2025-09-10 Nr. AB-13884-3-61-3-07481-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1992-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07481-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Viešojo valdymo agentūrai (ankstesnis pavadinimas – Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Viešojo valdymo agentūros, (tretieji suinteresuoti asmenys – Ž. K. ir R. G.) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, VTD) (nuo 2023 m. sausio 1 d. Viešojo valdymo agentūra) Pretendentų vertinimo komisijoje 2022 m. spalio 25 d. protokolu Nr. KAP- 2452 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LHMT) kanclerio pareigas (skelbimo Nr. 53145) (toliau – ir Sprendimas, Protokolinis sprendimas) ir LHMT direktoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. P2-196 „Dėl R. G. priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Departamento, 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo viešame konkurse į LHMT kanclerio pareigas (skelbimo Nr. 53145) (toliau – ir Konkursas), kuris įvyko 2022 m. spalio 25 d. Departamento Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje. Komisijos sprendimu pretendentai buvo vertinami dviem metodais – testu ir interviu. Komisijos pirmininkė nurodė, kad testą sudarys 12 klausimų ir nustatė reikalavimą pirmajame etape atsakyti į ne mažiau kaip 8 testo klausimus, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 51 punkte nustatyta, jog konkurso laimėtojui numatyta surinkti ne mažiau kaip 6 balus, t. y. Aprašas nereikalauja, kad būtų surinkti aukštesni nei 6 balai. Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kodėl teste pateikiama būtent 12 klausimų, o ne 10 ar kitas klausimų skaičius, leidžiantis pretendentų pateiktus atsakymus konvertuoti į dešimtbalę vertinimo sistemą taip, kad susidarytų lygiai 6 balai. Šiuo konkrečiu atveju, teisingai atsakius į 7 užduotis, susidaro 5,83 balo, o atsakius į 8 užduotis – 6,67 balo, kas įrodo neteisėtą Komisijos reikalavimą atsakyti būtent į 8 klausimus ir surinkti balą, viršijantį 6 balus. Nors Aprašas nenustato, kiek klausimų turi sudaryti testą, tačiau Komisija negali veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir savo žemesnės teisinės galios sprendimu nustatyti tokių reikalavimų, kurie būtų aukštesni už įtvirtintus Apraše. Komisijai savo nuožiūra vykdžius Konkursą ir veikiant viršijant įgaliojimus, pretendentams, įskaitant ir pareiškėjui, nebuvo galimybės į testo užduotis atsakyti pasiekiant lygiai 6 balus, o buvo neteisėtai reikalaujama surinkti aukštesnį balą (6,67 balo), nei įtvirtinta Apraše, todėl buvo pažeistas Aprašo 51 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas ir konkurso skaidrumo principas.

3. Pareiškėjas teigė, kad jam, pirmajame etape (teste) surinkus 5,83 balo, nebuvo leista toliau dalyvauti Konkurse. Vertinant testo metodu pareiškėjas, iš 7 pretendentų aplenkęs 3 pretendentus, surinko 5,83 balo (teisingai atsakė į 7 užduotis), kurį apvalinant ir gaunasi 6 balai. Kadangi pareiškėjas, aplenkęs šiuos 3 pretendentus, surinko ne mažiausiai, bet iš jų daugiausiai balų, Komisija taip pat pažeidė Aprašo 45 punkte nustatytus reikalavimus, kad Komisijai, nusprendus pretendentus vertinti per kelis etapus, į vėlesnius pretendentų vertinimo etapus kviečiami komisijos atrinkti daugiausiai per vertinimą balų surinkę pretendentai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, kad pretendentai jau pirmajame etape testo metodu surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais metodais, būtent galutiniame vertinime jie turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus. Pareiškėjo teigimu, po pirmojo etapo testo metodu jam turėjo būti leista toliau dalyvauti Konkurse. Pareiškėjui neleidus dalyvauti Konkurso antrame etape interviu metodu, Komisija pažeidė pareiškėjo konstitucines teises lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, konstitucinį lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principą, pareiškėją tokiu būdu diskriminavo, iš esmės pažeidė konstitucinį lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvą ir taip sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, be to, pažeidė principus, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei konstitucinius valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principus.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad testo užduotys buvo be vienareikšmio teisingo atsakymo, todėl buvo pažeisti ir Aprašo 46.4 papunkčio reikalavimai (testo atveju pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo). Atsakovas VTD neįrodė, jog pareiškėjas į 5 testo klausimus iš 12 klausimų atsakė neteisingai. VTD nepateikė įrodymų, jog testą parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pro Assessments“ ir testo medžiagą vertino ekspertai (socialinių mokslų (psichologija) daktarai, remiantis Europos Sąjungos psichologų asociacijos (toliau – ir EFPA) rekomenduojamomis gairėmis, pateiktomis EFPA psichologinių testų aprašymo ir vertinimo priežiūros modelyje (toliau – ir Gairės)), nepagrindė, kokie būtent ekspertai (daktarai) vertino šį testą, kokie buvo jų vertinimo rezultatai.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad testo, kurį jis pildė Konkurso metu, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 10 klausimai yra visiškai nesusiję su LHMT kanclerio pareigomis ir jų funkcijomis (pažeistas Aprašo 38 punkto reikalavimas, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas).

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad viešas konkursas ir jo metu priimamas Komisijos protokolinis sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Skundžiamas Protokolinis sprendimas nėra pagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais, yra nemotyvuotas ir nepasirašytas, jame nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai, įpareigojantys Komisiją po pirmojo etapo testo metodu vertinimo neleisti pareiškėjui dalyvauti Konkurso antrame etape interviu metodu.

8. Pareiškėjo teigimu, Komisija padarė VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, pagarbos žmogui ir valstybei bei teisingumo principų pažeidimus, o dėl tokių tyčinių kaltų Komisijos veiksmų pareiškėjas patyrė ir toliau patiria labai didelę neturinę žalą, kurią sudaro pareiškėjo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys stiprūs dvasiniai sukrėtimai bei išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, beviltiškumas ir prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas ir kančios, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertinto 11 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš Lietuvos valstybės.

9. Pareiškėjas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Aprašas (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 22 d.) ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui. Pareiškėjas teigė, kad jis šioje byloje siekia nuginčyti neteisingą Komisijos narių atliktą jo testo teisingų atsakymų įvertinimą. Aprašo 73 punkte nustatyta galimybė skųsti tik konkurso procedūras, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, o konkurso teisėtumą teismas revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl pretendentų teisės į jų įvertinimo apeliaciją, ko Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime nenagrinėjo ir nesprendė.

10. Atsakovas ir Lietuvos Respublikos atstovas VTD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad Komisijos posėdis vyko 2022 m. spalio 25 d. vaizdo konferencijos būdu. Atsižvelgiant į tai, kad į Komisijos posėdį nuotoliniu būdu prisijungė 7 pretendentai, Komisijos sprendimu pretendentai buvo vertinami dviem etapais: pirma – testu, po to – interviu. Aprašas nenustato, kiek klausimų turi sudaryti testą, todėl tai sprendžia Komisija. Iš Konkurso vaizdo ir garso įrašo matyti, kad Komisijos pirmininkė aiškiai nurodė vertinimo procedūrą, jog pretendentų vertinimas Komisijoje vyks dviem etapais: pirmame etape dalyvaus visi pretendentai, antrame etape – pirmojo etapo metu atrinkti pretendentai; pirmame etape bus taikomas vadovavimo ir lyderystės kompetencijų testas (skirtas įvertinti pretendentų turimas vadovavimo ir lyderystės kompetencijas), antrame etape – interviu; Konkursą laimės antrame etape daugiausia balų, bet ne mažiau 6 balus, surinkęs pretendentas. Komisijos pirmininkė taip pat nurodė, kad praeinamas testo balas yra 8, t. y. pretendentai turi teisingai atsakyti į ne mažiau nei 8 testo klausimus; pretendentai, teisingai atsakę į 8 testo klausimus, bus pakviesti dalyvauti antrame vertinimo etape; pretendentai, teisingai atsakę į 7 klausimus ir mažiau, negalės dalyvauti antrame vertinimo etape. Komisijos pirmininkė akcentavo, kad testo balai bus vėliau konvertuoti į dešimtbalę skalę, vadovaujantis Aprašo 46.4 papunkčiu.

12. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš 12 testo klausimų teisingai atsakė į 7 klausimus, todėl į antrąjį etapą nepateko. Pareiškėjo skunde nurodyti testo balų skaičiavimai yra tik jo paties susigalvota interpretacija. Kaip matyti iš Konkurso vaizdo ir garso įrašo, testo vertinimo tvarka buvo aiškiai išdėstyta pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui.

13. Atsakovas paaiškino, kad testas, taikytas šiame Konkurse, buvo parengtas UAB „Pro Assessments“, įgyvendinant projekto, finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Testas atspindėjo pretendentų elgseną (kompetencijas) ir požiūrį darbo situacijoje. Testas, pretendentams į padalinio vadovo pareigas, vertino jų strateginį požiūrį, veiklos valdymą ir lyderystę, būtent šios kompetencijos yra įtvirtintos LHMT kanclerio pareigybės aprašyme. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog į visus klausimus jis pateikė teisingus atsakymus, nes palyginus pareiškėjo spręstą testą su testu, kuriame fiksuoti teisingi atsakymai, yra akivaizdu, kad pareiškėjas teisingai atsakė tik į 7 klausimus iš 12 klausimų.

14. Atsakovas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo taikomos lygiai tokios pačios sąlygos kaip ir kitiems pretendentams, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog buvo pažeisti nediskriminavimo ar lygiateisiškumo principai.

15. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pažymėjo, kad VTD nepriėmė jokių administracinių sprendimų, dėl kurių pareiškėjas būtų negalėjęs dalyvauti Konkurse, konkrečiu atveju – antrame etape. Pareiškėjas, būdamas teisininku ir gerai išmanydamas administracinę teisę bei konkursų organizavimo procedūras, suvokė, kad turės laikyti testą ir, atsakius teisingai į ne mažiau kaip 8 klausimus, jam nebus leista dalyvauti kitame etape. Pareiškėjo nurodyti patiriami stiprūs dvasiniai išgyvenimai yra grindžiami vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, todėl neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

16. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą akcentavo, kad Konstitucinis Teismas jau išanalizavo ir pasisakė dėl galimybės turėti valstybėje ikiteisminę tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ar apeliacinę egzaminavimo komisiją, ir neišreiškė abejonių dėl konstitucinių principų „lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą“ ar „teisė į gynybą“ neužtikrinimo, nesant įtvirtintiems šiems institutams. Tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsamiai išnagrinėję ir pasisakę dėl konstitucinių principų (lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą, teisė į gynybą, teisė laisvai pasirinkti darbą ir pan.), todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo stabdyti šią bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo LHMT atsiliepime į skundą prašė neatnaujinti pareiškėjui termino skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo Konkurse LHMT kanclerio pareigoms užimti. Kanclerio pareigos valstybės tarnyboje yra viena aukščiausių kategorijų, suponuojančių, kad šias pareigas einančio asmens dalykinei kompetencijai keliami aukšti reikalavimai. Pareiškėjas ne vieną kartą yra dalyvavęs konkursuose į valstybės tarnybą ir jam priėmimo į valstybės tarnybą procedūros yra žinomos. Pareiškėjo interesams atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), todėl pareiškėjui turėjo būti suprantama, kad teisės aktas dėl priėmimo į pareigas įstaigoje turi būti priimamas nedelsiant, kai tik atlikti visi reikalingi veiksmai dėl specialiųjų reikalavimų patikrinimo. Pareiškėjas, delsdamas daugiau kaip du mėnesius išsiaiškinti, ar jau yra paskirtas į pareigas Konkursą laimėjęs asmuo, elgėsi neapdairiai, todėl praleido terminą kreiptis į teismą, siekiant ginčyti Sprendimą ir Įsakymą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. 20. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, ginčydamas aplinkybes, jog jam neleista dalyvauti Konkurso antrame etape, nes jis pirmajame etape (teste) surinko 5,83 balo, ir nesutikdamas su VTD Protokoliniu sprendimu dėl konkurso laimėtojų į LHMT kanclerio pareigas bei LHMT direktoriaus Įsakymu, kuriuo R. G. nuo 2023 m. sausio 2 d. priimtas į LHMT kanclerio pareigas, kreipėsi su skundu į teismą.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad nepagrįstai buvo taikomi du Konkurso etapai, pažymėjo, jog pagal Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 „Dėl Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) (viešai skelbiamo VTD tinklalapyje), 7.4.1 papunktį, pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį nustato vertinimo etapų skaičių, atsižvelgiant į pretendentų skaičių; paprastai vykdomi du vertinimo etapai, kai ateina 7 ir daugiau pretendentų. Nagrinėjamu atveju iš Protokolo matyti, jog konkurse į LHMT kanclerio pareigas buvo užsiregistravę 11 pretendentų, tačiau dalyvavo 7 pretendentai. Teismo vertinimu, vadovaudamasi Reglamento 7.4.1 papunkčiu Komisija pagrįstai šiuo atveju taikė du vertinimo etapus. Metodai, kurie gali būti taikomi atliekant pretendentų vertinimą, yra nurodyti Aprašo 46 punkte. Nagrinėjamu atveju Komisija pasirinko ir taikė du vertinimo metodus skirtinguose dviejuose Konkurso etapuose (pirmame etape – testą, antrame etape – interviu). Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Reglamento 7.4.1 papunktį Komisija turėjo pagrindą taikyti du vertinimo etapus, į tai, kad nėra draudimo konkurso komisijai skirtingiems konkurso etapams pasirinkti skirtingus metodus, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju pasirinkti metodai atitiko Aprašo reikalavimus, teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų, vykdant Konkursą.

23. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad nepagrįstai testą sudarė 12 užduočių ir neteisingai buvo įvertinti pareiškėjo pateikti atsakymai, kad buvo pažeistas Aprašo 51 reikalavimas ir Komisija veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), nurodė, jog pagal byloje pateiktus duomenis, Komisijos pirmininkė pretendentams paaiškino, kad jie turi atsakyti teisingai į ne mažiau kaip 8 testo klausimus tam, jog galėtų dalyvauti kitame Konkurso etape; pretendentai, teisingai atsakę į 8 testo klausimus, bus pakviesti dalyvauti antrame vertinimo etape; pretendentai, teisingai atsakę į 7 klausimus ir mažiau, negalės dalyvauti antrame vertinimo etape. Komisijos pirmininkė akcentavo, kad testo balai bus vėliau konvertuoti į dešimtbalę skalę, vadovaujantis Aprašo 46.4 papunkčiu.

24. Teismas sutiko su VTD pozicija, kad Aprašas nenumato reikalavimo, kiek tiksliai klausimų turi sudaryti testą. Ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas konkurso užduoties turinį (etapų skaičių, metodus, klausimų skaičių ir kt.) paliko konkurso komisijos diskrecijai. Nors pareiškėjas skunde nurodė kitą testo vertinimo sistemą, kuri, jo teigimu, būtų tinkamesnė, tačiau pareiškėjui (kaip ir kitiems pretendentams) buvo paaiškinta testo klausimų sistema ir nurodytas skaičius, kiek reikia teisingai atsakyti klausimų tam, jog pretendentas galėtų dalyvauti antrame Konkurso etape. Nagrinėjamu atveju testą sudarė 12 klausimų, o pareiškėjui teisingai atsakius į 7 klausimus, jis surinko 5,83 balo, kaip tai nurodyta Protokole. Pagal Aprašo 46.4 papunktį, testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pareiškėjo nurodomo apvalinimo iki pilno skaičiaus (nagrinėjamu atveju iki 6) nebuvo pagrindo taikyti.

25. Teismas nenustatė Aprašo 51 punkto nuostatų pažeidimo. Pagal Aprašo 51 punktą, pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas. <...> Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesurinko 6 balų spręsdamas testą, todėl pagrįstai nepateko į antrąjį pretendentų vertinimo etapą. Kadangi testo užduočių buvo 12, todėl pagrįstai pretendentai turėjo tinkamai atsakyti į 8 testo klausimus, siekdami patekti į antrąjį vertinimo etapą. Teismas nenustatė, kad Komisija būtų veikusi ultra vires (viršijant įgaliojimus), vien dėl to, jog nebuvo galimybės atsakyti į testo užduotis, pasiekiant lygiai 6 balus. Komisija nėra įpareigota testą sudaryti būtent iš 10 klausimų. Be to, net ir tuo atveju, jeigu testo užduotis būtų buvusi sudaryta iš 10 klausimų, nereiškia, kad būtų parinkti būtent tie klausimai, į kuriuos pareiškėjas atsakytų teisingai.

26. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad vertinant pretendentus keliais etapais, būtent galutiniame vertinime jie turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pretendentų vertinimas vyko dviem etapais, į antrą etapą buvo nuspręsta pakviesti tik pretendentus, kurie teisingai atsakė į testo 8 ir daugiau klausimų. Kaip minėta, pareiškėjas šios sąlygos neįvykdė, todėl jam pagrįstai nebuvo leista dalyvauti Konkurso antrame etape.

27. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Aprašo 45 punkto nuostatų pažeidimo, t. y. pareiškėjas pagal balus aplenkė 3 pretendentus, surinkusius mažiausiai balų, ir dėl to jam turėjo būti leista dalyvauti antrame etape, nurodė, kad vien tai, jog pareiškėjas nesurinko mažiausiai balų iš visų dalyvavusių pretendentų, ar kad ženkliai aplenkė kai kuriuos kitus pretendentus, surinkusius mažiausiai balų, nereiškia, kad pareiškėjui buvo neteisėtai neleista dalyvauti antrame Konkurso etape. Pagal Aprašo 45 punktą, komisijai nusprendus pretendentus vertinti per kelis etapus, į vėlesnius pretendentų vertinimo etapus kviečiami komisijos atrinkti daugiausiai per vertinimą balų surinkę pretendentai. Teismo vertinimu, pareiškėjas netinkamai interpretuoja Aprašo 45 punkto nuostatos taikymą, nes tik surinkus minimalų balų skaičių pirmame vertinimo etape, į antrąjį vertinimo etapą kviečiami tie pretendentai, kurie surinko daugiausiai balų virš nustatytos minimalios ribos, todėl Aprašo 45 punkto nuostatos pažeidimas nenustatytas.

28. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kuriais kvestionuojami testo klausimai, kaip pažeidžiantys Aprašo 46.4 papunkčio reikalavimus ir skaidrumo principą, pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Konkurso metu pateiktos užduotys buvo susietos su LHMT kanclerio pareigybės aprašymui numatytomis kompetencijomis. Teismas akcentavo, kad teismai nevertina testo užduočių turinio, klausimų, jų atsakymų konkretumo ir kitų aplinkybių; teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, todėl teismas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su testo užduočių parengimu, atsakymų formulavimu ir pan.

29. Teismas neturėjo pagrindo abejoti aplinkybėmis, kad testas buvo parengtas UAB „Pro Assessments“, kad testo klausimus rengė ekspertai. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija (pateikti įrodymus, jog testą parengė būtent UAB „Pro Assessments“, kokie ekspertai (kiek jų) ir kada šį testą vertino, kokie ekspertų šio testo vertinimo rezultatai ir pan.) yra perteklinė. Teismas akcentavo, kad VTD pateikti duomenys patvirtina, jog testas buvo parengtas UAB „Pro Assessments“, o vien nenurodymas konkrečių asmenų, kurie rengė testą, ar nedetalizuotas išsamus testo užduočių vertinimas, jų sudarymas, nereiškia, jog pateiktos testo užduotys yra neteisingos.

30. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad neleidus jam dalyvauti Konkurso antrame etape buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, nenustatė, jog Komisija būtų pažeidusi Konkurso organizavimo taisykles ir padariusi pažeidimą, sukliudžiusį pareiškėjui lygiomis sąlygomis pretenduoti dirbti valstybės tarnyboje. Komisija sudarė lygias sąlygas visiems pretendentams pretenduoti dirbti valstybės tarnyboje, jų skaičius nebuvo dirbtinai sumažintas. Šiuo aspektu konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai nebuvo pažeisti.

31. Teismas darė išvadą, kad Protokolinis sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, jame nurodytas Konkurse dalyvavusių asmenų skaičius, jų surinkti balai konkurso pirmame etape, nurodytos užimtos vietos antrame konkurso etape, nurodytas Komisijos sprendimas dėl Konkurso laimėtojo (nurodyti pirmąją ir antrąją vietą užėmę pretendentai).

32. Teismas pažymėjo, kad Įsakymas, kurio 1 punktu R. G. nuo 2023 m. sausio 2 d. priimtas į LHMT kanclerio pareigas, nėra priimtas dėl pareiškėjo ir tiesioginių teisinių pasekmių jam nesukelia. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyti Komisijos pažeidimai priimant ginčijamą Protokolinį sprendimą, LHMT pagrįstai Įsakymu R. G. priėmė į LHMT kanclerio pareigas.

33. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nenustatė nei VTD, nei konkurso Komisijos, nei LHMT neteisėtų veiksmų pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, todėl kitų sąlygų vertinimas pagal šį straipsnį nėra tikslingas. Įvertinęs tai, jog jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su ginčo Konkursu, nenustatyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą ir priteisti jam žalos atlyginimą.

34. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismui nekilo abejonių dėl šioje byloje taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai.

III. 35. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Aprašas (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 22 d.) ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

37. Pareiškėjas nurodo, kad nors teismas nustatė, jog reikalavimą teisingai atsakyti į ne mažiau kaip 8 testo klausimus nustatė Komisijos pirmininkė, jog visi pretendentai teisingai atsakę į 8 ir daugiau klausimų į antrąjį etapą pateko surinkę 6.67, 6.67 ir 8.33 balo, tačiau, pareiškėjo teigimu, Aprašo 51 punkte nustatyta, kad konkurso laimėtojui numatyta surinkti ne mažiau kaip 6 balus, t. y. Aprašas nereikalauja, kad būtų surinkti aukštesni nei 6 balai. Aprašas nenustato, kiek klausimų turi sudaryti testą, tačiau Komisija negali viršyti jai nustatytos kompetencijos, veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir savo sprendimu nustatyti tokių reikalavimų, kurie būtų aukštesni už Aprašo 51 punkte įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjo vertinimu, Komisijai savo nuožiūra viršijus jai nustatytą kompetenciją, vykdžius Konkursą taip, kad pretendentams, įskaitant pareiškėjui, pirmame etape nebuvo galimybės į testo užduotis atsakyti pasiekiant lygiai 6 balus, o buvo neteisėtai reikalaujama surinkti aukštesnį, ne mažiau kaip 6,67 balo, buvo pažeistas Aprašo 51 punkte nustatytus imperatyvus reikalavimas ir konkurso skaidrumo principas.

38. Pareiškėjo nuomone, Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, jog pretendentai jau pirmo etapo tarpiniame vertinime (testo metodu) surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais metodais per etapus, po pirmojo etapo kviečiami daugiausiai per vertinimą balų surinkę pretendentai (Aprašo 45 punktas), o ne mažiau kaip 6 balus turi surinkti tik konkurso laimėtojas galutiniame vertinime (Aprašo 51 punktas). Aprašo 45 punkte nėra nustatyta, kiek mažiausiai balų surinkę pretendentai kviečiami į kitą etapą (nėra minimalios ribos), o nurodyta daugiausiai per vertinimą balų surinkę pretendentai; Aprašo 51 punktas reglamentuoja, kas laimi konkursą jau po visų etapų, todėl teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė Aprašo 45 ir 51 punktų nuostatas.

39. Pareiškėjas pažymi, kad priešingai, nei vertino teismas, testo užduotys (klausimai) nebuvo susijęs su LHMT kanclerio pareigomis ir jų funkcijomis, todėl buvo pažeistos Aprašo 38 punkto ir 46.4 papunkčio nuostatos. Vertinant pareiškėją, nebuvo užtikrintas objektyvus Aprašo 38 punkte nustatytų kriterijų vertinimas, Komisija nesilaikė Apraše nustatytų pretendentų vertinimo reikalavimų, todėl pareiškėjo rezultatas nustatytas pažeidžiant objektyvumo principą.

40. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis skunde kėlė klausimą, jog Gairės, kuriomis vadovaujantis buvo parengti testo klausimai, nėra teisės aktas, tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė. Pasak pareiškėjo, išvada, kad jis į testo 5 užduotis atsakė neteisingai, nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais.

41. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad neteisėtai neleidus jam dalyvauti Konkurso antrame etape interviu metodu, Komisija pažeidė pareiškėjo konstitucines teises lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, konstitucinį lygiateisiškumo principą, pareiškėją tokiu būdu diskriminavo, sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, kas lėmė ne tik konstitucinių valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principų, bet ir esminio konkurso skaidrumo principo pažeidimus. Pareiškėjas dėl to patyrė ir šiuo metu tebepatiria neturtinę žalą.

42. Pareiškėjas palaiko savo skunde išreikštą prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, akcentuodamas, kad šioje byloje jis kelia konstitucinės teisės klausimą dėl pretendentų (ir pareiškėjo) teisės į jų įvertinimo apeliaciją, ko Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime nenagrinėjo ir nesprendė. Pretendentų (ir pareiškėjo) teisė į jų įvertinimo apeliaciją yra garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies ir Protokolo Nr. 7 2 straipsnio 1 dalies. Nesant apeliacijos dėl pretendento teisingų atsakymų įvertinimo, susidaro situacijos, kai Komisijos nariams parašius neteisingai žemus balus, iš ne teisės atsiranda teisė (res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) turintis Protokolinis sprendimas, kuris negali būti patikrintas nei ikiteismine, nei teismine tvarka), kas prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai dėl teisės principo ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) aiškinimo ir taikymo.

43. Atsakovas ir Lietuvos Respublikos atstovas VTD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Atsakovas, pakartodamas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, akcentuoja, kad Aprašas nenustato, kiek klausimų turi sudaryti testą, todėl tai sprendžia Komisija. Nagrinėjamu atveju Komisijos pirmininkė aiškiai nurodė vertinimo procedūrą. Pareiškėjo nurodyti testo balų skaičiavimai yra tik jo paties susigalvota interpretacija.

45. Atsakovo teigimu, Konkurso metu buvo taikomi du etapai, o ne du metodai. Komisija buvo nusprendusi taikyti du etapus ir į antrą etapą pakviesti tik pretendentus, kurie teisingai atsakė į testo 8 ir daugiau klausimų. Pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui, tokia procedūra buvo išaiškinta, tai patvirtina Konkurso vaizdo ir garso įrašas.

46. Atsakovas pažymi, kad testas, taikytas šiame Konkurse, buvo parengtas UAB „Pro Assessments“. Testo medžiagą vertino ekspertai (socialinių mokslų (psichologija) daktarai, remiantis Gairėmis. Testas atspindi pretendentų elgseną (kompetencijas) ir požiūrį darbo situacijoje. Testas pretendentams į padalinio vadovo pareigas, kuris ir buvo pateiktas per Konkursą, padeda įvertinti strateginį požiūrį, veiklos valdymą ir lyderystę – būtent šios kompetencijos yra įtvirtintos LHMT kanclerio pareigybės aprašyme. Testo atsakymai yra vienareikšmiai ir pagrįsti. Palyginus pareiškėjo spręstą testą, su testu, kuriame fiksuoti teisingi atsakymai, yra akivaizdu, jog pareiškėjas teisingai atsakė tik į 7 klausimus iš 12.

47. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjui buvo taikomos lygiai tokios pačios sąlygos kaip ir kitiems pretendentams, todėl jis nepagrįstai tvirtina, jog buvo pažeisti nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

48. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas jau išanalizavo ir pasisakė dėl galimybės turėti valstybėje ikiteisminę tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ar apeliacinę egzaminavimo komisiją, ir neišreiškė abejonių dėl galbūt konstitucinių principų „lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą“ ar „teisė į gynybą“ neužtikrinimo, nesant įtvirtintiems šiems institutams.

49. Atsakovas LHMT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Atsakovo teigimu, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriame išsamiai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, juos įvertino ir pasisakė dėl visų esminių ginčo aplinkybių. LHMT sutinka su VTD argumentais dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir mano, kad šis prašymas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl VTD Pretendentų vertinimo komisijoje 2022 m. spalio 25 d. protokolu Nr. KAP- 2452 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojų į LHMT kanclerio pareigas ir LHMT direktoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. P2-196 „Dėl R. G. priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas“ teisėtumo ir pagrįstumo bei priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2022 m. spalio 25 d. vykusiame konkurse į LHMT kanclerio pareigas. Konkurse į LHMT kanclerio pareigas buvo užsiregistravę 11 pretendentų, tačiau dalyvavo 7. Komisija, vadovaudamasi Reglamento 7.4.1 papunkčiu, nusprendė Konkurse taikyti du vertinimo etapus – pirmame etape pretendentus vertinti pagal testo atsakymus, antrame – interviu. Konkurso vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad Komisijos pirmininkė paaiškino pretendentams vertinimo procedūrą: nurodė, kad pretendentų vertinimas Komisijoje vyks dviem etapais: pirmame etape dalyvaus visi pretendentai, antrame etape – tik pirmojo etapo metu atrinkti pretendentai; pirmajame etape bus taikomas vadovavimo ir lyderystės kompetencijų testas (skirtas įvertinti pretendentų turimas vadovavimo ir lyderystės kompetencijas), antrame etape – interviu; Komisijos pirmininkė paaiškino, kad testą sudarys 12 klausimų, praeinamas testo balas yra 8, t. y. pretendentai turi teisingai atsakyti į ne mažiau kaip 8 testo klausimus; pretendentai, teisingai atsakę į 8 testo klausimus, bus pakviesti dalyvauti antrame vertinimo etape; pretendentai, teisingai atsakę į 7 klausimus ir mažiau, negalės dalyvauti antrame vertinimo etape; Komisijos pirmininkė akcentavo, kad testo balai bus vėliau konvertuoti į dešimtbalę skalę, vadovaujantis Aprašo 46.4 papunkčiu; Konkursą laimės antrame etape daugiausia balų, bet ne mažiau 6 balus, surinkęs pretendentas.

53. Ginčijamu VTD Protokoliniu sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pirmame etape teisingai atsakė į 7 klausimus iš 12, todėl surinkęs 5,83 balo antrame Konkurso etape negalėjo dalyvauti. Konkursą po antrojo etapo laimėjo Ž. K. (1 vieta) ir R. G. (2 vieta). LHMT direktoriaus Įsakymo 1 punktu R. G. nuo 2023 m. sausio 2 d. priimtas į LHMT kanclerio pareigas.

54. Pareiškėjas, ginčydamas VTD Protokolinį sprendimą ir LHMT Įsakymą, kreipėsi su skundu į teismą. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais: kad pareiškėjui nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti Konkurso antrame etape, nes, pareiškėjo teigimu, Komisija, pateikdama 12 klausimų testą ir nustatydama 8 teisingų atsakymų ribą, t. y. reikalaudama surinkti ne mažiau kaip 6,67 balo, norint patekti į antrąjį etapą, pažeidė Aprašo 51 punkto nuostatas, pagal kurias konkurso laimėtojui numatyta surinkti ne mažiau kaip 6 balus, be to, pareiškėjas tvirtino, kad Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, kad pretendentai jau pirmajame etape testo metodu surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais metodais, būtent galutiniame vertinime jie turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus; kad Komisija pažeidė Aprašo 45 punkto nuostatas, nes nepakvietė pareiškėjo dalyvauti antrame Konkurso etape, nors jis iš mažiausiai pirmame etape surinkusių balų pretendentų gavo daugiausiai balų; kad testo užduotys buvo be vienareikšmio teisingo atsakymo, todėl buvo pažeisti Aprašo 46.4 papunkčio reikalavimai; kad VTD nepateikė įrodymų, jog testą parengė UAB „Pro Assessments“ ir testo medžiagą vertino ekspertai (daktarai), nepagrindė, kokie būtent ekspertai (daktarai) vertino šį testą, kokie buvo jų vertinimo rezultatai; kad testo klausimai nebuvo susiję su LHMT kanclerio pareigomis ir jų funkcijomis, todėl buvo pažeistas Aprašo 38 punkto reikalavimas; kad neleidus pareiškėjui dalyvauti Konkurso antrame etape interviu metodu, Komisija pažeidė pareiškėjo konstitucines teises lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, konstitucinį lygiateisiškumo principą, pareiškėją tokiu būdu diskriminavo ir padarė jam neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant įvertinti Aprašo nuostatų teisėtumą tuo aspektu, kad jame nėra nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją.

55. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjo nurodytų Aprašo nuostatų pažeidimų, nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytos patirtos žalos, atmetė pareiškėjo skundą.

56. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi skunde išdėstytos pozicijos dėl Aprašo 51, 45, 38 punktų ir 46.4 papunkčio nuostatų pažeidimo, taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktu teisės aiškinimu. Pareiškėjas taip pat pakartotinai prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Aprašo nuostatų teisėtumo.

57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu, remiantis byloje esančiais įrodymais, susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (ABTĮ 56 str. 1 d.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka.

58. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, išdėstė sprendimo motyvus. Teismo sprendimas, be kita ko, yra grindžiamas Konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. Sprendimu, Įsakymu, testui parengti aktualiais kitais dokumentais ir kt., kurie, priešingai nei tvirtina pareiškėjas apeliaciniame skunde, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir jų nebekartodamas, šioje nutartyje atsakys į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas.

59. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, kad Komisija, nustatydama 12 klausimų testą ir 8 teisingų atsakymų ribą, t. y. nustatydama reikalavimą surinkti ne mažiau kaip 6,67 balo, norint patekti į antrąjį Konkurso etapą, pažeidė Aprašo 51 punkto nuostatas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai akcentavo, jog nei Apraše, nei kituose ginčui aktualiuose teisės aktuose nereglamentuojama, koks skaičius klausimų turi būti pateiktas pretendentams teste. Tai palikta spręsti Komisijai savo nuožiūra (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2131-552/2024). Iš Konkurso vaizdo ir garso įrašo matyti, kad Komisijos pirmininkė aiškiai nurodė vertinimo procedūrą, paaiškino, kad pretendentų vertinimas Komisijoje vyks dviem etapais – pirmame etape dalyvaus visi pretendentai, antrame etape – pirmojo etapo metu atrinkti pretendentai; pirmame etape bus taikomas vadovavimo ir lyderystės kompetencijų testas (skirtas įvertinti pretendentų turimas vadovavimo ir lyderystės kompetencijas), antrame etape – interviu; Konkursą laimės antrame etape daugiausia balų, bet ne mažiau 6 balus, surinkęs pretendentas. Komisijos pirmininkė nurodė, kad testą sudarys 12 klausimų, pretendentai, teisingai atsakę į 8 testo klausimus, bus pakviesti dalyvauti antrame vertinimo etape; pretendentai, teisingai atsakę į 7 klausimus ir mažiau, negalės dalyvauti antrame vertinimo etape. Komisijos pirmininkė akcentavo, kad testo balai bus vėliau konvertuoti į dešimtbalę skalę, vadovaujantis Aprašo 46.4 papunkčiu.

60. Pagal Aprašo 51 punktą pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas. Pretendentais į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas laikomi 2 daugiausiai konkurse balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkę pretendentai, o Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – vienas pretendentas, surinkęs ne mažiau kaip 6 balus.

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmojo Konkurso etapo metu iš 12 testo klausimų teisingai atsakė į 7, todėl surinko 5,83 balo, t. y. mažiau nei Aprašo 51 punkte nurodytus 6 balus. Jeigu pareiškėjas būtų teisingai atsakęs į 8 testo klausimus iš 12, tuomet jo balas būtų 6,67 ir jis būtų galėjęs dalyvauti antrame Konkurso etape. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius, kad Komisija turėjo nustatyti tokį testo klausimų skaičių, jog pretendentų pateiktus atsakymus konvertuojant į dešimtbalę vertinimo sistemą susidarytų lygiai 6 balai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašo 51 punkto nuostata nustato žemiausią balų ribą (6 balus), kurią turi surinkti pretendentas, norėdamas toliau dalyvauti Konkurse, ir ši riba (Aprašo 51 p. nuostata) nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista, nes visi pretendentai, kurie surinko mažiau nei 6 balus (taip pat ir pareiškėjas) nebegalėjo dalyvauti antrame Konkurso etape, o pretendentai, surinkę 6 ir daugiau balų – toliau varžėsi antrame Konkurso etape.

62. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, kad Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, jog pretendentai jau pirmo etapo tarpiniame vertinime (testo metodu) surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais metodais per etapus, po pirmojo etapo kviečiami daugiausiai per vertinimą balų surinkę pretendentai (Aprašo 45 punktas), o ne mažiau kaip 6 balus turi surinkti tik konkurso laimėtojas galutiniame vertinime (Aprašo 51 punktas). Pagal Aprašo 45 punktą, komisijai nusprendus pretendentus vertinti per kelis etapus, į vėlesnius pretendentų vertinimo etapus kviečiami komisijos atrinkti daugiausiai per vertinimą balų surinkę pretendentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Aprašo 45 punkto nuostatos taikymą, nes pagal konkurso organizavimo sąlygas tik surinkus minimalų balų skaičių pirmame vertinimo etape (t. y. pagal Aprašo 51 punktą – ne mažiau 6 balus), į antrąjį vertinimo etapą kviečiami tie pretendentai, kurie surinko daugiausiai balų virš nustatytos minimalios ribos, todėl šiuo atveju Aprašo 45 punkto nuostatos pažeidimas pagrįstai nenustatytas. Pažymėtina, kad Komisijos pirmininkė aiškiai nurodė vertinimo procedūrą, paaiškino, kad pretendentų vertinimas Komisijoje vyks dviem etapais – pirmame etape dalyvaus visi pretendentai, antrame etape – pirmojo etapo metu atrinkti pretendentai; kad pirmame etape testą sudarys 12 klausimų, pretendentai, teisingai atsakę į 8 testo klausimus, bus pakviesti dalyvauti antrame vertinimo etape; pretendentai, teisingai atsakę į 7 klausimus ir mažiau, negalės dalyvauti antrame vertinimo etape, taigi konkurso organizavimo sąlygos buvo aiškios ir visiems vienodos.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad testo užduotys (klausimai) nebuvo susiję su LHMT kanclerio pareigomis ir jų funkcijomis, todėl buvo pažeistos Aprašo 38 punkto ir 46.4 papunkčio nuostatos. Taip pat pareiškėjas teigia, kad Gairės, kuriomis buvo vadovaujamasi rengiant testą, nėra teisės aktas.

64. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad pagal Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas; Aprašo 46.4 papunktyje nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomas testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies).

65. Pažymėtina, kad į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog testas, kuris buvo taikomas šiame Konkurse, buvo parengtas UAB „Pro Assessments“, įgyvendinant projekto, finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Konkurso metu naudotas testas atspindi pretendentų elgseną (kompetencijas) ir požiūrį darbo situacijoje. Testas pretendentams į padalinio vadovo pareigas, kuris ir buvo pateiktas Konkurse, vertina strateginį požiūrį, veiklos valdymą, lyderystę – šios kompetencijos yra įtvirtintos LHTM kanclerio pareigybės aprašyme. Testo medžiagą vertino ekspertai (socialinių mokslų (psichologija) daktarai), remdamiesi EFPA Gairėmis, kuria kaip rekomendacinio ir metodinio pobūdžio priemone, ekspertai turėjo pagrindą vadovautis.

66. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti testo klausimų ir atsakymų patikimumu bei kokybe ir konstatuoti Aprašo 38 punkto ir 46.4 papunkčio nuostatų pažeidimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015, 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).

67. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija konkurso metu pretendentams taikė tuos pačius vertinimo etapus (testas ir interviu), uždavė vienodus su pareigybės, į kurią vyko konkursas, aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus. Pretendentų vertinimo kriterijai yra aiškiai reglamentuoti Apraše, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent jais Komisija ir vadovavosi, vertindama pretendentų gebėjimus bei kompetencijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisija piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise ir diskriminavo pareiškėją kitų pretendentų atžvilgiu. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog organizuojant Konkursą buvo padaryti konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui iš 12 klausimų teisingai atsakius tik į 7 klausimus ir surinkus 5,83 balo (mažiau nei 6 balus), t. y. neišlaikius testo, jis pagrįstai nebuvo kviečiamas dalyvauti antrame Komisijos vertinimo etape, nesurinkus pirmame vertinimo etape reikiamo pereinamojo balo skaičiaus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeista vertinimo organizavimo tvarka, vertinimo kriterijai, konkurso viešumo ir skaidrumo principai, yra nepagrįsti ir atmestini. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo apribota galimybė dalyvauti Konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog Komisija tinkamai ir skaidriai organizavo bei vykdė pretendentų vertinimo procedūras.

69. Pareiškėjas, prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kildino iš VTD veiksmų, susijusių su Konkurso organizavimu, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidė jo teises. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti bei VTD nepažeidė Konkurso procedūroms keliamų reikalavimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – valstybės institucijos arba jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, o nenustačius šių subjektų padarytų pažeidimų, nėra pagrindo vertinti likusių civilinės atsakomybės sąlygų ir spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

70. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

71. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į šį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

72. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

73. Aprašo 73 punkte nustatyta, jog veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo arba ABTĮ nustatyta tvarka, paduodant teismui skundą.

74. Konstitucinis Teismas, 2008 m. sausio 22 d. nutarime aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį, sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konkurso metu pretendento gaunamo įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą užtikrina Apraše įtvirtinta konkurso organizavimo tvarka – reikalavimai komisijos organizavimui, jos darbo kolegialumui, narių nešališkumui bei kompetencijai, numatytas vertinimo organizavimo plano aptarimas, vienodų ar lygiaverčių klausimų uždavimas pretendentams, skiriamų balų vidurkio išvedimas, todėl pareiškėjo argumentai, kad Apraše nenumatyta galimybė jam ir kitiems pretendentams pasinaudoti apeliacijos teise, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokia situacija neatitinka pareiškėjo nurodytų Konstitucijos, VTĮ normų ar bendrųjų ir specialiųjų teisės principų (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1400-492/2024; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2131-552/2024).

75. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekilo pagrįstų abejonių dėl ginčui taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai, o pareiškėjas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl visų pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų, kurį nėra pagrindo keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

77. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė