752fa6b1-7df9-484f-9f4c-bb5b84470b3c · KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-154-730/2011,Procesinio sprendimo kategorija (S) 44., 44.5.2., 116.KLAIPÄDOS MIESTO APYLINKÄS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 8 d.KlaipÄda KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo teisÄja Erinija KazlauskienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje, sekretoriaujant Simonai Å ukytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui D. V., atsakovui N. E., jo atstovui advokatui Žilvinui MiÅ¡eikiui, iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PlungÄs skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui N. E., dalyvaujant treÄiajam asmeniui nepareiÅ¡kianÄiam savarankiÅ¡kų reikalavimų V.
Legislator headnote
AI generated752fa6b1-7df9-484f-9f4c-bb5b84470b3c · KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas: Bet kuriai civilinÄs atsakomybÄs rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas: nukentÄjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dÄl žalos atsiradimo Å¡alies neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) ir kaltÄ bei priežastinį neteisÄtų vienos Å¡alies neteisÄtų veiksmų ir kitai Å¡aliai atsiradusios žalos. DeliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs pagrindinÄs taisyklÄs suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.
Full text
AdministracinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-154-730/2011,Procesinio sprendimo kategorija (S) 44., 44.5.2., 116.KLAIPÄDOS MIESTO APYLINKÄS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 8 d.KlaipÄda KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo teisÄja Erinija KazlauskienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje, sekretoriaujant Simonai Å ukytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui D. V., atsakovui N. E., jo atstovui advokatui Žilvinui MiÅ¡eikiui, iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PlungÄs skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui N. E., dalyvaujant treÄiajam asmeniui nepareiÅ¡kianÄiam savarankiÅ¡kų reikalavimų V.
E., dÄl nuostolių, žalos atlyginimo, bylinÄjimosi iÅ¡laidų, ir n u s t a t Ä:byloje buvo nagrinÄjamas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 13751,26 Lt žalos, bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmÄ - atsakovas, nagrinÄjamu laikotarpiu dirbÄs (duomenys neskelbtini) Å¡ios įmonÄs direktoriaus 2008-01-14 įsakymu Nr.08 01/14 "DÄl motinystÄs (tÄvystÄs) atostogų suteikimo iki kol vaikui sueis vieneri metai" buvo iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų.
TÄ paÄiÄ dienÄ - 2008-01-14 atsakovas su (duomenys neskelbtini) sudarÄ dar vienÄ darbo sutartį (Nr.2016), kurios pagrindu pareiÅ¡kÄjas toje paÄioje įmonÄje buvo priimtas dirbti projektų vadovo pareigose, mokant 5000,00 Lt pagrindinį atlyginimÄ . Darbo sutartis įsigaliojo 2008-01-14, atsakovas pagal Å¡iÄ darbo sutartį pradÄjo dirbti 2008-01-15 (darbo sutarties 10 p., 11 p.). Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad atsakovui nuo 2008-01-14 bÅ«nant vaiko priežiÅ«ros atostogose, buvo žinoma apie antros darbo sutarties sudarymÄ ir Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos, t.y. kad atsakovas bÅ«damas vaiko priežiÅ«ros atostogose ir dirbdamas pagal antrÄ darbo sutartį gaus antroje darbo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį (vaiko priežiÅ«ros atostogų metu turÄs draudžiamųjų pajamų).
Atsakovas VSDFV PlungÄs skyriui 2008-01-14 (pirmÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų dienÄ ir antros darbo sutarties toje paÄioje įmonÄje sudarymo dienÄ ) pateikÄ užpildytÄ praÅ¡ymÄ skirti motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ . VSDFV PlungÄs skyrius, atsižvelgdamas į atsakovo 2008-01-14 praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus, 2008-01-23 priÄmÄ sprendimÄ Nr. SMTM -91 "DÄl N. E. teisÄs į motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ . Pateikiant praÅ¡ymÄ , atsakovas pasiraÅ¡ytinai gavo praÅ¡ymo atplÄÅ¡iamÄ jÄ dalį, kurioje nurodyta, jog paÅ¡alpos gavÄjas įsipareigoja nutraukus vaiko priežiÅ«ros atostogas, pasibaigus darbo sutarÄiai ar atleidus iÅ¡ pareigų valstybÄs tarnyboje arba pradÄjus dirbti per 10 kalendorinių dienų apie tai raÅ¡tu praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Iki 2008 m. gegužÄs mÄnesio dÄl paÅ¡alpos gavÄjo (atsakovo) kaltÄs VSDFV PlungÄs skyrius neturÄjo duomenų savalaikiam ir teisingam gautinos paÅ¡alpos sumos apskaiÄiavimui, dÄl ko VSDFV PlungÄs skyrius atsakovui nepagrįstai iÅ¡mokÄjo motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui, laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30, priskaiÄiuotų draudžiamųjų pajamų suma (17 954,55 Lt) buvo didesnÄ už tuo paÄiu laikotarpiu priskaiÄiuotÄ motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos sumÄ (17 760,29), VSDFV PlungÄs skyrius dÄl atsakovo kaltÄs savalaikiai negavÄs duomenų apie atsakovo turimas draudžiamÄ sias pajamas vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu, atsakovui nepagrįstai iÅ¡mokÄjo 13 751,26 Lt motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos.
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio l dalį, atsakovas turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , kadangi ieÅ¡kovas žalÄ patyrÄ dÄl atsakovo kaltÄs (1. T., b.l. 84-87).Atsakovo ir treÄiojo asmens nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvų esmÄ - dokumentų VSDFV PlungÄs skyriui pateikimo metu (2008 m. sausio 14 d.) dar nebuvo sudaryta antroji darbo sutartis tarp atsakovo N. E. ir (duomenys neskelbtini) todÄl atsakovas neturÄjo pagrindo informuoti apie antrosios darbo sutarties sudarymo faktÄ , tuo labiau neturÄjo galimybÄs pateikti analogiÅ¡kos pažymos apie pagal antrÄ jÄ darbo sutartį gaunamÄ darbo užmokestį.
Be to, teisÄs aktuose nÄra numatyta, jog motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos gavÄjas pats, kaip bÅ«simas darbuotojas, turi pareigÄ praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui apie ateityje pagal kitÄ darbo sutartį galinÄius prasidÄti darbo teisinius santykius, kol jie dar nÄra prasidÄjÄ. Tokia pareiga pasiraÅ¡ius darbo sutartį kyla tik darbdaviui pagal 2007 m. birželio 15 d. VSDFV prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-256 patvirtintų 1-SD praneÅ¡imo apie apdraustų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ ir 2-SD praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ pateikimo taisyklių nuostatas.
AtplÄÅ¡iamÄ jÄ praÅ¡ymo dalį, kurioje nurodyti atitinkami praÅ¡ymÄ pateikusio asmens įsipareigojimai, atsakovas N. E. gavo tik 2008 m. sausio 17 d. (VSDFV PlungÄs skyriaus darbuotojams patikrinus visus dokumentus ir duomenis), o po minÄtos datos jokios darbo sutartys tarp atsakovo ir treÄiųjų asmenų nebuvo sudarytos, dÄl ko atsakovas N. E. pagrįstai manÄ, kad VSDFV teritoriniam skyriui pateikta informacija yra pakankama (kompetentingiems skyriaus darbuotojams yra žinoma apie jo darbÄ (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 14 d. buvo praneÅ¡ta ir žinoma apie atsakovo ketinimÄ dirbti (duomenys neskelbtini) motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu).
Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV PlungÄs skyriui faktiÅ¡kai dar 2008 m. sausio 14 d. buvo praneÅ¡ta ir žinoma apie atsakovo ketinimÄ dirbti (duomenys neskelbtini) motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent dÄl ieÅ¡kovo darbuotojų, o ne paÅ¡alpos gavÄjo, aplaidumo ir neapdairumo, turint visÄ informacijÄ apie atsakovo dirbamÄ darbÄ , atsirado ginÄijama motinystÄs (tÄvystÄs) ir gyventojų pajamų mokesÄio permoka. Permokos ir žalos dydžių tapatinimas (atitinkamo reikalavimo reiÅ¡kimas) negalimas ne tik dÄl to, kad atsakovui dirbant pagal antrÄ darbo sutartį (duomenys neskelbtini) VSDFV biudžetas gavo daugiau pajamų, bet ir dÄl to, kad VSDFV PlungÄs skyriui nutraukus paÅ¡alpos mokÄjimÄ atsakovui, minÄta paÅ¡alpa kurį laikÄ nebuvo mokama nei vienam iÅ¡ Å¡eimoje gimusiam vaikui.
TodÄl Å¡iuo atveju, sprÄstinas klausimas, kas ir kokio dydžio paÅ¡alpÄ turÄjo gauti tuo metu, iki paÅ¡alpa buvo paskirta atsakovo sutuoktinei, ir ar minÄtu dydžiu neturi bÅ«ti mažinama iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalautina âžala", jeigu ji, kaip tokia, buvo padaryta ir bÅ«tent atsakovui kyla atsakomybÄ jÄ atlyginti (b.l. 98 - 110, 1.t.).NagrinÄjant bylÄ , ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikÄ, atsakovas, jo atstovas ieÅ¡kinio nepripažino. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Byloje kilo ginÄas dÄl Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos žalos, atsiradusios fiziniam asmeniui, kuriam paskirta socialinÄ draudimo iÅ¡moka, neįvykdžius pareigos pateikti teisingus duomenis socialinei draudimo iÅ¡mokai gauti, atlyginimo.
Tokie teisiniai santykiai savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinÄs teisÄs normos (Specialiosios teisÄjų kolegijos 2005-06-16 nutartis civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo VSDFV Å venÄionių skyriaus ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2008-06-02 nutartis civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo VSDFV ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių skyriaus universitetui), todÄl ginÄas sprendžiamas taikant civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas.
Ä®statymas civilinÄ atsakomybÄ apibrÄžia kaip turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). NagrinÄjamos bylos atveju turÄtų bÅ«ti sprendžiamas ne sutartinÄs, bet deliktinÄs atsakomybÄs klausimas, nes turtinÄ prievolÄ, atsiradusi dÄl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, t. y. prievolÄs Å¡alių iki teisÄs pažeidimo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai.
Bet kuriai civilinÄs atsakomybÄs rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas: nukentÄjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dÄl žalos atsiradimo Å¡alies neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) ir kaltÄ bei priežastinį neteisÄtų vienos Å¡alies neteisÄtų veiksmų ir kitai Å¡aliai atsiradusios žalos. DeliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs pagrindinÄs taisyklÄs suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.
Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolÄ (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, įrodytomis aplinkybes, pagrindžianÄios visas bÅ«tinas sÄ lygas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei taikyti (neteisÄti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltÄ ir žala). Å ias aplinkybes teismas laiko įrodytomis vadovaujantis nustatyta teismų praktika, kad pagal įrodinÄjimo procese CPK įtvirtintÄ supratimÄ faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiÅ«riu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne âtikimybių pusiausvyros principuâ, o âprotingo žmogaus požiÅ«riuâ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Teismo įsitikinimas dÄl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai atlikto vertinimo rezultatas. Å iuo požiÅ«riu vertinant yra galimos abejonÄs, nes įstatymas ir teisÄ, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiÅ¡kai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiÅ«riu bÅ«tų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigianÄios nustatomo fakto esmÄs. Tai gali bÅ«ti Å¡alutiniai, netiesioginiai, nereikÅ¡mingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusijÄ aspektai; tik teorinÄ fakto galimybÄ, kuri turÄtų bÅ«ti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikÄtina konkreÄioje situacijoje aplinkybÄ ir panaÅ¡aus pobÅ«džio abejonÄs. DÄl neteisÄtų veiksmų, kaltÄs (CK 6.246 straipsnis, CK 6.248 straipsnis).Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinÄ atsakomybÄ atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisÄtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinÄ atsakomybÄ atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinÄ atsakomybÄ atsiranda be kaltÄs; skolininko kaltÄ preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolÄs esmÄ jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Teismas laiko, kad atsakovo neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kÄ Ä¯statymo pagrindu prisiimto įsipareigojimo neįvykdymu, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, jog tokiu bÅ«du buvo neįvykdyta įstatymu numatyta pareiga.Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, kad (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu bankrutavusi (duomenys neskelbtini) 2002-12-04 sudaryta darbo sutartimi atsakovÄ N. E. priÄmÄ Ä¯ darbÄ gamybos direktoriaus pareigoms (administracinÄ byla, t. 1, b.l. 95-97). (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-01-14 įsakymu Nr. 08 01/14 N. E. nuo 2008-01-14 iki 2008-11-02 iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų (c.b. t. 1, b.l. 10).
TÄ paÄiÄ dienÄ , t.y. 2008-01-14, atsakovas ieÅ¡kovui pateikÄ praÅ¡ymÄ skirti motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , ir tÄ paÄiÄ dienÄ su (duomenys neskelbtini) sudarÄ dar vienÄ darbo sutartį â priimtas dirbti į projektų vadovo pareigas, kurio atlyginimas 5000,00 Lt (administracinÄ byla, t. 1, b.l. 40-41, 93-94, 158). 2008-01-23 ieÅ¡kovo sprendimu Nr. SMTM 91, patenkinus šį atsakovo praÅ¡ymÄ , vadovaujantis praÅ¡yme nurodytais duomenimis ir pateiktais prie praÅ¡ymo dokumentais, atsakovui paskirta motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpa, vaiko priežiÅ«ros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-11-02 (c.b. t.1., b.l. 11).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007-12-18 įsakymu Nr. V-654 patvirtintos PraÅ¡ymo skirti motinystÄs, motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , formos atplÄÅ¡iamojoje dalyje, įteikiamoje atsakovui, su kuria jis supažindinamas pasiraÅ¡ytinai, nurodyta atsakovo pareiga pradÄjus dirbti per 10 kalendorinių dienų apie tai raÅ¡tu praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kad atsakovui yra žinoma, jog permokÄtos paÅ¡alpų sumos įstatymu nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ asmenų, dÄl kurių kaltÄs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai neteisÄtais iÅ¡mokÄjo apdraustiesiems paÅ¡alpas, kad motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos apskaiÄiuojamos ir mokamos vadovaujantis Ligos ir motinystÄs socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574) bei Ligos ir motinystÄs socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatais (Žin., 2001, Nr.10-284) (c.b.l.t. b.l. 6-7).
Å iÄ atsakovo 2008-01-14 pateikto praÅ¡ymo skirti motinystÄs (tÄvystÄs ) paÅ¡alpÄ atplÄÅ¡iamÄ jÄ dalį atsakovas gavo 2008-01-17, apie tai patvirtindamas savo paraÅ¡u praÅ¡yme (c.b. 1.t. b.l. 9). DÄl Å¡ių faktinių aplinkybių byloje ginÄo nÄra.GinÄo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystÄs socialinio draudimo įstatymas (toliau - Ä®statymas) bei Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystÄs socialinio draudimo paÅ¡alpos nuostatai (toliau â Nuostatai).
             Įstatymo paskirtis yra nurodyti asmenis, draudžiamus ligos ir motinystÄs socialiniu draudimu, nustatyti teisÄ Ä¯ draudimo paÅ¡alpas, jų apskaiÄiavimo ir mokÄjimo sÄ lygas (Ä®statymo 1 straipsnis). Ä®statymo 2 straipsnyje nurodyta, kad motinystÄs socialinis draudimas kompensuoja asmenims dÄl motinystÄs (tÄvystÄs) dalį prarastų darbo pajamų (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1400 redakcija). Ä®statymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta apdraustojo, iÅ¡leisto vaiko priežiÅ«ros atostogų ir turinÄio draudžiamųjų pajamų, teisÄ gauti tik paÅ¡alpos ir draudžiamųjų pajamų skirtumÄ .
IÅ¡ Å¡ios normos seka, kad apdraustasis, kurio draudžiamosios pajamos vaiko priežiÅ«ros atostogų metu yra didesnÄs nei paÅ¡alpa, neturi teisÄs į Å¡iÄ paÅ¡alpÄ . Ta pati taisyklÄ pakartota Nuostatų 481 punkte (2008-01-26 nutarimo Nr.11-387 redakcija). Nuostatų 48 punkte nustatyta, kad kai apdraustasis asmuo dirba ne vienoje darbovietÄje, motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpa jam apskaiÄiuojama pagal gautÄ kompensuojamÄ jį uždarbį visose darbovietÄse (į kompensuojamÄ jį uždarbį įskaitomos visos socialinio draudimo paÅ¡alpos).
Nuostatų 63 punktas nustato, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dÄl motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos, pateikdami praÅ¡ymÄ , įsipareigoja susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ grÄ Å¾inti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ .Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, kad motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos tikslas â kompensuoti vienam iÅ¡ tÄvų, kuriam yra suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, jo vaiko priežiÅ«ros atostogų metu prarastas pajamas. IeÅ¡kovas, siekdamas Å¡ių motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos skyrimÄ reglamentuojanÄio Ä®statymo ir jį detalizuojanÄių Nuostatų nustatytų tikslų ir įvykdydamas savo pareigÄ â tikrinti paÅ¡alpų skyrimo ir mokÄjimo teisingumÄ (Nuostatų 69 punktas), įpareigojo atsakovÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie tai, jog jis gaudamas motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ pradÄjo dirbti, iÅ¡aiÅ¡kino, kad susidariusi permoka turÄs bÅ«ti grÄ Å¾inta, kad bÅ«tų užtikrintas teisingas paÅ¡alpos mokÄjimas.
Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas ir gaudamas nurodytÄ praÅ¡ymo atplÄÅ¡iamÄ jÄ dalį, tokius įstatymo pagrindu atsiradusius įsipareigojimus â praneÅ¡ti raÅ¡tu apie tai, jog jis gaudamas motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ pradÄjo dirbti ir, kad susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ Ä¯sipareigoja grÄ Å¾inti, prisiÄmÄ.Teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog esant tokioms aplinkybÄms, kad jis pradÄjo dirbti po praÅ¡ymo skirti motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ atplÄÅ¡iamosios dalies gavimo (pradÄjo dirbti 2008-01-14, praÅ¡ymo atplÄÅ¡iamÄ jÄ dalį gavo 2008-01-17), neturÄjo pareigos praneÅ¡ti, jog nuo 2008-01-14 dirba, remiantis sekanÄiais argumentais.Vertinant pamatinių teisÄs teisingumo, protingumo principų aspektu (CK 1.5 straipsnis), akivaizdu, kad pareiga praneÅ¡ti, jog atsakovas, gaudamas motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , pradÄjo dirbti, siejama su visu vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu ir nurodytos pareigos vykdymui nedaro įtakos tai, jog atplÄÅ¡iamÄ jÄ dalį N. E. gavo 2008-01-17.
Pats atsakovas, elgdamasis apdariai, atidžiai ir rÅ«pestingai, turÄjo galimybÄ Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdyti. Elgiantis apdariai, atidžiai ir rÅ«pestingai, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisÄmis ir interesais. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Asmuo, abejojantis dÄl savo atliekamo veiksmo teisinÄs reikÅ¡mÄs ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , turÄtų pasikonsultuoti su teisininku ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.
Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Vertinant apdairaus, rÅ«pestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartu, esant tokioms aplinkybÄms, jog atsakovui, teikiant praÅ¡ymÄ skirti motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , nustatyta pareiga praneÅ¡ti apie tai, jog jis gaudamas motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ pradÄjo dirbti ir, kad susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ Ä¯sipareigoja grÄ Å¾inti, o atsakovas tuo metu dirbo, mokamos paÅ¡alpos dydis buvo pakankamai didelis, atsakovas turÄjo imtis priemonių, kad asmeniÅ¡kai vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ar jis turi teisÄ gauti motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , ar ne, arba tiesiog ieÅ¡kovui raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai, jog jis gaudamas motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , dirba.
PraÅ¡ymo atplÄÅ¡iamojoje dalyje buvo nurodyta, kokių norminių teisÄs aktų pagrindu motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpa ieÅ¡kovui yra skiriama. Dirbant įmonÄs gamybos direktoriumi, projektų vadovu, esant jauno amžiaus, net ir neturint teisinio iÅ¡silavinimo, elgiantis atidžiai ir rÅ«pestingai, susipažinus su Å¡iais norminiais, teisÄs aktais, kurie yra visiems prieinami, yra galimybÄ suvokti, kad motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos dydis tiesiogiai priklauso nuo gaunamų pajamų, gaunamo darbo užmokesÄio, todÄl jei gaunant motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , yra gaunamas darbo užmokestis, permokÄtÄ motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ atsiras pareiga grÄ Å¾inti.
Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis gauto praneÅ¡imo net neperskaitÄ (c.b. 2 t., b.l. 14).Esant tokioms aplinkybÄms, teismas laiko, kad atsakovas neįvykdÄ jam įstatymo pagrindu atsiradusius įsipareigojimus â praneÅ¡ti raÅ¡tu apie tai, jog jis gaudamas motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ pradÄjo dirbti ir susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ grÄ Å¾inti, tokiu bÅ«du neįvykdydamas jam įstatymu nustatytos pareigos ir atlikdamas neteisÄtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).Kadangi CK nustatyta objektyvi kaltÄs, kaip civilinÄs atsakomybÄs, samprata, pripažįstama, kad atsakovui atlikus neteisÄtus veiksmus yra atsakovo kaltÄ (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).Teismas laiko neįrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis 2008-01-13, iki praÅ¡ymo pateikimo motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpai gauti, konsultavosi su ieÅ¡kovo darbuotojais, kurie kaip jis suprato, paaiÅ¡kino, kad jis turi teisÄ gauti dirbant motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , kad jis ieÅ¡kovo darbuotojai, priÄmusiai dokumentus paÅ¡alpai gauti, pasakÄ, kad jis dirba pagal antrÄ darbo sutartį (c.b. 3 t., b.l. 13-14), kadangi byloje nÄra įrodymų pagrindžianÄių jo paaiÅ¡kinimus.
Teismas turi pagrindo abejoti tokių atsakovo paaiÅ¡kinimų objektyvumu, kadangi jis negali paaiÅ¡kinti konkreÄiai koks ieÅ¡kovo darbuotojas pateikÄ tokius paaiÅ¡kinimus, kur jo darbo vieta. Abejotina, kad asmuo, esantis srities specialistas, galÄjo pateikti tokius paaiÅ¡kinimus, kurie kiekvienam tos srities specialistui, vertinat jų pobÅ«dį, kaip paprastai turÄtų bÅ«ti žinomi, nes tai yra kasdieninis jų darbas. AplinkybÄ, kad atsakovas ieÅ¡kovo darbuotojai priÄmusiai dokumentus motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpai gauti pasakÄ, kad jis dirba pagal antrÄ darbo sutartį, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes atsakovas turÄjo pareigÄ apie tai praneÅ¡ti raÅ¡tu.Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1995-06-05 nutarimu Nr. 782 patvirtintose Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklÄse (toliau - TaisyklÄs) nurodyta, kad darbdavys VSDFV teritoriniam skyriui privalo praneÅ¡ti apie asmens priÄmimÄ Ä¯ darbÄ (Taisyklių 13 punktas), asmens atleidimÄ iÅ¡ darbo (Taisyklių 14 punktas), bei nustatytas reikalavimas kiekvienai darbovietei VSDFV teritoriniam skyriui praneÅ¡ti apie asmens priÄmimÄ , atleidimÄ , apmokÄjimÄ , jei asmuo dirba keliose darbovietÄse (Taisyklių 15 punktas).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2007-06-15 įsakymu Nr. V-256 patvirtintos PraneÅ¡imų VSDFV teritoriniams skyriams formos 1-SD (praneÅ¡imas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ ) ir 2-SD (praneÅ¡imas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ ). Pagal Å¡ių Taisyklių reikalavimus, asmuo, kuris iki priÄmimo į darbÄ buvo nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, po priÄmimo į darbÄ tampa apdraustuoju valstybiniu socialiniu draudimu ir draudÄjas (darbdavys), vadovaudamasis Taisyklių 13 punktu, teritoriniam skyriui privalo pateikti formÄ 1-SD apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ .
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo nuomone, darbdavys su tokiu asmeniu sudarÄs papildomÄ darbo sutartį, naujo praneÅ¡imo apie jau apdrausto asmens socialinio draudimo pradžiÄ teikti neprivalo. TodÄl teismas laiko, nepagrįstu atsakovo argumentÄ , kad jo darbdavys (bankrutavusi (duomenys neskelbtini) turÄjo pareigÄ jam sudarius antrÄ darbo sutartį toje paÄioje darbovietÄje, vykdant nurodytų norminių aktų reikalavimus, apie tai praneÅ¡ti ieÅ¡kovui.Žala, priežastinis ryÅ¡ys. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų; piniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
CivilinÄs atsakomybÄs pagrindinÄ funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todÄl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltÄ, civilinÄje teisÄje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys. Teismas laiko, kad ieÅ¡kovas dÄl atsakovo kaltų veiksmų patyrÄ tiesioginius nuostolius. Bendras ir vienas iÅ¡ svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Pripažįstama, kad ieÅ¡kovas įvykdÄ pareigÄ Ä¯rodyti jam realiai padarytų 13 751,26 Lt tiesioginių nuostolių dydį.Pagal Ligos ir motinystÄs socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį bei Nuostatų 481 punktÄ , jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ , jam mokamas Å¡ios paÅ¡alpos ir jo atitinkamÄ mÄnesį turÄtų draudžiamųjų pajamų skirtumas VyriausybÄs tvirtinamų Ligos ir motinystÄs socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nustatyta tvarka, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, kad asmeniui, vaiko priežiÅ«ros atostogų metu turinÄiam draudžiamųjų pajamų, mokama ne visa, o tik dalis motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos, kuriÄ sudaro tÄ kiekvienÄ mÄnesį gaunamų draudžiamųjų pajamų ir motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos skirtumas.Atsakovui vaiko priežiÅ«ros atostogų metu laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 (iki motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos mokÄjimas buvo nutrauktas) kiekvienÄ mÄnesį buvo priskaiÄiuojama po 5000,00 Lt draudžiamųjų pajamų, už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2008-01-31 atitinkamai 2954,55 Lt, iÅ¡ viso priskaiÄiuotų draudžiamųjų pajamų suma sudarÄ 17954,55 Lt (c.b. 1 t., b.l. 13).
Atsakovui vaiko priežiÅ«ros atostogų metu laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-04-30 (iki motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos mokÄjimas buvo nutrauktas) kiekvienÄ mÄnesį buvo priskaiÄiuota 4960, 08 Lt motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpa, už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2008-01-31 atitinkamai 2880,05 Lt, iÅ¡ viso priskaiÄiuotos motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos suma sudarÄ 17760,29 Lt (c.b. 1 t., b.l. 19).Esant tokioms aplinkybÄms, jog nurodomu atsakovo vaiko priežiÅ«ros atostogų metu priskaiÄiuotų jo draudžiamųjų pajamų suma buvo didesnÄ, nei priskaiÄiuotos motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos suma, tiek kiekvienÄ mÄnesį, tiek bendrai, todÄl ieÅ¡kovas realiai patyrÄ 13751,26 Lt tiesioginių nuostolių (iÅ¡mokÄta atsakovui paÅ¡alpos suma, atskaiÄius 4009, 03 Lt pajamų sumÄ ), kurie yra žalos piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka (c.b. 1 t., b.l. 14).Teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovui realiai tokio dydžio žala nepadaryta, kadangi nurodytu laikotarpiu, ieÅ¡kovas gavo daugiau pajamų, nei iÅ¡mokÄjo motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos, be to nutraukus paÅ¡alpos mokÄjimÄ , kurį laikÄ nei atsakovui, nei treÄiajam asmeniui motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpa nebuvo mokama, todÄl Å¡iai sumai žalos dydis turÄtų bÅ«ti mažinamas, kadangi atsakovas visumoje neturÄjo teisÄs gauti paÅ¡alpos, ir bet kuriuo atveju atsakovui gaunant draudžiamÄ sias pajamas, jis nÄra atleidžiamas nuo pareigos mokÄti gyventojų pajamų mokestį.
Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisÄs doktrinÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinÄje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys.
Å iame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisÄtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradÄ, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nÄra pernelyg nutolÄ nuo neteisÄto veiksmo (deliktinÄs atsakomybÄs ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija) (LAT 2005 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
Teismų praktikoje nustatyta, kad priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dÄl teisinÄ pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali bÅ«ti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys reiÅ¡kia, kad neteisÄti veiksmai (neveikimas) nelÄmÄ, bet pakankamu laipsniu turÄjo įtakos žalai atsirasti (LAT 2003 m. rugsÄjo 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkriÄio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-476/2008).Vadovaujantis nustatyta teismų praktika, vertinant aplinkybes, jog, teismo nuomone, jei atsakovas bÅ«tų įvykdÄs savo pareigÄ - praneÅ¡ti raÅ¡tu apie tai, jog jis gaudamas motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ pradÄjo dirbti ir grÄ Å¾inti susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ , ieÅ¡kovui jo nurodoma žala nebÅ«tų atsiradusi, ir, kad Å¡i žala teisiÅ¡kai nÄra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisÄtų veiksmų, pripažįstama, jog ieÅ¡kovo nurodoma žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su neteisÄtais atsakovo veiksmais.
Vertinant protingo žmogaus požiÅ«riu, akivaizdu, jeigu atsakovas raÅ¡tu bÅ«tų praneÅ¡Äs, kad dirba ir gauna pajamas, bÅ«tų nustatyta, kad paÅ¡alpa mokama neteisingai. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo darbuotojų veiksmų ir atsiradusios žalos nÄra, kadangi ieÅ¡kovo darbuotojai, įvykdydami savo pareigÄ â tikrinti paÅ¡alpų skyrimo ir mokÄjimo teisingumÄ (Nuostatų 69 punktas), įpareigojo atsakovÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie tai, jog jis gaudamas motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpÄ pradÄjo dirbti, iÅ¡aiÅ¡kino, kad susidariusi permoka turÄs bÅ«ti grÄ Å¾inta, kad bÅ«tų užtikrintas teisingas paÅ¡alpos mokÄjimas.Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dÄl kurių kaltÄs Fondo administravimo įstaigos neteisÄtai iÅ¡mokÄjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisÄtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinÄ Å¾ala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, jei asmenys negauna socialinių iÅ¡mokų, permoka iÅ¡ieÅ¡koma teismo tvarka.Kadangi, teismo nuomone, yra visos bÅ«tinosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinÄ deliktinÄ atsakomybÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 13751,26 Lt žalos (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis).DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.
IÅ¡ atsakovo priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Remdamasis iÅ¡dÄstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovo N. E. ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PlungÄs skyriui 13751,26 Lt (trylika tÅ«kstanÄių septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ Lt 26 ct) žalos.Priteisti iÅ¡ atsakovo N. E. valstybei 454, 80 Lt (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis Lt 80 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų (412,54 Lt žyminis mokestis, 42,25 Lt iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).Ä®siteisÄjus sprendimui, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PlungÄs skyriui N. E. motinystÄs (tÄvystÄs) paÅ¡alpos bylos Nr. 717987 originalÄ .Ä®siteisÄjus sprendimui, iÅ¡skirti iÅ¡ civilinÄs bylos administracinÄ bylÄ Nr. I-765-57/2010 ir grÄ Å¾inti KlaipÄdos apygardos administraciniam teismui.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui per KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja             Erinija KazlauskienÄ