751f110d-fa68-419f-973b-e3babdec584e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1383-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00244-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.29.1.; 3.2.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 30 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16061-866/2014 pagal ieÅ¡kovo E. Å . ieÅ¡kinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė   IeÅ¡kovas E. Å . ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo G. V. 12 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 30 d. atsakovas G. V. pasirašė skolos raÅ¡telį, kuriame pripažino, jog ieÅ¡kovui yra skolingas 12 000 Lt. IeÅ¡kovas nurodytÄ pinigų sumÄ paskolino atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2007 m. kovo mėnesio juos su atsakovu siejo darbiniai santykiai, juo pasitikėjo. Nors atsakovas ir teigia, kad yra sumokėjęs ieÅ¡kovui 9 000 Lt ir yra skolingas 3 000 Lt, tai neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas pabrėžė, kad atsakovas nebuvo silpnesnioji santykių Å¡alis, neva bijojusi papraÅ¡yti iÅ¡ ieÅ¡kovo patvirtinti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ , o ieÅ¡kovas buvo apgautoji Å¡ių santykių Å¡alis, pasitikėjusi atsakovo žodžiais ne tik grÄ Å¾inti skolÄ , bet ir finansiÅ¡kai remti laikraÅ¡tį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra leidžiamas VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, bei reklamuoti internetinę svetainę ww.(duomenys neskelbtini).lt.

Å ias aplinkybes, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtina 2009 m. liepos 17 d. G. V. pareiÅ¡kimas, kuriuo jis įsipareigojo“ <...> prijungiu laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ internetinę svetainę www.(duomenys neskelbtini).lt prie www.(duomenys neskelbtini).lt ir įsipareigoju jos nepradanginti, niekam kitam neperleisti ir laikyti internetinėje erdvėje. Taip pat įsipareigoju nuo 2009 m. lapkričio 15 d. pradėti finansiÅ¡kai remti (apie 2 000 Lt per mėnesį) laikraÅ¡tį „(duomenys neskelbtini)“ <...>. 2009 m. rugsėjo 4 d. atsakovas pakartojo savo įsipareigojimÄ finansiÅ¡kai remti laikraÅ¡tį „(duomenys neskelbtini)“.

IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, jog Å¡ie atsakovo įsipareigojimai buvo ne darbuotojo, įsipareigojančio remti savo darbdavį, o juridinio asmens atstovo įsipareigojimas bendradarbiauti kito juridinio asmens atstovui. Tokiais savo įsipareigojimais ir bendradarbiavimo susitarimais atsakovas siekė įtikinti ieÅ¡kovÄ , kad jo vystomas verslas yra sėkmingas – jis ne tik pajėgus grÄ Å¾inti skolÄ , bet ir finansiÅ¡kai remti laikraÅ¡tį „(duomenys neskelbtini)“. Galiausiai Å¡is bendradarbiavimo susitarimas buvo įformintas raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu – bendradarbiavimo sutartimi, kuriÄ 2011 m. kovo 3 d. pasirašė VÅ¡Ä® videostudija „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G.

V. ir VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. Å .. Atsakovas tik pradėjęs dirbti VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ nuolatos praÅ¡ydavo ieÅ¡kovo, kad Å¡is jam paskolintų pinigų, kurių atsakovui neva reikėjo savo verslo vystymui. IÅ¡ pradžių sumos buvo mažesnės ir buvo grÄ Å¾inamos laiku, taip užsitikrinant ieÅ¡kovo pasitikėjimÄ . Atsakovas melagingai teigia, kad ieÅ¡kovas reikalavo, jog po 500 Lt kas mėnesį bÅ«tų atskaitoma iÅ¡ jo honoraro. Nuo 2011 m. kovo 3 d. atsakovui nebuvo mokamas honoraras, pagal atsakovo 2011 m. kovo 28 d. raÅ¡tÄ , atsakovas buvo susitaręs, kad jam bus mokamas mėnesinis atlyginimas.

Bendradarbiavimo sutartimi buvo įteisinta faktinė padėtis, kad atsakovo ar kitų autorių raÅ¡yti raÅ¡iniai be jokio honoraro spausdinami laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt nemokamai publikuojami straipsniai iÅ¡ laikraščio „(duomenys neskelbtini)“. Taigi atsakovo teiginiai ir pretenzijos dėl grÄ Å¾intos skolos dalies iÅ¡ jo raÅ¡omų straipsnių honorarų, yra nepagrįsti.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 12 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 860 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas konstatavo, kad ginčo dėl paskolos sumos perdavimo skolininkui byloje nėra.

Tačiau atsakovas teigia, kad pinigus skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip iÅ¡ darbdavio, o iÅ¡ reikalaujamos priteisti sumos turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas ieÅ¡kovo neiÅ¡mokėtas užmokestis, remiantis darbo santykiais. Teismas sprendė, kad 2007 m. kovo 9 d. darbo sutartis paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes ir patvirtina, kad atsakovas dirbo VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorė yra L. Å .. Taigi Å¡is įrodymas, anot teismo, patvirtina, kad ieÅ¡kovas nebuvo atsakovo darbdavys. Be kita ko, Å¡ios atsakovo nurodomos aplinkybės nepaneigia atsakovo pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ .

Teismo vertinimu, atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie atsakovo negautÄ darbo užmokestį ir autorinius darbus, nėra susiję su nagrinėjama byla, nes nėra sprendžiamas atsakovo darbo užmokesčio pagrįstumas. Reikalavimų dėl netinkamo atsiskaitymo VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas nereiÅ¡kė. Teismas pabrėžė, kad byloje kilęs ginčas ne iÅ¡ darbo teisinių santykių, o iÅ¡ prievolinių teisinių santykių. Å iuo atveju sprendžiamas klausimas dėl konkrečios 12 000 Lt paskolos ieÅ¡kovo E. Å . suteiktos atsakovui G.

V. grÄ Å¾inimo, t. y. ginčas kilęs iÅ¡ tarp fizinių asmenų susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių. Be to, pats atsakovas aiÅ¡kina, kad nutrukus darbo santykiams, susitiko su ieÅ¡kovu, kalbėjo dėl skolos grÄ Å¾inimo, kas rodo, kad jokio realaus susitarimo, siejamo su darbo santykiais, nebuvo. Nors atsakovas ir teigia, kad ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino dalį pinigų, tačiau nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias nurodomas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad elektroniniuos laiÅ¡kuose nurodytos pinigų sumos nei paneigia, nei patvirtina pinigų judėjimo.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 12 000 Lt skolÄ pagal skolos raÅ¡telį pagrįstumo, neįrodė, kaip teigė, kad dalį skolos yra grÄ Å¾inęs, ir nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 12 000 Lt sumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas G. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 1 200 Lt skolos, atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo; apklausti liudytoju V. V., bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, iÅ¡imtinai palankiai vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, o atsakovo ignoravo.

Paskolos raštelio turinys patvirtina, kad pinigus atsakovas skolinosi iš asmens, su kuriuo jį siejo darbo teisiniai santykiai, nes skolos raštelyje ieškovas nurodytas kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ vyr. redaktorius, o atsakovas, kuriam ieškovas skolina pinigus – šio laikraščio korespondentas. Be to, ieškovas tuo metu buvo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku, laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ steigėju bei leidėju, o jo žmona L.

Å . – VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ direktore, su kuria atsakovas pasirašė 2007 m. kovo 9 d. darbo sutartį. Pastaroji vyr. redaktoriaus (ieÅ¡kovo) nurodymu nepervesdavo dalies atsakovui G. V. priklausančio darbo užmokesčio, taip padengdama atsakovo skolÄ jos vyrui E. Å .. Å ių tarp Å¡alių susiklosčiusių faktinių santykių teisinės reikÅ¡mės teismas nevertino, t. y. teismas neanalizavo ir nevertino, kad tarp Å¡alių susiklostę faktiniai santykiai atitiko jų susitarimÄ dengti atsakovo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo atlyginimo dalies, ir toks prievolių įvykdymo bÅ«das yra galimas bei teisėtas.

Teismas neįvertino atsakovo į bylÄ pateiktų įrodymų (asmeninės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ ), kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki jo atleidimo iÅ¡ darbo 2013 m. liepos 19 d. kas mėnesį mokėjo tik dalį darbo sutartimi sulygto atlyginimo, o dalis atsakovo darbo užmokesčio buvo naudojama atsakovo skolai padengti. Atsakovui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis yra 10 800 Lt, ir juos ieÅ¡kovas yra gavęs. Be to, teismas nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo įrodinėjimas yra grindžiamas raÅ¡teliu (atsakovo 2011 m. kovo 28 d. atsisakymas nuo honoraro), kuriame atsakovas tarsi geranoriÅ¡kai atsisako nuo jam mokėtino honoraro už laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“ rengiamus straipsnius.

Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, liko neįvertinta ir tai, kad ieÅ¡kovas teismui teikiamÄ skolos lapelį sutiko anuliuoti tik tuo atveju, jie atsakovas ne tik sumokės skolÄ , bet dar ir atsisakys nuo bet kokių pretenzijų į honorarus. IÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninio elektroninio paÅ¡to atsisiųsto laiÅ¡ko matyti, kad atsakovas buvo Å¡antažuojamas. Taigi ieÅ¡kovas skolos grÄ Å¾inimÄ sieja su atsakovo „atsisakymu nuo bet kokių pretenzijų“. Toks skolos grÄ Å¾inimo susiejimas su atsakovo „atsisakymu nuo bet kokių pretenzijų“ – nesÄ Å¾iningas.

Be to, ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas įrodymas – atsakovo 2011 m. kovo 28 d. atsisakymas nuo honoraro – akivaizdžiai pagrindžia, kad ieÅ¡kovas siekė teisme paneigti, kad už atsakovo darbÄ VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. liepos 25 d. darbdavys atsakovui nesumokėjo dalies atlyginimo, taip bandydamas nuslėpti Å¡alių susitarimu vykdytÄ skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui faktÄ . Teismas taip pat nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad el. laiÅ¡ke ieÅ¡kovas pats pripažįsta, jog atsakovas jam skolingas mažiau nei 12 000 Lt – apie 3 000 Lt.

Be to, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ kviesti liudytoju V. V. (kitus liudytojus) tarp Å¡alių sudaryto susitarimo dėl skolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų faktui patvirtinti. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį priimant tinkamai taikytos ir aiÅ¡kintos materialinės bei procesinės teisės normos, sprendimas priimtas nenukrypstant nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atsakovas tik dėl jam vienam žinomų priežasčių nuolat painioja tarp jo ir ieÅ¡kovo susiklosčiusius teisinius santykius. Paties atsakovo pateikta darbo sutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovas niekuomet nebuvo atsakovo darbdavys. Ä®rodymų, patvirtinančių tarp Å¡alių buvus žodinį susitarimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo mokant mažesnį darbo užmokestį, atsakovas nepateikė. Be to, bÅ«tent atsakovas prašė ieÅ¡kovo susitarti, kad skola bÅ«tų atskaitoma iÅ¡ jo honoraro, tačiau ieÅ¡kovas su tokiu pasiÅ«lymu kategoriÅ¡kai nesutiko, nes honorarÄ atsakovui mokėjo ne ieÅ¡kovas, o juridinis asmuo VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, todėl pasiimti sau atsakovo honoraro dalį ieÅ¡kovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Kita vertus, pagal atsakovo 2011 m. kovo 28 d. raÅ¡tÄ nuo 2011 m. balandžio 1 d. atsakovui net nebuvo mokamas honoraras už straipsnius, atsakovas buvo susitaręs, kad jam bus mokamas mėnesinis atlyginimas. Taigi teismas motyvuotai bei pagrįstai konstatavo, kad paskolos suma, nurodyta sutartyje, nėra grÄ Å¾inta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliantas prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad bÅ«tų įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai, o V. V. parodymai dėl artimų giminystės ryÅ¡ių su apeliantu negalėtų turėti lemiamos reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, todėl apelianto praÅ¡ymai nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka bei kviesti liudytoju V.

V. netenkinami.   Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paskolos grÄ Å¾inimo fakto.Apeliantas tvirtina, kad dalį skolos – iÅ¡ viso 10 800 Lt – ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inęs gauto mažesnio, nei priklausė pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio forma, todėl iÅ¡ praÅ¡omų priteisti     12 000 Lt yra skolingas tik 1 200 Lt.

Be to, pats ieÅ¡kovas yra pripažinęs, kad atsakovas jam skolingas kur kas mažesnę sumÄ , nei praÅ¡o priteisti ieÅ¡kiniu, o bÅ«tent, apie 3 000 Lt.           Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolÄ grÄ Å¾ino, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas Å¡ios pareigos neįvykdė.           Apeliantas teigia, kad skola ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inama iÅ¡ jo darbo užmokesčio, atliekant prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ .

Å io argumento kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad viena iÅ¡ bÅ«tinųjų įskaitymo, kaip prievolės įvykdymo bÅ«do, sÄ lygų yra abi Å¡alis saistančios prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės, t. y. prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, kitaip tariant, skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas, ir Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto darbdavys buvo, taigi ir prievolę mokėti apeliantui darbo užmokestį turėjo, VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, teisės požiÅ«riu nebuvo apelianto darbdavys ir neturėjo prievolės mokėti jam darbo užmokesčio. Taigi apelianto nurodytos prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės Å¡alių nesiejo, atitinkamai apelianto prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolÄ negalėjo pasibaigti įskaitymu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto argumentai bei įrodymai dėl negauto darbo užmokesčio ir autorinių darbų nėra susiję su nagrinėjama byla, yra teisėta bei pagrįsta.           Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo vertinimu.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, tinkamai įvertinęs pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo pobÅ«dį bei kontekstÄ , pagrįstai sprendė, kad paskolos grÄ Å¾inimo fakto jis nepatvirtina.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                     Teisėjai                                                                                                             Andrutė Kalinauskienė                                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                               Antanas Rudzinskas