2021-09-22 Nr. AB-19460-3-61-3-01559-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-503-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01559-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir R. V. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. V. ir R. V. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą „Motyvuotas atsisakymas derinti projektą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą suderinti pateiktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 3) priteisti pareiškėjams iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų patikslinta reikalavimo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis J. U., T. U., Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjų V. V. ir R. V. skundą laikė nepaduotu ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas aptarė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą (iki 2021 m. gegužės 31 d.) skundo trūkumų, nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje, nepašalino.

III. Pareiškėjai V. V. ir R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat pareiškėjai prašo atnaujinti terminą pateikti patikslintą skundą, kuriame ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytus trūkumus.

Pareiškėjai paaiškina, kad pareiškėjų atstovas dėl objektyvių aplinkybių (techninės klaidos) praleido terminą pateikti patikslintą skundą su ištaisytais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytais trūkumais. Būdamas įsitikinęs, kad patikslintas skundas sėkmingai išsiųstas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodyti trūkumai ištaisyti, pareiškėjų atstovas laukė tolimesnių procesinių veiksmų byloje, tačiau po suplanuotų pareiškėjų atstovo atostogų patikrinus Elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemą ir nustačius, kad nuo 2021 m. gegužės 20 d. per EPP nebuvo gauta jokių pranešimų iš bylos, patikrinus administracinės bylos Nr. eI3-3443-426/2021 kortelę, o vėliau ir išsiųstų dokumentų posistemę, paaiškėjo, kad 2021 m. gegužės 20 d. pateiktas skundas su pašalintais trūkumais nebuvo užregistruotas EPP sistemoje – pareiškėjų patikslintas skundas teisme nėra pažymėtas kaip gautas. Dėl pareiškėjų atstovui nesuprantamų priežasčių (tikėtina, dėl įprastinių Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų) patikslintas skundas nebuvo tinkamai pateiktas. Apie tai pareiškėjų atstovas sužinojo 2021 m. birželio 15 d. EPP bylos kortelėje tikrindamas proceso eigą byloje.

Pareiškėjai prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, kad terminas praleistas dėl galimai techninių EPP veikimo trikdžių, taip pat pareiškėjai prašo atsižvelgti į pasekmes, kurias sukeltų teismo atsisakymas atnaujinti terminą skundo trūkumams ištaisyti, taip pat atsižvelgti į tai, kad byloje atnaujinant dėl techninių kliūčių praleistą terminą nebus pažeistos kitos ginčo šalies – atsakovo – teisės ir / ar teisėti interesai.

Dėl aptarto techninio nesklandumo pareiškėjų patikslintam skundui nepatekus į bylą, 2021 m. birželio 15 d. pareiškėjų atstovas parengė prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodyto termino atnaujinimo, kadangi termino pašalinti skundo trūkumus praleidimą lėmė objektyvios, nuo pareiškėjų nepriklausančios priežastys – tikėtina techninė EPP sistemos klaida, todėl pareiškėjų atstovas teikė prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir kartu pateikia skundą su pašalintais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytais trūkumais. Tačiau 2021 m. birželio 15 d. pareiškėjų atstovas pastebėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjų skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjams.

Pareiškėjai pažymi, kad neturėjo teisės skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties, todėl jos pagrįstumas vertintinas nagrinėjant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjai pabrėžia, kad trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimas neabejotinai neužkerta kelio pradėti administracinės bylos proceso (skundą priimti), nes toks trūkumas akivaizdžiai nėra esminis. Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą teismas gali spręsti ir vėlesnėje stadijoje, o taip pat, trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimą teismas turi teisę spręsti savo nuožiūra.

Pasisakydami dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodyto pareiškėjų skundo trūkumo, jog nėra tiksli skundo reikalavimo dalis, pareiškėjai akcentuoja, kad jau pirminiame skunde pareiškėjai suformulavo aiškų reikalavimą – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręstų, kad kita reikalavimo dalis (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) negali būti tenkinama, teismas pareiškėjų skundą galėtų tenkinti iš dalies, t. y., pirminėje ginčo stadijoje (sprendžiant dėl skundo priėmimo) nėra pagrindo spręsti klausimų, kurie spręstini išnagrinėjus bylą iš esmės. Kita vertus, administracinis teismas turi teisę atsisakyti priimti skundo dalį (nepriimant reikalavimo, kuris, teismo vertinimu, negali būti reiškiamas administraciniame teisme, dalies). Taigi, jau pirminiame skunde pareikštas reikalavimas (ar jo dalis) galėjo būti priimtas, todėl šis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytas trūkumas nesudarė pagrindo atsisakyti priimti skundą.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje nustatyti trūkumai nebuvo esminiai ir neužkirto kelio priimti pareiškėjų skundą, todėl atitinkamai šių trūkumų neištaisymas neturėjo lemti tokių neigiamų pasekmių, kurios atsirado teismui priėmus skundžiamą nutartį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiama nutartis panaikintina kartu atnaujinant terminą pateikti patikslintą skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjų V. V. ir R. V. skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pareiškėjų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą suderinti pateiktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)savininkų teisėms ar pareigoms, todėl pareiškėjams pasiūlė įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus J. U. ir T. U. Taip pat, įvertinus ginčo pobūdį, pareiškėjams siūlytina į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, kad teismas neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą, o tik gali patikrinti, ar institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, taip pat, nustatęs pažeidimus, teismas gali įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-520/2021).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis dėl termino trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą (jo dalį) laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar tokia teismo nutartis šiuo atveju yra teisėta ir pagrįsta, būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad iš pareiškėjų pateikto teismui skundo turinio aiškiai matyti, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, reikšdami savarankišką reikalavimą, t. y. prašydami panaikinti Sprendimą. Pareiškėjų reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą suderinti pateiktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo panaikinti administracinį aktą (Sprendimą), kuriuo buvo atsisakyta suderinti pateiktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas tikslinti reikalavimą, jį detalizuojant, vertintinas kaip perteklinė procesinė priemonė.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo, susijusio su trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodymu, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyti trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad vien toks formalus pareiškėjų skundo trūkumas negali paneigti jų fundamentalios teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į tai, kad skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su praleisto termino pašalinti nustatytus skundo trūkumus atnaujinimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. V. ir R. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų V. V. ir R. V. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Milda Vainienė