7519af0f-ceca-405f-ba7a-835cec7909cb · Vilniaus apygardos teismas

          Civilinė byla Nr. 2A-829-603/2014   Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12693-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 50.5.; 116.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. sausio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Kaupasta“ ieÅ¡kinį atsakovams A. P., A. R. dėl sandorio negaliojimo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo - R. J., n u s t a t ė: ieÅ¡kovas BUAB „Kaupasta“ (toliau – ieÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2009-07-15 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo bei likučių suderinimo aktÄ niekiniu ir negaliojančiu (toliau – Aktas); priteisti iÅ¡ atsakovės A.

P. 31 600,00 Lt skolos, netenkinus šio prašymo, priteisti iš atsakovo A. R. 31 600 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės A. P. 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo visos priteistos sumos; priteisti iš atsakovo A. R. 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo visos priteistos sumos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo akcininkas UAB „Toleita“ 2009-04-28 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 04/28 nusprendė likviduoti UAB „Kaupasta“ dėl veiklos nevykdymo ir įmonės likvidatoriumi paskirti R.

J.. IÅ¡ 2009-06-09 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad ieÅ¡kovas pardavė atsakovei A. P. daiktų už 31 600,00 Lt. Atsakovė A. P. 2009-06-15 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 06/05/1 iÅ¡ A. R. nupirko kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ BUAB „Kaupasta“ (toliau – Sutartis). IeÅ¡kovas ir atsakovė A. P. 2009-07-15 Aktu užskaitė vienas kitam skolÄ . Akto sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo daugybę jau vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovė A. P. realiai jokių prekių iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, tik pasirašė dokumentus, o prekės buvo faktiÅ¡kai perleistos atsakovui A.

R.. Atsakovas A. R. 2009-06-09 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytas prekes realizavo, gautų pinigų ieÅ¡kovui neperdavė. IeÅ¡kovui 2009-10-02 iÅ¡kelta bankroto byla.Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė A. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009-06-09 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 000781 nusipirko prekių iÅ¡ ieÅ¡kovo už 31 600,00 Lt sumÄ tam, kad atsakovas A. R. galėtų jas parduoti ir atgauti iÅ¡ įmonės skolÄ . A. R. buvo skolingas atsakovei A.

P. 20 000,00 Lt. Sužinojusi, kad jos kreditorius turi skolÄ A. R., 2009-06-15 sudarė su juo reikalavimo perleidimo sutartį ir taip perėmė skolÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ . 2009-07-15 sudarydama AktÄ nežinojo, kad ieÅ¡kovas turėjo daugybę vykdytinų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, valstybinėms įstaigoms. Apie tai, jog ieÅ¡kovas yra likviduojama įmonė nežinojo. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas A. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad buvo ieÅ¡kovo akcininku ir žodiniu susitarimu pasiskolino iÅ¡ atsakovės A.

P. 20 000,00 Lt, už kuriuos pirktos prekės ieÅ¡kovo įmonės veiklos vykdymui. Vėliau atsakovas A. R. ieÅ¡kovo akcijas pardavė. Pagal avansines apyskaitas ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui A. R. 36 702, 13 Lt. Neturėdamas piniginių lėšų atsakovas pasiÅ«lė A. P. sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ji gautų reikalavimo teisę į atsakovo skolininkÄ - ieÅ¡kovÄ . Tuo pačiu atsakovas A. R. pasiÅ«lė A. P. nupirkti prekes iÅ¡ UAB „Kaupasta“, kad A. P. bÅ«tų garantas, jog atsakovas savo skolÄ grÄ Å¾ins prekėmis.

Nupirktas prekes atsakovas A. R. realizavo už 4 000,00 Lt, o likusiÄ skolos sumÄ sumokėjo kreditorei A. P. iÅ¡ savo asmeninių lėšų. PasiÅ«lyta reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis dėl trijų Å¡alių laiko derinimo buvo pasiraÅ¡yta savaite vėliau nei nupirktos prekės pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , nors turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta tuo pačiu metu. Sudarydamas visus Å¡iuos sandorius atsakovas A. R. neturėjo informacijos, kad UAB „Kaupasta“ yra likviduojama įmonė.

IeÅ¡kovas iÅ¡ Å¡ių sandorių gavo naudos, nes buvo atsikratyta nelikvidžiomis, nenaudojamomis prekėmis ir skoliniu įsipareigojimu atsakovui A. R.. IeÅ¡kovui terminas pateikti ieÅ¡kinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančius suėjo apie 2010 m. spalio mėn. pabaigoje – lapkričio pradžioje, todėl taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį tretysis asmuo R. J. (toliau – tretysis asmuo) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovei A. P. parduotos prekės buvo nelikvidžios, tai buvo iÅ¡komplektuotos statybinės prekės, kurios buvo saugomos nuomojamose patalpose ir už nuomÄ mokamas mokestis. Tuo metu ieÅ¡kovas nevykdė veiklos, todėl patalpų nuomojimas jam buvo nuostolingas. Aktu ieÅ¡kovas pasiekė naudos, t. y. pardavė nelikvidžias prekes, įmonei neÅ¡ančias nuostolius ir atsikratė įmonės įsiskolinimo A. R.. Nebuvus Å¡ių sandorių, bÅ«tų kilusi žala UAB „Kaupasta“: bÅ«tų likusios nelikvidžios prekės, kurių rinkos vertė nevirÅ¡ijo 5 000,00 Lt, žymiai padidinti kreditoriniai įmonės įsipareigojimai, t. y. prisidėtų naujas kreditorius – prekėms saugoti patalpų nuomotojas ir A.

R. su 31 600 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino 2009-07-15 AktÄ niekiniu ir negaliojančiu; pripažino 2009-06-15 Sutartį ir atsakovės A. P. 2009-06-09 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ negaliojančiais ab initio; priteisė iÅ¡ atsakovo A. R. ieÅ¡kovo naudai 31 600 Lt, bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; atitinkamai paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nustatė, kad ieškovas pardavė atsakovei A. P. prekių už 31 600 Lt. Ieškovas, atsakovė A. P. bei atsakovas A. R. 2009-06-15 pasirašė Sutartį, kuria susitarė, kad pradinis kreditorius A. R. perleido naujajam kreditoriui A. P., o naujasis kreditorius priėmė iš pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises kylančias iš įmonės skolos pradiniam kreditoriui kaip atskaitingam asmeniui, sumoje 31 600 Lt. 2009-04-28 buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo nutarta likviduoti UAB „Kaupasta“ dėl veiklos nevykdymo, ir nuo 2009-04-28 R.

J. paskirtas įmonės likvidatoriumi. IeÅ¡kovas bei atsakovė A. P. 2009-07-15 pasirašė AktÄ , kuriuo atliko užskaitÄ 31 600 Lt sumai ir nurodė, kad UAB „Kaupasta“ ir A. P. lieka neskolingos viena kitai. Vilniaus apygardos teismo 2009-10-02 nutartimi UAB “Kaupasta” iÅ¡kelta bankroto byla. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo priskiriama prie trečios eilės kreditorių, o ginčijamo reikalavimo įskaitymo dienai, ieÅ¡kovas turėjo antros eilės kreditorių. Todėl teismas pripažino, kad 2009-07-15 Aktas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.

Teismo vertinimu, Å¡ios bylos atveju grÄ Å¾inimas natÅ«ra yra neįmanomas, nes Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas perleistas turtas 31 600 Lt vertės, tačiau Å¡is jau yra perleistas trečiajam asmeniui, dėl kurio nesÄ Å¾iningumo byloje jokių duomenų nėra. Atsakovei A. P. perduotų prekių kainos nurodytos 2009-06-09 PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje Serija KPS Nr. 000781, kurių bendra suma yra 31 600 Lt. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad protinga ir teisinga restitucijos suma bÅ«tų prekių kaina buvusi jų gavimo metu, t. y. 31 600 Lt.

Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo paliudijo, kad tiek 2009-06-09 prekių pirkimas – pardavimas, tiek 2009-06-15 Sutartis buvo sudaryta, siekiant A. R. atgauti iÅ¡ ieÅ¡kovo 36 702, 13 Lt skolÄ . Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų nei apie realiai egzistavusiÄ A. R. skolÄ A. P., nei apie UAB „Kaupasta“ skolÄ A. R.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaip nurodė atsakovas A. R., jis buvo tiek ieÅ¡kovo akcininkas, tiek darbuotojas, sprendė, kad jam negalėjo bÅ«ti nežinoma apie įmonės finansinę padėtį.

Atsakovė A. P., paliudijo, jog prekių ji realiai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepirko, o tiek prekių pirkimo – pardavimo, tiek reikalavimų perleidimo, tiek įskaitymo sandorius pasiraÅ¡inėjo siekiant A. R. atgauti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas pripažino, kad tiek atsakovai, tiek tretysis asmuo buvo nesÄ Å¾iningi, sudarydami apsimestinius sandorius, todėl vadovaudamasis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, 2009-06-09 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ serija KPS Nr. 000781, pagal kuriÄ A. P. įsigijo turto iÅ¡ UAB „Kaupasta“ už 31 600 Lt, ir 2009-06-15 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 06/05/1, sudarytÄ tarp A.

R., A. P., UAB „Kaupasta“, pripažino negaliojančiais ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo perleisto turto vertę pinigais turi atlyginti atsakovas A. R., nes bÅ«tent jis siekdamas gauti savo reikalavimų patenkinimÄ , ėmėsi iniciatyvos, sugalvojo veiksmų planÄ , ko pasakoje ieÅ¡kovas neteko turto. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata galioja nuo 2012-03-01. Ankstesne įstatymo redakcija senaties terminas nebuvo nustatytas, todėl Å¡iuo atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012-03-01, Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas suėjo 2012-09-01, o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2012-09-13.

Ä®statymo nustatytas Å¡eÅ¡erių mėsių terminas praleistas labai nežymiai, be to, jis gali bÅ«ti pratęstas. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas terminas reikalavimams pareikÅ¡ti pratęstinas, todėl netenkino atsakovo A. R. reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Apeliaciniame skunde atsakovas A. R. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jo pirmos eilės kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovui buvo 57 179,82 Lt.

Šį faktÄ liudija prie ieÅ¡kinio pateikta Vilniaus apygardos teismo 2010-02-11 nutartis, kuria patvirtintas BUAB „Kaupasta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. Å is pirmos eilės kreditorinis reikalavimas į ieÅ¡kovÄ susiformavo prieÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymÄ . Dėl to nebuvo pažeisti CK 1.80 straipsnio reikalavimai, nes buvo siekta atsiskaityti su atsakovu A. R. kaip pirmos eilės kreditoriumi. Sandorių sudarymo metu atsakovas A. R. jau nebuvo ieÅ¡kovo akcininku, akcijas jis pardavė ankščiau.

Kuomet atsakovas A. R. buvo ieÅ¡kovo akcininku, nebuvo priimtas sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Byloje neįrodyta, kokiais konkrečiais atsakovo A. R. veiksmais ieÅ¡kovui padaryta žala. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad perleistas reikalavimas buvo susidaręs iÅ¡ darbo santykių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu tiek A.

P., tiek apeliantas, tiek tretysis asmuo davė tapačius parodymus, kad atsakovė A. P. iÅ¡ tiesų nesiekė sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio, juo įsigyti prekių iÅ¡ ieÅ¡kovo, o visais sudarytais sandoriais buvo siekiama atgauti skolÄ iÅ¡ atsakovo A. R.. 2009-06-15 Sutarties 2.4 punktas pagrindžia, kad Sutartis apsimestinė, nes Å¡iame punkte nurodytos sumos atsakovė nesiekė pervesti ir nepervedė atsakovui A. R.. Teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ apelianto pinigines lėšas priteisė ne žalos atlyginimÄ , o restitucijos pagrindu.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodė, kad atsakovas A. R. buvo ieÅ¡kovo kreditoriumi tiek dėl jam nesumokėto darbo užmokesčio, tiek pagal avansines apyskaitas, t.y. buvo pirmos ir trečios eilės kreditoriumi. Teismas nenagrinėjo, kad faktiÅ¡kai ginčijamų sandorių visuma ieÅ¡kovas pasiekė naudos, o ne patyrė žalos. Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), todėl nagrinėjamas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) redakcijos, galiojusios nuo 2012-07-04 iki 2012-11-14 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ , bankroto administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).IeÅ¡kovo administratorius ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl prievolės pasibaigimo tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu, atliktu po sprendimo likviduoti ieÅ¡kovÄ priėmimo, taip pat esant neįvykdytų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai teisėtumo.

AktÄ , kuriuo atsakovės A. P. 31 600,00 Lt reikalavimas ieÅ¡kovui įskaitytas, bankroto administratorius ginčijo CK 1.80 straipsnio pagrindu. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad UAB „Toleita“, kaip vienintelis UAB „Kaupasta“ akcininkas, 2009-04-28 sprendimu nusprendė likviduoti ieÅ¡kovo įmonę. 2009-06-09 ieÅ¡kovas PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros Serija KPS Nr. 000781 pagrindu pardavė atsakovei A. P. prekių už 31 600 Lt. 2009-06-15 bylos Å¡alys pasirašė Sutartį, kuria pradinis kreditorius A.

R. perleido naujajam kreditoriui A. P., o naujasis kreditorius priėmė iÅ¡ pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises kylančias iÅ¡ ieÅ¡kovo skolos pradiniam kreditoriui sumoje 31 600 Lt. 2009-07-15 ieÅ¡kovas su atsakove A. P. pasirašė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo bei likučių suderinimo AktÄ , kurio pripažinti jų prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai 31 600,00 Lt sumai ir nuspręsta juos įskaityti. Vilniaus apygardos teismo 2009-10-02 nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla. Pirmos instancijos teismas bankroto administratoriaus reikalavimu minėtÄ tarpusavio skolų užskaitymo AktÄ pripažino negaliojančiu tuo pagrindu, jog jis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), konkrečiai pažeidžia CK 2.113 straipsnį, o Sutartį ir 2009-06-09 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Serija KPS Nr. 000781 pripažino negaliojančiais ab initio, kaip apsimestinius sandorius pagal CK 1.87 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka.Ä®skaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu. Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris laikomas įvykdytu praneÅ¡us apie tai kitai prievolės Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®skaitymo teisė yra ribojama CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį, įskaitymas draudžiamas kitų įstatymų nustatytais atvejais.Juridinio asmens likvidavimas, t.y. esminis juridinio asmens statuso, jo teisinės padėties pasikeitimas nulemia ir Å¡io asmens prievolių turinio pasikeitimÄ , prievolių vykdymo sÄ lygas ir tvarkÄ . CK 2.113 straipsnyje nustatyta likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Pagal Å¡iÄ eilę, nei atsakovė A. P., nei atsakovas A. R., kaip trečios eilės kreditoriai, neturėtų pirmenybės prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovo kreditorius į reikalavimų patenkinimÄ .

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas Akto sudarymo metu turėjo kitų kreditorių, akcininko UAB „Toleita“ sprendimas dėl įmonės likvidavimo liudija, jog įmonė tuo metu buvo nemoki. Taigi, nustačius, jog ieÅ¡kovas ginčo sandorių sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių negalėjo tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų visiems kreditoriams, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pripažinti, kad tokiu Å¡alių atsiskaitymu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei interesų pusiausvyros principai ir, kad toks sandoris vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja.Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo A.

R. teiginiai, kad su juo ieÅ¡kovas siekė atsiskaityti kaip su pirmos eilės kreditoriumi pagal CK 2.113 straipsnio reikalavimus. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2011-05-16 nutarties matyti, kad pirmos eilės kreditoriaus A. R. 57 179,82 Lt finansinis reikalavimas buvo iÅ¡ dalies patenkintas iÅ¡ garantinio fondo lėšų 48 425,82 Lt suma, atsakovas A. R., bylos nagrinėjimo metu įrodinėjęs, kad ieÅ¡kovas jam buvo skolingas tiek darbo užmokesčio lėšų, tiek lėšų pagal finansines apyskaitas, nebuvo pareiÅ¡kęs administratoriui praÅ¡ymo sumažinti jo pirmos eilės finansinį reikalavimÄ iki 20 477,69 Lt.

Be to, įmonės bankroto ir likvidavimo procese nesant pakankamai lėšų atsiskaityti su kiekvienu pirmos eilės kreditoriumi, jų reikalavimai turėtų bÅ«ti tenkinami iÅ¡ dalies, atitinkamai kiekvienam kreditoriui pagal turėtÄ reikalavimo dydį.CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visÄ , kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi natÅ«ra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju restitucija natÅ«ra yra neįmanoma, nes tokiu atveju ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas perleistas 31 600 Lt vertės turtas, tačiau minėtas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, dėl kurių nesÄ Å¾iningumo byloje duomenų nėra. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai restitucija natÅ«ra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais, apskaičiuojama taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis).

Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė restitucijÄ Å¡ioje byloje priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ ginčo sandorius iniciavusio A. R. 2009-06-09 PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje Serija KPS Nr. 000781 nurodytų prekių vertę jų perleidimo metu. Apeliantas skunde neginčija teismo iÅ¡vados, kad perleisto turto rinkos vertė buvo 31 600 Lt. Be to, byloje nustatyta, jog atsakovai ir tretysis asmuo, sudarydami ginčo sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi, todėl atsakovas A. R. privalo atlyginti didžiausiÄ perleisto turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta ir apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys, bÅ«damos nesÄ Å¾iningos, sudarė apsimestinius sandorius (CK 1.87 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovė A. P. parodė, kad iÅ¡ tikrųjų nesiekė sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio, o prekes pagal 2009-06-09 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija KPS Nr. 000781 įgijo tik tam, kad jas atsakovas A. R. galėtų parduoti ir atgauti iÅ¡ įmonės skolÄ (b.l. 107). Tretysis asmuo teismo posėdyje parodė, kad ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui A.

R. apie 37 000 Lt, o kadangi atsakovas A. R. taip pat buvo kažkam skolingas, jis pasiÅ«lė, kad bÅ«tų užskaityta dalis skolos, <...> PVM sÄ skaita – faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta atsakovės A. P. vardu todėl, kad prekės buvo kaip garantas (b.l. 107-108). Atsakovas A. R. proceso metu parodė, kad ieÅ¡kovas buvo skolingas jam 36 702,13 Lt pagal avansines apyskaitas (b.l. 94, 108), pagal 2009-06-09 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija KPS Nr. 000781 iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas prekes jis pats realizavo. Atsakovo A.

R. teigimu, Å¡alys sudarydamos ginčo sandorius siekė, kad ieÅ¡kovas neliktų skolingas atsakovui A. R., o pastarasis neliktų skolingas atsakovei A. P. (b.l. 101). IÅ¡ nurodyto matyti, kad tiek atsakovė A. P., tiek atsakovas A. R., sudarydami prekių pirkimo – pardavimo, reikalavimo teisių perleidimo, įskaitymo sandorius, iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti iÅ¡ Å¡ių sandorių kylančių teisių ir pareigų, jomis nesinaudojo ir jų nevykdė, ginčijamais sandoriais siekė sudaryti sÄ lygas atsakovui A.

R. atgauti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.Nagrinėjamu atveju aktuali teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams pripažįsta, kad teismas bylÄ iÅ¡sprendė teisingai, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialines ir proceso teisės normas, todėl skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui neatlygintinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė          L. L. TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski