7535e366-4147-4e53-811b-8bebd4069eaa · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas Ryšardas SkirtunasPranešejas Ryšardas Skirtunas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-2010Teisejas Jeugenijušas Jaglinskis                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)                2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. gegužes 31 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,teiseju Lauretos Ulbienes, Sigitos Vainauskienes, sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynejams adv.

Antonui Kviatkovskiui, Edgarui Dereškeviciui,nuteistiesiems V. P., V. M.,vertejai Svetlanai Semionovai,teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliecio, vidurinio išsilavinimo, nedirbancio, nevedusio, irV. M. (V. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliecio, vidurinio išsilavinimo, dirbancio UAB „Cesta“, nevedusio, apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo V.

P. pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 2 d. ir nuteistas 2 (dveju) ir 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme, bausme atliekant pataisos namuose, o V. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisves atemimo bausme, bausme atliekant pataisos namuose.            Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e :           V. P. nuteistas už tai, kad budamas apsvaiges nuo alkoholio, bendrininku grupeje kartu su V. M. iš anksto aptare veiksmus, turedamas tiksla lytiškai santykiauti su J.

A., 2007-08-12, apie 19.00 val., kieme prie „Žaros“ vidurines mokyklos, esancios Vilniuje, (duoemnys neskelbtini), automobilyje „A. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) kartu su nukentejusiaja ir V. M. gere alkoholinius gerimus, po ko, J. A. apsvaigus nuo alkoholio bei ketinant išlipti iš automobilio, jis panaudojo fizini smurta bei grasinimus, t.y. liepe tyleti ir neleido J. A. išlipti iš automobilio. Po to automobiliu „A. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) kuri vairavo V. M., nuveže nukentejusiaja i ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta vieta, kur miške, panaudodamas fizini smurta, sudave nukentejusiajai ranka i veida, nupleše drabužius, laike nukentejusiosios rankas, užgule ja savo kunu bei tuo paciu metu kartu su V.

M., siekdamas palaužti nukentejusiosios pasipriešinima, grasindamas besipriešinanciai nukentejusiajai tuoj pat panaudoti fizini smurta -nušauti bei pakviesti dar daugiau asmenu, taip bendrais su V. M. veiksmais sukele gresme nukentejusiosios gyvybei ir sveikatai bei baime buti sužalotai ir tokiu budu del baimes atemes jai galimybe priešintis, prieš J. A. valia lytiškai su ja santykiavo, ivesdamas savo lytini organa i jos lytinius organus, ir taip, budamas apsvaiges nuo alkoholio, panaudodamas fizini smurta - padarydamas poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešines puses srityje, poodines kraujosruvas ir odos idreskima dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus mažuju lytiniu lupu srityje, poodines kraujosruvas dešineje šlaunyje, dešiniame kelyje, kaireje blauzdoje -sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, grasindamas tuoj pat panaudoti fizini smurta bei taip atimdamas nukentejusiajai galimybe priešintis, išžagino J.

A..           V. M. nuteistas už tai, kad budamas apsvaiges nuo alkoholio, bendrininku grupeje kartu su V. P., iš anksto aptare veiksmus, žinodamas, kad V. P. turi tiksla lytiškai santykiauti su J. A., 2007-08-12, apie 19.00 val., kieme prie „Žaros“ vidurines mokyklos, esancios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilyje „A. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) kartu su nukentejusiaja ir V. P. gere alkoholinius gerimus. J. A. apsvaigus nuo alkoholio bei ketinant išlipti iš automobilio, pamates, kad V.

P. panaudojo fizini smurta bei grasinimus, t.y. liepe tyleti ir neleido jai išlipti iš automobilio, jis, pritardamas tokiems V. P. veiksmams, automobiliu „A. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) kuri pats vairavo, nuveže nukentejusiaja i ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta vieta, kur miške, po to kai V. P., panaudodamas fizini smurta, sudave nukentejusiajai ranka i veida, nupleše drabužius, laike nukentejusiosios rankas ir užgule ja savo kunu, jis kartu su V. P., siekdamas palaužti nukentejusiosios pasipriešinima, grasino besipriešinanciai nukentejusiajai tuoj pat panaudoti fizini smurta - nušauti bei pakviesti dar daugiau asmenu - ir taip bendrais su V.

P. veiksmais sukele gresme nukentejusiosios gyvybei ir sveikatai bei baime buti sužalotai ir tokiu budu, del baimes, atemes jai galimybe priešintis, palauže nukentejusiosios valia, ko pasekoje, V. P. prieš J. A. valia lytiškai su ja santykiavo, ivesdamas savo lytini organa i jos lytinius organus, ir taip, budamas apsvaiges nuo alkoholio, V. P. panaudojus fizini smurta bei padarius poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešines puses srityje, poodines kraujosruvas ir odos idreskima dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus mažuju lytiniu lupu srityje, poodines kraujosruvas dešineje šlaunyje, dešiniame kelyje, kaireje blauzdoje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, grasindamas tuoj pat panaudoti fizini smurta bei taip atimdamas nukentejusiajai galimybe priešintis, padejo V.

P. išžaginti J. A..           Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010-02-03 nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi, kuriuo ji išteisinti, nes jis nepadare nusikalstamos veikos. Nuteistasis nurodo, kad 2007 m. rugpjucio 12 d. apie dvylikta valanda jis nuejo prie Vilneles upes Naujojoje Vilnioje. Ten susitiko iš matymo pažistamus ir su jais šiek tiek išgere. Praejus tam tikram laikui, paskambino V. M. ir pasake, kad yra prie upes. Netrukus V. M. atvažiavo su savo automobiliu A.

C.. Budamas prie upes, V. P. mate netoliese sedincius dvi moteris ir vyra, kurie irgi išgerinejo. Šiu žmoniu jis nepažinojo. Veliau trise priejo prie ju ir kartu gere alkoholi. Viena iš tu dvieju moteru – jos vardo ir pavardes nuteistasis nežino, jai apie 35 metus, šviesiaplauke, su akiniais, rode jam demesi. Ji sedejo šalia nuteistojo ir jie kalbejosi. Paskui, apie 16.00-17.00 val. tos moterys ir vyras su kažkuo išvažiavo. Maždaug po valandos jis su V. M. išvažiavo. Važiuojant kažkuria Naujosios Vilnios gatve, nuteistasis pastebejo ta moteri, su kuria kalbejosi prie upes, ji buvo su kita, vyresne pagal išvaizda moterimi ir vaikais.

Nuteistasis papraše vairuotojo sustoti prie moteru. Kai jis pasisveikino su ta moterimi, ji apsidžiauge ir papraše pavažiuoti prie esanciu už namo šiukšliu konteineriu, pažadejusi greitai grižti. Jiems belaukiant, minetos dvi moterys priejo prie ju turedamos 0,5 litro talpos buteli degtines ir pasiule kur nors pavažiuoti bei išgerti ja. Tuomet jie pavažiavo gal apie 20 metru už mokyklos, kur išgere šia degtine. Praejus pusvalandžiui ar valandai, vyresne moteris pasake, kad jai laikas eiti namo, ir išejo. tuo tarpu jaunesne moteris sake dar pasedesianti.

Tai matant, jis papraše V. M. palikti ji su ta moterimi dviese. V. M. išlipo iš automobilio ir kažkur išejo. Tuo viskas ir pasibaige. Nuteistasis pabrežia, jog ta moteris viska dare savo noru. , jis jokios prievartos jos atžvilgiu nenaudojo, nežagino, nemuše, negrasino, niekur su V. M. per prievarta jos neveže. V. M. nieko tai moteriai nesake, jo iš viso nebuvo, kai jis bande atlikti su ta moterimi lytini akta, nei automobilyje, nei šalia. Nuteistasis nurodo, kad kaip matyti iš teisminio nagrinejimo, bylos medžiagos, ne vieno liudytojo, tiesiogiai maciusio nusikaltima ar kitaip galincio ji patvirtinti ir tuo paneigti šiuos jo parodymus, nera.

Pati nukentejusioji du kartus negalejo atpažinti nei jo, nei V. M.. Situacijoje, kai nukentejusioji ivykio diena šviesu paros metu du kartus pakankamai ilgus laiko tarpus akis i aki bendravo su dviem asmenimis ir po to, praejus gana trumpam po ivykio laikotarpiui, negalejo ju atpažinti, šis faktas neturi logiško paaiškinimo. Todel, nuteistojo manymu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentejusioji dave nuoseklius parodymus apie ivykio aplinkybes. Del jos kune nustatytu sužalojimu V. P. nieko paaiškinti negali, jos nemuše, prievartos nenaudojo.

Taip pat nuteistasis atkreipia demesi, jog nukentejusioji ivykio diena ne karta vartojo alkoholinius gerimus.            Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010-02-03 nuosprendi ir ji išteisinti, kadangi nera irodyta jo kalte padarius nusikaltima, numatyta LR BK 149 str. 2 d. Nuteistasis V. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išdestytos išvados nuosprendyje neatitinka bylos aplinkybiu, pagristos prielaidomis bei niekuo su nusikalstamu ivykiu, nusikalstamos veikos sudetimi, jo kaltumu nesusijusiais procesiniais dokumentais, ir be to, nuosprendis surašytas pažeidžiant baudžiamojo proceso istatymus.

Nuteistasis nurodo, jog byla nuo pat itarimo pareiškimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priemimo buvo tiriama neobjektyviai ir šališkai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismui, priimant nuosprendi, nebuvo svarbu nei tai, jog LR BPK 20 str. 5 d. irodymus kiekvienoje byloje teisma ipareigoja ivertinti ne vien pagal bet koki vidini isitikinima, o pagal vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu. Teismas aiškiai netinkamai nuteistojo parodymus, jog jis ivykio diena iš tikruju 2007-08-12 savo automobilyje „Audi coupe“, kartu su V.

P., J. A. bei L. B. išgere keleta stikliuku J. A. atsineštos degtines, su ja ir L. B. kalbejosi bei vairavo jam priklausanti automobili, pripažino kaip kaltes irodyma padarius nusikaltima, kurio objektas yra asmens seksualinio apsisprendimo laisve ir nelieciamumas. Nuteistasis pabrežia, kad teismas subjektyviai ir šališkai nagrinedamas baudžiamaja byla, nepanaikino akivaizdžiu prieštaravimu nukentejusiosios J. A. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinejimo metu. Kaip matyti iš jos parodymu iškart po ivykio, ji sakiusi, jog buvo labai girta ir nepamena kaip grižo namo.

Teisme nukentejusioji ši fakta nutylejo. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad nukentejusioji savo pirminiuose parodymuose teige, kad automobilio vairuotojo apibudinti iš viso negali, i ji neatkreipe demesio, kadangi automobilyje sedejo už vairuotojo, todel jo neisidemejo. Taip pat nuteistasis nurodo asmens parodymo atpažinti protokola, , kuriame jis turejo numeri 3, nukentejusioji dar karta patvirtino, kad nuteistasis nera tas vaikinas, kuris 2007-08-12 buvo už automobilio „Audi coupe“ vairo. Taciau praejus kuriam laikui, J.

A. sauga „atgavo“ atminti ir atliekant akistata nurode, jog butent nuteistasis buvo automobilio vairuotojas. Nuteistasis nurodo, jog akivaizdu, kad J. A. parodymai nera išsamus ir teisingi. Be to, nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje daugiausia demesio skirta patikrinimui, ar valstybes kaltintojas teisingai kvalifikavo jo tariamai ivykdyta veika, o ne konstatavimui, kad nuteistojo veikoje yra visi nusikalstamos veikos sudeties požymiai, ar kad ju buvimas irodytas konkreciais irodymais.

Todel susidare situacija, kad pirmosios instancijos teismas, remesi vien tik nukentejusiosios J. A. parodymais ir pripažino V. M. kaltu. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo nuosprendis neatitinka LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.2. bei 3.1.10. p. reikalavimu. Nei nuosprendžio nustatomojoje, nei motyvuojamojoje dalyse nera nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas nustato nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe – veikima bendrininku grupeje. Be to, nuteistasis pažymi, kad jis tikrai vairavo savo automobili „Audi coupe“, taciau jokio kito nei fizinio veiksmo, nei grasinimo nukentejusiosios atžvilgiu nevartojo ir neturejo supratimo, kad kitas, jo automobilyje buves asmuo, po pasivažinejimo automobiliu, pavyzdžiui del nuteistajam nežinomu priežasciu nuspres likti su J.

A. automobilyje, siekdami pabuti dviese. Taip nusprende pats V. P. ir V. M. del to tikrai nesitare. Skunde nurodoma, kad kiekvienas asmuo atsako už savo asmenine veika, už tai, ka aprepe jo tycia. Asmenys neatsako už vykdytojo ekscesa. Nuteistasis nesutinka su netinkama jo asmeniniu veiksmu kvalifikacija ir mano, jog turi buti išteisintas.            Teismo posedyje nuteistieji V. P. ir V. M. bei ju gynejai prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras - skundus atmesti.            Nuteistuju V.

P. ir V. M. apeliaciniai skundai atmestini. Del nuteistojo V. P. apeliacinio skundo            Nuteistasis skundu gincija veikos kvalifikacija, nurodydamas, kad nusikaltimo nepadare ir prašydamas išteisinti. Nuteistojo skundo argumentai, jog jis nežagino nukentejusiosios, o ji savo noru su juo turejo lytinius santykius, nepagristi jokiais objektyviais byloje esanciais duomenimis ir paneigti visuma surinktu ir ištirtu irodymu. Kolegija, išsamiai išnagrinejusi bylos medžiaga, konstatuoja, kad yra visiškai irodyta, jog V.

P. padare nusikaltima, numatyta LR BK 149 str. 2 d. Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas BK 149 straips­nio pras­me yra skir­tin­gu ly­ciu as­me­nu, t. y. vy­ro ir mo­ters ly­ti­nis ak­tas, ive­dant vy­ro var­pa i mo­ters makÅ¡­ti. Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas už­trau­kia bau­džia­ma­ja at­sa­ko­my­be tik tais at­ve­jais, kai tai da­ro­ma prieÅ¡ nu­ken­te­ju­sio­jo as­mens va­lia. Vie­no iÅ¡ as­me­nu ne­su­ti­ki­mas tu­ri bu­ti iÅ¡­reikÅ¡­tas ir kal­ti­nin­kas tu­ri su­vok­ti ki­to as­mens ne­su­ti­ki­ma.

As­mens ne­su­ti­ki­mas ga­li bu­ti iÅ¡­reikÅ¡­tas žo­džiais – pa­sa­kant apie as­mens ly­ti­niu san­ty­kiu ne­no­ra, Å¡au­kiant pa­gal­bos, ar­ba ki­to­kio po­bu­džio veiks­mais – ver­kiant, at­stu­miant kal­ti­nin­ka, sten­gian­tis nuo jo pa­beg­ti, nau­do­jant prieÅ¡ ji fi­zi­ni ar psi­chi­ni po­vei­ki, ar­ba ki­tais bu­dais. Tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas nu­ken­te­ju­sio­jo va­liai pa­lauž­ti nau­do­ja fi­zi­ni smur­ta, gra­si­ni­mus ar­ba pa­si­nau­do­ja be­je­giÅ¡­ka nu­ken­te­ju­sio­jo buk­le ar ly­ti­niu san­ty­kiu sie­kia ke­li kal­ti­nin­kai, nu­ken­te­ju­sy­sis ga­li iÅ¡­oriÅ¡­kai ne­iÅ¡­reikÅ¡­ti sa­vo ne­su­ti­ki­mo del pa­nau­do­to prieÅ¡ ji smur­to, su­kel­to skaus­mo ar bai­mes pa­tir­ti fi­zi­ni smur­ta, ar be­je­giÅ¡­kos buk­les, ta­ciau kal­ti­nin­kas ar­ba kal­ti­nin­kai tu­ri su­vok­ti, kad ly­ti­niai san­ty­kiai ar ly­ti­nes aist­ros ten­ki­ni­mas vyks­ta prieÅ¡ nu­ken­te­ju­sio­jo va­lia.

Nagrinejamu atveju, nukentejusioji J. A. aiškiai išreiške nenora lytiškai santykiauti su V. P. – šauke kaimynei (liudytojai L. B.), kad jos nepaliktu automobilyje, kad isidemetu automobilio numerius, praše ja paleisti, verke. Tai patvirtina pacios nukentejusiosios ir liudytojos L. B. parodymai. Darytina išvada, kad V. P. suprato, jog lytiškai santykiauja su nukentejusiaja prieš jos valia. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad V. P. išžagino J. A., panaudodamas prieš ja fizini smurta – viena iš alternatyviu objektyviuju nusikalstamos veikos sudeties požymiu.

V. P. sudave nukentejusiajai per veida, laike rankas, užgule kunu. Šiuos nukentejusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G 4439/07(01), kurioje nurodoma, kad J. A. padaryta poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešines puses srityje, poodines kraujosruvos ir odos idreskimas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai mažuju lytiniu lupu srityje, poodines kraujosruvos dešineje šlaunyje, dešiniam kelyje, kaireje blauzdoje veikiant kietu buku ribota paviršiu turinciu daiktu. Poodines kraujosruvos apatinio žandikaulio dešineje puseje atsiradimas yra budingas smugio sudavimui.

Specialisto išvadoje taip pat pažymima, kad J. A. nustatytu nubrozdinimu lokalizacija, atsižvelgiant i ju dydi, forma, pasiskirstyma leidžia itarti smurta kesinantis prievartiniam lytiniam aktui. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. S 386/07(01) ant J. A. kelnaiciu yra spermos pedsakai, kurie priklauso V. P. su 99,9999999999 % tikimybe. Taigi abejoniu del lytinio akto buvimo tarp J. A. ir V. P. nera. V. P. veike tiesiogine tycia. Jis suprato, kad atlieka lytini akta prieš nukentejusiosios valia panaudodamas fizini smurta.

Teisme surinktais ir ištirtais irodymais irodyta, kad V. P. suprato, kad atlieka lytini akta prieš J. A. valia, panaudodamas fizini smurta, ir norejo taip veikti. V. P. suvoke, kad J. A. aiškiai išreiške nenora lytiškai santykiauti su juo, pradejo rekti, verke.           Taip pat pažymetina, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentejusioji dave nenuoseklius parodymus, nes negalejo jo atpažinti praejus trumpam laikotarpiui nuo ivykio, kolegija konstatuoja, kad V. P. buvima ivykio vietoje ivykio metu irodo byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma – paties nuteistojo parodymai, kito nuteistojo V.

M. parodymai, nukentejusiosios, liudytoju parodymai. Kolegija pažymi, kad paties nuteistojo V. P. parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teige, jog nukentejusiosios nežagino, nemuše, su ja lytiniu santykiu neturejo. Teisminio nagrinejimo metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis, išklauses visu liudytoju bei nukentejusiosios parodymus, pripažino, jog lytiškai santykiavo su nukentejusiaja ivykio metu, taciau prievartos nebuvo, ji sutiko su juo tureti lytiniu santykiu. Ta pati nuteistasis teige ir apeliacines instancijos teisiamojo posedžio metu.

Taigi tokie prieštaringi nuteistojo parodymai paneigti nukentejusiosios, liudytoju parodymais, specialisto išvadomis ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes. Nukentejusioji dave nuoseklius parodymus apie ivykio aplinkybes – paaiškino kas ja išžagino, kaip viskas ivyko, ji savo parodymus visiškai patvirtino parodymu patikrinimo vietoje bei akistatu su nuteistaisiais metu. Taip pat, kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, apklausti liudytojai J. A. bei R. A. patvirtino, kad ivykio diena nukentejusioji grižo sumušta, jos drabužiai buvo suplešyti, nieko negalejo pasakyti, nes buvo šoko busenoje.

           Kolegija, išanalizavusi visa byloje esancia medžiaga, daro išvada, jog V. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 2 d. Del nuteistojo V. M. apeliacinio skundo            Nuteistasis skundu gincija veikos kvalifikacija, nurodydamas, kad nusikaltimo nepadare ir prašydamas išteisinti. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentejusioji dave nenuoseklius parodymus, nes negalejo jo atpažinti praejus trumpam laikotarpiui nuo ivykio, kolegija konstatuoja, kad V.

M. buvima ivykio vietoje ivykio metu irodo byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma – paties nuteistojo parodymai, kito nuteistojo V. P. parodymai, nukentejusiosios, liudytojos L. B. parodymai.            Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ji kaltu padarius nusikalstama veika, vadovaudamasis tik nukentejusiosios parodymais. Šis nuteistojo teiginys nera teisingas. Kaip jau mineta, nukentejusiosios parodymai yra išsamus ir nuoseklus, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu sutampa esminese detalese.

Liudytoja L. B., apklausta teisiamajame posedyje pirmosios instancijos teisme, parode, kad privažiavus prie šiukšliu konteinerio po išgertuviu, V. P. jai liepe išlipti iš automobilio, sakydamas, jog J. A. dar pabus su juo ir V. M., L. B. išlipo, buvo išsigandusi, girdejo kaip nukentejusioji praše jos palaukti ir isidemeti automobilio numerius. Taip pat liudytoja L. B. parode, jog kai ejo namo, atsisukusi pamate, kad automobilis, kuriame buvo nukentejusioji su nuteistaisiais, apsisuko ir nuvažiavo link pagrindines gatves.

Taigi tai paneigia nuteistojo V. M. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu, kad jis, kartu su liudytojo L. B., nuvažiavus prie „Žaros“ vidurines mokyklos kartu išlipo ir nuejo namo. Paties nuteistojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis teige, kad ivykio metu buvo girtas, visu aplinkybiu neatsimena ir neatmeta galimybes, kad prie upes buvo užmiges, o jo automobiliu galejo pasinaudoti kas nors kitas, jis tik pamena, kad atsipeikejo kita diena savo namuose. Be to, apklaustas pirmosios instancijos teisme V.

M. parode, kad V. P. ir nukentejusioji sedejo ant galiniu automobilio sedyniu ir važiuojant jie jau glamonejosi. Tai paneigta nukentejusiosios, liudytojos L. B. parodymais, taip pat V. P. parodymais, jog V. P. sedejo priekyje, vietoje šalia vairuotojo, o automobilio gale sedejo nukentejusioji ir liudytoja L. B.. Tokie nenuoseklus ir prieštaringi nuteistojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes.            Taip pat nuteistasis V. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrinde savo išvados del bendrininkavimo, teigia, kad jis su V.

P. nesitare del veikos. Kolegija pažymi, jog V. M. suprato, jog V. P. lytiškai santykiauja su J. A., nors pats tiesiogiai neatliko lytinio akto, taciau veike bendrai su V. P., pritare pastarojo veiksmams. Tai, kad V. M. del lytinio santykiavimo su nukentejusiaja neišreiške pritarimo žodžiu, jo kaltes dalyvavus nusikaltimo padaryme nepaneigia. Istatymas nenurodo kaip bendrininkai turi susitarti del bendros nusikalstamos veikos, kad butu konstatuotas bendrininku susitarimas. Teismu praktikoje isitvirtinusi nuostata, kad bendrininku susitarimas gali buti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todel irodinejant susitarimo buvima nera butina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptare nusikalstamos veikos detales (2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Bendrininku susitarimas gali ivykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. visi bendrininkai atsako pagal ta pati BK straipsni, numatanti padaryta nusikalstama veika, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininku susitarimo ribu peržengimas). Vykdytojo ekscesas yra kai vykdytojas padaro tokiu veiksmu, kurie savo pobudžiu, apimtimi arba padarymo budu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuota to nusikaltimo ruši, arba kai jis padaro dar koki nors kita nusikaltima, del kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta, t. y., nera veiksmu bendrumo ir iš anksto nežinoma apie vykdytojo veiksmus. Šioje byloje vykdytojo ekscesas nenustatytas.

Byloje esanciu irodymu visuma irodo, jog V. M. suprato V. P. atliekamu veiksmu prasme, jiems neprieštaravo ir pritare, veikdamas bendrai. Iš nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu matyti, kad V. M. suvoke, jog jis bendrai dalyvauja su V. P. išžaginime, jis, kaip ir V. P., kesinosi i ta pati objekta – seksualinio apsisprendimo laisve. V. M., kaip vykdytojo veika pasireiške konkliudentiniais veiksmais (veže nukentejusiaja i nuošalia vieta, kito nuteistojo prašomas išlipo iš automobilio, stovejo greta jo, taip keldamas baime nukentejusiajai), žodžiais (kai nukentejusioji pradejo rekti, atidares dureles, liepe jai tyleti, nes prie daromo išžaginimo pats prisides ir dar draugu pakvies), rodanciais, kad jis pritaria V.

P. veiksmams ir su jo neteisetais veiksmais sutinka. Ir, kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, išžaginimas laikomas padarytas bendrininku grupes, kai išžaginant susitare dalyvauja keli asmenys, iš kuriu bent du yra vykdytojai. Išžaginimo vykdytoju pripažistamas asmuo, kuris darant nusikaltima naudojo fizini smurta, grasinimus ar kitais veiksmais ateme nukentejusiajam galimybe priešintis bei lytiškai su juo santykiavo. Taip pat asmuo, kuris naudojo fizini smurta, grasino ar kitais veiksmais ateme nukentejusiajam galimybe priešintis, bet su nukentejusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytines aistros.

V. M. veike tiesiogine tycia. Jis suprato, kad V. P. atlieka lytini akta prieš nukentejusiosios valia, o jis pats prisideda prie daromo nusikaltimo sudarydamas jam palankias salygas, veždamas nukentejusiaja i nuošalia vieta, atidarydamas automobilio dureles ir liepdamas nukentejusiajai tyleti ir pagrasindamas, kad ir jis gali prisideti, ir norejo taip veikti. V. M. suvoke, kad J. A. aiškiai išreiške nenora lytiškai santykiauti su V. P., pradejo rekti, verke. Taigi kolegija, išanalizavusi visus byloje esancius irodymus, daro išvada, kad visiškai irodyta, jog V.

M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 2 d. – nors jis su nukentejusiaja lytiškai nesantykiavo, taciau jai grasino ir kitais veiksmais ateme galimybe priešintis. Del paskirtu bausmiu            Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. M. ir V. P., atsižvelge i visas bylos aplinkybes, i padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltes forma ir ruši, nusikalstamos veikos stadija, jos pavojingumo laipsni, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes, taip pat V. M. ir V. P. asmenybes.

           Pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad nuteistuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera. Abieju nuteistuju atsakomybe sunkina tai, kad veika padare apsvaige nuo alkoholio.            V. P. padare nusikaltima, priskiriama prie sunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str. 5 d.). Atsižvelgtina i tai, kad šio nusikaltimo objektas yra seksualinio apsisprendimo laisve, asmeniui padaroma nepataisoma moraline žala. Teismas atsižvelge ir i tai, kad V. P. praeityje yra du kartus teistas, teistumai išnyke, niekur oficialiai nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Padarytas baigtas nusikaltimas tiesiogine tycia. Teismas, atsižvelges i visas aplinkybes, paskyre bausme, mažesne nei sankcijoje numatytos bausmes vidurkis - dvejus metus šešis menesius laisves atemimo.           V. M. padare nusikaltima, priskiriama prie sunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str. 5 d.). Praeityje yra du kartus teistas, teistumai išnyke, turi nuolatine gyvenamaja vieta, dirba. Jo vaidmuo kaip nusikaltimo bendrininko pasireiške tuo, kad jis pritare V. P. veiksmams neišleisti nukentejusiosios iš automobilio, vairavo automobili bei panaudojo psichini smurta jos atžvilgiu, grasindamas, jog jei ji šauks, tai jis prisides prie lytinio akto bei pakvies daugiau pažistamu, taciau pats lytiškai su nukentejusiaja nesantykiavo.

Teismas, atsižvelges i visas reikšmingas aplinkybes, paskyre bausme, mažesne nei sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis – vienerius metus laisves atemimo.            Pažymetina, kad itakos nusikaltimo padarymui turejo ir neapdairus bei lengvabudiškas pacios nukentejusiosios elgesys, ji pati siule nuteistiesiems su ja ir liudytoja L. B. išgerti buteli degtines, geranoriškai sedo i nuteistuju automobili, vartojo su jais degtine, pažymetina, kad nuteistieji nukentejusiajai buvo beveik nepažistami, ir, kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, tai galejo nuteistiesiems sukelti pakankama ir apgaulinga pagrinda manyti, kad nukentejusioji nori su jais artimai bendrauti.

           Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., n u t a r e :            Nuteistuju V. P. (V. P.) ir V. M. (V. M.) apeliacinius skundus atmesti.            Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                           (parašas)                                       Ryšardas Skirtunas Teisejai                                                     (parašas)                                       Laureta Ulbiene                                                                  (parašas)                                       Sigita Vainauskiene Nuorašas tikras:Teisejas R.Skirtunas