75328d21-8d3f-4168-9fb2-e8c07a0e95a9 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-822-899/2015                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35232-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 2.1.15.1; 2.3.6.4.6 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 6 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, kaltinamajam J.

M., civilinio ieÅ¡kovo AB „S. b.“ atstovui advokatui Dariui Krasauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : J. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. birželio 23 d. apie 11.15 val. vieÅ¡oje vietoje – Å iauliuose, prie AB „S. b.“ Å iaulių filialo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vandaliÅ¡kais veiksmais, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent, smÅ«giuodamas lazda iÅ¡daužė AB „S. b.“ stiklines duris, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis J.

M. pagal jam inkriminuotinÄ kaltinimÄ teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-06-23 prie S. b. vyko piketas dėl plėšikiÅ¡kų banknotų perskaičiavimo mokesčių. Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų piketo organizatoriams policija jokių pastabų ir užfiksuotų pažeidimų nepareiÅ¡kė, t. y. piketo metu vieÅ¡oji tvarka pažeista nebuvo. Jei pats bÅ«tų galvojęs daryti nusikaltimÄ , nebÅ«tų pakvietęs žurnalistų. Lazda skirta vaikščiojimui, ji medinė. Piketuotojų neskaičiavo, nes pagal įstatymÄ nevirÅ¡ijo jų skaičiaus.

Pradžioje buvo keturi, paskui dar prisijungė ir palaikė, buvo iki 10 žmonių. Žmonių reakcija buvo žiauri, nes visi Å¡aukė „reikia sprogdinti bankÄ â€, „bankai - plėšikai”, visi buvo nepatenkinti banku. IÅ¡dužus stiklui, vieni sakė, kad dar mažai, reikėjo visus iÅ¡malti. Pats įvykio metu norėjo, kad iÅ¡eitų banko atstovas, nes į vidų su liudytojais neįleido. Pats bijojo, kad neapkaltintų Å¡meižtu. Barbeno į langÄ , kad iÅ¡eitų atstovas pakalbėti dėl įkainių.

Ä® stiklÄ pabeldė 3-4 kartus. Tuo metu matė, kad už durų stovėjo apsaugos darbuotojai ir tyčiojosi, rodė visokias mimikas. Norėjo, kad apsaugos darbuotojai pakviestų banko atstovus. Stiklui įdužus, toliau nebarbeno. Barbendamas netikėjo, kad stiklas iÅ¡duÅ¡. Apsaugos darbuotojai nebuvo užsirakinę. Pats norėjo eiti atidaryti, bet apsaugos darbuotojai ant paties stÅ«mė duris ir taip gavosi automatiÅ¡kai. Pats įvykio metu buvo susijaudinęs, gal pasikarščiavo. Saugos tarnyba iÅ¡kvietė policijÄ dėl įskilusio durų lango stiklo.

Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėtoje filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad saugos tarnybos darbuotojai nesiėmė jokių veiksmų banko turtui, tai yra stiklinėms durims apsaugoti. Pačiam beldžiant į duris, apsaugos darbuotojai stovėjo už durų ir kai vienas iÅ¡ jų atidarė duris, jas dar parėmęs laikė, todėl durys negalėjo automatiÅ¡kai pritraukėjo pagalba užsidaryti. Durų stiklas buvo daug arčiau paties, o stiklas skilo praktiÅ¡kai dėl apsaugos darbuotojų veiksmų, nes jiems esant viduje ir beldžiantis jokių stiklo pažeidimų nepadarė, o apsauga vietoje turto apsaugos, jo manymu, faktiÅ¡kai įvykdė provokacijÄ , kad prieÅ¡pastatyti savo kaltinimus piketo dalyvių teisėtiems reikalavimams.

Pats buvo atsitraukęs, kai durys darėsi, gavosi prieÅ¡prieÅ¡inė jėga. Stiklas iÅ¡dužo dėl neprofesionalių apsaugos darbuotojo veiksmų, nes jis duris pačiam pakiÅ¡o. Kad reikalavimai pagrįsti, patvirtina Bankų priežiÅ«ros departamento atsiųstas raÅ¡tas, kuris pateiktas teismui. Be to, bankas iÅ¡ pradžių pateikė policijai 1 000 Eur įvardintÄ Å¾alÄ . Objektyviai vertinant apie 10 kartų virÅ¡ijančiÄ durų stiklo kainÄ , kÄ patvirtino ir UAB „B.“ pasiÅ«lymas.

UAB „B.” - viena rimčiausių firmų. Pats stiklÄ iÅ¡matavo ir galvojo, kad jį vis tiek reikės įdėti, jei jis iÅ¡dužo dėl paties veiksmų. Taip pat nebuvo atlikta ekspertizė, ar labai lengvai įskilęs stiklas atitiko visuomeniniams pastatams keliamus reikalavimus pagal 2006-02-01 Nr. D-l-62 LR Vyriausybės patvirtintÄ reglamentÄ ir jo papildymus. Dabar banko įdėtas stiklo paketas beveik 3 kartus brangesnis nei UAB „B.“ pasiÅ«lyme. Bankas įsidėjo selektyvinį – nedūžtantį stiklÄ .

Kyla pagrįstas įtarimas, kad bankas įdėjo geresnės kokybės stiklÄ ir vėl bando pasipelnyti. Kadangi jau atvykus policijai pareiÅ¡kė, kad stiklas įskilo netyčia ir jei yra kaltas, žalÄ atlygins, o kriminalizuoti situacijÄ naudinga buvo tik S. b., kuris to siekė, nes sÄ moningai padidino žalÄ . Nelaikomos banko durys automatiÅ¡kai užsidaro per 2 sekundes. Jei ne apsaugos darbuotojų neprofesionalÅ«s veiksmai, durų stiklas tikrai nebÅ«tų įskilęs. Tokiu bÅ«du, pačiam pateikti kaltinimai sÄ moninga tyčine nusikalstama veika yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir nesuprantami.

Mano, kad žala bankui padaryta dėl apsaugos darbuotojų netinkamų veiksmų ir neveikimo. IÅ¡daužęs stiklÄ nebėgo. Piketas po stiklo iÅ¡dužimo nenutrÅ«ko, nepatenkinti žmonės liko. Nepripažįsta, kad elgesys buvo chuliganiÅ¡kas. VandaliÅ¡kų veiksmų nebuvo, nes pats atėjo pasiaiÅ¡kinti, stiklas iÅ¡dužo netyčia, iÅ¡ankstinio nusistatymo neturėjo. Byloje nėra nukentėjusiųjų. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo susijaudinęs, todėl peržiÅ«rėjus filmuotÄ medžiagÄ vertinimas pasikeitė.

PraÅ¡o jį iÅ¡teisinti nesant nusikaltimo sudėties.             Liudytojas R. K. teisme parodė, kad yra apsaugos tarnybos Å iaulių regiono vadovas. J. M. pažįstamas iÅ¡ žiniasklaidos, asmeniÅ¡kai su juo nėra susidÅ«ręs. Buvo gautas skambutis iÅ¡ banko atstovo, kad prie banko organizuojamas nedidelis piketas, kad užtikrinti banko klientų saugumÄ paprašė, jog atvyktų apsaugos ekipažas. Visi saugos ekipažai buvo užimti mieste, todėl pats su pavaduotoju vyko į bankÄ .

Prie banko buvo keli plakatai, filmavimo kameros. Banko viduje stebėjo aplinkÄ , kad nenukentėtų klientai, nes klientai buvo aptarnaujami, bankas dirbo pilnai, durys nebuvo užrakintos. Po 11.00 val. pastebėjo, kad asmuo priėjęs prie banko durų lengvais smÅ«giais lazda pradėjo daužyti langÄ . Išėjo į laukÄ tikslu sulaikyti pažeidėjÄ . Kai ėjo lauk, trečiu ar ketvirtu lazdos smÅ«giu J. M. iÅ¡daužė langÄ . Asmuo buvo sulaikytas ir perduotas policijai. Iki lango iÅ¡daužimo su J.

M. pats nebendravo. Patys lauke nestovėjo ir paties piketo esmės negirdėjo. Tik atvykus policijai paaiÅ¡kėjo, kad viskas dėl kažkokio mokesčio. Ar ant plakatų buvo užraÅ¡as „S. b. vagys“, negali pasakyti. Pirminės apklausos metu viskÄ prisiminė tiksliau. Lazda paprasta, skirta vaikščiojimui seniems žmonėms, gali bÅ«ti medinė. Pirmi smÅ«giai buvo stengiantis atkreipti dėmesį, po to smÅ«giai pradėjo stiprėti suduodant į tÄ pačiÄ stiklo vietÄ . Nuo žmogaus nervų judesiai pradėjo stiprėti.

J. M. beldėsi į duris, kurios buvo atrakintos, tai vieÅ¡ojo įėjimo durys. Bankas dirbo, klientų viduje buvo. IÅ¡daužus stiklÄ , J. M. paaiÅ¡kino, kad yra sulaikomas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir perdavė jį aiÅ¡kintis pareigÅ«nams. IÅ¡ bendro chaoso buvo galima suprasti, kad bankas paėmė per didelius mokesčius. Ä® įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai atvyko greitai, gal už 7-9 minučių. J. M. iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino. Žmonės stovėjo toliau. Aplinkiniams buvo daugiau atrakcija.

Banko veikla nesutriko, tik iÅ¡lydint klientus jiems buvo Å¡okas, reikėjo iÅ¡einant per stiklus perlipti, buvo bendra reakcija iÅ¡einant per duris „kas čia dabar, kaip čia dabar“. Banko kasos dirbo. Buvo asmenų lengvas Å¡okas ir išėjimas tvarkyti savų reikalų. Pats negali atsakyti, ar asmuo tyčia iÅ¡daužė stiklÄ , bet mano, kad tai emocinė pikto žmogaus bÅ«klė. Civilizuotoje visuomenėje gyvenant, tai yra vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, mano, kad netÅ«rėtų bÅ«ti taip tai daroma.

Visos durys buvo atidarytos, galėjo užeiti pabendrauti. Ä® vidų asmuo nebuvo užėjęs. Tai buvo Å¡ou prieÅ¡ kameras. Stiklas ankščiau įskilęs nebuvo, nes apsaugos darbuotojai kiekvienÄ vakarÄ patikrina, apeina pastatÄ .Liudytojas V. M. teisme parodė, kad J. M. pažįstamas, geras žmogus, konfliktų su juo nėra. Ėjo į poliklinikÄ , jis važiavo, sako „važiuojam, bus susirinkimas prie banko“. Sakė „važiuojame, man dar anksti, aÅ¡ suspėsiu“. Atvyko prie banko, prisirinko korespondentų, pakalbėjo su J.

M.. Banko atstovo nebuvo. Korespondentai jį provokavo, žmogų prinervino. Ar tyčia, ar netyčia J. M. trinktelėjo į langelį. Kada J. M. priėjo prie lango, pats nepastebėjo, tačiau garsÄ iÅ¡girdo. Kaip atvyko policija, pats tuo metu stovėjo toliau. Pačiam buvo nejauku. Žmonės žiÅ«rėjo, vienas juokėsi, kitas teisybę sakė. J. M. iÅ¡ lazdos tik trinktelėjo, nukrito stikliukas ant žemės. PareigÅ«nai jį nusivedė į automobilį. Ä®vykio metu žmonių buvo daugiau nei deÅ¡imt.

M. sako, kad stiklÄ iÅ¡daužė netyčia, jis matė. Ä®vykio metu malonumo nebuvo, bet pats vertina, kad bankas neteisingai pasielgė, reikėjo iÅ¡eiti banko atstovui pakalbėti. StiklÄ iÅ¡daužtÄ matė, buvo nedidelė skylutė.Liudytojas D. Å . teisme parodė, kad yra policijos pareigÅ«nas. J. M. asmeniÅ¡kai nepažįstamas. Gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ budėtojo, kad banko apsaugos darbuotojas kviečia policijos pagalbÄ , nes kažkuris iÅ¡ ten buvusių asmenų iÅ¡daužė langÄ . Nuvykę pamatė apsaugos darbuotojus ir J.

M.. J. M. paaiÅ¡kino, kad jis bandė iÅ¡kviesti S. b. esančius asmenis ir su lazda kelis kartus sudavė ir iÅ¡dužo langas. Aplinkybių aiÅ¡kinimuisi buvo pasiÅ«lyta vykti į policijos komisariatÄ . AiÅ¡kino, kad taip gavosi netyčia. Tiesiogiai patys įvykio nematė. Prie banko buvo apsaugos darbuotojai, žiniasklaidos atstovai, dar gal 5 asmenys. Bankas dirbo, nebent klientai buvo Å¡okiruoti. Kai kurie stovėjo prie durų, norėjo įeiti, gal buvo smalsumas. Žmonės iÅ¡dužusį stiklÄ matė.

Atvykus J. M. geranoriÅ¡kai bendravo, sutiko vykti į komisariatÄ . Žmonėms gal buvo daugiau netikėtumas, smalsumas nei Å¡okas. Mano, kad J. M. buvo blaivus, jis nesielgė taip, kad keltų įtarimÄ . J. M. paaiÅ¡kino, kad stiklÄ iÅ¡daužė su lazda, kuria prirėmė. AiÅ¡kino, kad kvietėsi S. b. administracijos vadovus barbendamas į langÄ , nes niekas neišėjo su juo pakalbėti. Labiausiai Å¡io įvykio metu nepatenkinti buvo apsaugos darbuotojai, nes asmuo buvo įspėtas, nes kaip pats suprato, J.

M. kurį laikÄ stoviniavo, jiems pasirodė, kad tai buvo atlikta specialiai.Liudytojas Ž. K. teisme parodė, kad yra policijos pareigÅ«nas. J. M. asmeniÅ¡kai nepažįstamas. Gavo praneÅ¡imÄ , kad asmuo iÅ¡daužė banko durų stiklÄ , praneÅ¡imo gerai nepamena. Nuvykus matė grupelę žmonių bei iÅ¡daužtÄ banko stiklÄ . Asmenį turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini). J. M. pasiÅ«lius vykti kartu tarnybiniu automobiliu, asmuo nesėdo į automobilį, asmuo atvyko savo automobiliu, nes jam skaudėjo kojÄ .

Atvykus į įvykio vietÄ , stiklas jau buvo iÅ¡daužtas. Ä®vykio vietoje prie banko buvo kitų asmenų, vieni juokėsi, kiti rimtai stovėjo. Prie banko piketÄ pamena. IÅ¡ asmens girdėjo, kad tai įvyko netyčia. Atrodo, kad stiklas buvo iÅ¡dužęs vienas, ne kiaurai. Skylė buvo gal 10 cm skersmens. Atvykus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nematė. 2015-06-23 AB S. b. pareiÅ¡kimu buvo praneÅ¡ta, kad 2015-06-23 prie Å iaulių finansinių paslaugų centro susirinko grupė žmonių. Apie 11.10 val. buvo iÅ¡daužtas pagrindinių durų stiklas (4 b. l.);2015-06-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, S. b. pastatas.

ApžiÅ«rint įvykio vietÄ fotografuota (6-8 b. l.);2015-07-03 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėtas AB S. b. pateiktas vaizdo įraÅ¡as, susijęs su nagrinėtinu įvykiu (13-16 b. l.);2015-07-14 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėtas Å iaulių AVPK Informatikos ir ryÅ¡ių skyriaus virÅ¡ininko A. V. pateiktas vaizdo įraÅ¡as, susijęs su nagrinėtinu įvykiu (19-23 b. l.).Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus LR BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tačiau visais atvejais LR BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .

Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinama padarius LR BK 284 straipsnyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“ numatytas nusikalstamas veikas, dažnai kyla veikų atribojimo problemų.

Teismams tenka spręsti atribojimo klausimus tarp LR BK 284 straipsnyje ir LR BK 138, 140, 155 bei kituose straipsniuose numatytų veikų, taip pat tarp LR BK 284 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytų veikų.              J. M., pareiÅ¡kus kaltinimÄ teisme, savo kaltės nepripažino ir teigė, kad dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų piketo organizatoriams policija jokių pastabų ir užfiksuotų pažeidimų nepareiÅ¡kė, t. y. piketo metu vieÅ¡oji tvarka pažeista nebuvo; pats įvykio metu norėjo, kad iÅ¡eitų banko atstovas, nes į vidų su liudytojais neįleido; barbeno į langÄ , kad iÅ¡eitų atstovas pakalbėti dėl įkainių; barbendamas netikėjo, kad stiklas iÅ¡duÅ¡; pats įvykio metu buvo susijaudinęs, gal pasikarščiavo.

Nagrinėtinu atveju akivaizdu, kad J. M. durų stiklÄ iÅ¡daužė bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie AB S. banko Å iaulių filialo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu tiek prie pastato, tiek pastato viduje buvo žmonių bei bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kiti paÅ¡aliniai asmenys, įeinantys ar iÅ¡einantys iÅ¡ banko bei atsitiktinai praeinantys Å¡alia banko.Tačiau kvalifikuojant veikÄ pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį yra bÅ«tina nustatyti ir kitus Å¡iai veikai esminius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius, tame tarpe ir padarinius - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė.

Byloje esantys įrodymai įrodo, kad J. M. veiksmai truko labai trumpai (iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad beldimas lazda į durų stiklÄ truko apie 3-4 sekundes, o pats durų daužimas dviem suduotais smÅ«giais truko apie sekundę) ir Å¡iuos veiksmus J. M. atliko dienÄ , bÅ«damas visiÅ¡kai blaivus. Teisme apklaustas liudytojas R. K. teisme parodė, kad banko veikla nesutriko, tik iÅ¡lydint klientus jiems buvo Å¡okas, reikėjo iÅ¡einant per stiklus perlipti, buvo bendra reakcija iÅ¡einant per duris „kas čia dabar, kaip čia dabar“; aplinkiniams buvo daugiau atrakcija.

Liudytojas D. Å . teisme parodė, kad bankas dirbo, nebent klientai buvo Å¡okiruoti; kai kurie asmenys stovėjo prie durų, norėjo įeiti, gal buvo smalsumas; žmonėms gal buvo daugiau netikėtumas, smalsumas nei Å¡okas. IÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad po incidento bankas toliau sėkmingai dirbo, nors buvo iÅ¡dužęs banko durų stiklas, tačiau banko klientai galėjo nevaržomai, nededant didelių pastangų patekti į banko patalpas. Pažymėtina ir tai, kad J. M. po iÅ¡daužto durų stiklo nebuvo nusiteikęs itin agresyviai, pavojingai, atvykus policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, pats savo automobiliu nuvyko į policijos nuovadÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina tiek filmuota medžiaga, tiek policijos pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės, t. y. liudytojas D. Å . teisme parodė, kad atvykus J. M. geranoriÅ¡kai bendravo, sutiko vykti į komisariatÄ . Liudytojas Ž. K. teisme parodė, kad J. M. pasiÅ«lius vykti kartu tarnybiniu automobiliu, asmuo nesėdo į automobilį, asmuo į komisariatÄ atvyko savo automobiliu, nes jam skaudėjo kojÄ . Apsaugos darbuotojas liudytojas R. K. teisme taip pat patvirtino, kad J. M. iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino.

Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad dėl J. M. veiksmų žmonėms nebuvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilusi sumaiÅ¡tis, nebuvo nutrauktas žmonių įprastas darbas ar AB S. b. veikla, bei nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ . Be to, esant tik aplinkybėms, kad į įvykį tik galbÅ«t sureagavo aplinkiniai, t. y. teisme apklausti liudytojai dvejodami teigė, kad buvo „bendra reakcija iÅ¡einant per duris „kas čia dabar, kaip čia dabar“;

„buvo asmenų lengvas Å¡okas, reikėjo iÅ¡einant per stiklus perlipti“; „pačiam buvo nejauku“, „vienas juokėsi, nebent klientai buvo Å¡okiruoti“; „prie banko buvo kitų asmenų, vieni juokėsi, kiti rimtai stovėjo“, aplinkinių reakcija buvo nukreipta daugiau į savo nepatogumus (peržengiant stiklus), o ne į J. M. veiksmus, į tai, kad į konfliktÄ realiai sureagavo tik vienas liudytojas - apsaugos darbuotojas, kurio įprasta darbinė pareiga yra greitai reaguoti į įvairius kylančius konfliktus, negalima teigti, kad įvykęs konfliktas prie banko sutrikdė jo tos dienos ritmÄ , todėl Å¡iuo atveju nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie realiÄ Å¾alÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir rimčiai LR BK prasme (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2013).

Remiantis tuo, kas paminėta, teismo manymu, nagrinėtinoje byloje lieka nenustatytas vienas iš LR BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimo sudėties požymių - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. J. M. pažįstamas, teisme apklaustas liudytoju V. M. teisme parodė, kad pačiam įvykio metu malonumo nebuvo, bet pats vertina, kad bankas neteisingai pasielgė, reikėjo išeiti banko atstovui pakalbėti; po išdaužto stiklo žmonės žiūrėjo, vienas juokėsi, kitas teisybę sakė.

Liudytojas Ž. K., kuris bÅ«damas policijos pareigÅ«nu atvyko į įvykio vietÄ po gauto praneÅ¡imo, teisme parodė, kad įvykio vietoje prie banko buvo kitų asmenų, vieni juokėsi, kiti rimtai stovėjo; iÅ¡ asmens girdėjo, kad tai įvyko netyčia. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, akivaizdu, kad įvykio vietoje buvo susirinkusių ir paÅ¡alinių žmonių, kurie buvo solidarÅ«s su J. M., kurie taip pat piktinosi atitinkama bankų veikla. Žmonių solidarumo aplinkybė LR BK 284 str. 1 d. kontekste taip ne kartÄ buvo minima ir teismų praktikoje (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).

Todėl negalima traktuoti, kad J. M. veiksmai visame konflikte buvo itin iÅ¡Å¡aukiantys, dėl kurių kaltinamajam kiltų bÅ«tent pati griežčiausioji - baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011). Tokia teismų praktika, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai kriminalizuojami, kaltinant vienÄ konflikto dalyvių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisinga, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

Pažymėtina ir tai, kad J. M. elgesį (smÅ«giavimas lazda į AB „S. b.“ stiklines duris ir jų iÅ¡daužimas) lėmė tai, kad, jo nuomone, AB S. b. ima plėšikiÅ¡kus banknotų perskaičiavimo mokesčius, t. y. iÅ¡ esmės norėdamas dėl minėtų mokesčių iÅ¡siaiÅ¡kinti su banko vadovais, supykęs, kad vadovai neatėjo su juo pasikalbėti. Teismo vertinimu, J. M. veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , o į siekį pasikalbėti su banko vadovybe ar atsakingais asmenimis jį ir kitus asmenis dominančiu finansiniu klausimu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, negalima bÅ«tų traktuoti, kad kaltinamojo veiksmai buvo vandaliÅ¡ki LR BK prasme, kuriais siekė demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Be to, vertinant įvykio aplinkybes ir vertinant J. M. veiksmų pavojingumÄ bei padarinius, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėtinu atveju J. M. veika iÅ¡ esmės neperžengė privataus konflikto ribų, t. y. Å¡iuo atveju ji pavojinga tik konflikto dalyviui (AB „S. b.“), tačiau neturėjo esminės reikÅ¡mės aplinkai ir aplinkiniams.

J. M. teisme pripažino faktÄ , kuris yra akivaizdus, t. y. kad AB „S. b.“ pastato durų stiklas buvo iÅ¡daužtas, tačiau teigė, kad vandaliÅ¡kų veiksmų nebuvo, nes pats atėjo pasiaiÅ¡kinti, stiklas iÅ¡dužo netyčia, iÅ¡ankstinio nusistatymo neturėjo. Teismas, nesutikdamas su J. M. iÅ¡kelta versija, kad stiklas iÅ¡dužo netyčia, kad dėl to kalti banko apsaugos darbuotojai, t. y. kaip parodė J. M., stiklas skilo praktiÅ¡kai dėl apsaugos darbuotojų veiksmų, nes jiems, esant viduje ir beldžiantis jokių stiklo pažeidimų nepadarė, o apsauga vietoje turto apsaugos, jo manymu, faktiÅ¡kai įvykdė provokacijÄ , kad prieÅ¡pastatyti savo kaltinimus piketo dalyvių teisėtiems reikalavimams; stiklas iÅ¡dužo dėl neprofesionalių apsaugos darbuotojo veiksmų, nes jis duris pačiam pakiÅ¡o; pažymi, kad iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad apsaugos darbuotojui atidarius duris, J.

M. akivaizdžiai tyčia papildomai suduoda du smÅ«gius lazda, po kurių ir iÅ¡dužo durų stiklas. Be to, liudytojas R. K. teisme parodė, kad pirmi smÅ«giai buvo stengiantis atkreipti dėmesį, po to nuo žmogaus nervų judesiai pradėjo stiprėti ir smÅ«giai pradėjo stiprėti suduodant į tÄ pačiÄ stiklo vietÄ . Tačiau baudžiamasis procesas pagal dėl turto sugadinimo pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį galėjo vykti tik privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407–417 straipsniai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-416/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, t. y. kad nagrinėtinoje byloje J. M. paskatos buvo asmeninės, konfliktas truko labai trumpai, Å¡ioje byloje nėra nė vieno nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 str. 1 d.), banko veikla dėl įvykusio incidento sutrikusi nebuvo, prie banko buvo asmenų, kurie solidarizavosi su J. M. ir kt., nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog, iÅ¡reikÅ¡damas savo nepasitenkinimÄ susidariusia situacija, J. M. siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, akivaizdžiai rodė nepagarbÄ Å¾mogui ir visuomenei apskritai, suprato savo veiksmus kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , numatė tokius padarinius bei jų siekė.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, pažymi, kad J. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl J. M. pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. PanaÅ¡ios pozicijos vertinant asmenų veiksmus vieÅ¡oje vietoje ir atribojant atsakomybės rÅ«Å¡is laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis byloje Nr. 2K-513/2010; 2012-09-25 nutartis byloje Nr. 2K-429/2012; 2013-11-05 nutartis byloje Nr. 2K-416/2013;

Å iaulių apygardos teismo 2014-01-23 nutartis byloje Nr. 1A-69-309/2014 ir kt.). Ikiteisminio tyrimo metu AB S. b. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 353,03 Eur turtinės žalos atlyginimo (24 b. l.). 2015-07-10 nutarimu AB S. b. buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (31 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu civilinis ieÅ¡kovas AB S. b. 2015-08-12 teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame pažymėjo, kad atsisako savo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, kadangi žalÄ jam atlygino draudimo bendrovė „P. L.“ (86 b. l.).

Analogiškos pozicijos laikėsi ir civilinio ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu. Tuo pagrindu priimtinas civilinio ieškovo atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis – negalimumas analogiško civilinio ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu (LR CPK 140 str.). Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus: - dvi kompaktinės plokštelės su įrašais, kurios yra vokuose prie bylos viršelio, - paliktinos prie bylos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,             n u s p r e n d ž i a :

J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Priimti civilinio ieÅ¡kovo AB S. b. atsisakymÄ nuo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl 353,03 Eur turtinės žalos atlyginimo.Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:- dvi kompaktines plokÅ¡teles su įraÅ¡ais, kurios yra vokuose prie bylos virÅ¡elio, - palikti prie bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                 Bronius Vinciūnas