Legislator Case Law & Legislation
7519ce81-20e5-4f41-a261-e21cd397aa14 AI generated

7519ce81-20e5-4f41-a261-e21cd397aa14 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7519ce81-20e5-4f41-a261-e21cd397aa14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ ieÅ¡kinį atsakovams M. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Veiksmo poilsinė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, kredito unija „Magnus“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

7519ce81-20e5-4f41-a261-e21cd397aa14 · Lietuvos apeliacinis teismas: Sutarties M. K. sudaryti neprivalėjo, o Sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos – nekilnojamasis turtas Sutartimi perleistas už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , be to, M. K. su kita Sutarties Å¡alimi yra susijęs – atsakovas 2016 m. balandžio 28 d.–2018 m. gegužės 29 d. buvo vienintelis UAB „Veiksmo poilsinė“ akcininkas, o 2018 m. gegužės 21 d. perleido akcijas susijusiam asmeniui I. K.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – pripažino Sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir pritaikė dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ atsakovui M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-829-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00224-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ ieÅ¡kinį atsakovams M. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Veiksmo poilsinė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, kredito unija „Magnus“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VILMSTATA“ padavė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp M. K. ir UAB „Veiksmo poilsinė“ sudarytÄ 2018 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ : M. K. grÄ Å¾inti pagal Sutartį UAB „Veiksmo poilsinė“ perleistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1) bei žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2), o UAB „Veiksmo poilsinė“ naudai priteisti 12 000 Eur sumÄ iÅ¡ M.

K..

2. UAB „VILMSTATA“ nurodė, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us Žemės sklypo 1 vidutinė rinkos vertė 2018 m. vasario 1 d. buvo 7 460 Eur, o Žemės sklypo 2 rinkos vertė 2018 m. gruodžio 14 d. – 118 000 Eur, taigi abiejų Žemės sklypų bendra vidutinė rinkos vertė Sutarties sudarymo metu buvo 125 460 Eur. Tuo tarpu Sutartimi Žemės sklypas 1 perleistas už 7 000 Eur, o Žemės sklypas 2 – už 5 000 Eur (iÅ¡ viso abu Žemės sklypai perleisti už 12 000 Eur), t. y. už daugiau nei 10 kartų mažesnę kainÄ nei vidutinė rinkos vertė.

Sutarties sudarymo metu atsakovas M. K. turėjo ieÅ¡kovės atžvilgiu 800 000 Eur dydžio sumos neįvykdytÄ Ä¯sipareigojimÄ (susidariusį dėl 2017 m. spalio 4 d.–2018 m. liepos 12 d. sudarytų paskolos sutarčių). Nors pagal UAB „VILMSTATA“ ir M. K. 2019 m. balandžio 15 d. sudarytÄ susitarimÄ nurodytos paskolų sumos grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 15 d., M. K. didžiosios dalies savo įsipareigojimų ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ nėra įvykdęs, o UAB „VILMSTATA“ negrÄ Å¾inta pinigų suma sudaro 600 000 Eur.

Dėl 600 000 Eur skolos ir 6 904,11 Eur palūkanų bei 2 190,92 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo UAB „VILMSTATA“ naudai iš M. K. yra pradėtas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/01272.

3. IeÅ¡kovės UAB „VILMSTATA“ teigimu, Sutartimi M. K. sÄ moningai ir nesÄ Å¾iningais veiksmais perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , dėl to ieÅ¡kovė UAB „VILMSTATA“, bÅ«dama M. K. kreditore, prarado galimybę iÅ¡ atsakovo turto patenkinti savo reikalavimÄ . IeÅ¡kovė Sutarties sudarymo metu atsakovo atžvilgiu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Atsakovas Sutartį sudarė žinodamas apie ieÅ¡kovės atžvilgiu turimų įsipareigojimų apimtį ir savo veiksmais sukėlė situacijÄ , kad nuosavybės teise turimo turto dydis nebÅ«tų pakankamas ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti.

Pareigos sudaryti Sutartį M. K. neturėjo, prieÅ¡ingai – Sutartį sudarė sÄ moningai siekdamas perleisti turtÄ už mažesnę kainÄ ir taip iÅ¡vengti įsipareigojimų ieÅ¡kovės atžvilgiu vykdymo. Kadangi M. K. Sutarties sudarymo metu žinojo apie ieÅ¡kovės atžvilgiu turimus įsipareigojimus, Sutartį jis sudarė veikdamas nesÄ Å¾iningai. UAB „Veiksmo poilsinė“ turėjo ir galėjo suprasti, kad Sutartimi įsigyjamų Žemės sklypų kaina neatitinka vidutinės rinkos vertės. IeÅ¡kovė apie Sutarties sudarymo faktÄ ir ja pažeidžiamas savo teises sužinojo 2021 m. vasario mėn., antstolei vykdomojoje byloje pateikus informacijÄ apie Sutarties sudarymÄ .

4. UAB „Skolvalda“ 2022 m. kovo 2 d. teismui padavė praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į civilinę bylÄ bendraieÅ¡ke, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ atsakovui M. K. grÄ Å¾inti pagal Sutartį perleistÄ Å½emės sklypÄ Â 1 ir Žemės sklypÄ Â 2, o atsakovei UAB „Veiksmo poilsinė“ priteisti 12 000 Eur sumÄ iÅ¡ M. K.. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. rezoliucija UAB „Skolvalda“ praÅ¡ymas įtraukti į bylÄ bendraieÅ¡ke patenkintas.

5. UAB „Skolvalda“ nurodė, kad 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme M. K. iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Skolvalda“. Nemokumo administratorius turi teisę ginčyti bankrutuojančio asmens prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus sandorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, nes egzistuoja visos actio Pauliana (liet.

Pauliano ieÅ¡kinys) taikymo sÄ lygos. Sutarties sudarymo metu M. K. turėjo kreditorinių įsiskolinimų kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo padengti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos ir kurie yra įtraukti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Sutartis pažeidžia kreditorių interesus, nes Sutartimi M. K. priklausęs nekilnojamasis turtas perleistas už žymiai mažesnę kainÄ nei Å¡io turto rinkos vertė. Sudarydamas Sutartį, M. K. pablogino savo turtinę padėtį ir apsunkino savo kreditorių galimybes patenkinti jų turimus reikalavimus.

Sutarties M. K. sudaryti neprivalėjo, o Sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos – nekilnojamasis turtas Sutartimi perleistas už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , be to, M. K. su kita Sutarties Å¡alimi yra susijęs – atsakovas 2016 m. balandžio 28 d.–2018 m. gegužės 29 d. buvo vienintelis UAB „Veiksmo poilsinė“ akcininkas, o 2018 m. gegužės 21 d. perleido akcijas susijusiam asmeniui I. K.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – pripažino Sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir pritaikė dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ atsakovui M.

K. grÄ Å¾ino pagal Sutartį perleistÄ Å½emės sklypÄ Â 1 ir Žemės sklypÄ Â 2, o atsakovei UAB „Veiksmo poilsinė“ iÅ¡ atsakovo M. K. priteisė 12 000 Eur.

7. Teismas atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nesutiko su atsakovų nurodomu argumentu, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę sužinoti apie Sutarties sudarymo faktÄ nuo Sutarties įregistravimo vieÅ¡ajame registre dienos. Iki Sutarties sudarymo ieÅ¡kovę ir atsakovÄ M. K. siejo paskolos teisiniai santykiai, tarp Å¡ių Å¡alių taip pat buvo susiklostęs tarpusavio pasitikėjimas, todėl ieÅ¡kovė neturėjo pareigos vieÅ¡uose registruose periodiÅ¡kai tikrinti M.

K. sudaromų sandorių. Be to, atitinkamo sandorio sudarymo faktas savaime nereiÅ¡kia kreditoriaus teisių pažeidimo. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad UAB „VILMSTATA“ apie Sutartį ir teisių pažeidimÄ sužinojo 2021 m. vasario mėn. BendraieÅ¡kė UAB „Skolvalda“ nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie Sutartį ir ja pažeidžiamas kreditorių teises jai tapo žinoma 2022 m. vasario 9 d., t. y. gavus informacijÄ iÅ¡ UAB „VILMSTATA“ ir tikrinant M. K. sudarytus sandorius per 36 mėn. laikotarpį.

8. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos, todėl pripažino Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pritaikė restitucijÄ . IeÅ¡kovė UAB „VILMSTATA“ atsakovo M. K. atžvilgiu iki Sutarties sudarymo turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. M. K. 2019 m. balandžio 15 d. susitarimo pagrindu įsipareigojo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 2017 m. spalio 4 d.–2018 m. liepos 12 d. laikotarpiu paskolintas pinigų sumas ir palÅ«kanas, o iki Sutarties sudarymo dienos M. K. turėjo ieÅ¡kovės atžvilgiu 300 000 Eur neįvykdytų įsipareigojimų. IeÅ¡kovės neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę taip pat patvirtina atsakovo M. K. atžvilgiu iÅ¡keltos vykdomosios bylos Nr. 0033/20/01272, 0033/21/00131. Sutarties sudarymo metu M. K. taip pat turėjo įsipareigojimų kitų kreditorių atžvilgiu.

9. Teismas sprendė, kad Sutartimi buvo pažeistos UAB „VILMSTATA“ ir kitų M. K. kreditorių teisės. Žemės sklypai Sutartimi parduoti už žemesnę nei rinkos kainÄ . M. K. po Sutarties sudarymo iniciavo savo, kaip fizinio asmens, bankroto procesÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi M. K. iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla. M. K. turimo nekilnojamojo turto vertė buvo 274 099 Eur, o vien UAB „VILMSTATA“ atžvilgiu turimi įsipareigojimai siekė 600 000 Eur.

M. K., Sutartimi perleidęs Žemės sklypus už vidutinę jų rinkos kainÄ , bÅ«tų papildomai įgijęs 24 000 Eur, kurie galėtų bÅ«ti nukreipti atsiskaitymui su atsakovo kreditoriais. Kitų lėšų, kuriomis galėtų disponuoti, M. K. banko sÄ skaitose neturėjo, todėl po Sutarties sudarymo M. K. tapo nemokus. Atsakovas jokios pareigos sudaryti ginčijamÄ Sutartį su UAB „Veiksmo poilsinė“ neturėjo, juolab, kad M. K., bÅ«damas profesionalus teisininkas ir verslininkas, turėjo suprasti ginčijamo sandorio sudarymo vertę, savo finansinę padėtį tiek prieÅ¡ sudarant Sutartį, tiek po jos sudarymo.

10. Teismas vertino, kad tiek atsakovas M. K., tiek UAB „Veiksmo poilsinė“, sudarydami Sutartį, veikė nesÄ Å¾iningai. M. K. sudarė Sutartį, žinodamas apie ieÅ¡kovės atžvilgiu turimus ir neįvykdytus 300 000 Eur finansinius įsipareigojimus, o Sutartimi perleido Žemės sklypus daugiau nei deÅ¡imt kartų mažesne nei vidutinė rinkos kaina. Be to, M. K. buvo tiesiogiai susijęs su kita Sutarties Å¡alimi – UAB „Veiksmo poilsinė“. M. K. nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo vienintelis UAB ,,Vytenio investicijos“ (dabar – UAB ,,Veiksmo poilsinė“) akcininkas, o 2018 m. gegužės 21 d. perleido turimas UAB ,,Veiksmo poilsinė“ akcijas su juo glaudžiai susijusiam asmeniui – I.

K., kuri yra M. K. vaikų motina ir su kuria M. K. kartu gyveno nuo 2000 metų. Kadangi I. K. Sutarties sudarymo metu buvo UAB „Veiksmo poilsinė“ akcininkė, jai buvo žinomos aplinkybės, kad įsigyjamų Žemės sklypų kaina neatitinka vidutinės rinkos vertės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde atsakovas M. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ ir atmesti UAB „VILMSTATA“ ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1.

Teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė bendraieÅ¡kę UAB „Skolvalda“, kuri nebuvo pradėjusi atsakovų atžvilgiu savarankiÅ¡kos bylos, kartu ieÅ¡kinio su UAB ,,VILMSTATA“ neteikė, o savo pozicijÄ dėl įtraukimo bendraieÅ¡ke iÅ¡reiÅ¡kė pasibaigus pasirengimui bylos nagrinėjimui. UAB „Skolvalda“ pateiktas praÅ¡ymas dėl įtraukimo į bylÄ bendraieÅ¡ke neatitinka ieÅ¡kinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl teismas negalėjo tenkinti UAB ,,Skolvalda“ praÅ¡ymo ir įtraukti jÄ bendraieÅ¡ke byloje. 11.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį bei kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį bei kreditoriaus teisių pažeidimÄ laiku. Teismas neįvertino aplinkybės, kad M. K. su UAB „VILMSTATA“ 2019 m. balandžio 15 d. (po Sutarties sudarymo) sudarė naujÄ susitarimÄ , kuriuo pratęsė paskolų grÄ Å¾inimo terminus.

IeÅ¡kovei prieÅ¡ pratęsiant paskolų grÄ Å¾inimo terminus buvo (turėjo bÅ«ti) aktuali M. K. finansinė padėtis ir galimybė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, ginčijama Sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2019 m. sausio 2 d. 11.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Sutarties sudarymo dienÄ Å½emės sklypas 2 buvo įkeistas ir dėl Å¡ios priežasties Žemės sklypo 2 vertė buvo mažesnė, nepasisakė dėl Žemės sklypo 1 vertės. Žemės sklypo 2 vidutinė rinkos vertė (118 000 Eur) nėra tokia, kokiÄ nurodo ieÅ¡kovė, nes turto vertė, nustatyta masinio vertinimo metu, neatspindi realios turto vertės. Individuali Žemės sklypo 2 vertė, nustatyta ekspertizės akte, taip pat neatitiko realios jo vertės, nes atliekant ekspertizę nebuvo įvertinta, kad Žemės sklypui 2 yra taikoma hipoteka.

Nurodyta aplinkybė sumažino Žemės sklypo 2 vertę, nes buvo mažai tikėtina, kad atsiras pirkėjas, kuris įsigis Žemės sklypÄ , apsunkintÄ hipoteka. Tuo tarpu Žemės sklypo 1 rinkos vertė masinio įvertinimo bÅ«du yra 7 460 Eur, o Sutartimi Å¡is Žemės sklypas 1 parduotas už 7 000 Eur, t. y. beveik tÄ pačiÄ kainÄ , kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e. 11.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutarties sudarymas turėjo įtakos M. K. mokumui ar galimybei atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Nepriklausomai nuo Sutarties sudarymo hipotekos kreditorius (kredito unija „Magnus“) nebÅ«tų leidęs nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į hipoteka įkeistÄ turtÄ , tol, kol nebÅ«tų patenkinta hipotekos kreditoriaus reikalavimo teisė. 11.5. Atsakovai negalėjo žinoti, kad Sutartis neva pažeidžia kreditorės UAB „VILMSTATA“ teises, nes žemės sklypai nebuvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainÄ . Aplinkybė, kad atsakovas M. K. perleido UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijas I.

K. nesudaro pagrindo vertinti atsakovo veiksmus kaip nesÄ Å¾iningus, nes UAB ,,Vytenio investicijos“ veikla buvo I. K. idėja ir vizija, o Žemės sklypas 2 (nors ir buvo registruotas atsakovo vardu), realiai buvo pirktas tiek iÅ¡ M. K., tiek iÅ¡ I. K. lėšų.

12. Atsiliepime į atsakovo M. K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „VILMSTATA“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Aplinkybė, kad UAB „Skolvalda“ nepateikė ieÅ¡kiniu pavadinto dokumento, nesudaro pagrindo spręsti apie proceso teisės normų pažeidimÄ . UAB „Skolvalda“ praÅ¡yme dėl įtraukimo į bylÄ bendraieÅ¡ke suformulavo tiek reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), tiek nurodė aplinkybes, kuriomis Å¡is reikalavimas grindžiamas (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ).

Be to, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudarytos galimybės teikti atsiliepimus. BendraieÅ¡kės įtraukimas į bylÄ atitiko ekonomiÅ¡kumo ir proceso koncentruotumo principus bei teismų praktikoje akcentuojamÄ turinio prieÅ¡ formÄ principÄ . 12.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos Sutarties pripažinimui negaliojančia actio Pauliana pagrindu. IeÅ¡kovė apie ginčijamos Sutarties sudarymo faktÄ ir tai, jog Sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip M.

K. kreditorės, teises, sužinojo tik 2021 m. vasario mėn., kuomet iÅ¡ antstolės buvo gauta informacija apie Sutarties sudarymo faktÄ . Vien tai, kad iki Sutarties sudarymo ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo paskolos teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo nepasitikėti skolininku ir nuolat tikrinti jo sudaromus sandorius vieÅ¡ajame registre. Be to, net jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų sužinojusi apie skolininko vieÅ¡ajame registre įregistruotÄ Sutartį, tai dar nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma, jog Sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės teises.

IeÅ¡kovė neturėjo pagrindo domėtis M. K. sandoriais net ir po 2019 m. balandžio 15 d. sudaryto susitarimo, nes ieÅ¡kovei nekilo abejonių dėl atsakovo M. K. mokumo. 12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartimi buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, nes Sutartimi M. K. perleido jam priklausiusi turtÄ už gerokai mažesnę nei rinkos kainÄ . Žemės sklypas 1 Sutartimi perleistas už 7 000 Eur, o Žemės sklypas 2 – už 5 000 Eur, nors Žemės sklypo 1 vidutinė rinkos vertė 2018 m. vasario 1 d. buvo 7 460 Eur, o Žemės sklypo 2 –118 000 Eur.

Å ioje byloje paskirtoje teismo ekspertizės Žemės sklypo 2 vertei nustatyti iÅ¡vadoje nurodyta, kad Žemės sklypo 2 vertė Sutarties sudarymo dienÄ buvo 29 000 Eur. Be to, iki Sutarties sudarymo M. K. jam nuosavybės teise priklausiusį Žemės sklypÄ Â 2 įkeitė kredito unijai „Magnus“ tinkamam UAB „Veiksmo poilsinė“ prievolių įvykdymo užtikrinimui. Hipotekos sutartyje Žemės sklypo 2 vertė Å¡alių susitarimu nustatyta 66 000 Eur, o Sutartimi Å¡is sklypas perleistas tik už 5 000 Eur. 12.4.

IeÅ¡kovės teisių pažeidimo vertinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, kad M. K. 2021 m. kovo 4 d. inicijavo fizinio asmens bankroto procesÄ , o tai lemia iÅ¡vadÄ , jog perleidęs jam priklausantį turtÄ , atsakovas sÄ moningai pablogino savo turtinę padėtį bei tapo nemokiu. Be to, M. K. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo vienintelis UAB ,,Vytenio investicijos“ (dabar UAB ,,Veiksmo poilsinė“) akcininkas, tačiau visas turimas UAB ,,Veiksmo poilsinė“ akcijas 2018 m. gegužės 21 d. perleido I.

K., su kuria vedė bendrÄ Å«kį ir turi du vaikus. M. K. jokios teisinės prievolės (imperatyvios pareigos), sudaryti Sutartį su UAB „Veiksmo poilsinė“ neturėjo. 12.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Sutartį sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Sutartimi turtas perleistas už žymiai mažesnę nei rinkos kainÄ . M. K. 2018 m. gegužės 21 d. perleidęs jam priklausančias UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijas susijusiam asmeniui, o vėliau Sutartimi perleidęs ir jam priklausančius Žemės sklypus už žymiai mažesnę nei rinkos kainÄ UAB „Veiksmo poilsinė“, akivaizdžiai buvo nesÄ Å¾iningas, nes tokiais veiksmais siekė iÅ¡saugoti turtÄ savo dispozicijoje, iÅ¡vengiant kreditorių reikalavimų į jį nukreipimo ateityje.

M. K., bÅ«damas profesionaliu teisininku – advokatu, gerai suvokė tiek savo prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams mastÄ , tiek su tuo susijusias pasekmes. Tuo tarpu UAB „Veiksmo poilsinė“, sudarydama Sutartį, elgėsi nesÄ Å¾iningai, tokiais savo veiksmais siekdama iÅ¡saugoti atsakovo M. K. turtÄ .

13. IeÅ¡kovė UAB „Skolvalda“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. UAB „Skolvalda“ bendraieÅ¡ke į bylÄ Ä¯traukta pagrįstai, nes praÅ¡ymas pareikÅ¡tas ginant M. K. kreditorių teises ir jų teisėtus interesus. M. K. kreditorei UAB „VILMSTATA“ pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, UAB „Skolvalda“, kaip M.

K. nemokumo administratorė, pagrįstai pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino šį UAB „Skolvalda“ praÅ¡ymÄ , jokių byloje dalyvaujančių asmenų teisių nepažeidė. Net ir esant atitinkamam proceso teisės normų pažeidimui, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. 13.2. UAB „Skolvalda“ nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ .

M. K. bankroto administratorei apie Sutartį ir aplinkybę, kad Sutartimi pažeistos kreditorių teisės, tapo žinoma po bankroto bylos M. K. iÅ¡kėlimo, 2022 m. vasario 11 d. gavus informacijÄ iÅ¡ kreditorės UAB „VILMSTATA“ ir patikrinus M. K. sudarytus sandorius per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 13.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Sutartis pažeidė M. K. kreditorių teises, nes ja M. K. priklausę žemės sklypai perleisti už daug mažesnę nei rinkos kainÄ .

Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad po Sutarties sudarymo M. K. tapo nemokus, todėl Sutartis pažeidė ne tik UAB „VILMSTATA“, bet ir kitų M. K. kreditorių teises bei interesus. M. K. Sutarties sudaryti neprivalėjo, o Sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes turtas buvo perleistas už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ ir tokios aplinkybės abiems Sutarties Å¡alims buvo žinomos. Be to, M. K. buvo susijęs su kita Sutarties Å¡alimi – nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo vienintelis UAB ,,Veiksmo poilsinė“ akcininkas, o 2018 m. gegužės 21 d. perleido turimas UAB ,,Veiksmo poilsinė“ akcijas susijusiam asmeniui I.

K.. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 15. IeÅ¡kovė UAB „VILMSTATA“ 2017 m. spalio 4 d.–2018 m. liepos 12 d. laikotarpiu su atsakovu M. K. sudarytų aÅ¡tuonių paskolos sutarčių pagrindu suteikė M. K. bendrÄ 800 000 Eur paskolų sumÄ . Atsakovas M. K. ir ieÅ¡kovė UAB „VILMSTATA“ 2019 m. balandžio 15 d. sudarė susitarimÄ , kuriuo sulygo, kad 800 000 Eur sumos grÄ Å¾inimo terminas atidedamas iki 2020 m. balandžio 15 d., susitarimo įvykdymo užtikrinimui M.

K. iÅ¡davė UAB „VILMSTATA“ paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 800 000 Eur sumai. M. K., turėdamas ieÅ¡kovės atžvilgiu neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2017 m. spalio 4 d.–2018 m. liepos 12 d. laikotarpiu sudarytas paskolos sutartis, ginčijama 2018 m. gruodžio 18 d. Sutartimi perleido UAB „Veiksmo poilsinė“ Žemės sklypÄ Â 1 ir Žemės sklypÄ Â 2 už bendrÄ 12 000 Eur sumÄ . M. K. 2021 m. kovo 4 d. padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi byloje Nr. e2FB-11418-1134/2021 (naujas bylos Nr. e2FB-738-1134/2022) M. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“, teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintas UAB „VILMSTATA“ 629 497,79 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas M. K. atžvilgiu.

16. IeÅ¡kovė UAB „VILMSTATA“ padavė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia Sutartį, nurodydama, kad M. K., nepaisydamas turimo 800 000 Eur įsipareigojimo ieÅ¡kovės UAB „VILMSTATA“ atžvilgiu, Sutartimi pardavė žemės sklypus UAB „Veiksmo poilsinė“ už daug mažesnę nei jų rinkos vertė kainÄ , tokiu bÅ«du sumažindamas turimo turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, vertę. BendraieÅ¡kė UAB „Skolvalda“ papildomai nurodė, kad Sutartimi pažeistos ir kitų atsakovo M.

K. kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismas Sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ir pritaikė restitucijÄ , konstatavęs, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Atsakovas M. K. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad sÄ lygų taikyti actio Pauliana ir pripažinti Sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu nebuvo. Dėl UAB „Skolvalda“ įtraukimo į bylÄ bendraieÅ¡ke 17. Atsakovo M. K. teigimu, UAB „Skolvalda“ nebuvo užvedusi atsakovo atžvilgiu savarankiÅ¡kos bylos, nesikreipė bendru ieÅ¡kiniu į teismÄ su ieÅ¡kove UAB „VILMSTATA“, į bylÄ Ä¯stojo jau pasibaigus pasirengimui bylos nagrinėjimui, o jos praÅ¡ymas dėl įtraukimo į bylÄ neatitiko ieÅ¡kinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas UAB „Skolvalda“ 2022 m. kovo 3 d. praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ bendraieÅ¡ke nepagrįstai patenkino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinį klausimÄ dėl UAB „Skolvalda“ įtraukimo į bylÄ bendraieÅ¡ke iÅ¡sprendė tinkamai.

18. CPK įtvirtina atvejus, kuriems egzistuojant byloje gali būti taikomas privalomas ar neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Vadovaujantis CPK 43 straipsnio 1 dalimi, ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas) arba to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

Kadangi CPK nėra reglamentuojama bendraieÅ¡kio įstojimo į bylÄ procedÅ«ra, tai reiÅ¡kia, kad jeigu egzistuoja vienas iÅ¡ CPK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atvejų, kurio pagrindu byloje gali bÅ«ti taikomas procesinis bendrininkavimas, asmens įstojimo į bylÄ tvarka turi atitikti bendruosius CPK įtvirtintus reikalavimus, kaip pavyzdžiui, CPK 115, 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus procesinių dokumentų turiniui ir formai.

19. Nagrinėjamu atveju UAB „Skolvalda“ 2022 m. kovo 3 d. praÅ¡yme nurodyti reikalavimai ir Å¡ių reikalavimų faktinis pagrindas sudarė prielaidas praÅ¡ymÄ patenkinti ir įtraukti UAB „Skolvalda“ į bylÄ bendraieÅ¡ke. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinis bendrininkavimas gali bÅ«ti inicijuojamas ne tik civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, tačiau ir bylos nagrinėjimo metu, taip užtikrinant proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimÄ , todėl aplinkybė, jog UAB „Skolvalda“ kreipėsi į teismÄ ne kartu su UAB „VILMSTATA“ ieÅ¡kiniu, o atskiru procesiniu dokumentu, neapribojo jos teisės bÅ«ti įtrauktai į bylÄ bendraieÅ¡ke.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui jau buvo baigtas, taip pat nesudarė kliūčių tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bendraieÅ¡kės įtraukimo į bylÄ â€“ nors pirmosios instancijos teismas 2022 sausio 30 d. nutartimi paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, 2022 m. kovo 3 d. gavęs UAB „Skolvalda“ praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į bylÄ turėjo tokį praÅ¡ymÄ spręsti (CPK 225 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad bylos Å¡alims 2022 m. kovo 3 d. iÅ¡siųstu lydraščiu pasiÅ«lyta pateikti atsiliepimus į UAB „Skolvalda“ procesinį dokumentÄ , tačiau atsakovas M.

K. tokia teise nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėto prašymo pateikimo momentas būtų sukliudęs atsakovui įgyvendinti savo procesines teises.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Skolvalda“ 2022 m. kovo 3 d. praÅ¡ymo forma ir turinys atitiko esminius ieÅ¡kiniui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Skolvalda“ įtraukė į bylÄ bendraieÅ¡ke. Nurodytame praÅ¡yme UAB „Skolvalda“ nurodė teismui reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), aplinkybes, kuriomis Å¡is reikalavimas yra grindžiamas (ieÅ¡kinio pagrindÄ ), pridėjo įrodymus, kuriais grindžia iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat nebuvo nustatyta formos ar turinio trÅ«kumų, dėl kurių nebÅ«tų galima suprasti ieÅ¡kinio esmės ar juo siekiamo materialinio rezultato.

Vien aplinkybė, kad UAB „Skolvalda“ 2022 m. kovo 3 d. procesinį dokumentÄ pavadino praÅ¡ymu, o ne ieÅ¡kiniu, nėra pagrindas teigti, jog Å¡io asmens teisė kreiptis į teismÄ buvo realizuota netinkamai, nes formalÅ«s procesinio dokumento trÅ«kumai nėra kliÅ«tis spręsti dėl tokiame dokumente nurodytų reikalavimų (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nedetalizavo, kaip pirmosios instancijos teismo iÅ¡spręstas procesinis klausimas dėl UAB „Skolvalda“ įtraukimo bendraieÅ¡ke apskritai darytų įtakÄ teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad kitose nagrinėtose civilinėse bylose UAB „Skolvalda“ paduoti praÅ¡ymai dėl įtraukimo į bylÄ bendraieÅ¡ke buvo netenkinti, nekeičia teisėjų kolegijos aukščiau pateikto vertinimo. Apeliaciniame skunde nurodomose civilinėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1471-1080/2022 ir Nr. e2-2330-918/2022) buvo pareikÅ¡ti skirtingi nei nagrinėjamoje byloje materialiniai teisiniai reikalavimai, be to, apeliaciniame skunde nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2330-918-2022 buvo spręstas ne nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“, o atsakovo M.

K. kreditorės I. K. įtraukimo į bylÄ bendraieÅ¡ke klausimas. Dėl sÄ lygų CK 6.66 straipsnio taikymui 22. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Å io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti Sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. K. apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl Sutarties sudarymo metu egzistavusių kreditorių neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių M. K. atžvilgiu, taip pat dėl skolininko pareigos sudaryti Sutartį (ne)buvimo, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ių sÄ lygų CK 6.66 straipsniui taikyti atskirai nepasisako.

Dėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino (ne)praleidimo 25. Actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ â€“ skolininko sudarytÄ sandorį – laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „VILMSTATA“ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ nepraleido, o M. K. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog apie Sutartį UAB „VILMSTATA“ galėjo (turėjo) žinoti iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų, 2019 m. balandžio 15 d. susitarimo sudarymo aplinkybių teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.

28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Sutarties įregistravimas vieÅ¡ame registre nelėmė vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžios. Ginčijama M. K. kreditorių teises pažeidžianti Sutartis sudaryta 2018 m. gruodžio 18 d., Nekilnojamojo turto registre duomenys apie Žemės sklypo 1 nuosavybės teisės perleidimÄ UAB „Veiksmo poilsinė“ iÅ¡vieÅ¡inti 2019 m. sausio 2 d., apie Žemės sklypo 2 nuosavybės teisės perleidimÄ â€“ 2019 m. sausio 4 d.

Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamos Sutarties iÅ¡vieÅ¡inimo vieÅ¡ame registre faktas savaime nelemia kreditoriaus sužinojimo apie jo teises pažeidžiantį skolininko sudarytÄ sandorį momento. Viena vertus, kreditorius neturi pareigos pagal įstatymÄ nuolat sekti bei domėtis sandoriais, kuriuos sudaro jo skolininkai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-91/2013). Kita vertus, net ir sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas savaime yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas – informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytÄ sandorį ir, antra, informacija, kad Å¡is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).

29. UAB „VILMSTATA“, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas M. K. apeliaciniame skunde, neturėjo pareigos tikrinti vieÅ¡o registro duomenų dėl M. K. sudaromų sutarčių. Tikrinti skolininko M. K. sudaromų sutarčių nebuvo pagrindo ir pagal susiklosčiusių paskolos teisinių santykių pobÅ«dį. Apeliaciniame skunde nurodomÄ teiginį, kad UAB „VILMSTATA“ kilo pareiga pasidomėti atsakovo M. K. finansine padėtimi, nes 2019 m. balandžio 15 d. susitarimu (kuris sudarytas po ginčijamos Sutarties) buvo pratęsti M.

K. paskolų grÄ Å¾inimo terminai, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 15 d. susitarimu UAB „VILMSTATA“ ir M. K. sulygo pratęsti terminÄ M. K. įsipareigojimų įvykdymui, geranoriÅ¡kai ir abipusių nuolaidų bÅ«du susitarti dėl 2017–2018 m. laikotarpiu sudarytų paskolos sutarčių vykdymo (2019 m. balandžio 15 d. susitarimo preambulė). Taigi 2019 m. balandžio 15 d. susitarimu skolininkas M. K. iÅ¡reiÅ¡kė siekį toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus UAB „VILMSTATA“ atžvilgiu.

Todėl dėl minėto susitarimo sudarymo ieÅ¡kovei nekilo pareiga domėtis skolininko praeityje sudarytomis sutartimis ar vertinti jų teisėtumÄ .

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡ti prasidėjo nuo 2021 m. vasario mėn., todėl UAB „VILMSTATA“, kreipdamasi į teismÄ 2021 m. kovo 3 d. ieÅ¡kiniu, Å¡io termino nepraleido. 2021 m. vasario 10 d. atsakovo M. K. atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla pagal Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1689-619/2021 priimtÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 1 195 485 Eur sumai. 2021 m. vasario 24 d. ieÅ¡kovei UAB „VILMSTATA“ iÅ¡siųstas antstolės Nemiros Å iugždaitės-StakeliÅ«nės praneÅ¡imas dėl prisijungimo prie iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriuo siÅ«loma iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ dėl 600 000 Eur ir susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto M.

K. turto pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Taigi nuo 2021 m. vasario mėn. UAB „VILMSTATA“ galėjo ir turėjo bÅ«ti žinoma, kad M. K. turto (lėšų) neužtenka turimiems įsipareigojimams įvykdyti, o Å¡io asmens sudaryti sandoriai gali pažeisti kreditorių interesus. Atsakovas M. K. pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, o apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, paneigiančių, kad UAB „VILMSTATA“ sužinojo apie priverstine tvarka vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ M.

K. turto anksčiau nei 2021 m. vasario mėn. Dėl kreditorių teisių pažeidimo 31. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

32. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Kreditoriaus teisių pažeidimui priskirtini ir tokie atvejai, kai skolininkas parduoda turtÄ už mažesnę nei rinkos kainÄ , ir kreditorius dėl to negali iÅ¡siieÅ¡koti skolos arba galimybės jÄ iÅ¡siieÅ¡koti reikÅ¡mingai pasunkėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina vertintinas kaip kreditorių teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas M. K. Sutartimi perleido nekilnojamÄ jį turtÄ už mažesnę nei rinkos kainÄ , todėl pablogino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus kreditorių teisių pažeidimo sÄ lygos egzistavimÄ CK 6.66 straipsniui taikyti, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Žemės sklypo 2 rinkos kainÄ , nepasisakė dėl Žemės sklypo 1 rinkos vertės ar nepagrįstai konstatavo M. K. finansinės padėties pablogėjimÄ po Sutarties sudarymo.

34. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Sutartimi M. K. priklausęs nekilnojamasis turtas, be kita ko Žemės sklypas 2, parduotas už mažesnę nei rinkos kainÄ . Byloje neginčijama aplinkybė, kad Sutartimi M. K. UAB „Veiksmo poilsinė“ naudai perleido Žemės sklypÄ Â 1 už 7 000 Eur, o Žemės sklypÄ Â 2 už 5 000 Eur, bendra už perleidžiamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ mokėtina suma pagal Sutartį sudarė 12 000 Eur. Ginčo Å¡alims nesutariant dėl Žemės sklypo 2 rinkos vertės, pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, pavesdamas teismo ekspertui atsakyti į klausimÄ , kokia buvo Žemės sklypo 2 rinkos vertė Sutarties sudarymo metu.

Vadovaujantis teismo ekspertizės iÅ¡vada, Žemės sklypo 2 rinkos vertė Sutarties sudarymo dienÄ buvo 29 000 Eur ir Å¡ia iÅ¡vada pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi konstatuodamas Sutartimi perleisto Žemės sklypo 2 vertės neatitikimÄ (5 000 Eur) jo rinkos kainai (29 000 Eur).

35. Atsakovas M. K. nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nustatyta Žemės sklypo 2 rinkos verte iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe, kad teismas neįvertino, jog Sutarties sudarymo metu Žemės sklypas 2 buvo apsunkintas hipoteka ir tai mažino realiÄ sklypo rinkos vertę. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektu esančio nekilnojamojo turto įkeitimas savaime nelemia mažesnės nei rinkos kaina Å¡io turto vertės. Dėl tokio objekto vertės turi bÅ«ti sprendžiama pagal visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgiama į susiklosčiusių įkeitimo teisinių santykių pobÅ«dį.

Nors pagal ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes matyti, kad ekspertizė atlikta, be kita ko, neatsižvelgiant į tai, ar ekspertizės objektas yra įkeistas, tačiau iš byloje esančių duomenų spręstina, jog Žemės sklypui 2 taikomas įkeitimas negalėjo turto vertės sumažinti iki Sutartyje numatytos pardavimo kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. iki Sutarties sudarymo priklausęs Žemės sklypas 2 buvo įkeistas 2017 m. gruodžio 27 d. kredito sutarties pagrindu už UAB „Veiksmo poilsinė“ prisiimtus įsipareigojimus kredito unijai „Magnus“ (UAB „Veiksmo poilsinė“ suteiktas 85 000 Eur kreditas).

Pažymėtina, kad pagal UAB „Veiksmo poilsinė“ pateiktÄ 2022 m. liepos 22 d. restruktÅ«rizavimo planÄ (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis) likusi skola hipotekos kreditoriui kredito unijai „Magnus“, kurios reikalavimui užtikrinti įkeistas Žemės sklypas 2, sudaro 21 136,35 Eur. Ginčijama Sutartimi Žemės sklypas 2 perleistas tai pačiai UAB „Veiksmo poilsinė“, kurios įsipareigojimams pagal nurodytÄ kredito sutartį užtikrinti Žemės sklypas 2 buvo įkeistas.

Taigi svarbi ir ta aplinkybė, kad Žemės sklypui 2 taikomas įkeitimas iÅ¡ esmės priklauso nuo Sutartimi šį sklypÄ Ä¯sigyjančios UAB „Veiksmo poilsinė“ įsipareigojimų trečiajam asmeniui (kredito unijai „Magnus“) įvykdymo (CK 4.198 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant UAB „Veiksmo poilsinė“ neigiamų padarinių dėl Žemės sklypui 2 taikomo įkeitimo patirti negalėjo, nes Žemės sklypas 2 buvo įkeistas jos pačios įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti.

Vadinasi, nebuvo objektyvaus pagrindo Sutartimi perleisti Žemės sklypÄ Â 2 už kitokiÄ (mažesnę) kainÄ , nei jo įprasta vertė rinkoje.

36. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybę, jog Sutartimi nustatyta Žemės sklypo 2 vertė buvo aiÅ¡kiai per maža, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Žemės sklypo 2 hipotekos sutartyje (kredito unijos „Magnus“ atsiliepimo priedas Nr. 2) nurodyta įkeičiamo Žemės sklypo 2 vertė (66 000 Eur) daugiau nei 13 kartų virÅ¡ija Sutartimi nustatytÄ jo kainÄ (5 000 Eur). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas asmeniui, kuris savo daiktu užtikrino kito asmens įsipareigojimus, tvirtinamas tokio dydžio, kokia nurodyta hipotekos lakÅ¡te Å¡io daikto vidutinė rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012). Taigi Žemės sklypo 2 vertė, nustatyta Sutartimi, t. y. 5 000 Eur, reikÅ¡mingai neatitiko tikrosios jo rinkos kainos, ir atsakovas M. K. apeliaciniu skundu Å¡ios aplinkybės nepaneigė.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl Sutarties dalies, kuria perleistas Žemės sklypas 1. Nustatyta, kad Sutartimi Žemės sklypas 1 perleistas už 7 000 Eur, o Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡e nurodyta Å¡io turto rinkos vertė – 7 460 Eur, byloje duomenų, paneigiančių Å¡iÄ vertę nebuvo pateikta. Taigi Žemės sklypas 1 parduotas už mažesnę nei rinkos, kaina. Kita vertus, Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 sudarė bendrÄ Sutarties objektÄ , abu Å¡ie sklypai buvo parduoti UAB „Veiksmo poilsinė“ už bendrÄ 12 000 Eur kainÄ , Sutartyje buvo numatyta bendra abiejų nekilnojamojo turto objektų priėmimo–perdavimo, nuosavybės teisės perėjimo, apmokėjimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditorių teisių pažeidimÄ konstatavo dėl visos Sutarties apimties, nes actio Pauliana instituto taikymo kontekste ginčijamas sandoris vertintinas tokiomis sÄ lygomis, kokiomis jis buvo sudarytas, t. y. dėl abiejų nekilnojamojo turto objektų. Kadangi nustatyta, kad ne tik atskirų žemės sklypų, bet ir bendra Sutarties kaina neatitiko Sutarties objektu esančių nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės, tokios aplinkybės pakankamos pripažinti Sutartį pažeidžiančia M.

K. kreditorių teises visa apimtimi.

38. Nors atsakovas M. K. apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovės teisių įgyvendinimui Sutartis įtakos neturėjo, tokie atsakovo argumentai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Sudarydamas Sutartį, M. K. už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainÄ perleido trečiajam asmeniui nekilnojamÄ jį turtÄ , be kita ko, Žemės sklypÄ Â 2, kuris įkeistas kredito unijos „Magnus“ naudai (kredito unijos „Magnus“ atsiliepimo priedas Nr. 2). M. K. kreditorių teisių pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad Sutarties sudarymo metu M.

K. turėjo neįvykdytų prievolių kreditoriams (Å¡ios aplinkybės atsakovas neginčija), nepaisant to, Sutartimi perleido nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ už aiÅ¡kiai mažesnę nei rinkos kainÄ UAB „Veiksmo poilsinė“ naudai, taip suteikiant galimybę kitai Sutarties Å¡aliai (UAB „Veiksmo poilsinė“) įgyti daugiau turto, nei Sutartyje nurodyta jo vertė. Tokiais savo veiksmais M. K. nekilnojamojo turto rinkos vertės bei Sutartyje nurodytos nekilnojamojo turto vertės skirtumu sumažino turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreipti kreditorių reikalavimai.

Dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo 39. Viena bÅ«tinųjų sÄ lygų nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, be kita ko, yra ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Actio Pauliana taikymo prasme ginčijamų sandorių Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

40. Pagal bendrÄ jį civilinės teisės principÄ sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sÄ Å¾iningu tol, kol jo nesÄ Å¾iningumas neįrodytas. Ä®statyme nustatytos ir sÄ Å¾iningumo prezumpcijos iÅ¡imtys – nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesÄ Å¾iningas. CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Å¡ia nuostata, sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas ir tais atvejais, kai turtas perleidžiamas aiÅ¡kiai mažesne už rinkos vertę kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).

41. Atsakovas M. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę dėl Sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, teigdamas, kad Sutartimi nekilnojamasis turtas perleistas už Å¡io turto rinkos kainÄ , o aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas perleistas susijusiam asmeniui, nulėmė verslo logika (UAB ,,Vytenio investicijos“ veikla buvo I. K. idėja).

42. Teisėjų kolegijai aukščiau pritarus (Å¡ios nutarties 31–39 punktai) pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad Sutartimi M. K. priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas už aiÅ¡kiai mažesnę nei rinkos kainÄ , egzistuoja teisinės prielaidos preziumuoti Sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai trečiasis asmuo įsigyja iÅ¡ skolininko turtÄ už gerokai mažesnę kainÄ nei reali Å¡io turto rinkos vertė, laikytina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡i vertės neatitiktis jam galėjo bÅ«ti žinoma, todėl negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu turto įgijėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas M. K. apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, kad Sutartis buvo sudaryta ne rinkos sÄ lygomis, o su susijusiu asmeniu, papildomai pagrindžiančių Sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. K. iki Sutarties sudarymo buvo kitos Sutarties Å¡alies – UAB „Veiksmo poilsinė“, vienintelis akcininkas (laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.), savo akcijas 2018 m. gegužės 29 d. prieÅ¡ Sutarties sudarymÄ (2018 m. gruodžio 18 d.) perleidęs I. K., su kuria kartu gyveno (M. K. apeliacinis skundas, 9 lapas). Minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad Sutarties Å¡alims turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomos Å¡io sandorio sudarymo aplinkybės, be kita ko, perleidžiamo nekilnojamojo turto rinkos vertė, o Sutarties Å¡alių elgesys neatitiko sÄ Å¾iningo asmens elgesio standarto.

44. Atsakovo M. K. apeliaciniame skunde cituojamos kitas civilines bylas nagrinėjančių teismų iÅ¡vados dėl M. K. veiksmų (ne)sÄ Å¾iningumo, aukščiau nurodytų teisėjų kolegijos iÅ¡vadų nekeičia. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovo nurodomose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-29332-534/2019, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1104-852/2020) klausimas dėl Sutarties (ne)galiojimo sprendžiamas nebuvo, Å¡iose bylose vertinti kiti sandoriai, todėl nagrinėjamoje vadovautis nurodytose bylose pateiktomis iÅ¡vadomis nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir laikinųjų apsaugos priemonių 45. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ teisinę bei faktinę ginčo situacijÄ ir pagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos pripažinti Sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir taikyti restitucijÄ (atsakovas M.

K. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų dėl restitucijos taikymo neginčijo). Todėl atsakovo M. K. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus atsakovo M. K. apeliacinį skundÄ , atsakovui M. K. bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos Å¡alims, kurių naudai priimtas teismo sprendimas, t. y. ieÅ¡kovei UAB „VILMSTATA“, apeliacinės instancijos teismui pateikusiai praÅ¡ymÄ dėl 2 994,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovų.

47. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

48. Pagrįsdama apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovė UAB „VILMSTATA“ pateikė 2022 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AMG2206_020, 2022 m. birželio 30 d. paslaugų teikimo ataskaitÄ , taip pat 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. liepos 20 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymus, atitinkamai, 4 537,50 Eur, 3 000 Eur, 2 445 Eur sumoms. IÅ¡ pridedamos 2022 m. birželio 30 d. paslaugų teikimo ataskaitos matyti, kad visa praÅ¡oma priteisti 2 994,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma susidarė už atsiliepimo į M. K. apeliacinį skundÄ parengimo teisinę paslaugÄ .

49. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausiÄ priteistinÄ atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Kadangi mokėjimas už suteiktas teisines paslaugas atliktas 2022 m. III ketvirtį, taikytinas 2022 m. I ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris sudaro 1 729,9 Eur.

Pritaikius minėtÄ koeficientÄ , didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistina suma pagal Rekomendacijas sudaro 2 248,87 Eur (1 729,9 Eur x 1,3). IeÅ¡kovės UAB „VILMSTATA“ praÅ¡oma priteisti suma (2 994,74 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija pagal Rekomendacijas apskaičiuotÄ galimÄ priteisti sumÄ , todėl mažintina iki maksimalios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos – 2 248,87 Eur. Kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl vieno iÅ¡ atsakovų procesinių veiksmų pateikus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei UAB „VILMSTATA“ 2 248,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iÅ¡ atsakovo M.

K..

50. Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „VILMSTATA“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iÅ¡ dalies – UAB „VILMSTATA“ reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovei UAB „Veiksmo poilsinė“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ Žemės sklypÄ Â 1 bei Žemės sklypÄ Â 2. Kadangi ieÅ¡kovės UAB „Vilmstata“ ieÅ¡kinys buvo patenkintas, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „VILMSTATA“ (juridinio asmens kodas 300044576) iÅ¡ atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2 248,87 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 87 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Marius Bajoras Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė