751bdc23-9c93-4c19-bffb-951b0fb4444c · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-8808-1025/2021 Teismo proceso Nr. 2-24-3-01376-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.15.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., jo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Š. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės Turto banko, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijimo faktÄ - kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NT registro Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kimas grindžiamas aplinkybėmis, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., buvo paskirtas pareiÅ¡kėjo tėvui P. Å ., kaip tuometiniam Priekulės paukÅ¡tininkystės Å«kio darbuotojui.

PareiÅ¡kėjo tėvas P. Å . nurodytas kaip Å¡io namų Å«kio galva, o namų Å«kių knygoje Å¡io namų Å«kio nariais įraÅ¡yti M. Å . ir sÅ«nÅ«s A. Å . ir P. Å .. Po tėvo mirties, motinos M.  Š. mirties, brolio P. Å . mirties, Å¡io Å«kio galva nurodytas pareiÅ¡kėjas. Å iame bute gyveno su tėvais, po jų mirties toliau gyvena vienas, sÄ Å¾iningai valdo turtÄ , kitos gyvenamosios patalpos neturi ir neturėjo galimybių jÄ Ä¯sigyti. Butas ir daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«rÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kime nurodytas butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. nėra apskaitomas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto bankas, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodo, jog name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kuriame yra butas, į kurį pareiÅ¡kėjas ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, butai buvo suteikiami Klaipėdos rajono valdybos 1993-08-26 potvarkio pagrindu, vėliau privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Byloje nėra duomenų, kad butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., buvo privatizuotas, todėl tikėtina, kad jis buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybė, į kuriÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

PareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, jog tėvas turėjo iÅ¡sipirkti butÄ iÅ¡ tarybinio Å«kio, tačiau nei tėvas, nei motina dėl buto privatizavimo nesikreipė ir buto privatizavimo procedÅ«ra nebuvo pradėta. Gyveno bute, kurio Nr. 3, tačiau Å¡iuo metu nebegyvena, nes nėra stogo. Dabar gyvena pas kaimynÄ A. K., jam priklausančiame bute, kol susitvarkys dokumentus. Kaimynas nori pasiimti visÄ namÄ sau, o jam nupirks vagonėlį gyventi. Name yra keturi butai, du butai priklauso kaimynui A. K., vienas butas priklauso S., bet jame ji negyvena, nes jis sugriuvęs. Butai, esantys name buvo privatizuoti.

Jokių mokesčių nemoka, vanduo atjungtas. Butas Nr. 3 nebetinkamas naudotis tapo prieš keturis metus, buto nebeprižiūri. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiškimas atmestinas. Iš rašytinių įrodymų, teiktų paaiškinimų nustatyta, kad Priekulės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygoje Nr. 69 įregistruotame namų ūkyje Nr. 894 nurodyti šeimos nariai: P. Š. P. šeimos galva, Š. M. šeimos galva, A. Š. P. sūnus, Š. P. P. sūnus, šeima gyvena ūkio bute.

Pareiškėjo tėvas P. Š. mirė (duomenys neskelbtini), namų ūkio nariais liko: namų ūkio galva M. Š. ir jos sūnus A. Š. ir P. Š.. Mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motinai Š. M. namų ūkio galva nurodytas – A. Š.. Pareiškėjo brolis P. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Namų ūkio knygoje nurodyta, jog namų ūkiui priklausantys pastatai: gyvenamųjų pastatų (namų) skaičius 1, butų skaičius 4, papildomose žymose nurodyta, jog šeima gyvena ūkio bute, vėlesniuose įrašuose nurodyta, jog butas neprivatizuotas.

Iš pareiškėjo paaiškinimų ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2021-04-01 rašto nustatyta, jog pareiškėjo tėvas dirbo Priekulės paukštininkystės ūkyje ir jam kaip darbuotojui buvo suteiktas butas name (duomenys neskelbtini) Priekulės seniūnija. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020-06-10 išrašo nustatyta, jog Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis įsteigtas 1945-10-16, išregistruotas 1993-03-16. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen.

Klaipėdos r, įregistruoti nekilnojamieji daiktai: namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra keturios gyvenamosios paskirties patalpos, t. y. keturi butai: butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 4, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. 3, kurio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti namas priklausė valstybės nuosavybei ir buvo valdomas patikėjimo teise, jos valdytojas buvo įregistruotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnija, įregistravimo pagrindas 1993-08-26 Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. 320-V, išregistravimo pagrindas 1995-08-17 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993-08-26 potvarkio Nr.320-V „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su Å«kio pastatais“ nustatyta, jog Klaipėdos rajono 1993-08-26 sprendimu neiÅ¡likus pirminiams pastatų dokumentams, leista įteisinti ir teisiÅ¡kai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamus namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ Priekulės apylinkės savivaldybės įteisintų pastatų sÄ raÅ¡o nustatyta, jog keturių butų gyvenamas namas su Å«kio pastatu, inventorizacijas Nr. 3291, statybos metai 1900, Priekulės apylinkės (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena Z.

P., S. K., P. S., A. Z.. S. K., Z. P. į butus, kurių Nr. 1, 2 įgijo nuosavybę 1993-12-16 pirkimo pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ 1993-12-16, A. Z. butÄ Nr. 4 nuosavybės teise įgijo pagal 1995-08-17 pirkimo pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., kurio statybos metai - 1900, suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotos A.

K., butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. S., butas Nr. 4 Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kurį pareiÅ¡kėjas siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nuosavybės teisės yra neįregistruotos. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NT registro Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kimas grindžiamas aplinkybėmis, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., buvo paskirtas pareiÅ¡kėjo tėvui P. Å ., mirus tėvui bute liko gyventi motina, pareiÅ¡kėjas ir jo brolis, po motinos ir brolio mirties pareiÅ¡kėjas toliau gyveno Å¡iame bute, turtÄ valdo sÄ Å¾iningai, kitos gyvenamosios patalpos neturi, butas ir daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Teismas nurodo, jog daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos nustatyti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo tėvui buvo skirtas butas Nr. 3 kaip tuometinio Priekulės paukÅ¡tininkystės Å«kio darbuotojui.

Iš teismui pateiktos Priekulės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1998-2008 metų ūkinės knygos Nr. 69, namų ūkis Nr. 894 išrašo nustatyta, jog šeimos galva įrašytas pareiškėjo tėvas P. Š. ir jo motina M. Š., vaikai A. Š. ir P. Š., šeima gyvena ūkio bute, mirus pareiškėjo tėvui P. Š. ((duomenys neskelbtini)), šeimos galva liko pareiškėjo motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis, papildomoje žymoje nurodyta, jog butas, kuriame gyveno pareiškėjo tėvai, pareiškėjas ir jo brolis neprivatizuotas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniÅ«nijos 2021-04-01 pažyma patvirtina, jog butas buvo priskirtas pareiÅ¡kėjo tėvui P. Å ., kaip tuometiniam Priekulės paukÅ¡tininkystės Å«kio darbuotojui ir jo Å¡eimai, pareiÅ¡kėjas nuo 1970 metų gyveno Å¡iame bute, tačiau pareiÅ¡kėjas nurodė, jog jau keturi metai kaip bute Nr. 3 nebegyvena, nes butas blogos bÅ«klės ir gyvena kaimynui A. K. priklausančiame bute. Bylos duomenų visuma patvirtina, jog name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kuriame yra butas, į kurį pareiÅ¡kėjas ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nuosavybės teisę į butus gyventojai galėjo įregistruoti Klaipėdos rajono valdybos 1993-08-26 potvarkio pagrindu ir juos privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ .

Name esantys butai Nr. 1, 2, 4 buvo asmenų privatizuoti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog tėvas nesprendė buto Nr. 3 privatizavimo klausimo, tai jog butas nebuvo privatizuotas patvirtina ir Priekulės seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kaimo namų Å«kio knyga bei Priekulės seniÅ«nijos 2021-04-02 raÅ¡tas. Taigi butas, kurį pareiÅ¡kėjas teigia įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du, nėra privatizuotas, privatizavimo procedÅ«ra nebuvo pradėta. Teismas nurodo, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija, kai dėl vykstančių nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesų, valstybė pereinamuoju laikotarpiu tinkamai neapskaitė savo turto ir nepriėmė sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn, taigi yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m.

Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalis, konstatuota, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo Å¡eima buvo laikinai aprÅ«pinta gyvenamuoju bÅ«stu, gyveno Å«kio bute. Gyvenamas daugiabutis namas buvo pastatytas 1900 metais kaip valstybės nuosavybė. Pagal 1964 metų civilinį kodekso 97-98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. TurtÄ , priskirtÄ valstybinėms, tarpkolÅ«kinėms, valstybinėms kolÅ«kinėms ir kitokioms valstybinėms–kooperatinėms organizacijoms, tvarkė Å¡ios organizacijos.

Jos, nevirÅ¡ydamos įstatymų nustatytų ribų, įgyvendino turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises. Tačiau to turto savininkė likdavo valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. inventorizavimo data yra 1993-06-25, Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993-08-26 potvarkiu Nr.320-v „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su Å«kio pastatais" Klaipėdos rajono 1993-08-26 sprendimu neiÅ¡likus pirminiams pastatų dokumentams, buvo leista įteisinti ir teisiÅ¡kai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamus namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä .

Kaip matyti namo, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen. butai Nr. 1, 2, 4 buvo privatizuoti ir nuosavybės teisės įregistruotos. PareiÅ¡kėjo tėvai suprato, jog butas jiems nepriklauso, jį bÅ«tina privatizuoti, tačiau jokių veiksmų neatliko. Taigi, valstybė, atstovaujama Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinio Å«kio, pareiÅ¡kėjo tėvui kaip darbuotojui suteikė galimybę turėti bÅ«stÄ ir juo naudotis bei valdyti. Be to, valstybė, vadovaujantis 1991 m. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems butuose esančiuose name, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. patalpas/ butus privatizuoti, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo tėvai bei pareiÅ¡kėjas Å¡ios savo teisės neįgyvendino.

Be to pažymėti ir tai, jog pareiÅ¡kėjas jau keturis metus negyvena bute ir juo nesinaudoja, taigi jo nebevaldo ir nesirÅ«pina. Ä®vertinus tai, jog gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen. Klaipėdos r. valstybės nuosavybė buvo valdomas patikėjimo teise, o gyvenamajame name, esantys butai Nr. 1, 2, 4 buvo privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymÄ ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindais ir Å¡iuo metu priklauso fiziniams asmenims, darytina iÅ¡vada, jog visas namas priklausė valstybiniam Å«kiui ir butai buvo naudoti kolÅ«kio darbuotojų, vėliau priimtas sprendimas leisti žmonėms juos privatizuoti.

VÄ® Turto bankas, atstovaujantis Lietuvos RespublikÄ , atsiliepime nurodė, jog butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nebuvo privatizuotas, todėl tikėtina, kad jis buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybė. Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės seniÅ«nijos pažyma patvirtina, jog butas nebuvo privatizuotas, o savivaldybė nurodė, jog ginčo butas nebuvo apskaitytas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje.

Nagrinėjamu atveju, butas Nr. 3, kaip buvęs valstybinio Å«kio turtas, jeigu jis nebuvo privatizuoti, po Å«kio likvidavimo negalėjo likti kaip beÅ¡eimininkis, nes Å¡is turtas buvo sukurtas tarybinio Å«kio, t. y. iÅ¡ esmės pagal tuometinę santvarkÄ valstybinėmis lėšomis, todėl butas Å¡iuo metu laikytini kaip likęs valstybės nuosavybėje. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog valstybė buvo perleidusi nuosavybę teisę kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du praradusi nuosavybę į butÄ Nr. 3, todėl tai leidžia teismui spręsti, jog butas Nr. 3 nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra beÅ¡eimininkis.

Kaip minėta, pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su Å¡ių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas prieÅ¡ingai vertinti, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Taigi ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į ginčo butÄ , patvirtina tik tai, kad minėto buto savininkas nėra iÅ¡vieÅ¡intas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismas nurodo, tai, jog vieÅ¡ame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisės į butÄ Nr.3, nepaneigia valstybės teisės į butÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei, užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, paaiÅ¡kinimus ir atsižvelgiant į nurodytÄ teisinę reglamentacijÄ , teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė CK 4.68-4.71 straipsniuose visų sÄ lygų buvimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo, kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybę į butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiÅ¡kimas atmestinas (CK 4.68 – 4.71 straipsniai, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Asta Matulevičienė