Legislator Case Law & Legislation
752fa6b1-7df9-484f-9f4c-bb5b84470b3c AI generated

752fa6b1-7df9-484f-9f4c-bb5b84470b3c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 752fa6b1-7df9-484f-9f4c-bb5b84470b3c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-154-730/2011,Procesinio sprendimo kategorija (S) 44., 44.5.2., 116.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 8 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje, sekretoriaujant Simonai Å ukytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui D. V., atsakovui N. E., jo atstovui advokatui Žilvinui MiÅ¡eikiui, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui N. E., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų V.

Legislator headnote

AI generated

752fa6b1-7df9-484f-9f4c-bb5b84470b3c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų vienos Å¡alies neteisėtų veiksmų ir kitai Å¡aliai atsiradusios žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-154-730/2011,Procesinio sprendimo kategorija (S) 44., 44.5.2., 116.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 8 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje, sekretoriaujant Simonai Å ukytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui D. V., atsakovui N. E., jo atstovui advokatui Žilvinui MiÅ¡eikiui, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui N. E., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų V.

E., dėl nuostolių, žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų, ir n u s t a t ė:byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 13751,26 Lt žalos, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė - atsakovas, nagrinėjamu laikotarpiu dirbęs (duomenys neskelbtini) šios įmonės direktoriaus 2008-01-14 įsakymu Nr.08 01/14 "Dėl motinystės (tėvystės) atostogų suteikimo iki kol vaikui sueis vieneri metai" buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų.

TÄ pačiÄ dienÄ - 2008-01-14 atsakovas su (duomenys neskelbtini) sudarė dar vienÄ darbo sutartį (Nr.2016), kurios pagrindu pareiÅ¡kėjas toje pačioje įmonėje buvo priimtas dirbti projektų vadovo pareigose, mokant 5000,00 Lt pagrindinį atlyginimÄ . Darbo sutartis įsigaliojo 2008-01-14, atsakovas pagal Å¡iÄ darbo sutartį pradėjo dirbti 2008-01-15 (darbo sutarties 10 p., 11 p.). Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui nuo 2008-01-14 bÅ«nant vaiko priežiÅ«ros atostogose, buvo žinoma apie antros darbo sutarties sudarymÄ ir Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos, t.y. kad atsakovas bÅ«damas vaiko priežiÅ«ros atostogose ir dirbdamas pagal antrÄ darbo sutartį gaus antroje darbo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį (vaiko priežiÅ«ros atostogų metu turės draudžiamųjų pajamų).

Atsakovas VSDFV Plungės skyriui 2008-01-14 (pirmÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų dienÄ ir antros darbo sutarties toje pačioje įmonėje sudarymo dienÄ ) pateikė užpildytÄ praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . VSDFV Plungės skyrius, atsižvelgdamas į atsakovo 2008-01-14 praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus, 2008-01-23 priėmė sprendimÄ Nr. SMTM -91 "Dėl N. E. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Pateikiant praÅ¡ymÄ , atsakovas pasiraÅ¡ytinai gavo praÅ¡ymo atplėšiamÄ jÄ dalį, kurioje nurodyta, jog paÅ¡alpos gavėjas įsipareigoja nutraukus vaiko priežiÅ«ros atostogas, pasibaigus darbo sutarčiai ar atleidus iÅ¡ pareigų valstybės tarnyboje arba pradėjus dirbti per 10 kalendorinių dienų apie tai raÅ¡tu praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Iki 2008 m. gegužės mėnesio dėl paÅ¡alpos gavėjo (atsakovo) kaltės VSDFV Plungės skyrius neturėjo duomenų savalaikiam ir teisingam gautinos paÅ¡alpos sumos apskaičiavimui, dėl ko VSDFV Plungės skyrius atsakovui nepagrįstai iÅ¡mokėjo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui, laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30, priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų suma (17 954,55 Lt) buvo didesnė už tuo pačiu laikotarpiu priskaičiuotÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos sumÄ (17 760,29), VSDFV Plungės skyrius dėl atsakovo kaltės savalaikiai negavęs duomenų apie atsakovo turimas draudžiamÄ sias pajamas vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu, atsakovui nepagrįstai iÅ¡mokėjo 13 751,26 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio l dalį, atsakovas turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , kadangi ieÅ¡kovas žalÄ patyrė dėl atsakovo kaltės (1. T., b.l. 84-87).Atsakovo ir trečiojo asmens nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvų esmė - dokumentų VSDFV Plungės skyriui pateikimo metu (2008 m. sausio 14 d.) dar nebuvo sudaryta antroji darbo sutartis tarp atsakovo N. E. ir (duomenys neskelbtini) todėl atsakovas neturėjo pagrindo informuoti apie antrosios darbo sutarties sudarymo faktÄ , tuo labiau neturėjo galimybės pateikti analogiÅ¡kos pažymos apie pagal antrÄ jÄ darbo sutartį gaunamÄ darbo užmokestį.

Be to, teisės aktuose nėra numatyta, jog motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavėjas pats, kaip bÅ«simas darbuotojas, turi pareigÄ praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui apie ateityje pagal kitÄ darbo sutartį galinčius prasidėti darbo teisinius santykius, kol jie dar nėra prasidėję. Tokia pareiga pasiraÅ¡ius darbo sutartį kyla tik darbdaviui pagal 2007 m. birželio 15 d. VSDFV prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-256 patvirtintų 1-SD praneÅ¡imo apie apdraustų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ ir 2-SD praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ pateikimo taisyklių nuostatas.

AtplėšiamÄ jÄ praÅ¡ymo dalį, kurioje nurodyti atitinkami praÅ¡ymÄ pateikusio asmens įsipareigojimai, atsakovas N. E. gavo tik 2008 m. sausio 17 d. (VSDFV Plungės skyriaus darbuotojams patikrinus visus dokumentus ir duomenis), o po minėtos datos jokios darbo sutartys tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nebuvo sudarytos, dėl ko atsakovas N. E. pagrįstai manė, kad VSDFV teritoriniam skyriui pateikta informacija yra pakankama (kompetentingiems skyriaus darbuotojams yra žinoma apie jo darbÄ (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 14 d. buvo praneÅ¡ta ir žinoma apie atsakovo ketinimÄ dirbti (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu).

Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Plungės skyriui faktiÅ¡kai dar 2008 m. sausio 14 d. buvo praneÅ¡ta ir žinoma apie atsakovo ketinimÄ dirbti (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo darbuotojų, o ne paÅ¡alpos gavėjo, aplaidumo ir neapdairumo, turint visÄ informacijÄ apie atsakovo dirbamÄ darbÄ , atsirado ginčijama motinystės (tėvystės) ir gyventojų pajamų mokesčio permoka. Permokos ir žalos dydžių tapatinimas (atitinkamo reikalavimo reiÅ¡kimas) negalimas ne tik dėl to, kad atsakovui dirbant pagal antrÄ darbo sutartį (duomenys neskelbtini) VSDFV biudžetas gavo daugiau pajamų, bet ir dėl to, kad VSDFV Plungės skyriui nutraukus paÅ¡alpos mokėjimÄ atsakovui, minėta paÅ¡alpa kurį laikÄ nebuvo mokama nei vienam iÅ¡ Å¡eimoje gimusiam vaikui.

Todėl Å¡iuo atveju, spręstinas klausimas, kas ir kokio dydžio paÅ¡alpÄ turėjo gauti tuo metu, iki paÅ¡alpa buvo paskirta atsakovo sutuoktinei, ir ar minėtu dydžiu neturi bÅ«ti mažinama iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalautina „žala", jeigu ji, kaip tokia, buvo padaryta ir bÅ«tent atsakovui kyla atsakomybė jÄ atlyginti (b.l. 98 - 110, 1.t.).Nagrinėjant bylÄ , ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė, atsakovas, jo atstovas ieÅ¡kinio nepripažino. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos žalos, atsiradusios fiziniam asmeniui, kuriam paskirta socialinė draudimo iÅ¡moka, neįvykdžius pareigos pateikti teisingus duomenis socialinei draudimo iÅ¡mokai gauti, atlyginimo.

Tokie teisiniai santykiai savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005-06-16 nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Švenčionių skyriaus ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2008-06-02 nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV ieškinį atsakovui Šiaulių skyriaus universitetui), todėl ginčas sprendžiamas taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Ä®statymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju turėtų bÅ«ti sprendžiamas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės klausimas, nes turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, t. y. prievolės Å¡alių iki teisės pažeidimo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai.

Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų vienos Å¡alies neteisėtų veiksmų ir kitai Å¡aliai atsiradusios žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.

Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, įrodytomis aplinkybes, pagrindžiančios visas bÅ«tinas sÄ lygas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei taikyti (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala). Å ias aplinkybes teismas laiko įrodytomis vadovaujantis nustatyta teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintÄ supratimÄ faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiÅ«riu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiÅ«riu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai atlikto vertinimo rezultatas. Å iuo požiÅ«riu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiÅ¡kai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiÅ«riu bÅ«tų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali bÅ«ti Å¡alutiniai, netiesioginiai, nereikÅ¡mingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų bÅ«ti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panaÅ¡aus pobÅ«džio abejonės. Dėl neteisėtų veiksmų, kaltės (CK 6.246 straipsnis, CK 6.248 straipsnis).Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Teismas laiko, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė įstatymo pagrindu prisiimto įsipareigojimo neįvykdymu, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, jog tokiu bÅ«du buvo neįvykdyta įstatymu numatyta pareiga.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu bankrutavusi (duomenys neskelbtini) 2002-12-04 sudaryta darbo sutartimi atsakovÄ N. E. priėmė į darbÄ gamybos direktoriaus pareigoms (administracinė byla, t. 1, b.l. 95-97). (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-01-14 įsakymu Nr. 08 01/14 N. E. nuo 2008-01-14 iki 2008-11-02 iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų (c.b. t. 1, b.l. 10).

TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2008-01-14, atsakovas ieÅ¡kovui pateikė praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , ir tÄ pačiÄ dienÄ su (duomenys neskelbtini) sudarė dar vienÄ darbo sutartį – priimtas dirbti į projektų vadovo pareigas, kurio atlyginimas 5000,00 Lt (administracinė byla, t. 1, b.l. 40-41, 93-94, 158). 2008-01-23 ieÅ¡kovo sprendimu Nr. SMTM 91, patenkinus šį atsakovo praÅ¡ymÄ , vadovaujantis praÅ¡yme nurodytais duomenimis ir pateiktais prie praÅ¡ymo dokumentais, atsakovui paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, vaiko priežiÅ«ros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-11-02 (c.b. t.1., b.l. 11).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007-12-18 įsakymu Nr. V-654 patvirtintos PraÅ¡ymo skirti motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , formos atplėšiamojoje dalyje, įteikiamoje atsakovui, su kuria jis supažindinamas pasiraÅ¡ytinai, nurodyta atsakovo pareiga pradėjus dirbti per 10 kalendorinių dienų apie tai raÅ¡tu praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kad atsakovui yra žinoma, jog permokėtos paÅ¡alpų sumos įstatymu nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ asmenų, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai neteisėtais iÅ¡mokėjo apdraustiesiems paÅ¡alpas, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatais (Žin., 2001, Nr.10-284) (c.b.l.t. b.l. 6-7).

Å iÄ atsakovo 2008-01-14 pateikto praÅ¡ymo skirti motinystės (tėvystės ) paÅ¡alpÄ atplėšiamÄ jÄ dalį atsakovas gavo 2008-01-17, apie tai patvirtindamas savo paraÅ¡u praÅ¡yme (c.b. 1.t. b.l. 9). Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau - Ä®statymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpos nuostatai (toliau – Nuostatai).

             Įstatymo paskirtis yra nurodyti asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nustatyti teisę į draudimo paÅ¡alpas, jų apskaičiavimo ir mokėjimo sÄ lygas (Ä®statymo 1 straipsnis). Ä®statymo 2 straipsnyje nurodyta, kad motinystės socialinis draudimas kompensuoja asmenims dėl motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1400 redakcija). Ä®statymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta apdraustojo, iÅ¡leisto vaiko priežiÅ«ros atostogų ir turinčio draudžiamųjų pajamų, teisė gauti tik paÅ¡alpos ir draudžiamųjų pajamų skirtumÄ .

IÅ¡ Å¡ios normos seka, kad apdraustasis, kurio draudžiamosios pajamos vaiko priežiÅ«ros atostogų metu yra didesnės nei paÅ¡alpa, neturi teisės į Å¡iÄ paÅ¡alpÄ . Ta pati taisyklė pakartota Nuostatų 481 punkte (2008-01-26 nutarimo Nr.11-387 redakcija). Nuostatų 48 punkte nustatyta, kad kai apdraustasis asmuo dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa jam apskaičiuojama pagal gautÄ kompensuojamÄ jį uždarbį visose darbovietėse (į kompensuojamÄ jį uždarbį įskaitomos visos socialinio draudimo paÅ¡alpos).

Nuostatų 63 punktas nustato, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, pateikdami praÅ¡ymÄ , įsipareigoja susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ grÄ Å¾inti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ .Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos tikslas – kompensuoti vienam iÅ¡ tėvų, kuriam yra suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, jo vaiko priežiÅ«ros atostogų metu prarastas pajamas. IeÅ¡kovas, siekdamas Å¡ių motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimÄ reglamentuojančio Ä®statymo ir jį detalizuojančių Nuostatų nustatytų tikslų ir įvykdydamas savo pareigÄ â€“ tikrinti paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo teisingumÄ (Nuostatų 69 punktas), įpareigojo atsakovÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pradėjo dirbti, iÅ¡aiÅ¡kino, kad susidariusi permoka turės bÅ«ti grÄ Å¾inta, kad bÅ«tų užtikrintas teisingas paÅ¡alpos mokėjimas.

Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas ir gaudamas nurodytÄ praÅ¡ymo atplėšiamÄ jÄ dalį, tokius įstatymo pagrindu atsiradusius įsipareigojimus – praneÅ¡ti raÅ¡tu apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pradėjo dirbti ir, kad susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ Ä¯sipareigoja grÄ Å¾inti, prisiėmė.Teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog esant tokioms aplinkybėms, kad jis pradėjo dirbti po praÅ¡ymo skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ atplėšiamosios dalies gavimo (pradėjo dirbti 2008-01-14, praÅ¡ymo atplėšiamÄ jÄ dalį gavo 2008-01-17), neturėjo pareigos praneÅ¡ti, jog nuo 2008-01-14 dirba, remiantis sekančiais argumentais.Vertinant pamatinių teisės teisingumo, protingumo principų aspektu (CK 1.5 straipsnis), akivaizdu, kad pareiga praneÅ¡ti, jog atsakovas, gaudamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , pradėjo dirbti, siejama su visu vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu ir nurodytos pareigos vykdymui nedaro įtakos tai, jog atplėšiamÄ jÄ dalį N. E. gavo 2008-01-17.

Pats atsakovas, elgdamasis apdariai, atidžiai ir rÅ«pestingai, turėjo galimybę Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdyti. Elgiantis apdariai, atidžiai ir rÅ«pestingai, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , turėtų pasikonsultuoti su teisininku ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.

Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Vertinant apdairaus, rÅ«pestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartu, esant tokioms aplinkybėms, jog atsakovui, teikiant praÅ¡ymÄ skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , nustatyta pareiga praneÅ¡ti apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pradėjo dirbti ir, kad susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ Ä¯sipareigoja grÄ Å¾inti, o atsakovas tuo metu dirbo, mokamos paÅ¡alpos dydis buvo pakankamai didelis, atsakovas turėjo imtis priemonių, kad asmeniÅ¡kai vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ar jis turi teisę gauti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , ar ne, arba tiesiog ieÅ¡kovui raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , dirba.

PraÅ¡ymo atplėšiamojoje dalyje buvo nurodyta, kokių norminių teisės aktų pagrindu motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa ieÅ¡kovui yra skiriama. Dirbant įmonės gamybos direktoriumi, projektų vadovu, esant jauno amžiaus, net ir neturint teisinio iÅ¡silavinimo, elgiantis atidžiai ir rÅ«pestingai, susipažinus su Å¡iais norminiais, teisės aktais, kurie yra visiems prieinami, yra galimybė suvokti, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis tiesiogiai priklauso nuo gaunamų pajamų, gaunamo darbo užmokesčio, todėl jei gaunant motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , yra gaunamas darbo užmokestis, permokėtÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ atsiras pareiga grÄ Å¾inti.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis gauto praneÅ¡imo net neperskaitė (c.b. 2 t., b.l. 14).Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovas neįvykdė jam įstatymo pagrindu atsiradusius įsipareigojimus – praneÅ¡ti raÅ¡tu apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pradėjo dirbti ir susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ grÄ Å¾inti, tokiu bÅ«du neįvykdydamas jam įstatymu nustatytos pareigos ir atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).Kadangi CK nustatyta objektyvi kaltės, kaip civilinės atsakomybės, samprata, pripažįstama, kad atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus yra atsakovo kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).Teismas laiko neįrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis 2008-01-13, iki praÅ¡ymo pateikimo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti, konsultavosi su ieÅ¡kovo darbuotojais, kurie kaip jis suprato, paaiÅ¡kino, kad jis turi teisę gauti dirbant motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kad jis ieÅ¡kovo darbuotojai, priėmusiai dokumentus paÅ¡alpai gauti, pasakė, kad jis dirba pagal antrÄ darbo sutartį (c.b. 3 t., b.l. 13-14), kadangi byloje nėra įrodymų pagrindžiančių jo paaiÅ¡kinimus.

Teismas turi pagrindo abejoti tokių atsakovo paaiÅ¡kinimų objektyvumu, kadangi jis negali paaiÅ¡kinti konkrečiai koks ieÅ¡kovo darbuotojas pateikė tokius paaiÅ¡kinimus, kur jo darbo vieta. Abejotina, kad asmuo, esantis srities specialistas, galėjo pateikti tokius paaiÅ¡kinimus, kurie kiekvienam tos srities specialistui, vertinat jų pobÅ«dį, kaip paprastai turėtų bÅ«ti žinomi, nes tai yra kasdieninis jų darbas. Aplinkybė, kad atsakovas ieÅ¡kovo darbuotojai priėmusiai dokumentus motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti pasakė, kad jis dirba pagal antrÄ darbo sutartį, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes atsakovas turėjo pareigÄ apie tai praneÅ¡ti raÅ¡tu.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-05 nutarimu Nr. 782 patvirtintose Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodyta, kad darbdavys VSDFV teritoriniam skyriui privalo praneÅ¡ti apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ (Taisyklių 13 punktas), asmens atleidimÄ iÅ¡ darbo (Taisyklių 14 punktas), bei nustatytas reikalavimas kiekvienai darbovietei VSDFV teritoriniam skyriui praneÅ¡ti apie asmens priėmimÄ , atleidimÄ , apmokėjimÄ , jei asmuo dirba keliose darbovietėse (Taisyklių 15 punktas).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2007-06-15 įsakymu Nr. V-256 patvirtintos PraneÅ¡imų VSDFV teritoriniams skyriams formos 1-SD (praneÅ¡imas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ ) ir 2-SD (praneÅ¡imas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ ). Pagal Å¡ių Taisyklių reikalavimus, asmuo, kuris iki priėmimo į darbÄ buvo nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, po priėmimo į darbÄ tampa apdraustuoju valstybiniu socialiniu draudimu ir draudėjas (darbdavys), vadovaudamasis Taisyklių 13 punktu, teritoriniam skyriui privalo pateikti formÄ 1-SD apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ .

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo nuomone, darbdavys su tokiu asmeniu sudaręs papildomÄ darbo sutartį, naujo praneÅ¡imo apie jau apdrausto asmens socialinio draudimo pradžiÄ teikti neprivalo. Todėl teismas laiko, nepagrįstu atsakovo argumentÄ , kad jo darbdavys (bankrutavusi (duomenys neskelbtini) turėjo pareigÄ jam sudarius antrÄ darbo sutartį toje pačioje darbovietėje, vykdant nurodytų norminių aktų reikalavimus, apie tai praneÅ¡ti ieÅ¡kovui.Žala, priežastinis ryÅ¡ys. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys. Teismas laiko, kad ieÅ¡kovas dėl atsakovo kaltų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius. Bendras ir vienas iÅ¡ svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Pripažįstama, kad ieÅ¡kovas įvykdė pareigÄ Ä¯rodyti jam realiai padarytų 13 751,26 Lt tiesioginių nuostolių dydį.Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį bei Nuostatų 481 punktÄ , jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , jam mokamas Å¡ios paÅ¡alpos ir jo atitinkamÄ mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nustatyta tvarka, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, kad asmeniui, vaiko priežiÅ«ros atostogų metu turinčiam draudžiamųjų pajamų, mokama ne visa, o tik dalis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, kuriÄ sudaro tÄ kiekvienÄ mėnesį gaunamų draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skirtumas.Atsakovui vaiko priežiÅ«ros atostogų metu laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 (iki motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimas buvo nutrauktas) kiekvienÄ mėnesį buvo priskaičiuojama po 5000,00 Lt draudžiamųjų pajamų, už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2008-01-31 atitinkamai 2954,55 Lt, iÅ¡ viso priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų suma sudarė 17954,55 Lt (c.b. 1 t., b.l. 13).

Atsakovui vaiko priežiÅ«ros atostogų metu laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 (iki motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimas buvo nutrauktas) kiekvienÄ mėnesį buvo priskaičiuota 4960, 08 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2008-01-31 atitinkamai 2880,05 Lt, iÅ¡ viso priskaičiuotos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos suma sudarė 17760,29 Lt (c.b. 1 t., b.l. 19).Esant tokioms aplinkybėms, jog nurodomu atsakovo vaiko priežiÅ«ros atostogų metu priskaičiuotų jo draudžiamųjų pajamų suma buvo didesnė, nei priskaičiuotos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos suma, tiek kiekvienÄ mėnesį, tiek bendrai, todėl ieÅ¡kovas realiai patyrė 13751,26 Lt tiesioginių nuostolių (iÅ¡mokėta atsakovui paÅ¡alpos suma, atskaičius 4009, 03 Lt pajamų sumÄ ), kurie yra žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka (c.b. 1 t., b.l. 14).Teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovui realiai tokio dydžio žala nepadaryta, kadangi nurodytu laikotarpiu, ieÅ¡kovas gavo daugiau pajamų, nei iÅ¡mokėjo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, be to nutraukus paÅ¡alpos mokėjimÄ , kurį laikÄ nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa nebuvo mokama, todėl Å¡iai sumai žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas, kadangi atsakovas visumoje neturėjo teisės gauti paÅ¡alpos, ir bet kuriuo atveju atsakovui gaunant draudžiamÄ sias pajamas, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktrinÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys.

Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (LAT 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

Teismų praktikoje nustatyta, kad priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali bÅ«ti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys reiÅ¡kia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (LAT 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).Vadovaujantis nustatyta teismų praktika, vertinant aplinkybes, jog, teismo nuomone, jei atsakovas bÅ«tų įvykdęs savo pareigÄ - praneÅ¡ti raÅ¡tu apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pradėjo dirbti ir grÄ Å¾inti susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ , ieÅ¡kovui jo nurodoma žala nebÅ«tų atsiradusi, ir, kad Å¡i žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, pripažįstama, jog ieÅ¡kovo nurodoma žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Vertinant protingo žmogaus požiÅ«riu, akivaizdu, jeigu atsakovas raÅ¡tu bÅ«tų pranešęs, kad dirba ir gauna pajamas, bÅ«tų nustatyta, kad paÅ¡alpa mokama neteisingai. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo darbuotojų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra, kadangi ieÅ¡kovo darbuotojai, įvykdydami savo pareigÄ â€“ tikrinti paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo teisingumÄ (Nuostatų 69 punktas), įpareigojo atsakovÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie tai, jog jis gaudamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pradėjo dirbti, iÅ¡aiÅ¡kino, kad susidariusi permoka turės bÅ«ti grÄ Å¾inta, kad bÅ«tų užtikrintas teisingas paÅ¡alpos mokėjimas.Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, jei asmenys negauna socialinių iÅ¡mokų, permoka iÅ¡ieÅ¡koma teismo tvarka.Kadangi, teismo nuomone, yra visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ atsakovo 13751,26 Lt žalos (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

IÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovo N. E. ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui 13751,26 Lt (trylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ Lt 26 ct) žalos.Priteisti iÅ¡ atsakovo N. E. valstybei 454, 80 Lt (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis Lt 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (412,54 Lt žyminis mokestis, 42,25 Lt iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).Ä®siteisėjus sprendimui, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui N. E. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos bylos Nr. 717987 originalÄ .Ä®siteisėjus sprendimui, iÅ¡skirti iÅ¡ civilinės bylos administracinę bylÄ Nr. I-765-57/2010 ir grÄ Å¾inti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja             Erinija Kazlauskienė