2017-11-08 Nr. AB-20726-3-61-3-03418-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1055-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03418-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 9 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K antisanitarinėmis sąlygomis. Kamerų langai buvo purvini, sulūžę grindys, kaupėsi pelėsis ir drėgmė, buvo šalta. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nuolat jautė baimę, kad pareigūnai neužeitų tuo metu kaip jis juo naudojasi. Dėl šių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, nuolat jautė baimę, apatiją, prasidėjo depresija.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytą ribą. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl pilnai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Nurodė, jog sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Pasak atsakovo, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

5. Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodė patyręs Lukiškių TI-K.

8. Teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytais reikalavimais ir nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus. Darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto.

9. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad ginčo kameros nebuvo suremontuotos ir sanitarinis mazgas buvo neprivatus, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punktu, bei byloje nustatytais duomenimis, kad tualetas nuo likusios kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri nežemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Teismas konstatavo, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos reikalavimus. Dėl remonto pažymėjo, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostatą.

III. 10. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti 2016 m. kovo 22 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 1 000 Eur žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, pabrėžia, kad jo atžvilgiu buvo neužtikrintas privatumas, jis gyveno netvarkingose, antisanitarinėse sąlygose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės dėsto analogiškas aplinkybes kaip ir pirminiame skunde, nurodo Lukiškių TI-K sąlygas kurios jo netenkino ginčo laikotarpiu.

12. Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė Lukiškių TI-K.

15. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, siekia, kad jo atžvilgiu būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

16. Ginčo laikotarpiu (iki 2015 m. lapkričio 1 d.) galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 C, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 C, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas); laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios higienos normos taikomos projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

18. Iš patikrinimo aktuose užfiksuotų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime esančių gyvenimo sąlygų (19-28) ir jų atitikimą higienos normoms, matyti, jog įstaiga yra periodiškai tikrinama, visuomenės sveikatos centrui patikrinimo metu užfiksavus pažeidimus, jai yra nustatomas laikotarpis jiems pašalinti.

19. Pirmosios instancijos teismas, dėl pareiškėjo laikymo higienos normų neatitinkančiose kamerose pasisakė, kad kameros yra remontuojamos pagal finansines galimybes ir tai atitinka higienos normos reikalavimus.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus – Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštą, kuriame yra konstatuoti higienos normos pažeidimai ginčo kamerose (b. l. 38-39), todėl pareiškėjo skundo dalis dėl kamerų neatitikimo higienos normoms yra pagrįsta.

21. Pirmosios instancijos teismas dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimo pasisakė, kad Lukiškių TI-K yra įrengta 1,5 m. sienelė kuri skiria sanitarinį mazgą nuo likusios kameros ir tai atitinka higienos normos reikalavimus.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog kamerose sanitarinį mazgą nuo patalpos atskirianti sienelė neužtikrino privatumo naudojantis tualetu. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nepriklausomai nuo to, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo įrengta sienelė atskirianti sanitarinį mazgą nuo likusiuos kameros ir ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis buvo matomas kameros duris atidarantiems pareigūnams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

23. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Kaip minėta, iš atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, jog visą ginčo laikotarpį (viso 15 dienų) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad visą ginčo laikotarpį (viso 15 dienų) pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, o taip pat jam nebuvo užtikrinta teisė į privatumą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir pareiškėjui priteisiamas 225 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 225 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė