2017-05-30 Nr. AB-11119-3-63-3-00150-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1768-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00150-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundus atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (4.17.) 03-411; 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. A1-308; 3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 19 d. atsakymą Nr. (4.17.)-D3-1061.

Pareiškėjas nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija šioje byloje ginčijamus sprendimus motyvavo tuo, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136, 1.47 punktu, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) likę želdinių plotai – skirti rekreacijos, poilsio tikslams ir objektas priskiriamas prie svarbių vietos bendruomenei objektų. Pareiškėjo nuomone, Palangos miesto savivaldybės administracijos priimti sprendimai – neargumentuoti, be to, pažeidžiantys lygiateisiškumo principą. Pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136, 1.47 punkto taikymas yra nepagrįstas, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidžia lygiateisiškumo principą, kadangi 2012 m. sausio 12 d. priėmė įsakymą Nr. A1-26, kuriame nurodyta, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje ir pietinėje gretimybėje yra laisva neužstatyta žemė, taip pat 2013 m. į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skundžiame dokumente yra nurodomas kaip vienas iš ribinių kraštinių, buvo atkurta nuosavybės teisė K. P. paveldėtojams. Pareiškėjo nuomone tai įrodo, kad teritorija 2013 m. nebuvo laikoma svarbia vietos bendruomenės interesams, buvo laisva ir grąžintina asmenims.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į T. K. skundą teigia, kad su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės skundą grindžią tik vienu argumentu – faktu, kad gretimybėje esančiame žemės sklype buvo atkurta nuosavybės teise K. P. įpėdiniams. Pažymėjo, jog K. P. įpėdiniams nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos vadovaujantis 2004 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-139/2004 m. Informavo, kad teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. 42-DP, 27 punktas suteikia teisę šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, prieš 30 d. apie tai informavus kitą sutarties šalį. Palangos miesto savivaldybės administracija apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį pareiškėją informavo 2016 m. vasario 17 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-411 ir sutarties nuostatų nepažeidė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo T. K. skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš teismui teikiamų skundo priedų ir detaliojo plano projekto, stadija – esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-795 „Dėl pritarimo T. K. pasiūlymui“ (toliau – ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-795) pritarė planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti detaliojo plano rengimą. 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-893 „Dėl teritorijos tarp Vytauto g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo“ (toliau – ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. A1-893) patvirtino detaliojo plano rengimo schemą, o 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-1047 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, planavimo darbų programos patvirtinimo“ (toliau – ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. A1-1047) patvirtino planavimo darbų programą. 2015 m. rugpjūčio 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracija ir T. K. pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 42-DP. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 5 dalies, 25 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu patvirtintos planavimo darbų programos 11 punkte numatyta, kad rengiama koncepcija, kuri buvo parengta ir pateikta atsakovui. Atsakovas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (4.17.)03-411 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Palangoje“ (toliau – ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. raštas Nr. (4.17.)03-411) nurodė, kad pateikta teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. 42-DP- 27 punktu, nutraukiama teritorijų planavimo inicijavimo sutartis, kadangi planuojamoje teritorijoje likę želdynų plotai skirti rekreacijos ir poilsio tikslams ir pripažinti svarbiais vietos bendruomenei vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 1.47 punktu. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad vadovaujantis minėtu Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2016 m. kovo 21 d. bus panaikinti visi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai ir sprendimai dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo.

2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1061 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Palangoje“ (toliau – ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 19 d. atsakymas) atsakovas taip pat nurodė, kad pateikta teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d.

įsakymą Nr. A1-308 „Dėl kai kurių direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. Minimu 2016 m. balandžio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-308 „Dėl kai kurių direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. A1-308) buvo pripažinti netekusiais galios – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-795; 2015 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymas Nr. A1-893; 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. A1-1047. Šio įsakymo priėmimo faktiniu pagrindu nurodomas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 „Dėl savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei“ 1.47 punktas. Analizuojant 2002 m. rugpjūčio 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 136 turinį nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, pripažino šiuos savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingus objektus Palangoje svarbiais vietos bendruomenei, o būtent 1.47 punktu nusprendė, kad teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) likę želdinių plotai – yra reikalingi ir priskiriami rekreacijos, poilsio tikslams.

Paminėtais administraciniais aktais panaikinta teisinė prielaida ir pagrindai pareiškėjui rengti teritorijų planavimo dokumentą, siekiant teritorijų planavimo dokumentu suplanuoti teritoriją esančią Palangos mieste, tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konstatavus, jog planuojama teritorija yra pripažinta reikšminga ir svarbia vietos bendruomenei ir skirta rekreacijos ir poilsio tikslams.

Teismas vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1265 patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktu.

Kaip matyti iš 2015 m. liepos 7 d. T. K. teikto planavimo pasiūlymo, juo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) keitimą. Nurodomi planavimo tikslai – suformuoti žemės sklypą (us) statinių statybai, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinierinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą. Planavimo pasiūlyme nurodoma, kad planuojama teritorija yra laisva valstybinė žemė (apie 0,2700 ha.), esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiam planavimo pasiūlymui pritarta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-795. 2015 m. rugsėjo 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1893 1 punktu patvirtinta ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo schemą, o 2 punktu nuspręsta rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Planavimo tikslai – žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui, nustatant optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinierinių komunikacijų tinklus, inžinierinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinierinių komunikacijų koridorių ribas, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas; Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje. Analogiški planavimo tikslai nurodomi ir pateiktame detaliojo plano projekte – esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas – planavimo tikslas žemės sklypo suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotose Teritorijų planavimo sąlygose Nr. 18 nurodytas planavimo tikslas – žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui.

2015 m. liepos 7 d. T. K. teikė planavimo pasiūlymą, kuriuo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) keitimą. Nurodomi planavimo tikslai – suformuoti žemės sklypą (us) statinių statybai, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinierinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą. Planuojama teritorija yra laisva valstybinė žemė (apie 0,2700 ha.), esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje ir (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pareiškėjas teikiant planavimo pasiūlymą nenurodė, kad šioje teritorijoje yra jam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomų nekilnojamųjų daiktų, taip pat nenurodė, kad jis yra pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą natūriniu ar kitu būdu į išlikusį nekilnojamąjį turtą ginčo teritorijoje. Todėl buvo būtina analizuoti ir nustatyti, ar atsakovas turėjo teisines prielaidas pradėti teritorijų planavimo procesą pagal pareiškėjo teikiamą pasiūlymą, juolab konstatavus, jog pareiškėjo planavimo pasiūlymo tikslai ir atsakovo apibrėžti planavimo tikslai iš esmės skiriasi. Detaliojo plano projekto 3 skyrius Bendrųjų sprendinių formavimas Koncepcijos nustatymas, numatyti detaliojo plano tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui. Planuojamoje teritorijoje formuojamas žemės sklypas Nr. 1, žemės sklypo plotas 2000 kv. m, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos (G1), formuojamas žemės sklypas Nr. 2, žemės sklypo plotas 1191 kv. m, pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų teritorijos.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau ir – Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktu. Kaip matyti, teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.

2015 m. birželio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (4.17)D3-1922 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių, prašant pateikti informaciją, ar yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją. 2015 m. birželio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius pateikė informaciją, kad įvardijama teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, Palanga, patenka į iki žemės nacionalizacijos buvusias posesijas Nr. 37 – savininkas V. M., Nr. 38 – Susisiekimo ministerija, Nr. 39 – J. G.. Pretendentų atkurti nuosavybės teises į šias posesijas nėra. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius pateikė informaciją, kad pretendentų į natūrinį nuosavybės teisių atkūrimą nėra ir nesikreipė į savivaldybės administracijos direktorių prašant pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Taigi žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką negalėjo būti formuojamas.

Kadangi Palangos miesto savivaldybės taryba 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 „Dėl savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei“ 1.47 punktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, nusprendė ginčo teritoriją pripažinti svarbia vietos bendruomenei, o būtent teritoriją tarp (duomenys neskelbtini) ir joje likusius želdinių plotus skirti rekreacijos, poilsio tikslams, ši ginčo teritorija negalėjo būti iš vis planuojama siekiant suplanuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi žemė priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su tokio konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, žemės sklypo planavimo procesas įvardijamoms paskirtims – naujo sklypo formavimui gyvenamajai statybai ar sklypo formavimui nuosavybės teisių atkūrimui, iš vis negalėjo būti vykdomas. Jei pareiškėjas kvestionuoja žemės sklypo priskyrimą valstybės išperkamai žemei, jis turėjo ginčyti savivaldybės tarybos priimtus sprendimus dėl šios žemės priskyrimo svarbia visuomenės poreikiams ir priskyrimą valstybės išperkamai.

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Administracinės jurisprudencijos nuostatose taip pat išaiškinta, kad pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2015 m. birželio 10 d. rašte Nr. (4.17) D3-1922 kreipdamasi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių nurodė, kad Palangos miesto teritorijoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (duomenys neskelbtini), Palangoje , ir (duomenys neskelbtini) g., yra laisvos (neužstatytos) žemės ir prašoma pateikti informaciją ar yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į šią teritoriją. Tuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė ignoravo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 „Dėl savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei“ 1.47 punktą, kuriuo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, nusprendė ginčo teritoriją pripažinti svarbia vietos bendruomenei, o būtent teritoriją tarp (duomenys neskelbtini) ir joje likusius želdinių plotus skirti rekreacijos ir poilsio tikslams. Iš to sekė ir kiti savivaldybės administracijos aktai, kuriais nepagrįstai buvo pradėtos ginčo teritorijos planavimo inicijavimo procedūros ir tuo sudarytos išskirtinės galimybės ginčo teritoriją nesant teisinio pagrindo planuoti asmeniui, kuriam tokia teisė pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą iš vis negalėjo būti suteikta.

Teismas darė išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, nustačiusi, jog priimti administraciniai aktai – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-795; 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. A1-893; 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. A1-1047, priimti veikiant viršijus kompetencijos ribas (ultra vires), o planavimo pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartyje nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, pagrįstai 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A1-308 „Dėl kai kurių direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, juos panaikino. Taip pat Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 17 d. raštu Nr. (4.17.)03-411 ir 2016 m. balandžio 19 d. atsakymu Nr. (4.17.)-D3-1061, pagrįstai atsisakė nagrinėti pateiktą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepciją bei vadovaujantis teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties 27 punktu, nutraukė 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo inicijavimo sutartį Nr. 42-DP.

Pareiškėjas skundą grindė ir argumentu, kad atsakymas ir ginčijamas įsakymas yra neargumentuoti ir vienintelis argumentas yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 taikymas. Pažymėta, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais individualaus administracinio sprendimo motyvuojamąja dalimi gali būti atitinkami procedūriniai dokumentai arba pirmiau priimti tiesiogiai susiję aktai, kuriuose išdėstomi nustatyti objektyvūs duomenys (faktai) ir pateikiamas jų teisinis įvertinimas pagal konkrečias teisės normas. Taigi atsakovas keliuose šioje byloje ginčijamuose administraciniuose aktuose išdėstė teisinius argumentus ir motyvus, kurių pagrindu priėmė ginčijamus administracinius aktus ir šie aktai atitinka viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus akto turiniui ir formai.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog taikomi dvigubi standartai, nes 2012 m. sausio 12 d. priimtas įsakymas Nr. A1-26, kuriuo gretimybėje esančioje teritorijoje atkurta nuosavybė paveldėtojams, kas įrodo, kad ši teritorija nebuvo svarbi visuomenės poreikiams, pažymėta, jog minimu aktu nuosavybės teisės atkurtos natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio turto savininko paveldėtojams, be to kaip jau paminėta šiame teismo sprendime, pretendentai teisminiu keliu nuginčijo atsakovo priimtą sprendimo dalį dėl konkrečios teritorijos, apibrėžtos posesijos ribomis, pripažinimo reikalinga visuomenės poreikiams. Šiuo atveju pareiškėjas nėra nei pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, nei nuginčijo teisminiu keliu atsakovo priimtus sprendimus dėl žemės sklypo pripažinimo reikalingu visuomenės poreikiams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomi jo įvardijami dvigubi standartai.

III. Pareiškėjas T. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundus bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nepagrįstai ir nevisapusiškai įvertinęs visų bylos aplinkybių visetą, taip pat sprendimas prieštarauja teisinio tikrumo principui.

Tvirtina, kad skundžiami sprendimai yra neargumentuoti, o vienintelis jame esantis argumentas, t. y. Palangos miesto tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr.136 taikymas, yra nepagrįstas, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija taiko dvigubus standartus, nes 2012 m. sausio 12 d. buvo priimtas įsakymas Nr. A1-26, kuriuo nurodyta, kad teritorija esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje ir pietinėje gretimybėje yra laisva neužstatyta žemė, o taip pat 2013 metais į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skundžiamame dokumente yra nurodomas kaip viena iš ribinių kraštinių, buvo atkurta nuosavybė K. P. paveldėtojams, kas įrodo, kad ši teritorija 2013 metais nebuvo svarbi vietos bendruomenei, buvo laisva ir grąžinama suinteresuotiems asmenims. Mano, kad šiuo atveju yra taikomi dvigubi standartai, toks skirtingas vertinimas yra prieštaraujantis gero viešojo administravimo principui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė, kodėl viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą, vienu atveju atžvelgia į bendruomenes svarbą, o kitu atveju – ne.

Šioje situacijoje atsižvelgus į viešojo administracinio subjekto veiksmus ir teisinio reguliavimo dviprasmiškumą, pareiškėjo atžvilgiu sukurta situacija netoleruotina, nes tokiais veiksmais pažeidžiamas ne tik teisinio stabilumo principas bei ir konstitucinis teisinės valstybės principas bei teisingumo imperatyvas. Pareiškėjas ir atsakovas teisėtai ir pagrįstai sudarė 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutartį Nr. 42-DP, kurioje buvo numatytos abiejų šalių teisės ir pareigos, tačiau atsakovas, veikdamas priešingai gero viešojo administravimo principui, sudarytą sutartį bei paskesnius Palangos miesto administracijos įsakymus ir sprendimus panaikino, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodydamas analogiškus argumentus, taip pat nepagrįstai nepanaikino skundžiamų sprendimų.

Akcentuoja, kad visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu buvo atkurta nuosavybė K. P. paveldėtojams, o pareiškėjo sudaryta sutartis yra naikinama, tai įrodo, kad yra taikomi skirtingi standartai bei reguliavimas. Atsakovas pagrindiniu motyvu nurodė vietos svarbą bendruomenei, tačiau vieta tampa nesvarbi, kai yra atkūrinėjama nuosavybė. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek skundžiami Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimai yra prieštaraujantys lygiateisiškumo principui. Skundžiamuose aktuose nepateikti teisiniai motyvai, kokiu pagrindu iš esmės taikomas ar netaikomas reguliavimas ir kodėl vienu atveju reguliavimas privalomai taikomas, o kitu – ne.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pareiškėjas 2015 m. liepos 7 d. pateikė atsakovui planavimo pasiūlymą, kuriuo buvo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) keitimą, tam, kad suformuoti žemės sklypą (-us) statybai, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinierinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą. Planavimo pasiūlyme nurodoma, kad planuojama teritorija yra laisva valstybinė žemė (apie 0,2700 ha), esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymėtina, kad planavimo pasiūlyme nėra nurodoma nei priežastis, dėl ko siūloma keisti Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, nei pareiškėjo suinteresuotumas tokiais pakeitimais.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, apsvarstęs šį prašymą: vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 9 punktu, 2015 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-795 pritarė šiam pasiūlymui ir nustatė, kad teritorijų planavimo rengėją savo nuožiūra pasirenka ir teritorijų planavimo dokumento rengimą finansuoja planavimo iniciatorius T. K.; 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-893 patvirtino žemės sklypo detaliojo plano rengimo schemą bei nusprendė rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kurio tikslas – žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui. Palangos miesto savivaldybės administracija su T. K. 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 42-DP, kurioje nurodoma, kad planavimo tikslas – žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui, numatant optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinierinių koridorių tinklus, inžinierinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų ribas; teritorijos naudojimo reglamento nustatymas; Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 258 punktu, 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-1047 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, planavimo darbų programą.

Detaliojo plano rengėjui UAB „Baltijos regiono projektai“ parengus detaliojo plano koncepciją ir pateikus ją atsakovui, pastarasis 2016 m. vasario 17 d. rašte Nr. (4.17.)03-411 pareiškėjui nurodė, kad: pateikta teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama; atsižvelgiant į 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. 42-DP 27 punktą, nutraukia teritorijų planavimo inicijavimo sutartį, kadangi planuojamoje teritorijoje likę želdynų plotai, vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 1.47 punktu, skirti rekreacijos ir poilsio tikslams ir pripažinti svarbiais vietos bendruomenei; vadovaujantis minėtu Palangos miesto tarybos sprendimu, nuo 2016 m. kovo 21 d. bus panaikinti visi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai ir sprendimai dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo. 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A1-308 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 136 „Dėl savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei“ 1.47 punktu, pripažino netekusiais galios savo 2015 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. A1-795, 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. A1-893, 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. A1-1047, o 2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (4.17.)Ž3-1061 detaliojo plano rengėją UAB „Baltijos regiono projektai“ informavo, kad pateikta teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. A1-308.

Pareiškėjui apskundus Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą, nurodytą 2016 m. vasario 17 d. rašte Nr. (4.17.)03-411, nutraukti teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį, 2016 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. A1-308 ir sprendimą, nurodytą 2016 m. balandžio 19 d. atsakyme Nr. (4.17.)Ž3-1061, nenagrinėti detaliojo plano koncepcijos, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, nustačiusi, jog jos administraciniai aktai priimti veikiant viršijus kompetencijos ribas (ultra vires), o planavimo pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartyje nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, pagrįstai 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A1-308 juos panaikino, taip pat 2016 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (4.17.)03-411 ir 2016 m. balandžio 19 d. atsakymu Nr. (4.17.)-D3-1061 pagrįstai atsisakė nagrinėti pateiktą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepciją bei, vadovaudamasi teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties 27 punktu, nutraukė 2015 m. rugpjūčio 7 d. teritorijų planavimo inicijavimo sutartį Nr. 42-DP.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo argumentų dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų nemotyvuotumo, be to, sprendimai prieštarauja teisinio tikrumo principui.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nors skirtingais motyvais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas: teritorijų planavimas – pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.).

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, tame tarpe – ir detalieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d., 5 str. 2 d. 3 p.), keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 1 d.) Teritorijų planavimo tikslai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

Kompleksinio teritorijų planavimo tikslai kituose teisės aktuose nenustatomi (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 3 d.). Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d.).

Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – ir planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose).

Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.). Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr.1265, kuris taikomas ir iki jo įsigaliojimo patvirtintų vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų keitimui ar koregavimui ir (ar) šių procesų finansavimui (Aprašo 1 p.), nustato, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo nurodomi planavimo tikslai, planuojamos teritorijos vieta: adresas arba geografinės koordinatės (jeigu planuojama teritorija nėra adreso objektas), preliminarus plotas, pridedama siūlomos planuoti teritorijos schema.

Taigi, asmenys, turintys planavimo iniciatyvos teisę ir galintys Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, turi nurodyti teritorijos, dėl kurios planavimo kreipiasi, planavimo tikslus tam, kad savivaldybės administracijos direktorius, organizuojantis teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti, galėtų, jį įvertinęs, priimti sprendimą jį tenkinti arba motyvuotai atmesti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 d., 6 str. 3 d.). Pažymėtina, kad detalieji planai pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d.).

Teritorijų planavimas yra viešasis administravimas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl teisiniai santykiai, susiklostantys tarp teritorijų planavimo organizatoriaus ir asmens, turinčio planavimo iniciatyvos teisę, sudarius teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, yra administracinio pobūdžio, o sutartys, sudaromos, visų pirma, vadovaujantis viešosios teisės principais ir normomis, vertintinos kaip administracinės. Teritorijų planavimo organizatorius, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis su asmenimis, turinčiais planavimo iniciatyvos teisę, vykdo viešojo administravimo veiklą, todėl jo veiksmai ir sprendimai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas, inter alia įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas T. K. niekaip nepagrindė, kokiu konkrečiu, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu, siūlė keisti Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, negalėjęs jo tinkamai išnagrinėti, negalėjo priimti pagrįsto ir teisėto sprendimo dėl šio pasiūlymo, dėl ko jo (Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus) sprendimai ir veiksmai, susiję su Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių keitimu, yra neteisėti (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 ir 4 p., Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1–3 d., 6 str. 3–4 d.).

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, galima teigti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimas nutraukti sutartį, nors ir priimtas nesilaikant 2015 m. rugpjūčio 7 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. 42-DP 27 punkte nustatyto reikalavimo įspėti kitą šalį apie vienašališką sutarties nutraukimą, iš esmės yra teisėtas, kadangi padarytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas neįtakojo šio sprendimo pagrįstumo ir savaime nėra pakankamas pagrindas jį naikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Nutraukęs 2015 m. rugpjūčio 7 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 42-DP, atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2016 m. vasario 17 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. sprendimais atsisakė nagrinėti pateiktą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koncepciją.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. A1-308, kuriuo pripažinti netekusiais galios jo 2015 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-795, 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. A1-893, 2015 m. rugsėjo įsakymas Nr. A1-1047, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756–35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012 ir kt.). Taigi, teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).

Kita vertus, bet kokiu atveju asmuo, besikreipiantis dėl administracinio akto, kuriuo institucija, vykdanti viešąjį administravimą, panaikino arba pripažino netekusiais galios savo priimtą administracinį aktą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, panaikinimo, turi įrodyti savo teisių pažeidimą: konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis įtvirtina tik teisę būti planavimo, kuris atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka, iniciatoriumi, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teises ar teisėtus interesus į teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra galima teigti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. A1-308, kuriuo pripažinti netekusiais galios administraciniai aktai, susiję su teritorija tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, planavimu, pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, todėl jo skundas pagrįstai netenkintas ir šioje dalyje.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmestas, iš esmės yra pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė