2019-08-29 Nr. BB-4776-1-01-1-19820-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 2P-740/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19820-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Arvydo Daugėlos ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistosios J. D. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 10 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistoji J. D. kasaciniu skundu, kuriuo ginčija jos nuteisimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė nurodo, kad: abiejų instancijų teismai pažeidė esminius baudžiamojo proceso principus (rungimosi, proceso dalyvių lygiateisiškumo ir kt.); netinkamai suformulavo kaltinimą ir nenagrinėjo nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos (2018 m. gegužės 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jos buvusiam sutuoktiniui M. D. pagal J. D. pareiškimą dėl prieš ją vartoto fizinio smurto), nepriėmė nutarties dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo M. D.; nepagrįstai rėmėsi šališkais nepilnamečio liudytojo parodymais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį, 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisės taikymo aspektu nuteistosios J. D. kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl proceso metu padarytų esminių BPK pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 369 straipsnis). Kasatorės samprotavimai dėl pažeistų esminių baudžiamojo proceso principų yra deklaratyvūs, neparemti jokiais teisiniais argumentais, apsiribojama tik Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo priimtų sprendimų citavimu. Nors iš kasacinio skundo turinio galima spręsti, kad kasatorė nesutinka su jos nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumu ir teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau savo teiginių nesieja su konkrečiais teismų padarytais pažeidimais ar netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

Taip pat kasatorė teisiniais argumentais nepagrindžia ir kitų savo skunde keliamų klausimų – dėl medžiagos, kuria atsakyta pradėti ikiteisminį tyrimą M. D., naudojimo byloje ir ikiteisminio tyrimo nepradėjimo M. D. bei negalimumo remtis nukentėjusiojo nepilnamečio (jos sūnaus) parodymais.

Minėti kasacinio skundo teiginiai nėra argumentuoti taip, kad atskleistų galimai padarytų pažeidimų esmingumą ir sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme. Kasatorės nesutikimas dėl 2018 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti M. D. ikiteisminį tyrimą dėl prieš ją vartoto fizinio smurto, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Ji šį nutarimą du kartus skundė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, tačiau dėl praleisto apskundimo termino jos skundas paliktas nenagrinėtu (2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 27 d. prokuratūros nutarimai).

Kasatorė pateikia savo nuomonę dėl nepilnamečio liudytojo – jos sūnaus – įrodymų vertinimo, jų patikimumo, tačiau nenurodo, kokie esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai buvo padaryti teismui vadovaujantis šio liudytojo parodymais. Vien tik kasatorės prašymas nesiremti tam tikrais įrodymais siekiant galimai išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę neatitinka kasacinio apskundimo pagrindų.

Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai. Taigi nagrinėjamu atveju kasacinio skundo teiginių, kuriais savaip interpretuojami bylos duomenys ir pateikiama subjektyvi nuomonė dėl jų vertinimo, nėra pagrindo pripažinti tinkamais teisiniais argumentais BPK 368 straipsnio 2 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistosios J. D. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Arvydas Daugėla

Rima Ažubalytė