752c16a9-9ba5-4b3c-84cb-98a995e2d0cd · Å iaulių apygardos teismas

Baudž. bylos Nr. 1A-51-116/2013

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00104-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.3.; 1.2.14.3.1.; 1.2.18.2.;

1.2.29.3.; 2.1.2.7.; 1.1.8.1.1.;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant

Audronei Peleckienei, Ievai Rimdeikienei,

dalyvaujant

prokurorui Sauliui Kulikauskui,

gynėjams

advokatams Žilvinui Astrauskui, Lionei Musteikienei, Vidai Povilaitienei,

nuteistiesiems

G. Z., E. D.,

išteisintajam

V. Å .,

viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių

apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro R.

S., nuteistųjų G. Z. ir E. D. apeliacinius

skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžio,

kuriuo:

               G. Z. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2

dalį (už 2012-01-29 vagystę iš R. J.) laisvės atėmimu 1

(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 178

straipsnio 4 dalį (už 2012-03-03 vagystę iš S. B.),

areštu 20 (dvidešimčiai) parų,

pagal BK 180

straipsnio 1 dalį (2012-03-13 veika prieš V. R.) laisvės

atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 214

straipsnio 1 dalį (2012-03-13 veika prieš V. R.) laisvės

atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 302

straipsnio 1 dalį (2012-03-13 veika prieš V. R.) laisvės

atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a

papunkčiu, paskirta 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 (dvidešimties) dienų laisvės

atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2

punktais, paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais (už

2012-03-13 veikas) subendrintos ir G. Z. subendrinta

galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmę

paskirta atlikti pataisos namuose.

G. Z. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo sulaikymo ir suėmimo

laikas nuo  2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. spalio 2 d.

E. D. nuteistas

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2012-03-13 veika prieš V. R.)

laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 214

straipsnio 1 dalį (2012-03-13 veika prieš V. R.) laisvės

atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 302

straipsnio 1 dalį (2012-03-13 veika prieš V. R.) laisvės

atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5

dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta

bausmė E. D. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems)

metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi,

prie šiuo nuosprendžiu E. D. paskirtos bausmės iš dalies

pridėta 2012 m. kovo 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu

paskirtos bei neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė E. D. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6

(šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

E. D. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikas nuo 2012

m. kovo  20 d. iki 2012 m. kovo 22 d.

V. Š. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį

(dėl 2012-03-13 veikų prieš V. R.) neįrodžius, kad jis

dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Iš G. Z. priteista R. S. 200 (du šimtai) litų nusikaltimu padarytai žalai

atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi  baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinius

skundus,

n

u s t a t ė :

           G. Z. nuteistas už tai, kad  2012 m. sausio 29 d., apie 19 val., iÅ¡lauždamas duris įsibrovė į R. J. butÄ , adresu

(duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten pagrobė skalbimo maÅ¡inÄ â€žBeko“,  900 Lt vertės,

mikrobangų krosnelę „Vido“, 50 Lt vertės, ir dujų balionÄ , 50 Lt vertės, tuo R. J. padarydamas 1000 Lt turtinę žalÄ .

Be to, G. Z. nuteistas už tai,

kad 2012 m. kovo 3 d. apie 20 val. 30 min., būdamas S. B. bute,

adresu: (duomenys neskelbtini), iš R. S. piniginės

pagrobė jos 200 Lt, tuo padarydamas jai 200 litų turtinę žalÄ .

Be to, G. Z. ir E.

D. nuteisti už tai, kad 2012 m. kovo  13 d., apie 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini)

kapinių teritorijoje, veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. R., t. y.

 E. D. V. R. laikant už rankų, G. Z. kumščiu suduodant V. R. apie 10

smÅ«gių į pilvÄ , krÅ«tinę, Å¡onus bei du kartus spiriant į kairę kojÄ , pagrobė V. R. piniginę, 20 Lt vertės, su joje buvusiais 30 litų, V. R. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

bei banko AB „(duomenys neskelbtini)“ V. R. išduota

mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Å . buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. kovo 13 d. apie 17

val. 20 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys

neskelbtini) kapinių teritorijoje, veikdamas kartu su G. Z. ir

E. D., panaudodami fizinį smurtÄ V. R. atžvilgiu,

t. y. V. Å . ir E. D. V.

R. laikant už rankų, G. Z. kumščiu suduodant V. R. apie 10 smÅ«gių į pilvÄ , krÅ«tinę, Å¡onus bei du kartus spiriant

į kairę kojÄ , pagrobė V. R. piniginę už 20 Lt su joje buvusiais 30 litų, V. R. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei

banko AB „(duomenys neskelbtini)“ V. R. išduota mokėjimo

kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas V. Å . pagal

BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio

1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-03-13 veikų prieš V.

R.) išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas

veikas.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros

Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras R. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012

m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį dėl V. Š. išteisinimo,

nes ši teismo išvada neatitinka bylos

aplinkybių, ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo V.

Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180

straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir jį

nuteisti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų,

pagal BK 214

straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų,

pagal BK 302

straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų.

Vadovaujantis

BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti

apimant ir  galutinę subendrintÄ Â bausmę V. Å . paskirti

30 parų arešto.

Ä®

bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , V. Å . iÅ¡bÅ«tÄ laikiname

sulaikyme BPK 140 straipsnio  tvarka, t. y. dvi paras. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendžio dalis

dėl kaltinamojo V. Š. išteisinimo turi būti panaikinta,

nes jo atžvilgiu nuosprendyje išdėstytos

išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Prokuroro vertinimu, teismas teisingai nusprendė G. Z. ir E. D. pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų

veikų padarymo, teisingai įvertino tÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis V. R., kuris atlikinėja realiÄ laisvės atėmimo bausmę,

bijodamas kaltinamojo G. Z., su kuriuo kartu buvo

etapuojamas į teismo posėdžius ir iš jų, teisme davė neteisingus parodymus. Kad

nukentėjusysis V. R. bijojo ne tik G. Z.,

bet ir kitų kaltinamųjų, t. y. E. D. ir V.

Š., yra užfiksuota ir jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu,

kai V. R. dar buvo laisvėje. Tai matyti ir iÅ¡ akistatų tarp jo ir E. D. bei V. Å . protokolų, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio

metu apklausta ikiteisminį tyrimÄ atlikusi tyrėja V.

V..

Apeliantas

atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pažymėta, jog,

išklausęs nukentėjusiojo V. R. parodymus, duotus teismo

posėdyje, kurio metu jis paaiškino, kad šiuo metu niekam pretenzijų nebeturi,

viskas esÄ jam sugrÄ Å¾inta, kad Å¡iuo metu nieko nebeprisimena, o pagarsinus jo

rašytinius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pareiškė, kad duodamas

parodymus buvo girtas, davė neteisingus parodymus, tyrėjai jam darė spaudimÄ ,

teismas atsižvelgia į tai, kad „byloje yra rašytinių įrodymų, jog V. R. yra etapuojamas su kaltinamuoju

G. Z., yra duomenų, kad nukentėjusysis bijo kaltinamojo,

todėl teisme duoda ne nuoseklius, o tik epizodinius parodymus, kaip

teisingus V. R. parodymus pagarsino ikiteisminio tyrimo

metu duotus parodymus ir dalį jų išdėstė nuosprendyje.

Prokuroras

pažymi, kad 2012-05-18 vykusios nukentėjusiojo V. R. apklausos

metu šis taip pat nurodė: „Pamenu, kad vienam iš tų vaikinų skambino į

telefonÄ , bet kiek pamenu, tai buvo po to, kai PIN kodÄ pasakiau“. Å ių V. R. parodymų teismas

nevertino, nors pats buvo pripažinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu V. R. duotus ir teismo posėdžio metu pagarsintus

parodymus laiko teisingais.

           Skunde taip

pat nurodoma, kad 2012-04-25 vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo V. R. ir įtariamojo G. Z. metu, V. R. taip pat buvo patvirtinęs, jog, kai G.

Z. ištraukė piniginę, abu jaunuoliai, t. y. E. D. ir

būtent V. Š., buvo kapinėse,

ir, kai G. Z. sudavė jam smūgius, šie abu jaunuoliai laikė

jį už rankų.

Anot apelianto, iš nuosprendžio neaišku, kodėl teismas,

laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. R. duotus

parodymus teisingais, priimdamas nuosprendį jais rėmėsi tik iš dalies, t. y. vertindamas

tik G. Z. ir E. D. nusikalstamas

veikas, bet nesirėmė vertindamas V. Š. atliktus veiksmus,

nors pats nuosprendyje nurodė, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. R. duoti parodymai, kurių metu jis teigė, kad nuėjus į

kapines V. Š. suskambėjęs telefonas ir jis išėjęs iš

kapinių, kad V. Š. po skambučio pasišalinęs ir atimamos

piniginės nematęs, nėra teisingi ir tokiÄ savo iÅ¡vadÄ tinkamai motyvavo.

Prokuroro

vertinimu, teismas, prieÅ¡taraudamas pats sau, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad: „V. Å . nedalyvavo darant plėšimÄ ir pagrobiant dokumentÄ ir

mokėjimo kortelę, nes V. Š. nuėjus į kapines ir dar

nepradėjus plėšimo veiksmų, suskambėjo mobilaus ryšio telefonas ir jis,

pakalbėjęs telefonu, iš kapinių išėjo.

Būtent išėjo dar tuo metu, kai G. Z. nebuvo pradėjęs

suduoti smūgių ir apieškoti nukentėjusiojo. Nors V. Š.

padėjo G. Z. nuvesti V. R. į (duomenys

neskelbtini) kapines, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis būtų žinojęs, kokiu

tikslu V. R. yra ten vedamas. Be to, plėšimas ir

dokumento bei mokėjimo kortelės pagrobimas buvo padaryti jau po to, kai V. Š. pats savo noru pasišalino iš kapinių ir darant

kaltinime išvardintas nusikalstamas veikas jis jau nedalyvavo. Todėl teismas

daro iÅ¡vadÄ , kad V. Å . iÅ¡teisintinas,

nes byloje nėra įrodymų, kad V. Š. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK

303 str. 5 d. 2 p.)“.

Esant

išdėstytoms aplinkybėms, prokuroro teigimu, akivaizdu, kad teismas nepašalino

aiškių prieštaravimų ir dėl to kaltinamojo V. Š. atžvilgiu

priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismo iÅ¡vada

neatitinka bylos aplinkybių, nes nustatyta, kad V. Š. veikė

bendrininkų grupėje su G. Z. ir E. D. darant

nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1

dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniais skundais nuteistasis G.

Z. prašo pakeisti Telšių rajono

apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendį: jį pagal BK 214 straipsnio 1

dalį dėl neteisėto disponavimo V. R. elektronine mokėjimo

priemone – banko „(duomenys

neskelbtini)“ mokėjimo kortele bei dėl jo asmens tapatybės kortelės pagrobimo išteisinti, ir, atsižvelgus į visas jo skunde išvardytas

aplinkybes,  paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę suÅ¡velninti.

Skunde apeliantas pažymi, kad jis

prisipažino įvykdęs R. J. turto vagystę ir  S. B. pinigų vagystę, tačiau nurodo nesutinkantis su tuo,

kad jam, vadovaujantis BK 65 straipsnioÂ

1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė – 20 parų arešto būtų pakeista į

20 parų laisvės atėmimo.

Taip pat nurodo manantis, kad jis

buvo neteisingai

pripažintas kaltu epizode dėl tos nukentėjusiojo V. R. plėšimo

dalies, kur buvo apkaltintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 302

straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis pagrobė asmens tapatybės kortelę bei banko „(duomenys

neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir jomis pasinaudojo jo. Teigia, jog pats

nukentėjusysis V. R. nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ jo

atimta piniginė su joje buvusia asmens tapatybės kortele bei banko mokėjimo

kortele jam buvo grÄ Å¾intos. V.

R. jis pažinojo, todėl

savanoriškai nunešė į nakvynės namus, kur gyveno V. R.,

piniginę su abiem kortelėmis, norėdamas Å¡iuos daiktus  grÄ Å¾inti. Kadangi paties V. R. jis

nerado, viskÄ atidavė nakvynės namuose buvusiam jų bendram pažįstamam A. S.. Pažymi, kad Å¡iÄ

aplinkybę patvirtino ir pats V. R., kuris teisme jam

jokių pretenzijų neturėjo. Anot apelianto, esant tokioms aplinkybėms akivaizdu,

kad jis neturėjo tikslo užvaldyti V. R. asmens tapatybės

kortelės bei banko kortelės, jomis nedisponavo, taigi, pagal BK 214 straipsnio

1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.

Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad dėl

kitų nusikalstamų veikų padarymo jis visiškai prisipažino ir gailėjosi, nė

viena iš jų nėra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos,

nukentėjusiajai R. J. pagrobti daiktai yra grÄ Å¾inti, nukentėjusysis V. R. jam pretenzijų neturi ir prašė skirti Å¡velnesnę

bausmę, šias aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis,

ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžiu

jam paskirtÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam

nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad bausmė

jam paskirta nepagrįstai, todėl turi būti

panaikinta, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Teigia, jog fizinio

smurto prieš V. R. jis nenaudojo ir jokio baudžiamosios

teisės pažeidimo nepadarė.

Nuteistasis E. D. taip pat

nurodo, kad 2012 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) mieste eidami gatve kartu

su G. Z. ir V. Å . jie sutiko V. R.. Tada G. Z. ir V.

R. kalbėjo apie skolos grÄ Å¾inimÄ . Kadangi V. R. skolos

negrÄ Å¾ino,  G. Z. jam sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ . G. Z. apkabino per pečius  V. R. ir pasakęs V. Å ., kad paimtų V. R. už parankės, nusivedė pastarÄ jį į (duomenys

neskelbtini) kapines, o jis (E. D.) sekė jiems iš paskos.

Nuėjus ten, V. Š. išėjo, o G. Z. apieškojo

V. R. kišenes ir rado piniginę. Kadangi piniginėje

esančių pinigų skolai grÄ Å¾inti turbÅ«t neužteko, G. Z. liepė

V. R. pasakyti banko kortelės PIN kodÄ , kurį jis iÅ¡ karto

ir pasakė. V. R. prašė grÄ Å¾inti piniginę, tačiau G. Z. atsisakė, ir tada jie visi ėjo link bankomato. Einant

pro prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, V. R. į jį įbėgo, o jie nuėjo toliau. Kiek paėjėjus, jis

pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, o G. Z. nuėjo

tiesiai. Piniginė liko pas jį (G. Z.). Po valandos G. Z. jam paskambinęs pranešė, kad V. R. parašė

pareiÅ¡kimÄ .

Teismo posėdyje

 prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistųjų

apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji G. Z. ir E. D. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus

patenkinti, o prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡teisintasis V. Å ., jo gynėja prašė prokuratÅ«ros skundÄ atmesti.

Prokuratūros

ir nuteistojo G. Z. apeliaciniai skundai tenkintini iš

dalies.

           Nuteistojo

E. D. apeliacinis skundas atmestinas. Â

Dėl G. Z., E. D. ir V. Š. kaltės

padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas

Kaip jau

minėta, skundais nuteistasis G. Z. prašo jį išteisinti

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, nuteistasis E. D. teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų

nepadarė ir praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti, prokuroras praÅ¡o pripažinti V. Å . kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1

dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jį už minėtus nusikaltimus nuteisti.

Pažymima,

kad pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ

ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę

nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ . Buvimas Å¡alia nukentėjusiojo kitiems bendrininkams

pagrobiant turtÄ taip pat laikomas grasinimu kaip plėšimo nusikaltimo sudėties

požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-130/2010).

BK

214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas neteisėtai

įgijo vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, pagal BK 302

straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo

įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio

asmens antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ .

Nukentėjusysis

V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m.

kovo 13 d. apie 17.20 val. kaltinamieji G. Z., E. D. ir V. Å . jį nusivedė į (duomenys neskelbtini) kapines. G. Z. sudavė jam keletÄ smÅ«gių į krÅ«tinę, į

pilvÄ ir pasakė: „Duok piniginę“. Jam piniginę padavus, G. Z. jÄ pavartė, pasižiÅ«rėjo į vidų, jÄ pasiėmė ir nuėjo. Tuo metu, kai

G. Z. iš jo reikalavo piniginės, dar buvo ir E. D.. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) kapines  V. Š. kažkas paskambino ir pastarasis išėjo. Piniginėje,

kuriÄ pasiėmė G. Z., buvo jo (V. R.) pasas, asmens tapatybės kortelė, dvi banko kortelės. G. Z. paklausus banko kortelės PIN kodo, jis

pasakė neteisingÄ PIN kodÄ . Atsakydamas į teisėjos klausimÄ , nukentėjusysis

nurodė, kad jis teismui duoda teisingus parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu

parodymus duodavo būdamas neblaivus. Taip pat parodė, kad jo piniginę „naršė“ G. Z., V. Š. iš kapinių išeinant, jo (V. R.) piniginė lyg ir nebuvo ištraukta. Teisėjai perskaičius V. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu

(1 t., 70, 71, 72 b. l.), pastarasis paaiÅ¡kino, kad apklausų pas tyrėjÄ metu

jis nuolat būdavo išgėręs, be to, tyrėja, surašydama jo parodymus, naudojosi

tuo, kad jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir jau turėjo

dvi nuobaudas  (2 t., 166–167 b. l.).

Siekiant

objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti esmines aplinkybes, į teisiamÄ jį posėdį buvo iÅ¡kviesta

ir kaip liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimÄ byloje atlikusi tyrėja V. V.. Ji parodė, kad atvykęs į apklausÄ V. R. pateikė reikiamus dokumentus ir atimtÄ

piniginę, nuosekliai papasakojo pirmosios apklausos metu nurodytas aplinkybes,

jis buvo blaivus, prieštaravimų tarp jo parodymų nebuvo. Po paskutinės akistatos

V. R. pasakė: „Bijau grįžti į įkalinimo įstaigÄ ,

bijau įtariamųjų, esu pažeidęs lygtinio paleidimo sÄ lygas ir aÅ¡ tų asmenų

bijau“. V. R. netgi norėjo pakeisti parodymus, sakė: „Aš

jų bijau, nes man grįžus į įkalinimo įstaigÄ , bus blogai“. IÅ¡ V. R. elgsenos ir jo žodžių buvo galima

suprasti, kad jis bijo (2 t., 170 b. l.).

Abejoti

tyrėjos parodymų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes šiuos

parodymus patvirtina paties nukentėjusiojo apklausos metu tyrėjai duoti

parodymai, kad akistatų metu pamatęs vaikinus jis išsigando ir pabijojo

pasakyti, kad abu vaikinai laikė jį už rankų, kai G. Z. jį mušė ir kad abu vaikinai buvo, kai G. Z. iš jo atėmė piniginę. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad,

kiek jis pamena, vienam iš vaikinų kažkas paskambino jau po to, kai

jis (V. R.) jau buvo pasakęs PIN kodÄ (1 t., 72 b. l.).

Apklausiamas

ikiteisminio tyrimo metu V.

R. nuosekliai nurodė

esmines įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2012 m. kovo 13 d. apie 17.20 val. jam

einant (duomenys neskelbtini) gatve, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo G. Z. ir dar du jam nepažįstami jaunuoliai,

kurie jį paėmę už parankių pervedė per gatvę ir nusivedė į šalia esančias

kapines. Tada G. Z. jam liepė atiduoti piniginę, o jam (V. R.) piniginę padavus, G. Z. jÄ apžiÅ«rėjęs ir pamatęs, kad joje tėra 30

Lt, pasakęs, kad nieko nėra ir iÅ¡traukęs kortelę, liepė jam pasakyti PIN kodÄ .

Jam atsisakius pasakyti PIN kodÄ , G. Z. pradėjo jį muÅ¡ti. G. Z. jį mušė

rankomis ir spyrė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, o G. Z. draugas jį laikė už parankių. NeiÅ¡tvėręs skausmo, jis (V. R.) pasakė neteisingÄ PIN kodÄ . Tada jam dar

buvo suduoti smūgiai, paskui buvo pasakyta, kad jam teks kartu eiti iki

bankomato, ir, jeigu PIN kodas bus neteisingas, jis vėl bus mušamas. Einant

link arčiausio bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, praėjus

parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, jis (V. R.) įbėgo į parduotuvę. Vyriškiai jo nesivijo (1 t., 70 b. l.).

Papildomos apklausos metu V.

R. patvirtino, kad jį

mušė tik  G. Z., o kiti du jaunuoliai jį tik laikė

už rankų. G. Z. jam sudavė kumščiais į pilvÄ , krÅ«tinę,

Å¡onus, iÅ¡ viso jam buvo suduota apie 10 smÅ«gių. G. Z. jam taip pat du kartus įspyrė į kairę kojÄ , į Å¡launį. Kadangi

smūgiai buvo gana stiprūs, jam skaudėjo, todėl, siekdamas išvengti smūgių,

pasakė neteisingÄ PIN kodÄ . Po kurio laiko, kai parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, t.

y. 2012 m. kovo 13 d., apie 19.30 val., grįžus į nakvynės namus A. S. jam padavė piniginę, pasakė, kad jÄ atnešė

„Z“. Jis (V. R.) suprato, kad piniginę atnešė G. Z.. Piniginėje buvo viskas, išskyrus 30 Lt,

dėl kurių pagrobimo jis civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat nurodė, kad jį

už rankų laikiusių jaunuolių jis nepažįsta (1 t. 71 b. l.).

Minėtus

nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Akistatos

su E. D. metu V. R. nurodė, kad į kapines jį už rankų nuvedė G. Z. ir kitas vaikinas, o prieš jį sėdintis vaikinas (E. D.) ėjo iš paskos. Kol iš jo buvo atimta

piniginė, buvo trise: G. Z. ir

tie du vaikinai. Jo

piniginę ištraukė ir smūgius sudavė G. Z., E. D. buvo šalia (1 t., 103–105 b. l.).

Nors

akistatų su E. D. ir V. Š. metu V. R.

parodė, kad tuo metu, kai

G. Z. iš jo reikalavo PIN kodo, kapinėse buvo

tik priešais jį sėdintis vaikinas (E. D.), o dėl V.

Å . jis nepamena (1 t.,

103–105, 144–145 b. l.), dar kartÄ atkreipiamas dėmesys, kad apklausos metu

nukentėjusysis paaiškino, jog akistatų metu pamatęs vaikinus, jis pastarųjų

išsigando. Be to, pastebėtina, kad akistatos su G. Z. metu  V.

R. analogiškai, kaip ir

apklausų metu, patvirtino, kad su G. Z. buvę abu jaunuoliai paėmę jį už rankų pervedė per gatvę ir nuvedė

į kapines. Kapinėse visÄ laikÄ buvo trise – G. Z. ir abu jaunuoliai. Tuo metu, kai G. Z. jam iÅ¡

kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę, taip pat, kai reikalavo pasakyti PIN kodÄ , tie du

jaunuoliai taip pat buvo. Kai G. Z., reikalaudamas pasakyti PIN kodÄ , sudavė jam smÅ«gius, abu jaunuoliai

jį laikė (1 t. 187–188 b. l.).

IÅ¡

byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. pateikė piniginę, asmens tapatybės

kortelę, banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę, „Maxima“ nuolaidų

kortelę „Ačiū“, Eurovaistinės nuolaidų kortelę „Medus“, elektroninės

bankininkystės kortelę (1 t., 63 b. l.). Šie daiktai ir dokumentai buvo

apžiÅ«rėti ir grÄ Å¾inti nukentėjusiajam V. R. (1 t., 64–66, 67 b. l.).

Teisiamojo

posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad G. Z. savo kaltę pripažino, tačiau parodymus duoti atsisakė.

IÅ¡

nuteistojo E. D. parodymų matyti, kad 2012 m. kovo 13 d.,

apie 17 val., jiems sėdint autobusų stotelėje ir tuo metu pro Å¡alį einant V. R., G. Z. pastarÄ jį pastÅ«mė, pasakė: „Einam į (duomenys neskelbtini)“. V. R. per gatvę pervedė G. Z. ir V. Å .. Jis (E. D.) nukentėjusiajam nieko nedarė, tik ėjo iÅ¡ paskos. G. Z. pasakė V. R.: „Duok piniginę“. PrieÅ¡ tai, ne kapinėse, G. Z. V. R. pastÅ«mė.

V. R. padavus piniginę, G. Z. jÄ apžiÅ«rėjo, patikrino, radęs banko kortelę G. Z. pasakė „pasakyk PIN kodÄ â€œ. V. R. pasakė. IÅ¡ kapinių jiems trise, t. y.

jam, G. Z. ir V. R. einant nusiimti pinigų, einant pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, V. R. į jÄ Ä¯bėgo ir pradėjo Å¡aukti: „Banditai,

žulikai“. Jis  (E. D.) nuėjo gatve prie (duomenys neskelbtini)

namo, o G. Z. pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės.

Maždaug po valandos jam paskambinęs G. Z. pasakė, kad reikia atiduoti kortelę, nes V. R. parašė pareiÅ¡kimÄ . G. Z. nunešė piniginę į nakvynės namus. Atsakydamas į prokuroro

klausimÄ , E. D. paaiÅ¡kino, kad V. Å . kartu su G.

Z. pervedė V. R. per gatvę, tačiau prie kapinių vartelių

jam kažkas paskambino ir V.

Š. išėjo (2 t., 168 b.

l.).

Aplinkybę,

kad jis kartu su G. Z. nuvedė nukentėjusįjį iki (duomenys

neskelbtini) kapinių, teisiamajame posėdyje pavirtino ir išteisintasis V. Š.. Jis taip pat parodė, kad kapinėse pabuvo

keletÄ minučių, per tÄ laikÄ sėdėdami ant paminklo jie parÅ«kė  (2 t., 169 b.

l.). Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo E. D. ir išteisintojo V. Š. parodymai

nesutampa – E. D. teigimu, V. Š. tik nuvedė V.

R. iki kapinių vartelių

ir išėjo, o, paties V.

Å . teigimu, jis kartu su

visais nuėjo į kapines, ten kurį laikÄ buvo, atsisėdęs spėjo parÅ«kyti. Teisėjų

kolegijos vertinimu, Å¡ie V.

Š. parodymai iš esmės

patvirtina nukentėjusiojo V.

R. parodymus, kad V. Š. buvo kapinėse kartu su G. Z. ir kitu jaunuoliu (E. D.), taigi, matė, kaip G. Z. ištraukė jam (V. R.) iš

kiÅ¡enės piniginę, laikė jį tuo metu, kai G. Z. sudavė jam smÅ«gius ir reikalavo pasakyti PIN kodÄ , t. y. kartu su

nuteistaisiais G. Z. ir E. D. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos

teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo nepritarti

prokuroro skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, V. R. parodymais nepagrįstai rėmėsi tik iš

dalies, t. y. spręsdamas tik G. Z. ir E. D. kaltės klausimÄ .

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

vykdytojas yra tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį

panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis

pagrobė svetimÄ turtÄ . Tačiau įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai

nusikalstamÄ veikÄ padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie

atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai irgi gali būti

pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia

apima kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir

tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos

veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais

vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia

bÅ«tinÄ pagalbÄ .

Kolegija sprendžia, kad G. Z., E. D. ir V. Š. nusikalstamas veikas,

numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1

dalyje, padarė bendrininkų grupėje, visi veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai),

nes kartu realizavo objektyviuosius minėtų nusikalstamų veikų požymius: G. Z., E. D. ir V.

Š. nusivedė nukentėjusįjį V. R. į kapines, ten G. Z. pareikalavo atiduoti piniginę. V. R.

atidavus piniginę, G. Z., matant E.

D. ir V. Å ., jÄ apžiÅ«rėjo, radęs joje banko kortelę,

liepė pasakyti jos PIN kodÄ , o pastarajam atsisakius, G. Z.,

E. D. ir V. Š. laikant V. R. už parankių, sudavė V. R. kumščiais

apie 10 smÅ«gių į pilvÄ , krÅ«tinę, Å¡onus, du kartus

įspyrė į kojÄ . Nors, nuteistojo E. D. teigimu, jis nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau iÅ¡ jo

paties parodymų akivaizdu, kad jis dalyvavo darant visas jam inkriminuotas

nusikalstamas veikas, kaip jis pats nurodė teisiamajame posėdyje, būdamas kartu

su visais matė, kaip G. Z. pastūmė V. R.,

paėmė pastarojo piniginę, liepė pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodÄ , taip

pat kartu su visais ėjo link bankomato „nusiimti pinigų“. Tai, kad E. D. smūgių nukentėjusiajam

nesudavė, pastarojo kaltės nepaneigia. Kaip jau minėta, buvimas šalia

nukentėjusiojo kitiems bendrininkams pagrobiant turtÄ taip pat laikomas

grasinimu kaip plėšimo nusikaltimo sudėties požymiu, be to, vykdytojai gali

atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus.

Ä®vertinusi visus byloje esančius ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus kolegija daro iÅ¡vadÄ ,

kad G. Z., E. D. ir V. Š. 2012 m. kovo 13 d., apie 17 val. 20 min., (duomenys

neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) kapinių teritorijoje, veikdami

kartu, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. R., t. y. E. D. ir V. Å . V. R. laikant už rankų, G. Z. kumščiu suduodant V. R. apie 10

smÅ«gių į pilvÄ , krÅ«tinę, Å¡onus bei du kartus spiriant į kairę kojÄ , pagrobė V. R. piniginę, 20 Lt vertės, su joje buvusiais 30 litų, V. R. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini),

bei banko AB „(duomenys neskelbtini)“ V. R. išduota

mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai, kad G. Z. tÄ pačiÄ dienÄ

grÄ Å¾ino nukentėjusiajam piniginę su joje buvusia V. R. asmens

tapatybės kortele, mokėjimo kortele ir nuolaidų kortelėmis, pastarojo kaltės

nepaneigia. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir

taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo

valiÄ . Byloje nustatyta, kad G. Z., E.

D. ir V. Š. bendrais veiksmais užvaldė V. R. piniginę su jo asmens tapatybės kortele, mokėjimo

kortele, ir visa tai G. Z. nukentėjusiajam grÄ Å¾ino tik po

to, kai sužinojo, kad nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. Teisėjų

kolegija, įvertinusi bylos duomenis konstatuoja, kad šiuo atveju nėra

savanoriÅ¡ko atsisakymo pabaigti nusikalstamÄ veikÄ . Pažymima, kad iÅ¡vada dėl

savanoriško atsisakymo turi būti pagrįsta šiomis aplinkybėmis: veika turi būti

nutraukta rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje (nagrinėjamu atveju veika buvo

baigta); atsisakymas turi būti savanoriškas (G. Z. nusprendė

grÄ Å¾inti piniginę nukentėjusiajam po to, kai sužinojo, jog pastarasis

pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ ); kiti vykdytojai turi bÅ«ti informuoti apie

asmens apsisprendimÄ ir suvokti, kad toliau dalyvauja padarant nusikaltimÄ ir

jį pabaigia be kito bendravykdytojo pagalbos (Å¡ios sÄ lygos nagrinėjamu atveju

taip pat nėra).

G. Z., E. D. ir V.

Š. kaltę pagrobus V. R. piniginę ir neteisėtai įgijus

banko „(duomenys neskelbtini)“ V. R. iÅ¡duotÄ mokėjimo

kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir apeliacinės instancijos

teismui banko „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, liudijantys, kad 2012

m. kovo 13 d., laiku tarp 17.39 val. ir 20.50 val., panaudojant V. R. iÅ¡duotÄ mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“

Nr. (duomenys neskelbtini), net 9 kartus buvo bandyta išgryninti pinigines

lėšas, kol dėl suvesto neteisingo PIN kodo naudojimasis sÄ skaita buvo

užblokuotas (3 t., 56–57 b. l.). Iš banko „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų

fotonuotraukų matyti, kad asmuo, minėtu laiku atlikęs banko operacijas, yra

labai panaÅ¡us į nuteistÄ jį G. Z. (3 t., 58–63 b. l.).

Kadangi byloje nustatyta, kad V. Å . kartu

su G. Z. ir E. D. pagrobė V. R. piniginę, su joje buvusiais 30 litų, V.

R. asmens tapatybės kortele ir banko AB „(duomenys neskelbtini)“ V. R. išduota mokėjimo kortele, konstatuojama, kad jo veika atitinka

nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1

dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Telšių rajono apylinkės

teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis dėl V. Š. išteisinimo

ir V. Š. naikinama ir priimamas naujas – apkaltinamasis

nuosprendis, pripažįstant V. Š. kaltu nusikaltimų,

numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1

dalyje, padarymu (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės V. Š. skyrimo

Skirdama V. Š. bausmes už

nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje,

302 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo

pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio

nuostatomis. Kolegija atsižvelgia į tai, kad V. Š. padarė

tris apysunkius nusikaltimus, anksčiau nebuvo teistas (1 t., 150 b. l.), yra ne

kartÄ baustas administracine tvarka (1 t., 152–157 b. l.), nedirba, mokosi (duomenys

neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad

BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Š. už padarytus nusikaltimus arešto bausmes, savo dydžiu artimas

šios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui (vidurkis yra 52, 5 paros – BK

49 straipsnio 3 dalis). Paskirtos bausmės subendrintinos apimant, nes jos

padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5

dalies 1 punktas).

Ä® bausmės laikÄ V. Å . įskaitytinas

sulaikymo laikas nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2012 m. kovo 22 d. (1 t., 130, 147

b. l.).

Dėl nuteistajam G. Z. paskirtos

bausmės

          Â

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės

skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio,

numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgtų į

padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį,

padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos

stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias

aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias

reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ

bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo

nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti

ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas,

paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų,

užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios

instancijos teismas, skirdamas   G. Z. bausmę, nepažeidė

bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. Z. anksčiau teistas 10 kartų (2 t., 116 b. l.), naujas

nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, taigi, pagal BK 27 straipsnio

1 dalį yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas

paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos

taip pat matyti, kad G. Z. ne kartÄ baustas

administracine tvarka (2 t., 53–55 b. l.), nedirba. G. Z. atsakomybę

lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų prieš V. R. teismas

nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad

nusikalstamas veikas prieš V. R. pastarasis padarė

veikdamas bendrininkų grupėje.

Skundu apeliuodamas į švelnesnę bausmę, G. Z. prašė atsižvelgti į tai, kad dėl kitų nusikalstamų

veikų padarymo jis visiškai prisipažino ir gailėjosi, nė viena iš jų nėra

priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos, nukentėjusiajai R. J. pagrobti daiktai yra grÄ Å¾inti, nukentėjusysis V. R. jam pretenzijų neturi, ir Å¡ias aplinkybes pripažinti

jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Kaip matyti iš skundžiamo

nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. Z. prisipažino kaltu pagrobęs R. J. turtÄ ,

sugrÄ Å¾ino pavogtus daiktus,  ir Å¡iÄ aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę

lengvinančia aplinkybe. Dar kartÄ Å¡ias aplinkybes pripažinti nuteistojo

atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir šiuo pagrindu švelninti pastarajam

už minėtÄ nusikaltimÄ paskirtÄ bausmę nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip

pat akivaizdu, kad teismas, skirdamas G. Z. bausmę už baudžiamÄ jį

nusižengimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 4 dalyje, visiÅ¡kai nepasisakė dėl G. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

buvimo ar nebuvimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad

dėl šios nusikalstamos veikos nuteistojo G. Z. atsakomybę

sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad savo kaltę

dėl pinigų, priklausančių R. S., vagystės iš S. B. buto, G. Z. pripažino visiškai

ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Todėl ši pirmosios instancijos teismo

nuosprendžio dalis pakeistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo,

nuteistojo G. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe

pripažįstant tai, kad jis prisipažino kaltu pagrobęs R. S. 200

Lt ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo

atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju nėra pagrindas

Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas

aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės

tikslai bus pasiekti paskyrus G. Z. už padarytus

nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamÄ jį nusižengimÄ â€“ areÅ¡to

bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui

paskirtos bausmės yra artimos BK 178 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies,

214 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytiems laisvės

atėmimo bausmių vidurkiams (šių bausmių vidurkiai yra 3 metai 1 mėnuo 15

dienų), taip pat areÅ¡to bausmės, skiriamos už baudžiamÄ jį nusižengimÄ ,

vidurkiui (šios bausmės vidurkis yra 27, 5 parų – BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi,

paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. Už atskiras nusikalstamas veikas

paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Bendrindamas bausmes, teismas pagrįstai

vadovavosi BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių keitimo taisyklėmis. Baudžiamasis

įstatymas nagrinėjamu atveju nesuteikia teismui teisės paskirtas bausmes

bendrinti nesivadovaujant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu,  t. y.

nekeičiant arešto bausmės laisvės atėmimo bausme.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija

konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra

tinkamai individualizuota ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės

paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus

išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmiausia turi būti išdėstyta

kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. Teismų

praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias

nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato

2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40, taip pat nurodyta, kad išteisinamojo

nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla

buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad

pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė – iš nuosprendžio

nustatomosios dalies neaišku, kuo V. Š. buvo kaltinamas,

pastarasis ir jo veiksmai visiškai neminimi. Teismas V. Š. pareikšto

kaltinimo esmę nurodė tik motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje išdėstydamas ir

analizuodamas įrodymus dėl nusikaltimų prieš V. R.. Tačiau,

kolegijos vertinimu, minėtas Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra

esminis ir nėra pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio

2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

n

u s p r e n d ž i a:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d.

nuosprendį dalyje dėl V. Š. išteisinimo panaikinti ir dėl

Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti areštu 40

(keturiasdešimčiai) parų,

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti areštu 38 (trisdešimt

aštuonioms) paroms,

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti areštu 35 (trisdešimt

penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes

subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir galutinę

subendrintÄ bausmę V. Å . paskirti areÅ¡tÄ 40

(keturiasdešimčiai) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ V. Å . įskaityti sulaikymo laikÄ nuo 2012 m. kovo 20 d. iki

2012 m. kovo 22 d.

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d.

nuosprendį pakeisti: pripažinti G. Z. atsakomybę

lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu iš S. B. buto pagrobęs R.

S. 200 Lt ir nuoširdžiai gailisi.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Â

Nuteistojo E. D. apeliacinį

skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                    Vaclovas

Iždonas

Teisėjai                                                                                                           Zigmas

Kavaliauskas

                                                                                                                        Bronius

Zalaga