2017-07-19 Nr. AB-14243-3-61-3-01482-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-607-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01482-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 44.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui faksimiliniu laišku išsiuntė skundą (skundo originalas išsiųstas registruotu paštu 2017 m. gegužės 10 d.), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-3207 „Dėl antstolio M. P. drausmės bylos“ ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 30 000 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 5 d. pakartotinai kreipėsi su skundu į Teisingumo ministeriją dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui M. P. Negavęs atsakymo apie šio skundo eigą, 2017 m. sausio 17 d. dar kartą pateikė skundą. Teisingumo ministerija 2017 m. vasario 1 d. sprendime Nr. (1.23.)7R-972 informavo apie tik 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1R-27 iškeltą drausmės bylą, perduotą nagrinėti Antstolių garbės teismui. 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Antstolių garbės teismą dėl drausmės bylos vilkinimo. Teisingumo ministerija 2017 m. kovo 14 d. sprendime Nr. (1.23.)7R-2278 informavo, jog 2017 m. kovo 10 d. išnagrinėjus drausmės bylą antstoliui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Lietuvos antstolių rūmai nepateikė jokios informacijos. Neatsiuntus informacijos apie drausmės bylos eigą su priimtu sprendimu, 2017 m. kovo 14 d. pakartotinai paprašė pateikti informaciją. Paminėtos institucijos nepateikė informacijos ir atsisakė atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. 2017 m. balandžio 8 d. Teisingumo ministerijos dar kartą paprašė atsiųsti informaciją. Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 13 d. sprendime Nr. (1.23.)7R-3207 suklastojo faktą, kad į 2017 m. kovo 14 d. prašymą buvo atsakyta 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. (1.23.)7R-2363, kurio kopija išsiųsta faksu, nors tik su 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (1.23.)7R-3207 buvo atsiųsta drausmės bylos 2017 m. kovo 10 d. sprendimo kopija. Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerija, slėpdama savo ir Lietuvos antstolių rūmų neteisėtus veiksmus, dar kartą suklastojo faktus ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-3207 turinį, kuris turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Be to, Teisingumo ministerija padarė jam 30 000 Eur žalą dėl tyčinio trukdymo gauti informaciją, žeminimo dėl tautybės, nepatogumų ginti savo teises ir interesus kitose bylose sudarymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p., 33 str. 3 d., 108, 109, 152 str.).

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2014, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017), teismas padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (1.23.)7R-3207 „Dėl antstolio M. P. drausmės bylos“. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad šiuo raštu Teisingumo ministerija informavo pareiškėją, jog į jo 2017 m. kovo 14 d. prašymą pateikti antstolio M. P. drausmės bylos medžiagą buvo atsakyta 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. (1.23.)7R-2363, kuriame nurodyta, jog antstolio drausmės byla ir susijusi medžiaga yra Lietuvos antstolių rūmuose, todėl pareiškėjo prašymą Teisingumo ministerija persiuntė Lietuvos antstolių rūmams, o rašto kopiją išsiuntė pareiškėjui faksu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte Teisingumo ministerija nurodė teisės aktą, kuriuo vadovaujantis iškeliamos ir nagrinėjamos antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylos, taip pat nurodė pareiškėjui, kur jis gali susipažinti su antstolių drausmės byla. Kartu su šiuo raštu Teisingumo ministerija išsiuntė pareiškėjui Antstolių garbės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo kopiją. Taigi, įvertinęs ginčijamo rašto turinį, teismas konstatavo, kad šis raštas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai yra informacinio pobūdžio raštas, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (1.23.)7R-3207, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 1 d. 1 p.). Tuo pačiu pagrindu teismas atsisakė priimti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 Eur žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti iš esmės, o apie organizuoto nusikaltimo požymius pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (toliau – ir Generalinis prokuroras). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nenurodyta, į kurią instituciją kreiptis, jeigu skundas nenagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir kaip pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti ir išnagrinėti skundą iš esmės (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 33 str. 3 d.). Skundas yra nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Net ginčo rašte nurodyta, jog sprendimas skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ginčo rašte suklastotas faktas dėl kito rašto gavimo sukėlė neigiamas pasekmes įrodinėjant neteisėtus Teisingumo ministerijos ir antstolio veiksmus kitose civilinėse ir administracinėse bylose.

2. Pažeista teisminės gynybos teisė. Pateiktas rašytinis įrodymas – gautų ir siųstų faksogramų suvestinė – patvirtina ginčo rašte suklastotą faktą dėl kito rašto siuntimo.

3. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu, apie organizuoto nusikaltimo požymius turi būti pranešta Generaliniam prokurorui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo A. B. skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, konstatavo, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. raštas Nr. (1.23.)7R-3207 „Dėl antstolio M. P. drausmės bylos“ akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai yra informacinio pobūdžio raštas, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu; reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 Eur žalos atlyginimą yra išvestinis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. raštas Nr. (1.23.)7R-3207 yra parengtas kaip šios institucijos atsakymas į pareiškėjo 2017 m. balandžio 8 d. prašymą (b. l. 9). Pareiškėjas 2017 m. balandžio 8 d. prašyme iš esmės nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. prašė atsiųsti antstolio M. P. drausmės bylos medžiagą, tačiau atsakymas nepateiktas, todėl pakartotinai prašė atsiųsti reikiamą informaciją (b. l. 8). Teisingumo ministerija, atsakydama į šį prašymą, iš esmės nurodė, jog į pareiškėjo 2017 m. kovo 14 d. prašymą atsakė 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. (1.23.)7R-2363; nurodė teisės aktą, kuriuo vadovaujantis iškeliamos ir nagrinėjamos antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylos; išsiuntė pareiškėjui nuasmenintą Antstolių garbės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo kopiją; išaiškino, kad su visa drausmės bylos medžiaga pareiškėjas gali susipažinti kreipdamasis į Lietuvos antstolių rūmus.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialiųjų subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (2016 m. spalio 11 d. įstatymo Nr. XII-2666 redakcija). Šio įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad paminėtas Teisingumo ministerijos atsakymas (administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą), pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą (pastebėtina, jog ir Teisingumo ministerijos atsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-333/2014, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-976-662/2015 ir kt.), klausimas dėl informacijos (duomenų) pateikimo asmeniui patenka į administracinių teismų jurisdikciją.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-588/2014 ir kt.) nusistovėjusi pozicija, kad reikalavimas atlyginti žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ar pan. Taigi prašymas priteisti žalos atlyginimą gali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 151 str.).

Pareiškėjas atskirajame skunde, be to, prašo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu, apie organizuoto nusikaltimo požymius, teismams nepriimant jo skundų, pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju tokių požymių, teismui vykdant teisingumą, nenustatyta, todėl nėra pagrindo kreiptis į prokurorą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė