2020-10-28 Nr. AB-20145-3-61-3-03105-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-737-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03105-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Generalinės prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką į (duomenys neskelbtini) pareigas, kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d. paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. I-195 „Dėl pretendentų atrankos į (duomenys neskelbtini) paskelbimo“. Šį reikalavimą pareiškėjas grindė nuostata, kad skundą patenkinus, atsakovui iš naujo išnagrinėjus jo prašymą teigiamai, galėtų būti padaryta sunkiai atitaisoma žala.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. P. skundą, tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė vykdyti (sustabdyti) atranką į (duomenys neskelbtini) pareigas, kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d. paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. I-195 „Dėl pretendentų atrankos į (duomenys neskelbtini) pareigas paskelbimo“.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo srityje, atsižvelgė į prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad ginčo dalykas yra susijęs su šiuo metu vykdoma atranka į (duomenys neskelbtini) pareigas, ir darė išvadą, kad yra pagrindas uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju galėtų kilti kliūčių jį įgyvendinti, o pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, kokia konkrečiai neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala būtų padaryta. Atsakovo teigimu, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pažeidžiami Generalinės prokuratūros interesai, kadangi ilgą laiką nebus galima paskirti ypatingą svarbą prokuratūros darbui turinčio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas sutinka su teismo nutartimi ir primena, kad skunde nurodė, jog šiuo metu vyksta atranka į (duomenys neskelbtini), kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d. paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. I-195, todėl įvykus nurodytai atrankai ir laimėjusį kandidatą paskyrus į nurodytas pareigas bei pastarajam pradėjus vykdyti funkcijas, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, būtų pažeistas atrankoje dalyvavusių kandidatų teisėtų lūkesčių principas, kandidato, kuris būtų paskirtas į pareigas, visų darbo funkcijų peržiūrėjimas pareikalautų papildomų laiko sąnaudų, tai sąlygotų žalos atsiradimą – jau pradėtuose ir kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose, rašytinių nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams keitimas, tokiu būdu nepagrįstai užtęsiant proceso trukmę, pažeidžiant proceso greitumo principą bei varžant proceso dalyvių teisę į greitą, objektyvų ir nešališką ikiteisminį tyrimą, valstybinio kaltinimo palaikymo teismuose pozicijos ir strategijos keitimą, naujos taktikos formavimą ir pan. Norint užtikrinti procesų tęstinumą tai pareikalautų papildomų laiko sąnaudų, iš naujo vertinant duomenų, gautų ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstumą ir sąsajumą, kas nepagrįstai pažeistų baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimą pernelyg ilgos trukmės atžvilgiu, todėl teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies, kuria teismas nutarė taikyti pareiškėjo V. P. prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką (duomenys neskelbtini) pareigas, kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d. paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. I-195), teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad Sprendimu buvo nuspręsta nestabdyti ir nenutraukti atrankos į (duomenys neskelbtini) ir neperkelti V. P. į žemesnes – (duomenys neskelbtini)pareigas, tačiau pareiškėjas, inicijavęs administracinę bylą dėl Sprendimo panaikinimo, siekia būti perkeltas į šias pareigas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. I-195 paskelbė atranką į (duomenys neskelbtini) pareigas. Tai reiškia, kad tikėtina, jog šios bylos nagrinėjimo metu į (duomenys neskelbtini) pareigas gali būti paskirtas kitas asmuo.

Pareiškėjas neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą sieja su atrankoje dalyvavusių kandidatų teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, taip pat žalos bei papildomų laiko sąnaudų atsiradimu dėl paskirto į pareigas kandidato visų darbo funkcijų peržiūros, pernelyg ilgu baudžiamojo proceso kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose įgyvendinimu. Teisėjų kolegija vertina, kad tokie pareiškėjo hipotetiniai pasvarstymai yra abstraktūs, deklaratyvūs, nukreipti į ateitį ir nepagrindžia tikimybės, kaip, pavyzdžiui, darbo funkcijų peržiūra, ilgesnis baudžiamojo proceso vykdymas ar atrankoje dalyvavusių kandidatų teisėtų lūkesčių galimas pažeidimas padarytų jam neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Sprendimu nebuvo tenkintas V. P. prašymas perkelti jį į žemesnes (duomenys neskelbtini) pareigas, šiuo Sprendimu jam nebuvo užkirstas kelias pretenduoti užimti minėtas pareigas, priešingai, Sprendime buvo nurodyta aktuali informacija ir V. P. kviečiamas dalyvauti atrankoje, kas suponuoja, kad jis gali būti paskirtas į šias pareigas po atrankos.

Pirmosios instancijos teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju galėtų kilti kliūčių jį įgyvendinti, o pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė apie neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos kilimą jo atžvilgiu, kita vertus, pirmosios instancijos teismas niekaip nedetalizavo, kokia žala galėtų būti padaryta netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokiu būdu neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išsprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.

Pareiškėjo V. P. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius