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog pataisos namai neprivalo aprūpinti nuteistųjų elektros prietaisais. Uždarojoje zonoje yra įrengti radijo taškai. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti vaizdo skambučiu, jo pokalbių niekas nesiklausė, kadangi pokalbis vykdavo atskirtoje kabinoje. Pareiškėjas nebuvo stebimas medicininių apžiūrų metu. Nuteistieji gali būti stebimi tik jeigu jie elgiasi agresyviai ar įtartinai ir gydytojo prašymu. Dušų patalpoje įrengtas stebėjimo langelis, su tikslu užkirsti kelią nesaugiam elgesiui ir užtikrinti nuteistųjų kontrolę. Dušinėje yra įrengtas persirengimo kambarys. Teisės aktai nenumato pareigos persirengimo kambaryje įrengti pertvarų. Tualetai kamerose yra tinkamai atskirti nuo likusios patalpos. Ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo buvo priimta ir užregistruota 160 skundų / prašymų, todėl jo argumentai, kad kamerose nesilankydavo pareigūnas, yra nepagrįsti. Lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, o atsakovas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis tik apie pareiškėjo laikymą Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje uždarosios zonos kamerose nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 1 d. už rėžimo pažeidimus, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kokiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. (įskaitytinai), bei nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 11 d., byloje nėra jokių įrodymų (pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, Pravieniškių PN-AK pažymų ar kt.) apie pareiškėjo kalinimo sąlygų atitikimą higienos normoms kamerose minėtais laikotarpiais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neišsireikalavęs iš atsakovo duomenų apie visą pareiškėjo skunde nurodytą jo buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpį (t. y. nuo 2018 m. balandžio 25 d.), todėl, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šios aplinkybės turi būti įvertintos.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN–AK 2021 m. vasario 18 d. pateikė papildomus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą Pravieniškių PK–AK laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d ir 2019 m. vasario 2-11 d. Atsakovas pažymėjo, kad minėtais laiktarpiais vienam kalinamajam tenkanti gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo; buvo užtikruntas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu; pareškėjas galėjo tekti prašymus ir skundus; naudotis vaizdo skambučiais, jam buvo teikiama reikiama patalynė, čiužiniai; buvo užtikrinti higienos normų reikalavimai sveikatos priežiūros patalpose.

III. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu E. V. skundą atmetė kap nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. spalio 3 d. – 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje; nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. – 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (drausmės grupė). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose 3-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose: nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. kameroje Nr. 15, nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m gruodžio 21 d., nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. ir nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 8 d. – kameroje Nr. 7, nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d. – kameroje Nr. 9.

13. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, jog Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d. jis nebuvo aprūpintas radijo imtuvu, garso ir vaizdo grotuvu, todėl pareiškėjas neturėjo jokio užimtumo; minėtu laikotarpiu nebuvo grupinių užsiėmimų, užimtumo programų, sporto, psichologo užsiėmimų, vadovaudamasis aktualiais teisės aktais, konstatavo, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu atliko nuobaudą kamerų tipo patalpose, todėl pagal teisės aktų nuostatas naudotis garso ir vaizdo grotuvu nuobaudos atlikimo laikotarpiu jis negalėjo.

14. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kokioje kameroje ir kada nebuvo radijo taško, atsakovas atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpose radijo taškai įrengti, todėl teismas sprendė, kad pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

15. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl užimtumo trūkumo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo ir nurodė tik deklaratyvius teiginius. Teismas akcentavo, kad dalyvavimas įvairiuose programose ir priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu, t. y. nuteistieji turi patys savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose užimtumo programose, tačiau byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK nesudaromos galimybės užsiimti norimomis veiklomis. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, su juo individualiai dirbo Resocializacijos skyriaus specialistai, kiti administracijos specialistai, o Pareigūnų lankymosi kamerų tipo patalpose žurnalo duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas pats atsisakė psichologinės konsultacijos. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo užsiimti norimomis veiklomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu yra bendro pobūdžio ir nekonkretizuotos, todėl tokie teiginiai laikytini neįrodytais ir atmetami kaip nepagrįsti.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 11 d. Pravieniškių PN-AK dušo ir tualeto patalpose nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą, dušo ir tualeto patalpos nebuvo tinkamai įrengtos, pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas) ar įrengti atskiras persirengimo patalpas su pertvaromis, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Nagrinėjamu byloje nenustačius, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK būtų ypač prastos, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus dėl privatumo pažeidimo dušo patalpose.

17. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi tualetu būrio sanitariniame mazge, pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju naudojosi tualetu specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų pertvaromis. Teismas vertino, kad nepaisant to, jog pareiškėjui galėjo būti suteiktas ne visiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys, todėl teismas vertino, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti. Teismas vertino, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas (neįrengiant atskirų kabinų) yra pakankamas asmens privatumui užtikrinti, todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo bendrabučio tipo patalpose.

18. Teismas pažymėjo, jog pagal Pravieniškių PN-AK paaiškinimą, sanitarinio mazgo vietos trečiojo sektoriaus kamerose yra visiškai izoliuotos nuo kameros ploto, t. y. įrengtos atskirose kabinose su varstomomis durimis. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje kabinoje yra pakankamas asmenų privatumui užtikrinti kamerų tipo patalpoje, todėl atsakovo neteisėti veiksmai dėl privatumo neužtikrinimo kamerų sanitariniame mazge nekonstatuotini. Teismas pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus pisuarų įrengimas bendrabučio tipo patalpų sanitariniame mazge nėra privalomas.

19. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog 3-me sektoriuje duše buvo sulūžęs dušo ragelis, pro kurio šonus tekėjo vanduo. Tačiau teismas pažymėjo, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl vandenį praleidžiančio dušo ragelio pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių.

20. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, skųsdamasis, kad negalėdavo pasikeisti patalynės, skunde nedetalizavo ir tiksliai nenurodė, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis jis negalėjo pasikeisti patalynės ir, kada nebuvo sandėlininko. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad pataisos namuose veikia dezinfekavimo kamera, čiužinių medžiaga yra tinkama dezinfekcijai, todėl Higienos normos pažeidimų nenustatė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat nustatė, kad nuteistieji gali rinktis patalynės skalbimo būdą – atiduoti ją į įstaigos skalbyklą arba prausimosi duše dieną skalbtis patys, o šiam tikslui yra įrengta automatinė skalbimo mašina. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, todėl teismas vertino, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės gauti švarų čiužinį ir išskalbtą patalynę.

21. Teismas vertino, jog bylos duomenys paneigė pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų netinkamo elgesio (kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. vasario 8 d. kalint kamerose pas jį nesilankydavo pareigūnas, kuriam būtų galima įteikti prašymus ar skundus, o jo prašymai nebuvo registruojami), kadangi iš Pareigūnų lankymosi kamerų tipo patalpose žurnalo įrašų (už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) nustatė, kad pareigūnai reguliariai, kelis kartus per dieną, aplankydavo kamerose esančius asmenis, tame tarpe pareiškėją, tikrino kamerų techninę būklę, prižiūrėjo tvarką, priėmė nuteistųjų prašymus, bendravo su nuteistaisiais, atsakė į jų klausimus. Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 6 rašto Nr. 7-623 teismas nustatė, kad per 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius su pareiškėju ne mažiau kaip 28 kartus bendravo būrių viršininkai, kitų tarnybų pareigūnai ir darbuotojai ne mažiau kaip 64 kartus. Ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo buvo priimta ir užregistruota 160 prašymų/skundų, ir tai, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo argumentus, kad prašymai ir skundai nebuvo registruojami. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareigūnai atsisakė registruoti pareiškėjo skundus ar nereagavo į jo prašymus, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų.

22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo privatumo užtikrinimo naudojantis vaizdo skambučiu, bei dėl reikalavimo pateikti duomenis, apie asmenis, kuriems skambinama, pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja skambinimo patalpų konstrukcinių ypatumų, o atsakovo duomenimis nuteistųjų vaizdo skambučių niekas nesiklauso, vaizdo skambučiai vykdomi atskiroje patalpoje, privatumas nėra pažeidžiamas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie skambinimo patalpos įrengimą ir nedetalizavo, kokie asmenys ir kada klausėsi jo pokalbių, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra galimybės konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą, pataisos įstaigos administracija ir pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes nuteistiesiems skambinti telefonu, bet ir įpareigojami užtikrinti, jog nuteistieji nepažeistų skambinimo tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir /ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina pataisos įstaigoje laikomi asmenys.

23. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl to, kad pataisos namuose nehigieniškai buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, nes gydytojo patalpa neaprūpinta vandeniu, bei joje neužtikrinamas pacientų privatumas, pažymėjo, kad iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. sausio 24 d. rašto matyti, kad 2019 m. sausio 15 d. atlikus patikrinimą Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos sveikatos priežiūros kabinete, buvo nustatyta, jog kabinete neužtikrinamas nuolatinis karšto ir šalto vandens tiekimas ir vizualinis paciento privatumas atidarius kabineto duris, kabinete įrengtos netinkamos vienkartinių rankšluosčių dėtuvės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie higienos reikalavimų nesilaikymą gydytojo kabinete, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada tiksliai ir kokie pareigūnai jį stebėjo medicininės apžiūros metu, kokiomis aplinkybėmis jam nehigieniškai buvo leidžiamos injekcijos. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė deklaratyviai ir abstrakčiai, nenurodė, kokia žala jam dėl to kilo, išskyrus abstrakčius teiginius apie galimą pavojų sveikatai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

24. Teismas vertino, jog nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė diskomfortą, papildomus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

IV. 26. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi ir priteisti pareiškėjui 20 000 Eur.

27. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neteisingai nustatė, jog jis nuo2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo apgyvendintas 3 būrio 1-oje patalpoje, nes jis nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo apgyvendintas 1 sektoriaus 7 būryje.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog privatumo neužtikrinimas dušuose nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, bei pažymi, jog ankstesniais teismų sprendimais jam dėl tokių pažeidimų yra priteistas žalos atlyginimas. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros užtikrino jo privatumą, bei pažymi, jog esamos pertvaros neužstojo matomumo įeinantiems / išeinantiems asmenims. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog jis turėjo galimybę pasikeisti patalynę, bei galimybę kas dieną teikti prašymus bei skundus, privačiai skambinti vaizdo skambučiu. Pasak pareiškėjo, sveikatos priežiūros patalpose buvo netinkamos sąlygos, ir tai blogino pareiškėjo būklę.

29. Atsakovas Pravieniškių PN – AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas nurodo, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

31. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo fakto, bei pažymi, jog teisės aktai nenumato prievolės įrengti pertvaras dušo patalpose, o pareiškėjo patirtas diskomfortas nesudaro pagrindo pareiškėjui priteisti piniginę kompensaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. 32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) užtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 11 d.

33. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmetė.

34. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neišsireikalavęs iš atsakovo duomenų apie visą pareiškėjo skunde nurodytą jo buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpį (t. y. nuo 2018 m. balandžio 25 d.), todėl, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šios aplinkybės turėjo būti įvertintos.

37. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu E. V. skundą atmetė kap nepagrįstą.

38. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių, susijusių su pareiškėjo privatumo naudojantis dušu ir sanitariniu mazgu, galimybe pasikeisti patalynę, teikti skundus, privačiai naudotis vaizdo skambučiu, higienos normų sveikatos priežiūros paslaugų patalpose neužtikrinimo, vertinimu.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

40. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, laikydamasis tokio pobūdžio bylose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK, bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės pasikeisti patalynę, teikti skundus administracijai ir privačiai naudotis vaizdo skambučiais, taip pat tinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su higienos normų užtikrinimu sveikatos priežiūros kabinete. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius, susijusius su minėtomis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog šiuo atveju atsakovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas 2019 m. balandžio 10 d. atsiliepime į E. V. skundą, bei 2019 m. balandžio 9 d. Pažymoje apie nuteistojo E. V. laikymo sąlygas Nr. 77-534, nurodė jog kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo vieta nuo likusios kameros ploto atitverta siena, taip užtikrinant privatumą, tačiau nepateikė duomenų, kad sanitarinio mazgo vieta uždengta iš priekio (I t., b. l. 17-22; 31). Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė papildomus duomenis, kuriuose nurodė, jog kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai įrengti kiekvienoje patalpoje ir atskirti siena nuo grindų iki lubų su varstomomis durimis (2021 m. vasario 12 d. Pažyma apie nuteistojo E. V. laikymo sąlygas Nr. 77-2145, I t., b. l. 183). Kadangi atsakovas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, jog kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai atskirti sienomis su varstomomis durimis, o tokia informacija pateikta tik po dviejų metų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus ir užtikrino privatumą. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2294-525/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1894-442/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotini neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatimo naudojantis sanitariniu mazgu, jam atliekant bausmę kamerų tipo patalose, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 7-8 d.

44. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo privatumo užtikrinimo naudojantis dušu, bei pažymi, kad vyraujančioje vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

45. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę būrio patalpose (laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d.), prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Todėl, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teisėjų kolegijos vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

46. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs.

47. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

48. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu), ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

49. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK jam būtų priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

50. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą tenkinant iš dalies ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Virginija Volskienė