752adce1-3434-4870-bfe2-c06d8a167567 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas K

Pranešėjas K. Dargužis                                                Baudžiamoji

byla Nr. 1A-707-245/2010

Teisėjas R. Krušinys                                                     Proceso

Nr. 64-1-00223-10

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6

 (S)

                                                                                                                               Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

     Â

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant RÅ«tai BaltuÅ¡ninkaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 nuosprendžio, kuriuo

D. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-10-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

D. S. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2010-02-24, apie 21 val., vieÅ¡oje vietoje, prie namo Nr. 42, Kauno gatvėje, Marijampolės mieste, pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo P. S. striukės kiÅ¡enės ant žemės iÅ¡kritusį neÅ¡iojamÄ kompaktinių diskų grotuvÄ â€žSony Walkman“ 100 Lt vertės bei, iÅ¡traukęs iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 450 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žLG KP 500“, padarydamas P. S. bendrÄ 550 Lt turtinę žalÄ .

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant trims metams arba sutrumpinant bausmės laikÄ .  Nurodo, kad turi įsipareigojimų grÄ Å¾inti du vartojimo kreditus, kurių vienas perduotas antstolių kontorai. Be to, nuo Å¡ių metų liepos 13 d. yra įsidarbinęs UAB ,,Alvarsas“ ir, jeigu bus įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 nuosprendis, jis bus atleistas iÅ¡ darbo, tokiu bÅ«du, negalės mokėti vartojimo kredito įmokų. Ä®siskolinimai už kreditus bus perduoti iÅ¡ieÅ¡koti antstoliams ir bus priskaičiuojami dideli delspinigiai per visÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmės laikotarpį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , gynėjÄ , praÅ¡iusiÄ nuteistojo apeliacinį skundÄ

patenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ , paskyrė nuteistajam bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi bÅ«ti individualizuota, tai reiÅ¡kia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Å is bausmės individualizavimo principas įtvirtintas LR BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. S., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 178 str. 2 d. sankcijos ir 54 str.

2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d.,

D. S. motyvuotai paskyrė dvejų metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad apeliantas teisiamas jau Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , tyčinį apysunkį nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad svetimo turto pagrobimÄ D. S. įvykdė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimÄ , t.y. ne tik nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Nustatant bausmės dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad D. S. metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, policija nusiskundimų iÅ¡ gyventojų dėl jo elgesio nėra gavusi, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes

ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). D. S. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu

yra mažesnė negu LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos tos rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, todėl atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tyčinių nusikaltimų recidyvÄ , laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir dar labiau jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimÄ trejiems metams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 64 str. pagrindu dalinio sudėjimo bÅ«du buvo bendrinama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-10-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.  Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi bÅ«ti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtÄ pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtÄ pagal naujÄ nuosprendį.

Apeliantas skundu prašė atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ trejiems metams. Å is praÅ¡ymas atmetamas, kadangi nėra įstatyminio pagrindo bausmės vykdymÄ atidėti. LR BK 75 str. 1 d. nustato sÄ lygas, kurioms esant, asmeniui gali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Å i norma numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Be Å¡ių formalių sÄ lygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

          Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sÄ moningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi

nusikalsti ir pasiekti bausmės tikslų, atidedant bausmės vykdymÄ , negalima. D. S. nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , padarytÄ

turint teistumÄ taip pat už tyčinius nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Ankstesni D. S. teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, jie neduoda pagrindo spręsti, kad įmanoma pasiekti, jog nuteistasis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų be realaus laisvės atėmimo.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas turi kreditinių įsiskolinimų, negali prarasti darbo, negali bÅ«ti pagrindu bausmės Å¡velninimui, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, tyčinių nusikaltimų recidyvÄ ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                          Kęstutis

Dargužis

Teisėjai:                                                                               Regina

Cemnolonskienė

                                                                                            Arvydas

Stankus