7530bc76-be8e-4666-8a6f-1ca3278cd2d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog iki įsakymo priėmimo jis tarnavo Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KAM pagal profesinės karo tarnybos sutartisAdministracinė byla Nr. I-1796-789/2013Proceso Nr. 3-61-3-00043-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašė priteisti atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 15 000 Lt neturtinę žalÄ .Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡iuo metu atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tačiau 2011–2012 m. periodiÅ¡kai buvo perkeliamas į LukiÅ¡kių TI-K.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra apie 35 m2, buvo laikomas kartu su 20–22 kitais asmenimis. Dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio kameros ploto buvo suvaržyta judėjimo laisvė, sunkiau laikytis higienos reikalavimų. Skunde taip pat pažymėjo, kad kamerose buvo padidėjusi drėgmė, bloga ventiliacija ir apšvietimas. Paaiškino, kad karantino tipo kamerose nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo, o visos lovos užimtos.

L. B. nurodė, kad nebuvo duotos higienos priemonės, kad pasivaikščioti kiemelyje galėdavo vienÄ valandÄ per dienÄ . Nors pažymėjo, kad nerÅ«ko ir prašė bÅ«ti laikomas nerÅ«kančiųjų kameroje, tačiau buvo laikomas kartu su rÅ«kančiaisiais. L. B. teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 15 000 Lt.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad reikalavimas yra nepagrįstas.

Atsiliepime (b. l. 7–12) paaiškino, kiek laiko, kokiose kamerose ir su keliais asmenimis pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki 2012-12-14. Pažymėjo, kad 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-09-06 vakare, 2011-09-07 ryte, 2011-09-08 ryte, 2011-09-16 vakare, nuo 2011-09-17 iki 2011-09-20, 2011-09-21 ryte, 2011-09-27, 2011-09-28 ryte, 2011-09-29 vakare, 2011-09-30 vakare, nuo 2011-10-01 iki 2011-10-12, 2011-10-13 ryte, 2011-10-28 vakare, 2011-11-25 ryte, 2012-12-13 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.

Be to, nuo 2011-12-16 iki 2012-12-12, t. y apie metus, pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs į pataisos namus.Taip pat paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. reglamentuotas asmenų pristatymas į tardymo izoliatorių. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti.

Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo ir tai, kad, siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius, darbo resursus.Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 24 p. yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Paaiškino, kad suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais.

KitÄ darbo dienÄ po atvykimo, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nų rekomendacijas bei pastabas, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas L. B. su skundais ar praÅ¡ymais dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais / nerÅ«kančiais asmenimis į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Be to, pareiÅ¡kėjas, pirmÄ kartÄ atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, 2011-09-06 užpildė blankÄ apie jo asmeninių duomenų tvarkymÄ , kuriame pasirašė, kad sutinka bÅ«ti kameroje su rÅ«kančiais asmenimis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ . Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant L. B. skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Todėl atsakovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjas teismui pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsakovės atsiliepimÄ (b. l. 38–41), kuriame nesutiko su LukiÅ¡kių TI-K teiginiu, kad laikymo sÄ lygos nebuvo pažeistos atsiliepime nurodytomis dienomis. PaaiÅ¡kino, kad kameros vėdinamos tik per langÄ ir nėra kitos angos oro cirkuliacijai, todėl esant nevėjuotam orui patalpa turi bÅ«ti vėdinama ilgiau.

Å altuoju metų laiku vėdinant patalpas per langus kameroje bÅ«na Å¡alta ir tai sukelia ligas. Nurodė, jog perpildytose kamerose privatumui kenkia triukÅ¡mas, nes kaliniai turi televizorius, radijo imtuvus, bendrauja tarpusavyje, naktį knarkia ir vaikÅ¡to į tualetÄ . Taip pat nesutiko su atsakovės teiginiu, kad 2012-12-13 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, ir nurodė, kad iÅ¡ kameros Nr. 115 į kamerÄ Nr. 262 buvo perkeltas po pietų. Atkreipė dėmesį į tai, kad kalinių laikymo sÄ lygų reglamente nustatyta, kad kameroje negali likti vienas kalinamasis.

L. B. teigė, jog, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , kameroje iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti atimamas plotas, neleidžiantis kalinamajam judėti (tualetas, praustuvė, stalas, spintelės, lovos), todėl pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto visas pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K dienas. PaaiÅ¡kino, kad buvo pažeista Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurioje nustatytas reikalavimas kiekvienam nuteistajam suteikti 5 m2 asmeninio ploto kameroje arba bendrabutyje.

L. B., remdamasis jo pavadintos L. C. bylos pavyzdžiu, teigė, jog LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., nes sudarė nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas. Nurodė, kad palaiko skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose, ir kitų pažeidimų.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas L.

B. Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2011-09-06 iki 2011-12-16 ir nuo 2012-12-12 iki 2012-12-14 (b. l. 13–14). Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K 2011–2012 m. buvo 105 dienas, t. y. apytiksliai 3,5 mėnesio.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 p. iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Remiantis pareiškėjo L.

B. asmens įskaitos kortelėje (b. l. 13–14) bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime pateiktais duomenimis apie kamerų plotus ir kamerose laikomų asmenų skaičių (b. l. 7–12) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas L. B. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2011-09-06 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo įkeltas į kamerÄ Nr. 104, kurios plotas – 7,38 m2, joje vakare buvo 3 asmenys; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 254, kurios plotas – 34,71 m2 (vakare buvo 8 asmenys; 2011-09-07 ryte buvo 9, vakare – 10 asmenų; 2011-09-08 ryte buvo 8, vakare – 10 asmenų; 2011-09-09–2011-09-11 buvo 10 asmenų; 2011-09-12 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011-09-13–2011-09-15 buvo 11 asmenų; 2011-09-16 ryte buvo 11, vakare – 9 asmenys; 2011-09-17–2011-09-19 buvo 9 asmenys; 2011-09-20 buvo 8 asmenys; 2011-09-21 ryte buvo 7, vakare – 10 asmenų; 2011-09-22 buvo 10 asmenų; 2011-09-23 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011-09-24–2011-09-26 buvo 11 asmenų; 2011-09-27 buvo 9 asmenys; 2011-09-28 ryte buvo 9, vakare – 10 asmenų; 2011-09-29 ryte buvo 10, vakare – 9 asmenys; 2011-09-30 ryte buvo 10, vakare – 9 asmenys; 2011-10-01–2011-10-03 buvo 9 asmenys; 2011-10-04 ryte buvo 9, vakare – 8 asmenys; 2011-10-05 buvo 8 asmenys; 2011-10-06 buvo 7 asmenys; 2011-10-07–2011-10-09 buvo 7 asmenys); 2011-10-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 258, kurios plotas – 34,71 m2 (ryte buvo 8, vakare – 9 asmenys; 2011-10-11 ryte buvo 8, vakare – 9 asmenys; 2011-10-12 buvo 9 asmenys; 2011-10-13 ryte buvo 9, vakare – 10 asmenų; 2011-10-14 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011-10-15–2011-10-16 buvo 11 asmenų; 2011-10-17 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-10-18 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-10-19–2011-10-25 buvo 12 asmenų; 2011-10-26 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-10-27 buvo 12 asmenų; 2011-10-28 ryte buvo 11, vakare – 9 asmenys; 2011-10-29 ryte buvo 11, vakare – 14 asmenų; 2011-10-30–2011-11-02 buvo 14 asmenų; 2011-11-03 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų; 2011-11-04–2011-11-07 buvo 14 asmenų; 2011-11-08 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų; 2011-11-09 buvo 14 asmenų; 2011-11-10 buvo 11 asmenų; 2011-11-11 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-11-12–2011-11-14 buvo 12 asmenų; 2011-11-15 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-11-16 buvo 12 asmenų; 2011-11-17 buvo 11 asmenų; 2011-11-18 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-11-19–2011-11-23 buvo 12 asmenų; 2011-11-24 buvo 10 asmenų; 2011-11-25 ryte buvo 9, vakare – 12 asmenų; 2011-11-26 ryte buvo 12, vakare – 15 asmenų; 2011-11-27 buvo 15 asmenų; 2011-11-28 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų; 2011-11-29 ryte buvo 11, vakare – 16 asmenų; 2011-11-30 buvo 16 asmenų; 2011-12-01 ryte buvo 14, vakare – 16 asmenų; 2011-12-02 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų; 2011-12-03–2011-12-04 buvo 18 asmenų; 2011-12-05 ryte buvo 18, vakare – 16 asmenų; 2011-12-06 buvo 16 asmenų; 2011-12-07 ryte buvo 16, vakare – 17 asmenų; 2011-12-08 buvo 15 asmenų); 2011-12-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 252, kurios plotas – 42,33 m2 (buvo 14 asmenų; 2011-12-10–2011-12-13 buvo 14 asmenų; 2011-12-14 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų; 2011-12-15 buvo 14 asmenų; 2011-12-16 ryte buvo 14 asmenų); 2011-12-16 vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ ; 2012-12-12 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir buvo įkeltas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas – 7,45 m2, joje vakare buvo 4 asmenys; 2012-12-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 262, kurios plotas – 7,86 m2 (ryte buvo 1, vakare – 4 asmenys; 2012-12-14 ryte buvo 4 asmenys); 2012-12-14 vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .IÅ¡analizavus bylos duomenis (b. l. 7–14), darytina iÅ¡vada, kad 2011-09-06 vakare, 2011-09-07 ryte, 2011-09-08 ryte, 2011-09-16 vakare, nuo 2011-09-17 iki 2011-09-20, 2011-09-21 ryte, 2011-09-27, 2011-09-28 ryte, 2011-09-29 vakare, 2011-09-30 vakare, nuo 2011-10-01 iki 2011-10-12, 2011-10-13 ryte, 2011-10-28 vakare, 2011-11-25 ryte, 2012-12-13 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitiko nustatytus reikalavimus.

Visomis kitomis dienomis kamerų plotas nurodytos minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos reikalavimų neatitiko. IÅ¡ iÅ¡tirtų faktinių aplinkybių matyti, kad vienam asmeniui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kai plotas neatitiko nustatytų reikalavimų, sudarė apytiksliai nuo 1,86 m2 iki 3,47 m2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ kameroje iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti atimamas plotas, neleidžiantis kalinamajam judėti (tualetas, praustuvė, stalas, spintelės, lovos).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.PareiÅ¡kėjas atsikirtime taip pat remiasi Lietuvos higienos norma HN 76:1999 ir nurodo, kad joje nustatytas reikalavimas kiekvienam nuteistajam suteikti 5 m2 asmeninio ploto kameroje arba bendrabutyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, kurio 1.1 p. buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, neteko galios nuo 2010-04-11. Kadangi pareiÅ¡kėjas teisme ginčija jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas laikotarpiu, kai minėtu įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 jau nebegaliojo (nuo 2011-09-06 iki 2012-12-14), Å¡ioje byloje ji netaikytina.IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, dažnai iÅ¡ ryto bÅ«davo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas.

Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, teismas Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo bÅ«tas kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalydamas per pusę. Taigi iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad nuo 2011-09-06 iki 2012-12-14 pareiÅ¡kėjas apytiksliai 23 dienas buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 2011–2012 m. buvo 105 dienas, o kamerose, kuriose plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas kalintas apytiksliai 82 dienas.CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008,     2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009).Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Apibendrinus šį teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeidžiama pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad kalinimo vykdymo bÅ«das ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡iais veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti Å¡iÄ pareigÄ nepateikta. Atsakovės motyvai, kad nėra teisinių galimybių atsisakyti priimti į LukiÅ¡kių TI-K pristatytų asmenų, neÅ¡alina atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Å ie atsakovės motyvai taip pat reiÅ¡kia, kad kai kuriais atvejais atsakovė neiÅ¡vengiamai daro pažeidimus, susijusius su kamerų ploto dydžio nustatymu. LVAT, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT    2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011).

Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl jo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.Dėl rūkymo Lukiškių TI-K kameroje pažymėtina, kad bylos medžiaga (b. l.

25) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas davė sutikimÄ , patvirtintÄ paraÅ¡u, bÅ«ti kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, todėl jo argumentas dėl žalos priteisimo dėl to, kad kameroje buvo rÅ«koma, atmetamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas vėliau dėl to bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu perkelti į nerÅ«kančių asmenų kamerÄ .L. B. teismui nurodė, kad kameros vėdinamos tik per langÄ ir nėra kitos angos oro cirkuliacijai. Higienos normos 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad patalpų vėdinimas per langus atitinka teisinį reglamentavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl žalos priteisimo dėl to, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, atmetamas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros sÄ lygos neatitinka higienos (padidėjusi drėgmė, blogas apÅ¡vietimas, karantino tipo kamerose nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas Å¡alia sanitarinio mazgo, o visos lovos užimtos, nebuvo duotos higienos priemonės) ir triukÅ¡mo normų.

Taip pat nurodo, kad pasivaikščioti kiemelyje buvo galima vienÄ valandÄ per dienÄ .EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (EŽTT 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, kurios bendrosiose nuostatose, be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (Higienos normos 6 p.). Higienos normos 22–23 p. reglamentuoti apÅ¡vietimo reikalavimai. Higienos normos 26 p. reglamentuota gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis. Pagal Higienos normos 54 p. visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ (Higienos normos 57 p.).

Pagal Higienos normos 58 p. laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (Higienos normos 63 p.).Pažymėtina, kad dauguma aplinkybių dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų, kurias iÅ¡vardija pareiÅ¡kėjas, pavyzdžiui, padidėjusi drėgmė, blogas apÅ¡vietimas, baldų trÅ«kumas, triukÅ¡mas, higienos reikalavimų laikymosi sunkumai, trumpesnis pasivaikščiojimų lauke laikas ir kt., yra susijusios su kamerų ploto reikalavimų nesilaikymu bei per dideliu asmenų, esančių kameroje, skaičiumi.

Teismas Å¡iame sprendime jau konstatavo, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti ir dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai.Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (CK 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi LVAT formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m2 ploto, – pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 600 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog jo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjui priteistina 600 Lt.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismasn u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo L.

B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti L. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                       Rasa Ragulskytė-Markovienė