751fb338-b015-4e4b-aca7-4fa63f929561 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-685-576/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39087-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.25.4.3.; 1.1.6.6.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos NorkÅ«naitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daivai KokÅ¡taitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, nuteistajam S. T., jo gynėjui advokatui Valdui Rakauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. T. paskirta galutinė 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. T. paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d., 8.47 val., iki 2019 m. rugsėjo 12 d., 10.08 val., vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. T. nustatyta galutinė 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda. S. T. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir ketveriems metams jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, S. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. T. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 8.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Accord“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais S. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde S. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis pagal laidavimÄ be užstato, perduodant laiduotojai V.

T., arba, netenkinus minėto praÅ¡ymo, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti minimaliÄ baudÄ (50 MGL) ir vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtÄ baudÄ sumažinti vienu trečdaliu bei sumažinti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės — teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ iki 1 metų. 2.1. Apeliantas nurodė, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, kadangi teismas priimdamas nuosprendį neteisingai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ , nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė iÅ¡ esmės neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 2.2.

Pasako apelianto, teismo paskirta 75 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL dydžio bauda, yra per griežta, neadekvati ir neproporcinga situacijai. Jo vertinimu, bausmę skiriant vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ (prisipažino, labai gailisi, žala nepadaryta), siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principÄ , įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skirtina bauda galėtų bÅ«ti mažesnė nei numatytas bausmės vidurkis. 2.3.

Apeliantas nors neginčija baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su paskirtu 4 metų terminu, akcentuodamas, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimÄ , humaniÅ¡kumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi bÅ«ti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju, įvertinus jo padarytÄ veikÄ (padarytas nesunkus nusikaltimas, nebuvo padaryta jokia žala, nebuvo sužaloti asmenys, savo kaltę pripažino ir labai gailisi) bei tai, kad dirba, vadovauja įmonei, yra Å«kininkas ir darbo pobÅ«dis reikalauja daug keliauti, todėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas BK 68 straipsnyje nurodytam minimaliam vienerių metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus. 2.4.

Apelianto teigimu, tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad jis pripažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, praeityje teistas nebuvo, narkologinio ir psichiatrinio kabineto įskaitoje neregistruotas, nusikalstama veika materialinė žala niekam nebuvo padaryta, civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas.

Taigi, apelianto vertinimu, yra visos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas netaikė laidavimo instituto ir savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų – pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nurodyti argumentai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apelianto teigimu, Å¡i sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, o pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino esančius byloje duomenis ir jo asmenybę, todėl nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų.

Apeliantas pažymėjo, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo iÅ¡ anksto suplanuota ar gerai apgalvota. Jo manymu, teismas netinkamai vertino jo asmenybę kaip pavojingÄ . Jokių duomenų, kad jis gali daryti nusikalstamas veikas, byloje nenustatyta, o vadovavimasis anksčiau padarytais administraciniais pažeidimais negali bÅ«ti vertinamas kaip naujų nusikalstamų veikų darymo galimybė ateityje. Tuo pačiu pažymėjo, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, jam labai gėda dėl tokio elgesio ir jį vertina kritiÅ¡kai, jo veiksmais jokia turtinė žala kitiems asmenims padaryta nebuvo, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.

Vien tik Å¡is baudžiamasis procesas turi pakankamai didelį auklėjamÄ jį poveikį ir leido jam ne tik kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmus, bet ir paskatino ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų ir pažeidimų, suprantant nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei pobÅ«dį bei bausmės neiÅ¡vengiamumÄ . Atsižvelgdamas į tai bei į laiduotojos, t. y. jo sutuoktinės V. T., asmenines savybes, gyvenimo bÅ«dÄ bei jų tarpusavio santykius, kurie leis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , apeliantas mano, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant laiduotojos V.

T. atsakomybei, kadangi tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai bei pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pažymėdamas, kad nors laiduotojos asmenybei pretenzijų nėra, tačiau jos galimybė daryti įtakÄ S. T. yra mažai tikėtina. Nuteistasis prašė skundÄ tenkinti ir atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti jam yra labai svarbi dėl jo darbo specifikos. Gynėjas prašė skundÄ tenkinti, o tuo atveju, jeigu teismas nematytų galimybės taikyti laidavimo, prašė sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas S. T. apeliacinis skundas atmetamas 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. S. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o netaikius laidavimo, praÅ¡o paskirti minimaliÄ â€“ 50 MGL dydžio baudÄ ir sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ iki 1 metų.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo 6. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sÄ lygų visuma, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o bÅ«tent:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

7. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų nustatymas sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019).

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje itin detaliai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl BK 40 straipsnio taikymo. Å iuo konkrečiu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, o bÅ«tent nėra pagrindo manyti, kad S. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Teismo iÅ¡vada, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

10. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad S. T. anksčiau nėra teistas, tačiau jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, įskaitant nubaudimÄ už vairavimÄ esant neblaiviam 2015 m. liepos 4 d., 8.50 val., kai jam buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, paskirta bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimas 2 metams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimas). Apie pastarÄ jį įvykį apklausus S. T. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda, jis įpÅ«tė ne daugiau nei 0,75 promilių. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad S. T. yra linkęs pateisinti savo poelgius, siekia juos pateikti palankiau sau nei yra iÅ¡ tikrųjų. Tai patvirtina ir toliau iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės.

11. Teismo posėdžio metu S. T. parodė, kad vakare su draugais iÅ¡gėrė vienÄ butelį pas jį namuose. Apie 21.30 val. visi iÅ¡siskirstė ir 22.30 val. jis nuėjo miegoti. Be to, S. T. atsakydamas į teisėjo klausimÄ parodė, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gėręs bokalÄ alaus pietaudamas. Parodė, kad draugai ateina tada, kai nėra žmonos. Liudytojo, vyriausiojo patrulio A. T., apklausos protokole fiksuota, kad S. T. patvirtino, kad vartojo alkoholį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., 14.00 val., iki 2019 m. rugsėjo 11 d., 02.00 val. (t. 1, b. l. 10).

Vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad S. T. paaiÅ¡kino, jog alkoholinius gėrimus – degtinę vartojo vakar, t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d. apie 21.00 val. (b. l. 12). Apklausiamas įtariamuoju S. T. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 19.00 val., iÅ¡gėrė apie 200 g degtinės, alkoholį baigė vartoti apie 21.30 val. (t. 1, b. l. 32). V. T. parodė, kad apie vyro girtumÄ ji sužinojo ne iÅ¡ vyro, o iÅ¡ jo sesers. Be to, ji parodė, kad grįžus iÅ¡ darbo, apie 16.00 val., ji suprato, kad vyras vartojo alkoholį.

Minėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui formuoja vidinį įsitikinimÄ , kad S. T. yra linkęs pateisinti savo veiksmus, siekia juos suÅ¡velninti, pateikdamas sau palankia linkme. Nors nurodytas skirtingas alkoholio vartojimo laikas neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, tačiau tai turi įtakos asmenybės vertinimui, sprendžiant tiek galimybę atleisti jį pagal laidavimÄ , tiek skiriant baudÄ ir baudžiamojo poveikio priemones.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. T. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio darbo dienos rytÄ , o bÅ«tent 08.25 val., vairavo automobilį tol, kol jis buvo sustabdytas ir jam 08.26 val. buvo nustatyta 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, 08.46 val. – 1,68. Taigi jis vairavo automobilį, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, kai baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 1,5, vadinasi, neženkliai virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Visgi minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė Vilniuje, itin judrioje gatvėje, darbo dienos pradžioje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ios aplinkybės rodo, jog S. T. anksčiau paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas, už vairavimÄ esant neblaiviam, nepadarė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė jo nuo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos veikos darymo. O skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino praeityje padarytÄ administracinį nusižengimÄ , vertintinas kritiÅ¡kai, jis rodo apelianto abejingumÄ galiojančioms taisyklėms.

13. Nors apeliantas nurodo, kad nebuvo sukelti jokie padariniai ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent dėl to, jog buvo iÅ¡vengta padarinių, jam nekilo atsakomybė pagal kitus BK straipsnius. BÅ«tent už vairavimÄ esant neblaiviam ir yra numatyta atsakomybė BK 2811 straipsnyje. Taigi Å¡iuo atveju buvo užkardyti jo pavojingi veiksmai, jį sustabdžius policijos pareigÅ«nams, todėl įvykio metu nenukentėjo žmonės ir buvo iÅ¡vengta kitų galimų padarinių. Veiksmai, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai kelia pavojų tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, tiek nuosavybei. Ir nors apeliantas teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo iÅ¡ anksto suplanuota ar gerai apgalvota, visgi teisėjų kolegija tokį argumentÄ laiko nepagrįstu, kadangi S. T. veiksmai, atsižvelgiant į jo asmenybę, tikrai nebuvo atsitiktiniai.

14. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. T. laikysis teisės aktų ir nedarys nusikalstamų veikų. Be kita ko, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad S. T. nėra pakankamai savarankiÅ¡ka ar brandi asmenybė, prieÅ¡ingai, S. T. yra suaugęs žmogus, vedęs 30 metų, užauginęs 2 vaikus, užima atsakingas pareigas.

15. Teismas, priimdamas sprendimÄ , be kita ko, atsižvelgia ir į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Nors pastaroji aplinkybė yra nukreipta į ateitį, tačiau konkrečioje situacijoje turi bÅ«ti vertinama visų reikÅ¡mingų aplinkybių visuma. Å iuo konkrečiu atveju nors nekelia abejonių teigiama V. T. asmenybė, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į S. T. asmenybę, į tai, kad jis vartoja alkoholį nematant žmonai, žmona neturės galimybės užtikrinti S. T. nenusikalstamo elgesio, ir negalima daryti iÅ¡vados, kad sutuoktinė turės jam teigiamos įtakos minėtu klausimu. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ sustiprina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad po S. T. nubaudimo administracine tvarka, pasak V. T., visas alkoholis buvo iÅ¡mestas iÅ¡ namų, tačiau kaip parodė pats S. T. draugai ateina pas jį iÅ¡gerti, kai žmonos nebÅ«na namuose.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. T. padarytos nusikalstamos veikos negalima laikyti atsitiktine, kadangi apelianto nusikalstamas elgesys rodo kryptingus ir pasikartojančius jo veiksmus (vairavimÄ iÅ¡gėrus). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, jis baustas ne tik už vairavimÄ iÅ¡gėrus, bet ir už naminio stipraus alkoholinio gėrimo laikymÄ (pažeidimas padarytas 2016 m. gegužės 12 d.), kas apibÅ«dina S. T. kaip asmenį linkusį pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles, o tuo pačiu nurodytos aplinkybės pagrįstai kelia abejonių jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumu.

Aptarti duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad S. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimas (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl baudos 17. Apeliantas vertina, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ konstatuota, kad S. T. bausmė už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paskirta laikantis tiek BK 41, tiek BK 54, BK 55, tiek BK 61 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Paskirta bausmė yra teisinga, ji nelaikytina nei aiškiai per griežta, nei aiškiai neproporcinga.

18. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

19. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019).

20. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad S. T. neteistas, yra 54 metų, vedęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra, įvertino ir jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę –tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į S. T. padarytų administracinių nusižengimų kiekį, kuris rodo, kad S. T. nėra drausmingas eismo dalyvis, jis linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nesilaikyti kelių eismo taisyklių.

Teismas įvertino ir tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl skirdamas bausmę ir nustatydamas bausmės rūšį pagrįstai vadovavosi BK 55 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bausmės skyrimÄ pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimÄ , t. y. įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmei skirti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas paskyrė Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant artimesnį minimaliam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bauda buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė buvo nustatyta – 50 MGL dydžio bauda.

21. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos nuosprendžio, S. T. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811straipsnio 1 dalyje, padarė tyčia. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ skiriamos baudos dydis nustatytas nuo 50 iki 2000 MGL. Nuteistajam S. T. už 2811straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymÄ paskirta 75 MGL bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta iki 50 MGL dydžio baudos, t. y. paskirta galutinė bausmė yra minimalus baudos dydis. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad ir paskirta 75 MGL dydžio bauda yra gerokai mažesnė nei baudos vidurkis (1025 MGL), todėl jos mažinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Taigi, nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu, palyginti su padaryta nusikalstama veika ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , nėra aiÅ¡kiai per didelė. Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tinkamos įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino 22. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , nuo vienerių iki penkerių metų.

23. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. T. pripažindamas kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ jam paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimÄ naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones ketverius metus (BK 68 straipsnis), bei automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimÄ (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Apeliantas neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, jis neginčija ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgÄ draudimo naudotis pastarÄ ja specialiajÄ teise terminÄ ir praÅ¡o jį sumažinti iki vienerių metų.

24. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-2K-372-693/2018).

25. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas S. T., baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metų terminÄ atsižvelgė į tai, kad S. T. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, per pastaruosius penkerius metus yra baustas administracine tvarka, beveik visi padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, S. T. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimÄ esant neblaiviam.

26. Nepagrįsta apelianto nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę trumpesniam nei ketverių metų terminui. Jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Å iuo atveju nuteistasis neblaivus vairavo automobilį 2019 m. rugsėjo11 d. Jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis baustas administracine tvarka ne vienÄ kartÄ , taip pat ir už KET taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų.

Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina ir tai, kad S. T. 2015 m. liepos 4 d. jau vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir jam jau buvo paskirta už tai bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams, tačiau tai nesustabdė jo nuo naujų pažeidimų darymo, todėl nustatytas ketverių metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Å iuo atveju nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemones terminÄ , tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebÅ«tų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.

27. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų.

Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. Taigi už administracinį nusižengimÄ privalomai yra skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų, kai tuo tarpu S. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl 1 metų terminas, atsižvelgiant į ANK iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekstÄ , bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas jo padarytai veikai.

28. S. T. apeliacinio skundo argumentai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jis patirs nepatogumų, susijusių su darbu, nėra esminiai, jie nesudaro pagrindo keisti priimto procesinio sprendimo. Jis sėdo už vairo iÅ¡gėręs turėdamas darbÄ ir žinodamas jo specifikÄ , tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams.

29. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a: S. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė