7539652e-e024-49b8-a505-630b7d47f382 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-502-243/2016 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02076-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.11.6.1.2; 1.38; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei Editai Rutkauskaitei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Indrei Nausėdienei, atsakovės K.

A. – K. atstovui advokatui Alvydui Butai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V. ir V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintÄ praÅ¡ymÄ , paduotÄ teismui 2016-03-17, atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, V. G., K. A.-K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., T. V., V. V., R. V., Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A.

R., Šilutės rajono 3-ojo biuro notarei A. A., B. U. dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000-02-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punkto dalyje dėl 0,93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192 dalies dėl žemės sklypo U-65-1 pardavimo V. G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-07-10 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1487 dalies dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V.

G., 2013-10-03 žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7778, sudarytos tarp Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G., 2013-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3587 dalies dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo K. A.-K. panaikinimo, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintu praÅ¡ymu, paduotu teismui 2016-03-17, praÅ¡o:1) panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000-02-23 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punktÄ (pozicijÄ ) dalyje dėl 0,93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) Å ilutės r.;2) panaikinti Nacionalines žemės tarnybos Å ilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymÄ Nr. Ž17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Å ilutės rajone“ dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo V.

G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;3) panaikinti Nacionalinės žemes tarnybos Å ilutės skyriaus vedėjo 2013-07-10 įsakymo Nr. 17V.Ä®-(14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, Å ilutės seniÅ«nijoje, Å ilutės rajone (savivaldybėje), pardavimo pilietei V. G.“ dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.;4) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2013-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 3797, patvirtinto Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A.

R., 13 punkto dalį, pagal kuriÄ V. G. paveldėjo palikėjo V. G. ½ dalį teisės iÅ¡sipirkti/iÅ¡sinuomoti 0,93 ha asmeninio Å«kio žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kaime;5) panaikinti ir pripažinti negaliojančiu žemės pirkimo-pardavimo sandorį - 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7778, sudarytÄ tarp Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.;6) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo K.

A.-K.;7) taikyti restitucijÄ , įpareigojant V. G. grÄ Å¾inti K. A.-K. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintinÄ 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo;8)             taikyti restitucijÄ , įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybÄ grÄ Å¾inti V. G. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintinÄ 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7778 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V.

G.Nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje 2015-10-01 gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus 2015-09-29 raÅ¡tas Nr. 17SD-6936-(14.17.104) „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“, kuriame nurodyta, jog parduodant 0,9541 ha valstybinės žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Å ilutės sen., Å ilutės r. sav., V. G., ir jai parduodant sklypÄ K. A.-K., buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Nurodo, jog L. V. 1997-01-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076 pagrindu įsigijo iÅ¡ valstybės 1,0 ha ploto žemės Å«kio paskirties asmeninio Å«kio žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Å ilutės sen., Å ilutės r. sav. Sklypas L. V. parduotas, vadovaujantis Å ilutės rajono Jonaičių apylinkės virÅ¡aičio 1994-09-20 pažymėjimu Nr. 502, 1996-12-19 asmeninio Å«kio žemės paženklinimo, atlikto 1995-06-14, aktu bei 1996-12-19 sudarytu asmeninio Å«kio žemės sklypo brėžiniu (abrisu), 1994-10-17 potvarkiu 384-v „Dėl leidinio pirkti asmeninio Å«kio žemę“. 1997-01-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076 pagrindu Å¡is 1,0 ha ploto žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog minimų dokumentų rengimo laikotarpiu (1994-1997 m.) privatizuojamų žemės sklypų planai nebuvo rengiami. Suformavus žemės sklypÄ bÅ«davo rengiamas tik pirminis matavimo dokumentas - abrisas, todėl į Nekilnojamojo turto kadastrÄ buvo įraÅ¡yti tik tekstiniai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, o Å¡io žemės sklypo grafiniai kadastro duomenys - nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje - tuo metu nebuvo ir iki Å¡iol nėra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro grafinėje dalyje (Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje).

Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje šio žemės sklypo vieta buvo pažymėta kaip laisva valstybinė žemė. Pareiškėjo teigimu, Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1994-09-20 pažymėjime Nr. 502 nurodyta, kad L. V. turėjo būti skirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, vadovaujantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės 1 šaukimo tarybos 26 sesijos 1994-02-17 sprendimu Nr. 197 „Dėl žemės sklypų skyrimo apylinkės gyventojams“.

Teigia, jog iÅ¡nagrinėjus šį sprendimÄ nustatyta, jog juo patvirtintame sÄ raÅ¡e nėra nei L. V., nei jo sutuoktinės R. V. pavardžių, t. y. Å¡iuo sprendimu minėtiems asmenims žemės sklypas nebuvo skirtas. Nurodo, jog patikrinus kitus Å ilutės rajono Jonaičių apylinkės Tarybos sprendimus dėl asmeninio Å«kio žemės skyrimo nustatyta, kad nei vienu iÅ¡ jų L. V. ar jo sutuoktinei R. V. asmeninio Å«kio žemė nebuvo skirta. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) 16 straipsnio 1 dalį žemė gyventojų asmeniniam Å«kiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu.

Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 4 punkte. Argumentuoja, jog L. V. asmeninio ūkio žemė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) 16 straipsnio 1 dalies, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 2.1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 4 punkte įtvirtintas nuostatas, nes žemės sklypas L.

V. apylinkės tarybos sprendimu nebuvo suteiktas. Pareiškėjas nurodo, jog V. G. 3,0 ha ploto asmeninio ūkio žemė buvo skirta Šilutės rajono Jonaičių apylinkės karybos 1 šaukimo 23-os sesijos 1993-04-09 sprendimu Nr. 168 „Dėl žemės sklypų išskyrimo apylinkės gyventojams 1993 m.“. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-23 įsakymu Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ buvo patvirtintas Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Įsakymas papildytas Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymu Nr. 2222, kurio 2 punktu patvirtinti V. G. suprojektuoti 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai (192 pozicija), tarp kurių yra 0,93 ha ploto ginčo žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. U-65 (vėlesniuose dokumentuose - šio sklypo Nr. U-65-1). Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ 2 punktu nuspręsta parduoti V.G. asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus, esančius Šilutės rajone, nurodytus minėto įsakymo priede Nr.

2. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ 2013-05-30 liudijimo Nr. 3797 13 punkto pagrindu V. G. paveldėjo palikėjo V. G. 1/2 dalį teisės iÅ¡sipirkti/iÅ¡sinuomoti 0,93 ha asmeninio Å«kio žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Nacionalinės žemes tarnybos Å ilutės skyriaus vedėjas 2013-07-10 įsakymu Nr. 17 V Ä®-(14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų kadastro (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, Å ilutės seniÅ«nijoje, Å ilutės rajone (savivaldybėje), pardavimo pilietei V.

G.“, atsižvelgdamas į paveldėjimo teises pagal įstatymÄ 2013-05-30 liudijimÄ Nr. 3797, pardavė pilietei V. G. nurodytus žemės sklypus. V. G., V. G. turto paveldėtoja ir turtinių teisių perėmėja, pagal 2013-05-30 paveldėjimo teises pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 3797, 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7778 nusipirko iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Å ilutės sen., Å ilutės r. sav. V.G. šį žemės sklypÄ 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 pagrindu perleido K.

A.-K. PareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos prokuroras praÅ¡yme nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriuje nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens V. V. (iki 2015-08-22 santuokos – V.) 2015-04-16 skundÄ , buvo nustatyta, kad K. A.-K. 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3587 asmeninėn nuosavybėn įgyto 0,9541 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Å ilutės sen.. Å ilutės r. sav., vieta sutampa su L. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vieta (2014-12-18 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6877 pagrindu nuo 2014-12-30 Å¡is sklypas bendrosios dalines nuosavybės teise valdomas L.

V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V.), t. y. nustatyta, kad šie žemės sklypai persidengia. Prašyme pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal Įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui ir kad ši Žemės reformos įstatymo nuostata galiojo tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222, kuriuo buvo patvirtinti V. G. suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai, priėmimo laikotarpiu, tiek Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192, kuriuo buvo nuspręsta parduoti piliečiui V.

G. asmeniniam Å«kiui naudojamus žemės sklypus ir įregistruoti juos VĮ Registrų centre, priėmimo metu, tiek 2013-07-10 įsakymo Nr. 17VÄ®-(14.17.2.)-1487 dėl žemės sklypų pardavimo V. G., priėmimo metu, taip pat ir Å¡iuo metu galiojančioje Žemės reformos įstatymo redakcijoje. Argumentuoja, jog nurodyta teisės norma nustato, kad asmeninio Å«kio žemė gali bÅ«ti parduodama fiziniams asmenims tik esant dviems sÄ lygoms: pirma, asmeninio Å«kio žemė turi bÅ«ti suteikta, antra - žemė turi bÅ«ti faktiÅ¡kai naudojama.

Nurodo, jog Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 1993-07-28) buvo nurodyta, jog asmeninio ūkio žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn gali šios žemės naudotojai. Žemės reformos įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 1995-12-20, 16 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį naudojantiems asmenims, kuriems jis buvo suteiktas pažeidžiant galiojančius įstatymus. Teigia, jog ginčijamų administracinių aklų priėmimo metu (2001 metais, 2010 metais bei 2013 metais) galiojo Žemės reformos įstatymo nuostata, nustatanti, jog asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypų persidengimo faktas paaiÅ¡kėjo tik 2015 metais, kai naujoji žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė K. A.-K. organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimÄ , nei V. G., nei V. G. faktiÅ¡kai nenaudojo asmeninio Å«kio poreikiams skirto ginčo žemės sklypo. Pažymi, jog faktinis žemės naudojimas nebuvo tikrintas ir parduodant asmeninio Å«kio žemę V. G.. PareiÅ¡kėjo teigimu, V. G. asmeninio Å«kio žemė buvo parduota, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 8 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-07 iki 2001-12-28), 15 straipsnio 12 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2010-07-01 iki 2012-03-27 bei nuo 2012-11-24 iki 2014-01-01) nuostatas, nes žemė buvo parduota asmeniui, kuris pats nenaudojo jam suteiktos žemės asmeninio Å«kio poreikiams.

Be to, akcentuoja, kad institucijos, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise - Nacionalinės žemės tarnybos - Å ilutės skyriaus vedėjas pardavė V. G. žemės sklypÄ , kuris valstybei nepriklausė, nes nuo 1997-01-20 Å¡is sklypas priklausė L. V. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Teigia, jog abu ginčo žemės sklypai, kuriuos įgijo L. V. bei V.

G. įpėdinė ir kurie buvo pamatuoti toje pačioje vietoje, buvo parduoti minėtiems asmenims, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , teisinį tikrumÄ bei atsižvelgiant į tai, jog L. V. 1997-01-20 įsigijo iÅ¡ valstybės 1,0 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip prieÅ¡ 18 metų, o administraciniai aklai, kurių pagrindu buvo sudarytas Å¡is sandoris, priimti dar anksčiau, yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo iki to momento, kai paaiÅ¡kėjo minėti pažeidimai, todėl šiuo pagrindu atsisako ginti vieÅ¡Ä interesÄ dėl 1,0 ha ploto žemės Å«kio paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Å ilutės sen., Å ilutės r. sav., pardavimo L.

V. ir tokio reikalavimo teismui nereiÅ¡kia. Akcentuoja, kad, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi bÅ«ti panaikinti  administraciniai aktai - Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000-02-23 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punktas (pozicija) dalyje dėl 0.93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) Å ilutės r., Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymas Nr. 7.17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Å ilutės rajone“ dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo V.

G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriaus vedėjo 2013-07-10 įsakymo Nr. 17VÄ®-( 14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemes sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)kaimuose, Å ilutės seniÅ«nijoje, Å ilutės rajone, pardavimo pilietei V. G.“ dalis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pilietei V. G.. Taip pat praÅ¡o panaikinti 2013-05-30 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 3797 13 punkto dalį, kuria V.

G. paveldėjo palikėjo V.G. 1/2 dalį teisės iÅ¡sipirkti/iÅ¡sinuomoti 0,93 ha asmeninio Å«kio žemes sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime, bei žemės pirkimo-pardavimo 2013-10-03 sutartį Nr. 7778, sudarytÄ tarp Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G., nes Å¡ie administraciniai aktai buvo priimti ir sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimus - Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 8 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-07 iki 2001-12-28), 15 straipsnio 12 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2010-07-01 iki 2012-03-27 bei nuo 2012-11-24 iki 2014-01-01), CK 4.48 straipsnio nuostatas.

PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad žemė buvo parduota asmens, kuris nebuvo Å¡io daikto savininku, asmeniui, kuris pats nenaudojo jam suteiktos žemės asmeninio Å«kio poreikiams ir neįgijo teisės Å¡io žemės sklypo įgijimui nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį, kuria V. G. žemės sklypÄ pardavė atsakovei K. A.-K. Nurodo, kad tarp sandorio Å¡alių turi bÅ«ti taikoma restitucija ir V. G. įpareigotina grÄ Å¾inti K.

A.-K. 463 Eur (1600 Lt) o Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina grÄ Å¾inti V. G. 463 Eur (1600 Lt). Pažymi, jog žemės sklypas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas valstybei, nes toje vieloje yra L. V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas. PareiÅ¡kėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuota vieÅ¡asis interesas, nes ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja procese.

Priėmus administracinius aktus, kurie pažeidžia imperatyvias teisės aktų normas ir reikalavimus, yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, kuris Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia skaidriu valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja proceso užtikrinimu bei tinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu, priimant administracinius aktus pagal suteiktÄ kompetencijÄ . Visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio  Teismo 2003-09-30 nutarimas).

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudÄ (LAT 2009-10-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.).

PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o patikslintÄ praÅ¡ymÄ jame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu patenkinti.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo patikslintu praÅ¡ymu sutinka ir praÅ¡o jį patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės paaiÅ¡kėjo nagrinėjant 2015-04-16 V. V. skundÄ , kuriuo ji prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia su G.

K. žemės sklypu. Atsakovės teigimu, sklypų persidengimo problemÄ galima spręsti vieno iÅ¡ valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių naikinimu. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad L. V. žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Å ilutės sen., Å ilutės r.sav., nusipirko iÅ¡ valstybės 1997-01-20, t.y. prieÅ¡ 18 metų, taip pat įvertinus tai, kad Å¡is žemės sklypas buvo ir paveldėjimo objektu ir Å¡iuo metu valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise keturių savininkų, taip pat atsižvelgiant į teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei stabilumo principus, nėra pagrindo pradėti procedÅ«ras dėl 1997-01-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076, kuria L.

V. iÅ¡ valstybės įsigijo 1,0 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Å ilutės sen.. Å ilutės r. sav., panaikinimo. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ praÅ¡ymÄ praÅ¡o patenkinti jame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.Atsakovė K. A.-K. atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos patikslintu praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog žemės sklypÄ iÅ¡ V. G. nusipirko 2013-10-17 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3587, 2015-01-05 atliko įsigyto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos 2015-02-27 įregistravo nekilnojamojo turto registre. Atsakovė argumentuoja, jog prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä interesÄ , argumentai nepagrįsti. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjas nurodydamas padarytus teisės aktų pažeidimus parduodant žemės sklypÄ L. V. pripažįsta, jog žemės sklypÄ jam skyrė įstatyme numatytų įgaliojimų neturintis subjektas, tačiau praÅ¡yme nurodo, jog kitos sklypo skyrimo procedÅ«ros atliktos tinkamai, praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl atsisako ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl žemės sklypo pardavimo L.

V.. Atsakovė mano, kad dėl žemės sklypo V. G. suteikimo aplinkybių prokuroras taiko kitus teisingumo standartus ir pagrindinis jo argumentas yra, jog sklypas nebuvo faktiÅ¡kai naudojamas asmeniniam Å«kiui nei V. G., nei V. G., todėl negalėjo bÅ«ti jiems parduotas. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjo patikslintas praÅ¡ymas grindžiamas prielaidomis. Nurodo, jog nėra aiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas V. G. suteiktas asmeniniam Å«kiui, o ne iÅ¡nuomotas. Atsakovės teigimu, Å ilutės rajono valdybos 1994-10-17 potvarkyje, kuriuo L.

V. skirtas žemės sklypas, aiÅ¡kiai įvardinta, jog leista pirkti asmeninio Å«kio žemę, tuo tarpu 1993-04-09 sprendime skiriant žemės sklypÄ V. G., nėra nurodyta, kad skirtas sklypas asmeniniam Å«kiui. Argumentuoja, jog tik pagal nuo 1993-07-28 įsigaliojusios Žemės reformos įstatymo redakcijos nuostatas atsirado galimybė įsigyti asmeninio Å«kio žemę nuosavybėn. Teigia, jog aplinkybę, kad V. G. skirtas sklypas nuomai, o ne asmeniniam Å«kiui, patvirtina Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001-09-11 įsakymas Nr. 2222, kuriuo patvirtintas Å ilutės rajono Å ilutės seniÅ«nijos Pagrynių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame nurodyta, kad V.

G. projektuojamas ginčo sklypas nuomoti iÅ¡ valstybės. Argumentuoja, jog Å¡ios aplinkybės paneigia galimÄ Å½emės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies pažeidimÄ . Pažymi, jog net jeigu sklypas V. G. skirtas kaip asmeninio Å«kio žemė, nėra duomenų apie tai, kad pats L. V. žemės sklypÄ naudojo asmeninio Å«kio reikmėms. Taip pat nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimÄ Nr. 385 žemėtvarkos skyriai buvo įpareigoti patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio Å«kio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai skiriant tarnybines dalas, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam Å«kiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį.

Å ių patikrinimų rezultatai turėjo bÅ«ti įforminti atitinkamais aktais, ir jei iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvęs nustatytas toks pažeidimas, jis bÅ«tų buvęs užfiksuotas ir nustatytas, tačiau tokių duomenų nėra. Nurodo, jog yra įregistravusi Å«kininko Å«kį, vykdo tokiÄ veiklÄ ir deklaravo žemės Å«kio naudmenas ginčo sklype už 2014 metus. Teigia, jog jeigu Å«kininkavimu užsiimtų ir L. V., ji nebÅ«tų galėjusi deklaruoti žemės Å«kio naudmenų ginčo sklype.

Pažymi, jog pirkdama sklypÄ iÅ¡ V. G. tapo sÄ Å¾ininga įgijėja, todėl turi bÅ«ti saugomi ir jos, ne tik L. V. interesai. Nurodo, jog prokuroro argumentai susiję tik su L. V. interesų gynyba, o tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso gynybos sampratos. Atsakovės teigimu, patenkinus prokuroro praÅ¡ymÄ ji bus priversta reikÅ¡ti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nes iÅ¡ esmės pagerino sklypÄ â€“ įrengė kÅ«drÄ , pastatė pavėsinę, paklojo elektros kabelis, įrengė lietaus kanalizacijos tinklÄ .

Nurodo, jog sklypÄ Ä¯sigijo dėl to, jog gretimybėje turi kitÄ jai nuosavybės teise priklausantį sklypÄ su namu, todėl taikaus ginčo sprendimo metu jai nebuvo priimtinas Nacionalinės žemės tarnybos siÅ«lymas gauti žemės sklypÄ kitoje vietoje, o L. V. tokį pasiÅ«lymÄ atmetė nenurodęs jokių argumentų.Atsakovės K. A.-K. atstovas advokatas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo patikslintÄ praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Tretysis suinteresuotas asmuo L.

V. pareiÅ¡kėjo prokuroro patikslintÄ praÅ¡ymÄ siÅ«lo patenkinti. Nurodė, jog 1 ha asmeninio Å«kio žemė jam buvo skirta kaip miesto gyventojui, dirbusiam Å«kyje. PaaiÅ¡kino, jog ginčo žemę dirbo iki 2005 metų, vėliau, mirus sutuoktinei, dirba pusę Å¡io sklypo iki Å¡iol, o V. G. niekada nėra dirbęs žemės. Nurodė, jog dabartiniai žemės sklypo savininkai yra apsitvėręs apie 1,1 ha. PaaiÅ¡kino, jog kaimynai sklype statėsi namÄ , tačiau vanduo sėmė pamatus, todėl leido jis jiems iÅ¡sikasti kÅ«drÄ .

Nesutiko į kitÄ vietÄ perkelti žemės, nes jo vaikai sklype nori statyti gyvenamÄ jį namÄ , kadastrinių matavimų nebuvo atlikęs, nes neturėjo tam lėšų. Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. pareiÅ¡kėjo prokuroro patikslintÄ praÅ¡ymÄ siÅ«lo patenkinti. PaaiÅ¡kino, jog tėvas visÄ laikÄ iki Å¡iol dirba ginčo žemės sklypÄ . Tretysis suinteresuotas asmuo Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. atsiliepimu nepareiÅ¡kė nuomonės dėl ginčo pagrįstumo. Nurodo, jog mirus V.

G. palikimÄ priėmė jo sutuoktinė V. G., kuri pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus vedėjo 2013-03-12 raÅ¡tÄ Nr. 17SD-(14.17.33)-1245, patvirtinantį mirusiojo turėtÄ turtinę teisę į 2,94 ha asmeninio Å«kio žemę. Pažymi, jog Å¡is dokumentas nebuvo nuginčytas, yra galiojantis, todėl įpėdinei iÅ¡duotas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimas. Tretysis suinteresuotas asmuo B. U. atsiliepimu nepareiÅ¡kė nuomonės dėl ginčo pagrįstumo.

Nurodo, jog 1997 metais L. V. perkant žemės sklypÄ nebuvo parengtas žemėtvarkos projektas, todėl buvo sudarytas tik sklypo planas, kuriame apytikriai pažymėta sklypo vieta. Nurodo, kad Žemėtvarkos projektas parengtas 2001 metais. Mano, jog projektavimo darbus atliko tinkamai, nes rengiant žemėtvarkos projektÄ nebuvo duomenų apie sklypo priklausomybę. Teisėjų kolegija konstatuoja: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigÅ«nų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimÄ si įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , į teismÄ gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme.

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ir ProkuratÅ«ros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.Ä®statymų leidėjas nepateikia vieÅ¡ojo intereso apibrėžimo.

Taikant ABTÄ®, vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Ä®statymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ . Tokioje byloje teismas kiekvienÄ kartÄ turi ad hoc nustatyti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-808/2010, 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-648/2012, 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-230-261/2016 ir kt.).

Pažymėtina, jog vieÅ¡asis interesas yra ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju ad hoc turi nustatyti vieÅ¡ojo intereso buvimÄ . Tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas taip pat yra vieÅ¡ojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009).

Tačiau tam, jog vieÅ¡asis interesas bÅ«tų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į vieÅ¡ojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. bÅ«tina įvertinti žalos vieÅ¡ajam interesui pobÅ«dį ir mastÄ , identifikuoti subjektÄ , kuris jÄ patyrė ar patirs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012). Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimÄ , susijusį su vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp vieÅ¡ojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lÅ«kesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar vieÅ¡ojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, 2015-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2095-146/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas plėtoja praktikÄ , kad tais atvejais, kai praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo teisinių santykių, galimai pažeidžiančių vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiradimo iki kreipimosi dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ pusiausvyrÄ , gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (2008-07-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2008-09-26 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008, 2009-01-21 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-782/2009, 2013-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1003/2013, 2013-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013, 2015-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. A-1615-858/2015, 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016 ir kt.).

Taip pat teismas turi įvertinti, ar vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti apgintas tik tuo bÅ«du, kurį praÅ¡oma taikyti ginčo atveju, ar toks bÅ«das yra efektyviausias, ar ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks vieÅ¡ojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse. Dėl to pareiÅ¡kėjas, kuris kreipiasi į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , savo skunde (praÅ¡yme) turi nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikÅ¡ti reikalavimai leistų šį interesÄ apginti.

Pareiga suformuluoti reikalavimÄ , kuris bÅ«tų tinkamas vieÅ¡ajam interesui apginti, tenka į teismÄ besikreipiančiam subjektui. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), reiÅ¡kia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ .

Tačiau kreipimasis į teismÄ siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pasižymi didele specifika, nes pareiÅ¡kėjas gina ne jam pačiam priklausančiÄ subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomÄ interesÄ , priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgiant į tai, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad vieÅ¡ojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2013-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos prokuroras ginÄÄ kelia iÅ¡ esmės dėl asmeninio Å«kio žemės V.G. (jo paveldėtojai V. G.) pardavimo teisėtumo, o ne dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1991-09-01 iki 1993-07-28) 16 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, jų pageidavimu iÅ¡nuomojami valstybinės žemės sklypai asmeniniam Å«kiui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žemė asmeniniam Å«kiui iÅ¡nuomojama iÅ¡ apylinkės (miesto) savivaldybės disponuojamo valstybinės žemės fondo.

Asmeniniam Å«kiui, atsižvelgiant į turimos žemės fondÄ , suteikiamas atitinkamai iki 3 arba 2 ha žemės Å«kio naudmenų plotas, neįskaitant privačios namų valdos (atskiros sodybos) užimtos žemės ploto. Nuo 1993-07-28 įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje atsirado galimybė asmeninio Å«kio žemę pirkti ir keitėsi asmeniniam Å«kiui suteikiamos žemės plotas, priklausomai nuo asmenų, kuriems suteikiamas asmeninis Å«kis, kategorijos – iki 0,3 ha, iki 1 ha, iki 2 ha, iki 3 ha.

Pagal bylos duomenis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės tarybos 1 šaukimo 23-os sesijos 1993-04-09 sprendimu Nr. 168 „Dėl žemės sklypų išskyrimo apylinkės gyventojams 1993 metams“ 449 pozicija V. G. skirta 3,0 ha ploto žemė (duomenys neskelbtini) kaime. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-23 įsakymu Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ buvo patvirtintas Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Įsakymas papildytas Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymu Nr. 2222, kurio priedo 192 pozicija patvirtinti V. G. suprojektuoti 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai nuomoti iš valstybės, tarp kurių yra 0,93 ha ploto žemės sklypas, Pagrynių kadastro vietovės asmeninio ūkio suvestiniame plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (vėlesniuose dokumentuose - (duomenys neskelbtini)). Atsakovės K. A. – K. atstovui argumentuojant, jog nėra duomenų, ar V. G. buvo suteikta žemė, priskirtina asmeninio ūkio kategorijai, pažymėtina, būtent nurodytame įsakyme yra įvardinta, kad V.

G. suprojektuoti asmeninio Å«kio žemės sklypai. Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (originali redakcija, galiojusi iki 2002-04-20) 10 punktÄ piliečių asmeninio Å«kio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam Å«kiui iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1997-07-23) dienos.

Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ 2 punktu nuspręsta parduoti piliečiui V. G. asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus, esančius Šilutės rajone, nurodytus minėto įsakymo priede Nr.

2. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ 2013-05-30 liudijimo Nr. 3797 13 punkto pagrindu V. G. paveldėjo palikėjo V. G. 1/2 dalį teisės iÅ¡sipirkti/iÅ¡sinuomoti 0,93 ha asmeninio Å«kio žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriaus vedėjas 2013-07-10 įsakymu Nr. 17 VÄ®-(14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, Å ilutės seniÅ«nijoje, Å ilutės rajone (savivaldybėje), pardavimo pilietei V.

G.“, atsižvelgdamas į paveldėjimo teises pagal įstatymÄ 2013-05-30 liudijimÄ Nr. 3797, pardavė pilietei V. G. nurodytus žemės sklypus. V. G. 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7778 nusipirko iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Å ilutės sen., Å ilutės r. sav. V. G. šį žemės sklypÄ 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3587 pardavė K. A.-K. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog K. A.-K. 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3587 asmeninėn nuosavybėn įgyto 0,9541 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Å ilutės sen., Å ilutės r. sav., vieta sutampa su L.

V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vieta, kuris pagal 2014-12-18 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 6877 nuo 2014-12-30 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso L. V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V.), t. y. žemės sklypai persidengia.              Šilutės rajono Jonaičių apylinkės tarybos 1 Å¡aukimo 26-os sesijos 1994-02-17 sprendimu Nr. 197 „Dėl žemės sklypų skyrimo apylinkės gyventojams“ nuspręsta skirti žemės sklypus apylinkės gyventojams 1994 metams pagal priedÄ .

Å ilutės rajono Jonaičių apylinkės virÅ¡aičio 1994-09-20 pažymėjime Nr. 502 nurodyta, kad L. V. skirta 2 ha ploto asmeninio Å«kio žemės, vadovaujantis Å ilutės rajono Jonaičių apylinkės 1 Å¡aukimo tarybos 26 sesijos 1994-02-17 sprendimu Nr. 197 „Dėl žemės sklypų skyrimo apylinkės gyventojams“, tačiau nei Å¡iuo sprendimu patvirtintame sÄ raÅ¡e, nei kitais Å ilutės rajono Jonaičių apylinkės Tarybos sprendimais dėl asmeninio Å«kio žemės skyrimo L.

V. ar jo sutuoktinei R. V. žemės sklypas nebuvo skirtas. L. V. 1997-01-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P88/97-1076 parduotas valstybinės žemės 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties asmeninio ūkio žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Šilutės sen., Šilutės r. sav. Sklypas L. V. parduotas vadovaujantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1994-09-20 pažymėjimu Nr. 502, 1996-12-19 asmeninio ūkio žemės paženklinimo, atlikto 1995-06-14, aktu bei 1996-12-19 sudarytu asmeninio ūkio žemės sklypo brėžiniu (abrisu), 1994-10-17 potvarkiu 384-v „Dėl leidimo pirkti asmeninio ūkio žemę“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1993-07-28 iki 1994-05-06, nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) 16 straipsnio 1 dalimi žemė gyventojų asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816, kuriuo patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka, 4 punkte. Pareiškėjas nurodo, jog L. V. asmeninio ūkio žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 2.1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 4 punkte įtvirtintas nuostatas, nes žemės sklypas L.

V. apylinkės tarybos sprendimu nebuvo suteiktas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog praėjęs ilgas laiko tarpas nuo žemės sklypo įsigijimo ir į tai, jog kitos asmeninio Å«kio žemės įsigijimo procedÅ«ros nepažeistos, atsisako ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl asmeninio Å«kio žemės L. V. suteikimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, jo teigimu gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o panaikinti administracinius aktus ir sandorius, susijusius su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrimu ir pardavimu V.G. (jo įpėdinei V.

G.), V. G. sudarytÄ Å¾emės sklypo pardavimo sutartį K. A.-K., taikyti restitucijÄ ir įpareigoti V. G. grÄ Å¾inti K. A.-K. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintinÄ 2013-10-17 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį dėl nurodyto žemės sklypo pardavimo, o Nacionalinę žemės tarnybÄ Ä¯pareigoti grÄ Å¾inti V. G. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintinÄ 2013-10-03 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7778 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog žemės sklypas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas valstybei, nes toje vietoje yra L.

V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, todėl jie turėtų likti sklypo savininkais. Pareiškėjas patikslinto prašymo reikalavimus grindžia žemės sklypo V. G. suteikimo neteisėtumu, argumentuodamas Žemės reformos įstatymo nuostatų pažeidimu, t.y. jog nei V. G., nei V. G. faktiškai žemės sklypo nenaudojo, todėl negalėjo įsigyti asmeninio ūkio žemės, ir CK 4.48 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius V.

G. pardavė žemės sklypÄ , kuris tuo metu nuosavybės teise jau priklausė L. V. Žemės reformos įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 1997-07-23, 15 straipsnio 8 dalyje iÅ¡plėstas asmenų ratas, kuriems asmeninio Å«kio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam Å«kiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami, jeigu asmeninio Å«kio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio Å«kio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Å ioje įstatymo redakcijoje asmeninio Å«kio žemės pardavimo sÄ lyga susieta su faktiniu žemės naudojimu. Ä®statymo redakcijose, galiojusiose nuo 1995-12-20 iki 1997-07-23, 16 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog asmeninio Å«kio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį naudojantiems asmenims, kuriems jis buvo suteiktas pažeidžiant galiojančius įstatymus. Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (originali redakcija, galiojusi iki 2002-04-20) 6.1 punktÄ apskričių virÅ¡ininkams pavesta iki 1998-04-30 patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio Å«kio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai skiriant tarnybines dalas, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam Å«kiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra iÅ¡vykę gyventi į kitÄ vietovę, ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba Å¡i žemė apleista ir nedirbama); o 6.3 punktu pavesta iki 1998-05-15 patvirtinti piliečių, kuriems asmeninio Å«kio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio Å«kio poreikiams, sÄ raÅ¡us pagal kadastrines vietoves.

Nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 11 punkte buvo nurodyta, jog rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai seniÅ«nijose kartu su rajonų savivaldybių seniÅ«nais arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, suteikusios žemės sklypus tarnybinėms daloms, atstovais patikrina, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio Å«kio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai suteikiant tarnybines dalas, taip pat nustato, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam Å«kiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra iÅ¡vykę gyventi į kitÄ vietovę ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba Å¡i žemė apleista ir nedirbama).

Rajonų žemėtvarkos skyriai sudaro Å¡ių piliečių sÄ raÅ¡us. Juose nurodoma piliečio pavardė, vardas, asmens kodas, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar tuometinio apskrities valdytojo įsakymo, kuriuo suteikta žemė asmeniniam Å«kiui, data ir numeris, žemės Å«kio naudmenų plotas. Taip pat nurodoma, kurie teisės aktai buvo pažeisti, neteisėtai naudojami žemės plotai ir jų vieta. Kasmetinio (iki gegužės 31 d.) faktinio žemės naudojimo patikrinimo pareiga įtvirtinta ir vėlesnėse nutarimo redakcijose.

PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog sklypas V. G. parduotas neteisėtai, nes nei ji, nei V. G. sklypo faktiÅ¡kai nenaudojo konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių nurodytÄ aplinkybę. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo patikslinto praÅ¡ymo matyti, jog pareiÅ¡kėjas remiasi tik prielaida, kad žemė faktiÅ¡kai nebuvo naudojama, nes prieÅ¡ingu atveju sklypų persidengimo faktas bÅ«tų paaiÅ¡kėjęs anksčiau. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriaus 2013-03-12 pažymoje Nr. 17SD(14.17.33)-1283 „Dėl asmeninio Å«kio“ nurodyta, jog V.

G. iki mirties naudojosi 2,94 ha asmeninio Å«kio žemės sklypais (duomenys neskelbtini) kaimuose Pagrynių kadastro vietovėje Å ilutės rajone. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo pareiÅ¡kėjui nežinoma aplinkybė, jog L. V. nuo 1988-04-29 iki 1998-12-21 buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Å ilutės mieste. PareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės nevertino, nors ji galėjo turėti įtakos žemės skyrimo teisėtumui.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo atstovės patikslintame praÅ¡yme suformuluotų reikalavimų ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, jog, pareiÅ¡kėjo teigimu, vieÅ¡asis interesas bus apgintas tik panaikinus administracinius aktus ir sandorius, susijusius su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimu, apginat žemės sklypo savininkų L.

V., T. V., V. V., R. V. interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, jog skaidraus valstybinės žemės naudojimo, valdymo, disponavimo ja proceso užtikrinimas bei tinkamas valstybės institucijų funkcijų vykdymas priimant administracinius aktus neabejotinai turi viešojo intereso pobūdį, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjo prašomu būdu bus apgintas ne viešasis interesas, o būtent šių trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp V.

V. (ikisantuokinė pavardė V.) ir K. A.-K. Sklypų persidengimo faktas nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriuje nagrinėjant V. V. (ikisantuokinė pavardė V.) 2015-04-16 skundÄ . Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus 2015-05-27 protokolo Nr. 17PRT-103-(14.17.6) duomenis ginčo situacija susiklostė dėl Tarnybos darbuotojų kaltės, nes L. V. 1997-01-20 perkant žemės sklypÄ nebuvo rengiami privatizuojamų žemės sklypų planai, parengtas tik pirminis matavimo dokumentas - abrisas, todėl į Nekilnojamojo turto kadastrÄ buvo įraÅ¡yti tik tekstiniai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, o Å¡io žemės sklypo grafiniai kadastro duomenys – nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje – tuo metu nebuvo ir iki Å¡iol nėra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro grafinėje dalyje (Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje).

Dėl Å¡ių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje Å¡io žemės sklypo vieta buvo pažymėta kaip laisva valstybinė žemė ir antrÄ kartÄ parduota V. G. įpėdinei V. G. IÅ¡ Å ilutės skyriaus 2015-05-27 protokolo duomenų taip pat matyti, jog nei K. A.-K., nei L. V. nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyriaus pasiÅ«lymu atlikti projekto korektÅ«rÄ perduodant atitinkamÄ Å¾emės sklypÄ netoliese esančioje asmeninio Å«kio teritorijoje, kurioje yra laisvos valstybinės žemės. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, jog tokios galimybės iÅ¡ tikrųjų nėra, taikus ginčo sprendimo bÅ«das galėtų bÅ«ti abiejų asmenų sklypų kadastrinių matavimų atlikimas ir padalinimas atitinkamai abiems sumažinant turimus sklypus.

V. V. (V.) ir K. A.-K. 2016-06-03 raÅ¡tu Nr. 17SD-4668-(14.17.32) informuotos, jog žemės sklypų persidengimo problema turėtų bÅ«ti sprendžiama Å¡alių susitarimu arba, nepavykus susitarti, teisme. Nacionalinės žemės tarnybos Å ilutės skyrius 2015-09-29 praÅ¡ymu Nr. 17SD-6936-(14.17.104) kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo asmenims nepavykus susitarti ir iÅ¡spręsti ginčo. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog bÅ«tent Å¡iuo tikslu - iÅ¡spręsti fizinių asmenų ginÄÄ â€“ ir kreiptasi į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

PraÅ¡yme dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo dėstomi argumentai dėl žemės pardavimo V. G. neteisėtumo grindžiami tik prielaida, jog nei V. G., nei V. G. žemės faktiÅ¡kai nenaudojo, todėl jiems negalėjo bÅ«ti parduota asmeninio Å«kio žemė. Minėta, faktinis žemės naudojimo patikrinimas nei skiriant žemę, nei jÄ parduodant, nei kilus ginčui atliktas nebuvo. Tai pripažino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, ir pareiÅ¡kėjo atstovė. Pažymėtina, jog patikrinimas, ar žemę faktiÅ¡kai naudoja L.

V., taip pat nebuvo atliktas ir byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę įrodančių arba paneigiančių duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kuris – V. G. ar L. V. faktiÅ¡kai nenaudojo žemės, jeigu ji nebuvo naudojama, kokiu pagrindu asmeninio Å«kio žemė skirta V. G. ir L. V., ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog L. V. žemės jam suteikimo ir pardavimo metu buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ mieste, kodėl nurodytiems asmenims paskirti bÅ«tent tokių dydžių žemės sklypai, kodėl projektuojant sklypus nebuvo tikrinami Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenys.

Teismas nagrinėjamu atveju taip pat neturi galimybės nustatyti nurodytas aplinkybes ir įvertinti asmeninio Å«kio žemės suteikimo ir pardavimo V. G. (V. G.) ir L.V. teisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ , iÅ¡ tikrųjų siekia iÅ¡spręsti tarp dviejų fizinių asmenų kilusį ginÄÄ dėl nuosavybės ir formuluojamų reikalavimų apimtimi gina trečiojo suinteresuoto asmens L. V. interesus paneigdamas V. G. (V. G.) nuosavybės teisę, tačiau argumentų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti tokias iÅ¡vadas, nepateikia.

PareiÅ¡kėjas remiasi tik prielaidomis, nepagrįsdamas, kodėl susiklosčiusiÄ situacijÄ vertina bÅ«tent L. V. naudai, o ne V. G. naudai, nors iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patikslinto praÅ¡ymo argumentų matyti, kad bÅ«tent L. V. asmeninio Å«kio žemė suteikta neteisėtai. Nuosavybės teisė ir jos turtiniai aspektai turi bÅ«ti ginami pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, o nagrinėjamu atveju praÅ¡ymo apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ tenkinimas, jeigu tam bÅ«tų teisinis pagrindas, neiÅ¡vengiamai susijęs ne tik su atsakovės V.

G., bet ir su sÄ Å¾iningo įgijėjo K. A. – K. teisių ir interesų pažeidimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių ribojimo klausimai.

EŽTT 2013-11-12 sprendime Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 45092/07) priminė, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi bÅ«ti teisėtas, skirtas apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos Å¡iam tikslui pasiekti (EŽTT 2006-05-30 sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieÅ¡ TurkijÄ , 27 punktas; EŽTT 2009-09-15 sprendimas byloje Moskal prieÅ¡ LenkijÄ , 49-50 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013 pažymėta, jog nuosavybės teisių ribojimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o iÅ¡imtys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos siaurai.

Kaip nurodyta atsakovės K.A.-K. atsiliepime, ji yra atlikusi sklypo pagerinimo darbus: įrengusi kÅ«drÄ , nuotėkų tinklus, įvedusi elektrÄ ir pan. Bylos aplinkybių kontekste tikėtina, kad patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kiltų klausimai dėl žalos iÅ¡ valstybės biudžeto atlyginimo, įvertinant tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, jog situacija kilo dėl jos tuometinių darbuotojų kaltės ir neapdairumo, todėl siekis iÅ¡taisyti institucijos padarytas klaidas, teismo vertinimu, negali tokia apimtimi įtakoti fizinio asmens įgytų teisių, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigta jo nuosavybė.

Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos naÅ¡ta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų bÅ«ti iÅ¡taisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sÄ skaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 70 par., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, jog valstybės valdžios institucijos galimai padarytų klaidų taisymo esminė naÅ¡ta tektų V.G. ir K.

A.-K., kurių sÄ Å¾iningumas nėra paneigtas. VieÅ¡asis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi bÅ«ti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2004-12-13 nutarimai). Å ios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir vieÅ¡asis interesas – negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inamos ir Å¡ioje srityje bÅ«tina užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas).

PareiÅ¡kėjas, atsisakydamas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl asmeninio Å«kio žemės suteikimo L. V. teisėtumo, argumentuoja nepateisinamai ilgu laiko tarpu nuo žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir teisinių santykių stabilumu, tačiau neatsižvelgia į tai, jog V. G. žemė buvo skirta (1993-04-09 sprendimu Nr. 168) vieneriais metais anksčiau nei L. V. (1994-02-17 sprendimu Nr. 197). Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai.

Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Teisės aktais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). VieÅ¡ojo intereso gynimas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais, nenuginčijamais įrodymais, o ne neįrodytomis abejonėmis ir prielaidomis. Minėta, jog pareiÅ¡kėjo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareikÅ¡ti materialiniai reikalavimai turi bÅ«ti tinkami pažeistam vieÅ¡ajam interesui apginti. PareiÅ¡kimo, kuriuo ginamas vieÅ¡asis interesas, dalykas yra vieÅ¡ojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas yra bÅ«das, kuriuo vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti apginamas.

Kai vieÅ¡ojo intereso pažeidimas pasireiÅ¡kia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas Å¡iuos aktus panaikinti iÅ¡ tiesų reiÅ¡kia reikalavimÄ apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimÄ panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar Å¡ių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes vieÅ¡ojo intereso gynimui, pareiÅ¡kėjo reikalavimas turi bÅ«ti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.

Bylinėjantis vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant Å¡iais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių paÅ¡alinimo (buvusios padėties atkÅ«rimo), bÅ«tų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratÅ«ros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nėra nurodęs, kaip jo pareikÅ¡ti reikalavimai leistų apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (jei jis ir bÅ«tų).

Priešingai, reikalavimas panaikinti administracinius aktus ir sandorių dalis, nagrinėjamu atveju siejamas išimtinai su L. V. ir su juo susijusių asmenų interesų gynimu. Įvertinus aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti. Fizinių asmenų tarpusavio ginčas dėl nuosavybės teisių turėtų būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad L. V. savo teises ir interesus gali ginti pats civiline tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turinį, nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje neegzistuoja pagrindas vieÅ¡ojo intereso gynimui, o pareiÅ¡kėjas pateikė nemotyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ir neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas vieÅ¡asis interesas. Patikslintame praÅ¡yme nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius. PareiÅ¡kėjo patikslintas praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-11-06 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria atsakovei K.

A.-K. uždrausta disponuoti, t.y. perleisti, nuomoti, įkeisti ir sudaryti kitus sandorius su nuosavybės teise jai priklausančiu 0,9541 ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, Å ilutės seniÅ«nijoje, Å ilutės rajono savivaldybėje. Teismo sprendimui įsiteisėjus naikintina pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (ABTÄ® 71 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė : atmesti pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintÄ praÅ¡ymÄ , paduotÄ teismui 2016-03-17, atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, V.

G., K. A.-K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., T. V., V. V., R. V., Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. R., Šilutės rajono 3-ojo biuro notarei A. A., B. U. dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-11 įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000-02-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punkto dalyje dėl 0,93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės rajone, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymo Nr. Ž17-192 dalies dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo V.

G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-07-10 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1487 dalies dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G., 2013-10-03 žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7778, sudarytos tarp Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. G., 2013-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.3587 dalies dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo K.

A.-K. panaikinimo, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-11-06 nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                         Vida Stonkuvienė Dalia Gumuliauskienė Eglė Kiaurakytė