2020-07-08 Nr. AB-13275-3-64-3-01797-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1178-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01797-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI jis buvo kalinamas nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. spalio 20 d. ir jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose (t. y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m laisvo ploto) apgyvendinimo kameros buvo perpildytos, nes būdavo po 5–6 asmenis kameroje. Apgyvendinimo kamerų plotą dar labiau mažino baldai, todėl pareiškėjas turėjo nuolat gulėti. Pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kadangi būdamas kameroje jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, dvasines kančias, psichologinį smurtą, pablogėjo sveikata dėl tam tikrų netinkamų sąlygų.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas periodiškai nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. spalio 20 d. kamerose Nr. 7, 10, 18, 83, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų, pareiškėjui teko nuo 3,66 kv. m. iki 16,30 kv. m. gyvenamojo kameros ploto, todėl visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

6. Šiaulių TI teigė, kad negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal HN 134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (pvz., lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Atsakovo atstovas vertino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galima siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, jog patyrė skunde nurodytus išgyvenimus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo K. G. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas žalą kildina iš to, jog Šiaulių TI jis buvo laikomas jam neužtikrinus minimalios gyvenamojo ploto normos, be to, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas taip pat nustatė, kad nors pareiškėjas skundėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. spalio 20 d., tačiau teismo nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. spalio 20 d. Iš atsakovo atstovo pateiktos 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. 60/09-34314 „Dėl K. G.“ teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. spalio 20 d. Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 7, 10, 18, 83, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 16,26 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą), tačiau atsižvelgė į tai, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius dėl netinkamų sąlygų apgyvendinimo kamerose, pažymėjo, kad šiuo atveju taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus duomenis, kad: Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris); mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.); Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikyti ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Teismas taip pat atsižvelgė, kad Šiaulių TI pateikė Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. sausio 6 d. pažymas, kuriose nurodyta, jog daugelyje kamerų 2017 metais buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuoti san. mazgai, įrengti nauji klozetai, nauji vamzdžiai sumontuoti, pervedžiota elektros instaliacija, atlikti kiti darbai, o daugelyje kamerų 2016 metais buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuotas san. mazgas, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, kiti darbai.

11. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Šiaulių departamento 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-328 (patikrinimas atliktas 2017 m. lapkričio 8 d.) teismas nustatė, kad kameroje Nr. 18 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 p. pažeidimas), o kituose atsakovo atstovo pateiktuose Centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra žymiai didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Taigi teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teismų praktiką, vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

12. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant nustatytas minėtas higienos normas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,66 kv. m iki 16,26 kv. m kameros ploto.

13. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, nurodė, jog taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN 134:2015 pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas K. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas nurodo, teismo sprendimas yra neteisingas. Pabrėžia, kad jam būnant Šiaulių TI nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. spalio 20 d. buvo apribotos jo teisės į laisvą plotą, kadangi kameros buvo perpildytos (jose buvo 5–6 asmenys), nebuvo laisvo ploto judėti ir laisvai jaustis, nors jam turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m laisvo ploto. Be to, plotą mažino baldai, sanitarinis mazgas. Taigi Šiaulių TI nesuteikė jam tinkamų kalinimo sąlygų, dėl ko jis patyrė išgyvenimus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, sutriko psichika ir sveikata.

16. Pareiškėjas vertina, kad buvo pažeistos nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatos, nes į vienam asmeniui tenkantį plotą negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Todėl šiuo atveju nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į padarytą pažeidimą. Be to, už tokias pačias netinkamas kalinimo sąlygas dėl pažeistos laisvos plotos normos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose Nr. A-1463-602/2017 priteisė asmeniui 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o byloje Nr. A-3345-858/2017 priteisė 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašo priimti naują sprendimą remiantis teismų praktika ir nacionalinės bei tarptautinės teisės aktais.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo ir jokiais įrodymais nepagrindžia savo teiginių, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai kilusius dėl laikymo sąlygų. Mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir įvertino visas nustatytas aplinkybes. Teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjui tekęs plotas atitiko teisės normų reikalavimus. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl teismo šališkumo, be to, pareiškėjas jokių įrodymų dėl šios aplinkybės nepateikė.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Įvertinus pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atsižvelgiant į jų trukmę ir į aukščiau išdėstytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pažeistą teisę, tačiau atmesti prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas. Pareiškėjas visiškai neindividualizavo subjektyvių neigiamų išgyvenimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. spalio 20 d.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo netinkamos higienos sąlygos kamerose (t. y. kameroje Nr. 18 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų), todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimą.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo parinktu pažeistų teisių gynybos būdu, t. y. sprendimu nepriteisti pareiškėjui žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisių pažeidimo pripažinimu, taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad, jo manymu, jo teisė į vienam asmeniui turintį tekti minimalų laisvą plotą kameroje buvo pažeista.

23. Dėl nurodytų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo sveikatą, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde.

25. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

26. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI kamerose Nr. 7, 10, 18, 83 metu, t. y. nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. spalio 20 d., jam teko nuo 3,66 kv. m iki 16,26 kv. m kameros ploto (b. l. 20–23). Taigi teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šios faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde ir bylos medžiaga nepaneigtos. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo teisė į minimalaus gyvenamojo ploto standartą vienam asmeniui buvo pažeista.

27. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad sanitarinis mazgas ir baldai mažino laisvą jam turintį tekti 3,6 kv. m plotą ir baldų užimamas plotas turėtų būti išskaičiuojamas iš vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kameroje, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.).

28. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tenkantį gyvenamąjį plotą ir pareiškėjas apeliaciniame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė. Nagrinėjamu atveju Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose buvusių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas nėra reikšmingas, nes minimalios ploto normos (3,6 kv. m) pažeidimas nėra nustatytas.

29. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu nepriteisdamas žalos atlyginimo pinigais ir pažeidė CK nuostatas bei teismų praktiką analogiškose bylose, pabrėžia, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo (žr. šios nutarties 11–13, 21 p.) pareiškėjui kilo neturtinė žala. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-525/2020).

30. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

31. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (žr. šios nutarties 11–13, 21 p.), mastą ir trukmę (t. y. ginčo laikotarpis apima 5 mėnesius, todėl poveikis buvo tik trumpalaikis), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šie pažeidimai nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo ir tokia pozicija, priešingai, nei teigia pareiškėjas, visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. šios nutarties 30–31 p.).

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė