2017-02-22 Nr. AB-4120-3-61-3-05001-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-249-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05001-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“, atstovaujamo advokatų F. M. ir A. Š., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“, atstovaujamo advokatų F. M. ir A. Š., skundą viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grožio chirurgija“ (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatų F. M. ir A. Š., kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. R4-6047(l5.2.2-1312) įformintą sprendimą atmesti pareiškėjo paraišką Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (40.1-12)-3-5174 įformintą sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo; 3) įpareigoti viešąją įstaigą „Lietuvos verslo paramos agentūra“ iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką Nr. 03.2.1-LVPA-K-807-01-0001.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 42–43) nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. sausio 11 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: pareikšti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi (b. l. 46–47), nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir, įsiteisėjus nutarčiai, skundą bei jo priedus grąžinti jį padavusiam asmeniui ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu prašymas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas akcentavo, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, nors jam buvo išaiškintos nutarties neįvykdymo nustatytu terminu pasekmės. Taigi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti pareiškėjui, taip pat nurodė, jog pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas UAB „Grožio chirurgija“, atstovaujamas advokatų F. M. ir A. Š., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 50–57), prašydamas panaikinti šią nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi, visų pirma, teismas neskundžiama 2017 m. sausio 4 d. nutartimi nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nes minėtoje nutartyje teismo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai, pareiškėjo manymu, nelaikytini esminiais, dėl kurių teismo procesas būtų iš esmės negalimas ar itin apsunkintas. Atitinkamai, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai, pareiškėjui nepašalinus tik formalių skundo trūkumų, skundą laikė nepaduotu.

Juolab kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde aiškiai nurodė savo atstovus advokatus ir pateikė atstovų įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, t. y. išreiškė savo valią bylą vesti per atstovą (advokatą), o tokiu atveju visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik proceso šalies atstovui (ABTĮ 48 str. 3 d.). Tuo tarpu pagal ABTĮ 74 straipsnio 7 dalį bei kitas ABTĮ nuostatas teismas advokatams šaukimus ir pranešimus, taip pat kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, teismui iš pateikto skundo turinio turėjo būti aišku, kaip procesiniai dokumentai turėjo būti įteikiami pareiškėjui.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad pagal ABTĮ 71 straipsnį, kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Šiame kontekste pareiškėjas kartu atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo pareiškėjo atstovui advokatui F.

M. įteikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl akivaizdu, kad minėtas teismo konstatuotas skundo neatitikimas neturėjo jokios reikšmės teismo procesiniams veiksmams ir tuo pačiu galimybei imtis administracinės bylos pasirengimo bei nagrinėjimo iš esmės veiksmų. Be to, pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę pirmosios instancijos teisme administracinė byla nagrinėjama žodžiu, o pagal šio straipsnio 6 dalį byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir kitos proceso šalys su tuo sutinka / tam neprieštarauja.

Atitinkamai pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, laikėsi pozicijos, jog byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl skunde ir nepareiškė pageidavimo (prašymo) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties, kuria teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje nustatytu terminu nepašalino šioje nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu bei, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Be to, kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016). Smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006, 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-453-492/2015, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-165-261/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2017 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. sausio 11 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus (pareikšti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis), o pareiškėjui nustatytu terminu nepašalinus šių trūkumų, skundžiama 2017 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, sprendžia, jog šiuo atveju nebuvo kliūčių teismui priimti pareiškėjo skundą, kuris iš esmės atitiko minimalius jam keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai yra formalaus pobūdžio ir nelaikytini esminiais bei nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui, todėl teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir vėliau 2017 m. sausio 25 d. nutartimi nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju neįmanoma pradėti bylos teisenos pagal pareiškėjo pateiktą skundą.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo metu netinkamai taikė procesinės teisės normas ir netinkamai įvertino skundo atitikimą ABTĮ skundui keliamiems reikalavimams galimumo pagal šį skundą administracinei bylai iškelti aspektu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis yra naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“, atstovaujamo advokatų F. M. ir A. Š., atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“, atstovaujamo advokatų F. M. ir A. Š., skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius