2021-10-20 Nr. AB-21860-3-62-3-00353-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2434-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00353-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. U. ir S. U. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai I. U. ir S. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) filialo Žaliakalnio seniūnijos (toliau – ir seniūnija) 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 23-2-1011 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo netenkintas prašymas pašalinti I. U. ir S. U. nuosavybės teise valdomus žemės sklypus iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūniją iš naujo išnagrinėti 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo.

2. Pareiškėjai nurodė, jog jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypai). Pareiškėjai pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 14 d. bei 2019 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijos raštai, kuriais buvo siekiama pareiškėjus informuoti apie ketinimą įtraukti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius ginčo sklypus į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą (toliau – ir sąrašas), dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo, pareiškėjams nebuvo įteikti. Pareiškėjai pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 15 d. apžiūros akte Nr. 23-7-37 (toliau – ir aktas) nurodyta, kad 2019 m. balandžio 24–26, gegužės 2–3, 6-10 ir 13– 15 dienomis buvo vykdoma Žaliakalnio seniūnijos teritorijoje esančių žemės sklypų apžiūra vietoje ir nustatyta, kad ginčo sklypai neatitinka Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (toliau – ir Aprašas) 4.7 punkto, kadangi pažeidžia Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės), 7.1, 7.2, 7.3, 7.5, 11.2 punktus, todėl 2019 m. liepos 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-569 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl sąrašo) buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašas, į kurį buvo įtraukti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys ginčo sklypai.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad 2019 m. liepos 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus pranešimo Nr. 09-2-465 negavo, todėl tik 2019 m. lapkričio 3 d., gavę Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2019 m. spalio 24 d. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją 2019 metų mokestiniam laikotarpiui ir apskaičiavimo išklotinę, sužinojo, kad jų žemės sklypams yra pritaikytas maksimalus 4 procentų dydžio žemės mokesčio tarifas. Pareiškėjai nurodo kreipęsi į Administraciją ir jos filialą Žaliakalnio seniūniją, prašydami pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su ginčo sklypų įrašymu į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą, taip pat 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjai pateikė prašymą „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo“, nurodydami aplinkybes dėl žemės sklypų faktinio naudojimo ir neatitikimo Aprašo 4.1-4.7 punktuose nustatytiems kriterijams bei pateikdami jas patvirtinančius įrodymus, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija prašymo netenkino, motyvuodami tuo, kad nėra numatyta galimybė išbraukti žemės sklypų iš nenaudojamos žemės sklypų sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

4. Pareiškėjai nurodė, kad ginčo sklypai, prieš pareiškėjams juos įsigyjant, buvo visiškai apleisti, apaugę krūmokšniais, aukšta žole, žemės sklypuose stovėjo apgriuvę, kritiškos būklės papildomi statiniai, tačiau šiuo metu abu ginčo sklypai yra sutvarkyti, pašalinti krūmokšniai, nupjauta žolė, perkasta žemė, nugriauti ar išardyti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro 13 statinių. Pareiškėjų įsitikinimu, žemės sklypai yra prižiūrimi ir tvarkomi, per pastaruosius metus iš esmės buvo pakeista jų būklė, o apie vykdomus darbus Administracijos Žaliakalnio seniūnijai buvo žinoma. Pareiškėjai pažymėjo, kad buvo dedamos didelės pastangos ir investicijos į ginčo sklypų ir juose esančių statinių priežiūrą ir tvarkymą, todėl jų įtraukimas į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei yra neproporcinga sankcija pareiškėjams. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) šiuo metu jau yra parduotas, tačiau vis vien žemės sklypo teritorija buvo sutvarkyta, o kitame žemės sklype ruošiamasi žemės sklypo vystymui, t. y. pastatų atnaujinimui bei galimam pardavimui. Pareiškėjų nuomone, padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymas faktiškai prižiūrimam ir tvarkomam nekilnojamam turtui prieštarauja įstatymų leidėjo tikslams. Pareiškėjų teigimu, Administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija skundžiamame atsakyme net nenagrinėjo aplinkybių, kurių pagrindu ginčo sklypai galėtų būti vertinami kaip naudojami, o tik formaliai vertino teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai nurodė, jog Administracijos Žaliakalnio seniūnija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, t. y. kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjų įsitikinimu, skundžiamas sprendimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, jis neatitinka įstatymų leidėjo tikslų, todėl naikintinas ir pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymas nagrinėtinas iš naujo.

5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Atsakovas paminėjo, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjus apie pareigą prižiūrėti ginčo sklypus, priklausančius jiems nuosavybės teise ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypų priežiūra nepasikeis ir seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, siųstu jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, informacija buvo skelbiama internete. Prieš įtraukiant į sąrašą, ginčo žemės sklypai buvo kelis kartus apžiūrėti, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje. Pasak atsakovo, seniūnija, vykdydama įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. atlikdama sklypo ir statinių naudojimo priežiūrą, atliko ginčo sklypų apžiūras ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nenaudojamas, neprižiūrimas, nenušienautas, užverstas šiukšlėmis ir atliekomis, sklype stovi nenaudojami, apgriuvę statiniai, taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas yra neprižiūrimas, nenušienautas, primesta šiukšlių ir atliekų, stovi nenaudojamas statinys.

8. Atsakovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjams priklausantys žemės sklypai buvo įtraukti į sąrašą, nes atitiko Aprašo 4.7 punkte apibrėžtą kriterijų – neprižiūrimas nenaudojamas žemės sklypas ar jo dalis, bei akcentavo, kad pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punktą, asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu, turintys nuosavybę savininkai privalo rūpintis jiems priklausančiu turtu, todėl nagrinėjamu atveju, nustačius pareiškėjų žemės sklypų apleistumo, nepriežiūros faktą, buvo tinkamai įvykdyta pareiga įgalinanti atsakovą ginčo žemės sklypus įtraukti į sąrašą Aprašo 4.7. punkto nustatyto kriterijaus pagrindu. Atsakovo nuomone, seniūnija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą išbraukti ginčo sklypus iš sąrašo, atsižvelgė į visas faktines aplinkybes ir priėmė visiškai pagrįstą ir Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus atitinkantį sprendimą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjų I. U. ir S. U. skundą patenkino: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 23-2-1011 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)” ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų I. U. ir S. U. 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjams 1 378,55 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

10. Teismas apžvelgė faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, bei įvertinęs ginčo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

11. Teismas pažymėjo, kad žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Aprašas, pagal kurio 4.7 punkto nuostatas pareiškėjų valdomi ginčo sklypai buvo įtraukti į sąrašą kaip neprižiūrimas nenaudojamas sklypas ar jo dalis. Teismas nurodė, jog Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos įpareigoja asmenis tvarkyti ir palaikyti švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose, valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės ir kt.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, jog priimant įsakymą įtraukti ginčo sklypus į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 m. sąrašą, buvo pažeistos Aprašo nuostatos informuoti pareiškėjus apie ketinimą įtraukti žemės sklypą, bei jo įtraukimą į sąrašą, bei Įsakymo dėl sąrašo pateikimą (Aprašo 21 ir 6 punktai, 11.1 papunktis), todėl Įsakymas dėl sąrašo yra neteisėtas, pažymėjo, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog Administracija 2019 m. gegužės 18 d. registruotais laiškais pareiškėjams, kurių gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), siuntė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr.23-2-460 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, 2019 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 23-2-482 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriais pareiškėjai buvo informuojami apie ketinimą įtraukti ginčo klypus į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo, o apie Žemės sklypų įrašymą į Sąrašą Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius Žemės sklypų savininkus (pareiškėjus) informavo 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr.09-2-465, tačiau Lietuvos pašto duomenimis pareiškėjams pašto siuntos nebuvo įteiktos (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką).

13. Teismas pažymėjo, kad liudytojai (Administracijos darbuotoja, pareiškėjų atstovas) patvirtino, jog dėl ginčo sklypų nepriežiūros gegužės mėnesį bendravo su ginčo sklypų savininko atstovu telefonu, ir pokalbio metu buvo teikiama informacija apie ginčo sklypų priežiūrą, todėl teismas sprendė, jog šie įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjams buvo pranešta apie ketinimą įtraukti ginčo sklypus į sąrašą. Teismas pripažino, kad atsakovas nepateikė objektyvių rašytinių įrodymų, jog Aprašo 21 ir 6 punkto, 11.1 papunkčio reikalavimai nurodytais atvejais informuoti asmenis, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, ir nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija, buvo įvykdyti. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad raštai buvo siunčiami pareiškėjų gyvenamosios vietos adresu, pareiškėjams išsiųsta informacija papildomai buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt., ir tai atitiko Aprašo nuostatas dėl tinkamo žemės sklypų savininkų informavimo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos apie kiekvieną procedūrinį veiksmą (apie ketinimą įtraukti žemės sklypą ir jo įtraukimą į Sąrašą (įteikiant įsakymą)) pranešti registruotu laišku (siųstiną informaciją papildomai paskelbti ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje), nes nagrinėjamu atveju pažeidžiama pareiškėjų teisė pagal Aprašo 13 punktą per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, jog pareiškėjams Aprašo nustatyta tvarka nebuvo pateikta Apraše nurodyta informacija.

14. Teismas konstatavo, jog byloje nesant duomenų apie pareiškėjų informavimą apie ginčo sklypų įrašymą į sąrašą, Kauno miesto savivaldybės administracijai 2019 m. lapkričio 25 d. pateikus pareiškėjams jų prašomus dokumentus: 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 23-2-460, 2019 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 23-2-482, 2019 m. gegužės 15 d. apžiūros aktą Nr. 23-7-37, 2019 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A1-569 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“, 2019 m. liepos 17 d. pranešimą Nr. 09-2-465, pareiškėjai įgijo teisę Aprašo 13 punkto pagrindu per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į sąrašą gavimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad ginčo sklypai neatitinka Aprašo 4.2- 4.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2019 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jos filialui Žaliakalnio seniūnijai pateikė prašymą dėl ginčo sklypų išbraukimo iš Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo, nurodė aplinkybes dėl ginčo sklypų faktinio naudojimo ir neatitikimo Aprašo 4.1-4.7 papunkčiuose nustatytiems kriterijams ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjų prašymo netenkinti, kadangi Aprašas nenumato galimybės keisti Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo, t. y. išbraukti Žemės sklypų iš nenaudojamos žemės sklypų sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad 2019 m. gegužės – spalio mėnesiais ginčo sklypai buvo neprižiūrimi, nešienaujamu, užversti įvairiomis atliekomis.

16. Teismas pažymėjo, kad priimant skundžiamą sprendimą, byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjų neinformavimo pagal Aprašo 21 ir 6 punktų, 11.1 papunkčio reikalavimus nebuvo nustatytos, todėl ir prašymo nagrinėjimo išvada, jog nėra galimybės išbraukti ginčo sklypų iš nenaudojamos žemės sklypų sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir išvada, jog 2019 m. gegužės – spalio mėnesiais ginčo sklypai buvo neprižiūrimi, nešienaujamu, užversti įvairiomis atliekomis, yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Aprašo 13 p.).

17. Teismas konstatavo, kad dėl Aprašo 21, 6, 8 punktuose, 11.1 papunktyje, 13 punkte numatytos procedūros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, nustatymas, ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.

18. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeidė numatytą informavimo procedūrą), todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl sprendė, kad pareiškėjų skundas tenkintinas ir atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, atsižvelgdamas į maksimalų priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjams I. U. ir S. U. iš atsakovo priteisė 1 378,55 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

III. 20. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų I. ir S. U. skundą atmesti.

21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti apie ketinimą įtraukti ginčo sklypus į neprižiūrimos žemės sklypų sąrašą, bei apie įtraukimą į sąrašą, bei pažymi, jog visi atsakovo siųsti laiškai buvo siunčiami pareiškėjų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pareiškėjai laiškų neatsiėmė per jų saugojimo pašte laiką, ir šios aplinkybės pareiškėjai neginčijo, ji taip pat buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo.

21.2. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog nei Administracija, nei seniūnija neturi galimybių ir pareigos priversti asmenis nuvykti į Lietuvos pašto filialą atsiimti registruotų siuntų, bei pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjai teigia negavę jokių pranešimų apie pašte saugomą registruotą siuntą, nepriklauso nuo atsakovo veiksmų, o seniūnija, išsiųsdama registruotus laiškus su įspėjimais, o vėliau ir informaciją apie ginčo sklypų įtraukimą į sąrašą, tinkamai atliko visus Apraše numatytus veiksmus.

21.3. Administracija pažymi, jog Kauno miesto savivaldybė neturi pareigos informuoti Kauno miesto gyventojus apie norminius teisės aktus, be to, norminiai aktai (Aprašas, Tvarkymo ir švaros taisyklės) yra skelbiami Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje http://www.kaunas.lt, yra vieši ir visiems prieinami, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjai neturėjo įstatyminio pagrindo teigti, jog Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatytų reikalavimų nežinojo ir negalėjo vykdyti, kadangi pareiga žinoti norminius teisės aktus galioja visiems asmenims, ir niekas neįpareigoja vienų asmenų informuoti kitus asmenis apie viešai paskelbtus teisės aktus.

21.4. Atsakovas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, laikosi nuomonės, jog išsiuntus informaciją registruotais laiškais, bei paskelbus viešai, nėra pagrindo papildomai, t. y. kitomis ryšio priemonėmis, dar kartą informuoti turto savininkus apie jiems kylančias pareigas ir šių pareigų nevykdymo pasekmes. Atsakovas pabrėžia, kad informacija apie galimai trauktinus ir įtrauktus sklypus į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą buvo ne tik siunčiame registruotais laiškais, bet ir skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ir toks informavimo būdas laikytinas pakankamu, kad asmenys, veikdami pagal vidutiniškai rūpestingo piliečio elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus arba imtis priemonių nustatytam pažeidimui pašalinti.

21.5. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Žaliakalnio seniūnijos specialistė G. G., bendraudama telefonu su pareiškėjų atstovu, jam nepasakė apie ketinimą įtraukti į sąrašą ginčo sklypus, tačiau nei pareiškėjai, nei teismas nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuris įpareigotų Administraciją priminti ar informuoti asmenis apie įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir už teisės aktų reikalavimų nevykdymą galimai kilsiančias prievoles, be to, toks reikalavimas yra nepagrįstas nei ekonominiu, nei teisiniu pagrindu. Atsakovas akcentuoja, kad informacija apie kitų asmenų nuosavybę bei su tuo susiję duomenys tretiesiems asmenims telefonu nėra teikiami, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl galimybės pareiškėjų atstovą informuoti apie ginčo sklypų įtraukimą į sąrašą. Atsakovas nesutinka, jog Administracija nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, kadangi neinformavo pareiškėjų apie galimą ginčo sklypų įtraukimą į sąrašą kitomis priemonėmis t. y. telefoninių pokalbių metu, nes reikalavimas informuoti asmeniškai kiekvieną asmenį apie teisės aktų reikalavimus būtų neproporcingai didelės naštos atsakovui uždėjimas. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje netinkamas asmens informavimas paprastai suprantamas kaip procedūrinis pažeidimas, kuris nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamus administracinius aktus.

21.6. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neginčija Įsakymo dėl sąrašo, bet ginčija sprendimą, kuriuo atsisakyta jų valdomus ginčo sklypus išbraukti iš sąrašo, todėl pirmosios instancijos teismas galimai administracinę bylą nepagrįstai nagrinėjo išeidamas už pareiškėjų suformuoto reikalavimo ribų ir nagrinėjo žemės sklypų įtraukimo į sąrašą aplinkybes.

21.7. Atsakovas, pasisakydamas dėl skundžiamo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pažymi, jog skundžiamame atsakovo sprendime nurodyti informacinio pobūdžio faktiniai duomenys ir jame taip pat aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia netenkinti pareiškėjų prašymo išbraukti ginčo sklypus iš sąrašo, jame aiškiai išdėstytos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų prašymo turininiu bei nurodyti teisiniai argumentai, kodėl 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjų prašymas negali būti tenkintas, todėl, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

21.8. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme nebuvo nurodyta jokių faktinių aplinkybių, numatytų Aprašo 6.1-6.4 papunkčiuose, galėjusių suteikti teisę atsakovui išbraukti ginčo sklypus iš sąrašo. Žemės sklypų sutvarkymas jau po to, kai buvo nustatytas ginčo sklypų netvarkymo, apleidimo faktas, ir po sąrašo patvirtinimo, ginčo atveju nesukūrė jokių teisės aktuose numatytų sąlygų išbraukti ginčo sklypą iš sąrašo. Atsakovas iš byloje esančių duomenų daro išvadą, jog ginčo sklypai buvo sutvarkyti jau po sąrašo sudarymo, bei pažymi, jog jokių konkrečių dokumentų apie ginčo sklypų tvarkymą nei Žaliakalnio seniūnijai, nei teismui nebuvo pateikta, o pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję ne su ginčo sklypų priežiūra, o su ginčo sklypuose esančių statinių priežiūra, todėl šie įrodymai, kuriais grindžiama ginčo sklypų priežiūra iki sąrašo sudarymo momento, atsakovo teigimu, nėra ir nebuvo aktualūs sprendžiant dėl atsisakymo išbraukti Žemės sklypus iš sąrašo.

21.9. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nurodytų skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindų, bei akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, o formalūs procedūros pažeidimai, atsakovo nuomone, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

21.10. Atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas visai nevertino ginčo sklypų būklės 2019 m. gegužės–liepos mėnesiais, bei pažymi, jog pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo sklypai buvo netvarkingi, juos sutvarkyti užtruko pakankamai ilgą laiko tarpą. Atsakovas nurodo, kad ne įspėjimai apie ketinimą įtraukti ginčo sklypus į sąrašą sukelia pareigą prižiūrėti žemės sklypus, o būtent pats nuosavybės įgijimas. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 23-2-1011 vien dėl to, kad įtraukiant ginčo sklypus į sąrašą, pareiškėjai neatsiėmė jiems siųstų registruotų laiškų, ir taip sudarydamas prielaidas asmenims nevykdyti teisės normose įtvirtintų įpareigojimų elgtis sąžiningai ir apdairiai ir laiku bei tinkamai prižiūrėti priklausantį turtą, bei domėtis ar šio turto priežiūra atitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus.

22. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pilna apimtimi ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą. Pareiškėjai taip pat prašo iš atsakovo pareiškėjų naudai priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, nevertino pareiškėjų nurodomų materialiųjų sąlygų dėl ginčo sklypų faktinio naudojimo ir priežiūros, bei išimtinai vadovaudamasi tik formaliais teisės aktų reikalavimais atmetė pareiškėjų prašymą išbraukti ginčo sklypus iš sąrašo.

24.1. Pareiškėjai, pasisakydami dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas įvykdė Aprašo bei kitų teisės aktų reikalavimus, teikdamas informaciją pareiškėjams apie ketinimą ginčo sklypus įrašyti į sąrašą, bei apie įrašymą į sąrašą registruotais laiškais bei paskelbiant viešai Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę pareiškėjų galimybei pasinaudoti Apraše nustatyta teise – pateikti duomenis atsakovui apie ginčų sklypų naudojimą. Teismui nustačius reikšmingas aplinkybes, lėmusias vėlesnį pareiškėjų sužinojimą apie jų atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą, teismas vertino, ar nėra duomenų, kad pareiškėjai apie jį galėjo sužinoti kitomis priemonėmis, ir ar papildomas paskelbimas interneto svetainėje www.kaunas.lt gali būti laikomas tinkamu pranešimu apie pareiškėjų atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą.

24.2. Pareiškėjai pažymi, jog atsakovui buvo žinomos aplinkybės, kada pareiškėjai sužinojo apie jų atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą, tačiau atsakovas minėtų aplinkybių skundžiamame sprendime nevertino, formaliai konstatavęs, jog pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, pripažindamas, jog pareiškėjams Aprašo nustatyta tvarka nebuvo pateikta Apraše nurodyta informacija (pirmiausia apie ketinimą įtraukti ginčo sklypus į sąrašą, vėliau ir apie įtraukimą į sąrašą), o atsakovui šios informacijos skundžiamame sprendime neįvertinus, buvo pažeista pareiškėjų teisė pagal Aprašo 13 punktą per 30 dienų nuo pranešimo apie ginčo sklypų įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad ginčo sklypai neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų.

24.3. Pareiškėjai, pasisakydami dėl apeliacinio skundo argumentų, jog jie neginčijo Įsakymo dėl sąrašo, o ginčijo sprendimą, kuriuo atsisakyta ginčo sklypus išbraukti iš sąrašo, pažymi, jog Aprašo 13-14 punktuose nustatyta konkreti pareiškėjų teisė pateikti duomenis apie faktinį ginčo sklypų naudojimą ir tvarkymą, o atsakovui nustatyta tvarka tokio prašymo nagrinėjimui. Kadangi atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjų pateiktą 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą, toks atsakovo veiksmas, sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes, buvo skundžiamas teismui.

24.4. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo teiginiu, kad skundžiamas aktas Viešojo administravimo įstatymo prasme atitiko individualiems administraciniams aktams taikomus reikalavimus. Pareiškėjai pastebi, kad atsakovas priėmė sprendimą tuo teisiniu pagrindu, kuris prieštarauja suformuotai teismų praktikai, gero administravimo principui, bendriesiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei neatitinka įstatymų leidėjo tikslų.

24.5. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje įtvirtinta, kad nagrinėjant klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kurio konkretus tarifas, galiojantis atitinkamos savivaldybės teritorijoje, nustatytas savivaldybės tarybos pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio, mokėjimo, savivaldybės institucijos negali šio klausimo spręsti remdamasi vien formaliais reikalavimais, tačiau turi vertinti ir materialiąsias sąlygas, kurioms esant nekilnojamasis turtas yra mokesčio objektas kaip tai yra suprantama pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį ir šios savivaldybės tarybos nustatytą reguliavimą. Sprendimas priimtas nepaisant tokio reikalavimo negali būti pripažintas teisėtu, nes jis yra nesuderinamas su minėtu reguliavimu, nustatančiu mokesčio objektą bei nesuderinamas su teisingumo bei proporcingumo principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-72-602/2019). Pareiškėjų teigimu, atsakovas priėmė sprendimą išimtinai remdamasis formaliu reikalavimu – Aprašo 13 p. nustatyto 30 dienų termino praleidimu, tačiau jokia apimtimi ar forma nevertino materialiųjų pareiškėjų pateiktame prašyme nurodytų sąlygų, kurių pagrindu Pareiškėjai neturėjo galimybės pasinaudoti Aprašo 13 p. nustatyta teise pateikti duomenis apie ginčo sklypų faktinį naudojimą ir tvarkymą, bei pačių duomenų apie faktinį ginčo sklypų naudojimą ir tvarkymą. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad netinkamas pareiškėjų informavimas apie jų atžvilgiu priimtus administracinius aktus turėjo esminę reikšmę dėl pareiškėjų galimybės laiku pasinaudoti minėto Aprašo 13 punkte nustatytu 30 dienų terminu pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius faktinį ginčo sklypų naudojimą.

24.6. Pareiškėjai akcentuoja, jog atsakovas nevertino pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme nurodytų duomenų apie faktinį ginčo sklypų naudojimą ir tvarkymą, jų turinį vertina tik apeliaciniame skunde. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, neatliko objektyvaus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, t. y. nevertino materialiųjų sąlygų – duomenų dėl pareiškėjų vėlesnio informavimo apie sprendimą įtraukti ginčo sklypus į sąrašą bei duomenų dėl faktinio ginčo sklypų naudojimo ir tvarkymo, todėl tokios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 23-2-1011 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas pašalinti I. U. ir S. U. nuosavybės teise valdomus ginčo sklypus iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundą, konstatavęs, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeidė numatytą informavimo procedūrą), taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl panaikino skundžiamą sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo.

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nesivadovavo aktualia teismų praktika, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo vien dėl to, kad įtraukiant ginčo sklypus į sąrašą pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti, taip sudarydamas prielaidas asmenims, kurių žemės sklypai įrašyti į sąrašą, nevykdyti teisės normose įtvirtintų įpareigojimų elgtis sąžiningai ir apdairiai ir laiku bei tinkamai prižiūrėti priklausantį turtą, bei domėtis šio turto priežiūra.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

29. Ginčo santykius reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (ginčui aktuali šio Aprašo redakcija galiojusi nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Aprašo 2¹ punktas numatė, jog kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 11.1 punktas numatė, kad savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 10 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų valdytojams (žemės nuomos mokesčio mokėtojams) apie jų valdomų žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu.

30. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gegužės 18 d. registruotais laiškais pareiškėjams siuntė 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr.23-2-460 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, 2019 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 23-2-482 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriais pareiškėjai buvo informuojami apie ketinimą įtraukti ginčo sklypus į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo, bei 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr.09-2-465 „Dėl žemės mokesčio mokėjimo“, kuriuo pareiškėjai informuoti apie ginčo sklypų įrašymą į sąrašą, tačiau Lietuvos pašto duomenimis pareiškėjams pašto siuntos nebuvo įteiktos. Pareiškėjams siųstina informacija papildomai buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.

31. Įvertinus Aprašo 11.1 punkto turinį pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjams negavus atsakovo siųstų registruotų laiškų dėl ketinimo ginčo sklypus įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, bei apie įtraukimą į šį sąrašą, atsakovas tinkamai neįgyvendino savo pareigos pranešti pareiškėjams apie priimtą 2019 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A1-569, susijusį su jų nuosavybės teise turimų ginčo sklypų apmokestinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu netinkamas informavimas apie priimtą Įsakymą dėl sąrašo yra procedūrinis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jiems sutrukdė įgyvendinti teisinę galimybę inicijuoti atsakovo 2019 m. liepos 12 d. Įsakymo dėl sąrašo pakeitimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, šio padaryto procedūrinio pažeidimo nesiejo su skundžiamo atsakovo sprendimo neteisėtumu iš esmės, bet sprendė, kad pareiškėjų informavimo apie priimtą Įsakymą dėl sąrašo momentas yra esminis vertinant pareiškėjų galimybę pasinaudoti Aprašo 13 punkte nurodyta teise per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad ginčo sklypai neatitinka Aprašo 4.2–4.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų.

32. Pažymėtina, jog pareiškėjai, 2019 m. lapkričio 25 d. gavę iš atsakovo dokumentus, susijusius su ginčo sklypų įrašymu į sąrašą ir nepraleidę 30 dienų termino, kreipėsi į atsakovą Aprašo 13 punkte nustatyta tvarka, pateikdami prašymą dėl ginčo sklypo išbraukimo iš sąrašo, bei dokumentus, jų manymu, patvirtinančius, jog ginčo sklypai neatitinka Aprašo 4.2–4.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nurodydamas, jog Aprašas nenumato galimybės keisti Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovas taip pat konstatavo, jog 2019 m. gegužės – spalio mėnesiais ginčo sklypai buvo neprižiūrimi, nešienaujamu, užversti įvairiomis atliekomis.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Administracijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 23-2-1011 iš tikrųjų nėra tinkamai motyvuotas, nėra įvertinti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme pateikti dokumentai, nepateiktas Aprašo 4 punkte įtvirtintų kriterijų ir 13 punkte nurodytų aplinkybių vertinimas šiuo individualiu atveju. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog toks individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, dėl pažeistų procedūrų nebuvo užtikrintas visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Pažymėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde pateikia išsamesnį pareiškėjų 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme nurodytų aplinkybių vertinimą, nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.

34. Kaip minėta, skundžiamu sprendimu pareiškėjų prašymas buvo netenkintas motyvuojant ir tuo, jog Aprašas nenumato galimybės išbraukti ginčo sklypus iš sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo keitimas žemės sklypo savininko iniciatyva yra reglamentuotas Aprašo III skyriuje (Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Šio skyriaus 13 punkte numatytas nebaigtinis sąrašas pagrindų, kada gali būti priimamas sprendimas dėl Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo pakeitimo, o 16 punkte yra numatyta pranešimo valstybinei mokesčių inspekcijai procedūra, kai priimamas sprendimas pakeisti Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Taigi akivaizdu, jog skundžiamame sprendime yra nepagrįstai teigiama, jog Aprašas nenumato galimybės išbraukti žemės sklypo iš sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų prašymo nagrinėjimo išvada, jog išbraukti ginčo sklypų iš Nenaudojamos žemės sklypų sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nėra galimybės, yra nepagrįsta.

36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, pažymi, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl bylą nagrinėjantis teismas neprivalėjo vadovautis atsakovo nurodytomis Regionų apygardos administracinio teismo nutartims. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, pažymi, jog jose nurodytos bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

37. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, įpareigojantys viešojo administravimo subjektą savo sprendimus grįsti objektyviais duomenimis (faktais), o tai yra ABTĮ 91 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu.

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo priteisti 435 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: PVM sąskaita faktūra Nr. BP502/20 bei 2021 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymas 435 Eur sumai.

40. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

41. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje galutiniu procesiniu sprendimu pareiškėjų skundas yra tenkinamas pilnai, pareiškėjams yra priteistina visa jų prašomų bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kuri neviršija Rekomendacijose nurodytų užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjų I. U. ir S. U. naudai 435 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė