2016-11-07 Nr. AB-21306-3-61-3-02841-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3168-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02841-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. C. 2012 m. birželio 1 d. UAB „Advanced Business Assessments“ vardu parengė Verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 044-1-2012 (toliau – ir Ataskaita), kurioje 25 000 000 Lt rinkos verte 2012 m. gegužės 15 d. datai nuosavybės teisės perleidimo tikslu buvo įvertintas 58,97 % UAB „Energolinija“ akcijų paketas (I t., b. l. 51–134).

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su prašymu įvertinti Ataskaitos atitiktį vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (I t., b. l. 50).

2015 m. vasario 13 d. Tarnyba kreipėsi į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą (toliau – ir Garbės teismas) su teikimu dėl drausminės bylos pareiškėjui iškėlimo (I t., b. l. 45) bei pateikė 2015 m. vasario 13 d. išvadą Nr. GT-4(15)-I „Dėl vertintojo A. C. veiksmų, rengiant verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 044-1-2012“ (I t., b. l. 46–49).

Turto arba verslo vertintojų garbės teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. GT-7(15)-S nusprendė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021 (verslo vertinimo sritis, išduotas 1999 m. gruodžio 30 d.) galiojimo panaikinimą (I t., b. l. 25–30). Garbės teismo priimtame sprendime nurodoma, jog rengdamas Ataskaitą vertintojas pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika), 109 punkto, 83.5 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas A. C. skundu (I t., b. l. 1–10), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Garbės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. GT-7(15)-S.

Pareiškėjas nurodė, kad Garbės teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš Ataskaitos nėra galimybės nustatyti, kaip buvo apskaičiuotos UAB „Energolinija“ akcijų paketą sudarančių įmonių turto rinkos vertė. UAB „Energolinija“ priklausančio akcijų paketo vertinimas buvo atliktas taikant turto požiūrio metodą. Kadangi šis metodas Metodikoje įtvirtintas siaurai, nurodyta tik jo sąvoka ir taikymo ribos, pareiškėjo nuomone, kitus klausimus jis galėjo spręsti savo nuožiūra. Vertinimo metu pareiškėjas atliko UAB „Energolinija“ finansinės būklės analizę, atskleidė jos pagrindinius aspektus, turimą turtą išskaidė į sudėtines dalis, kiekvieną šių dalių aiškiai ir išsamiai apibūdino. Aprašė, apibūdino įmonės ilgalaikį bei trumpalaikį finansinį turtą, nurodė jo sudėtines dalis bei kiekvienos jų rinkos vertę. Pareiškėjui nebuvo pavesta įvertinti visą UAB „Energolinija“ valdomą ar nuosavybės teise turimą turtą, todėl spręsdamas dėl įmonės turimo ar valdomo turto atskirų objektų rinkos verčių, jis naudojosi savo ir kitų vertintojų atliktų vertinimų rezultatais. Nuo paskutinio nurodytų objektų vertinimo datos iki kiekvienos iš įmonių finansinių atskaitomybių sudarymo datos nebuvo įvykę jokių esminių turto bei įsipareigojimų struktūros pasikeitimų, todėl pareiškėjas turėjo pagrindą vadovautis jau nustatytomis vertėmis. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Metodikos 29 punktą vertintojas turi teisę naudotis jam pateikta ir viešai prieinama informacija, todėl laiko, kad jo pasirinktas nurodytų įmonių akcijų paketo verčių nustatymo būdas Metodikoje nėra uždraustas. Pareiškėjo nuomone nustatyta tvarka parengta ir pateikta įmonės finansinė atskaitomybė atspindi realią, faktinę įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautų duomenis tam tikram momentui (laikotarpiui). Ataskaitoje pareiškėjas naudojosi naujausiais finansinės atskaitomybės duomenimis, kuriuose buvo nurodyta aktuali grynoji visos įmonės vertė, toks vertinimo metodo taikymas Metodikos taisyklėms neprieštaravo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjas mano, kad vertindamas UAB „Energolinija“ akcijų paketo rinkos vertę, jis neturėjo iš naujo pervertinti šios įmonės dukterinių įmonių ir jų turto.

Pareiškėjas nurodė, kad visų Ataskaitoje nurodytų dydžių vertinė išraiška buvo nustatyta ekspertiniu būdu. Vertindamas turtą pareiškėjas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nurodė ir pagrindė taikytas formules, paaiškino gautas reikšmes, nurodė skaičiavimo sekas. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu, kiek detaliai minėti skaičiavimai turi būti atlikti ir atskleisti, kokia turi būti turto vertės nustatymo pagrindimo apimtis, todėl tai negali būti pripažinta pažeidimu. Vertindamas ekspertiniu būdu, pareiškėjas naudojo savo patirtį ir kompetenciją, su tuo sietiną doktriną, tai yra specialiosios žinios, kurių neįmanoma patikrinti empiriškai, o nustatytų reikšmių papildomai paaiškinti ar pagrįsti, tačiau tam tikrų reikšmių nustatymas ekspertiniu būdu negali būti vertinamas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

Pareiškėjas nesutiko, kad UAB „Vakoil“ akcijų paketo vertė turi būti -5,8 mln. Lt, o ne 0 Lt, kaip nurodyta Ataskaitoje. Ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo už prisiimtas prievoles atsako tik turimu turtu, todėl jei prievolių dydis viršija turimo turto vertę, likusi nepadengta prievolių suma kreditoriams neatlyginama. Tai reiškia, jog pats žemiausias įmonės akcijų paketo įvertinimas yra lygus nuliui ir negali būti nustatomas su minuso ženklu.

Pareiškėjas teigė, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta, kadangi už analogiškus pažeidimus teismų praktikoje skiriamos švelnesnės nuobaudos. Spręsdamas dėl vertintojo drausminės atsakomybės, Garbės teismas negali kvestionuoti Ataskaitoje vertinto turto vertės klausimo, vertinti Ataskaitos įtaką, sukeltas pasekmes jos užsakovui ar kitiems subjektams, nes tokios hipotezės turėtų būti pagrįstos neabejotinais faktais. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad Ataskaita buvo parengta iš esmės pasikeitus turto vertinimą reglamentuojantiems teisės aktams, kurių nuostatas vertintojai taikė bei aiškino vadovaudamiesi savo patirtimi ir kompetencija. Pakankamos šių teisės aktų taikymo praktikos ir aiškių metodinių nurodymų nebuvimas galėjo nulemti tam tikrų klaidų ar netikslumų padarymą.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į skundą pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 37–44). Atsakovo nuomone, metodikoje pateiktas turto požiūrio metodų derinio reglamentavimas yra pakankamas, kadangi tai nėra atskiras vertinimo metodas. Taikant turto požiūrio metodų derinį prieš nustatant bendrą verslo vertę, atskiros turto ir įsipareigojimų vertės apskaičiuojamos taikant kitus Metodikoje aprašytus rinkos vertę nustatančius metodus. Pagal Metodikos 84 punktą, vertinant verslą gali būti taikomas pajamų metodas, lyginamasis metodas arba lyginamojo metodo ir (arba) pajamų metodo, ir (arba) išlaidų (kaštų) metodo derinys – turto požiūrio metodų derinys.

Atsakovas teigia, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą vertintojas, nustatydamas turto ar verslo vertę, privalo atlikti atitinkamus vertinimo veiksmus. Šiuo atveju, nustatant UAB „Energolinija“ akcijų paketo vertę, buvo pasiremta anksčiau atliktais šios bendrovės valdomų įmonių akcijų paketų vertinimais, pareiškėjui neatliekant jokių vertinimo veiksmų. Iš Ataskaitoje esančios informacijos neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuotos valdomų įmonių akcijų rinkos vertės (neaišku, kokie metodai taikyti, kokie skaičiavimai atlikti), kas atliko vertinimus, kurioms datoms nustatytos atitinkamos rinkos vertės. Be to, pareiškėjas neanalizavo UAB „Attentus“, UAB „Domus altera“ ir UAB „Aloja“ finansinės būklės pakitimų nuo šių bendrovių paskutinių finansinių atskaitomybių sudarymo iki UAB „Energolinija“ vertinimo. Atsakovo nuomone, nors Metodikos 29 punktas leidžia vertintojui vadovautis visa turima informacija, tačiau ankstesnių vertinimų duomenų perrašymas neatitinka vertinimo koncepcijos, o nustatyta rinkos vertė neatitinka rinkos vertės apibrėžimo. Atsakovo teigimu, kitų specialistų atlikti veiksmai bei suteikta turto vertintojui pagalba turi būti aprašyti ataskaitoje ir būti aktuali vertinimo dienai.

Atsiliepime nurodoma, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą vertintojas turi pagrįsti turto vertę, pateikti vertės skaičiavimus, t. y. aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados, būtina, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką, jos rezultatus bei juos patikrinti. Šis reikalavimas negali būti paneigtas ekspertinio vertinimo būdo taikymu. Taikant ekspertinį būdą, ataskaitoje būtina nurodyti jo taikymo aplinkybes, paaiškinti, kokia patirtimi ar vertinimo atvejais vadovautasi priimant sprendimus dėl pataisų būtinumo ir dydžio, pateikti atliktos analizės duomenis. Pareiškėjo Ataskaitoje nepaaiškinamos šio skaičiavimo būdo taikymo aplinkybės, nepateikiama atskirų turto vienetų vertinimo patirtis ir analizė, kurios pagrindu vertintojas priima ekspertinę nuomonę dėl konkretaus koeficiento dydžio.

Atsakovas nesutiko su UAB „Vakoil“ akcijų nustatyta balansine verte – 0 Lt. Nurodė, kad šiai įmonei nėra taikomos bankroto procedūros, vertinimo metu ji buvo veikianti įmonė, tačiau vertinimo datai (2015 m. gegužės 15 d.) jos balansinė vertė buvo neigiama. Kadangi UAB „Energolinija“ vertinimas buvo atliekamas turto požiūrio metodu, t. y. turto vertė nustatoma, atmetus įsipareigojimus, todėl neigiama UAB „Energolinija“ valdomos įmonės vertė turėjo atsispindėti skaičiavimuose.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. IK-192 patvirtintuose Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose įtvirtintais Garbės teismo veiklos principais, įvertinus vertintojo padarytų pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes ir tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo galiojančią drausminę nuobaudą – papeikimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu (II t. b. l. 19–25) nusprendė pareiškėjo A. C. skundą atmesti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas UAB „Energolinija“ priklausančio turto vertinimą, suprato ir turėjo laikytis įstatyme nustatyto turto vertinimo metodo taikymo reikalavimų, t. y. nustatyti kiekvienos iš AUB „Energolinija“ priklausančių įmonių rinkos vertę. Ataskaitos 3.2 punkte nurodyta, kad UAB „UAB „Energolinija“ turto vertė nustatyta, be kita ko, įvertinus įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio finansinio turto rinkos vertę, remiantis įmonių finansinių atskaitomybių ir ankstesnių vertinimų duomenimis (I t., b. l. 85). Pagal Metodikos 29 punktą vertintojas, atlikdamas turto vertinimą gali naudotis jam pateikta ir (arba) viešai prieinama informacija, rodančia padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu, todėl iš esmės pareiškėjo naudojimasis finansinių atskaitomybių ir ankstesnių vertinimų duomenimis nelaikytinas ydingu.

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad vertintojui prieinama vieša informacija, negali būti tiesiog perkeliama į Ataskaitą ir laikoma nustatyta, toks ataskaitos parengimas prieštarautų pačiam vertinimo tikslui iš esmės, kadangi jokie vertinimo darbai nėra atliekami. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas į Ataskaitą perkėlė AB „Kauno tiekimas, UAB „Nidos smiltė“, UAB „Nidos pušynas“ ir UAB „Vakoil“ balanso duomenis (UAB „Vakoil“ balanso lentelė į Ataskaitą net nebuvo perkelta, nurodyti deklaratyvūs duomenys), pagal kuriose nurodytą grynąją įmonių rinkos vertę ir akcijų kiekį apskaičiavo vienos akcijos vertę. Teismo vertinimu, įmonių balansuose jau nurodytų rinkos verčių tiesioginis taikymas negali būti prilyginamas turto rinkos vertės nustatymui ir neatitinka nei vieno iš į turto požiūrio metodų derinį įeinančio vertinimo metodo esmės.

Teismas nurodė, kad analogiška išvada darytina ir dėl kitų Ataskaitoje nurodytų įmonių akcijų vertinimo, panaudojant anksčiau atliktų vertinimų duomenis - UAB „Attentus“ 2012 m. sausio 14 d. vertinimo duomenis, UAB „Domus altera“ 2011 m. liepos 11 d. vertinimo duomenis ir UAB „Aloja“ 2011 m. gruodžio 15 d. vertinimo duomenis. Pareiškėjas šiais duomenimis naudojosi jų atskirai neaptardamas ir nepateikdamas šiuos duomenis patvirtinančių įrodymų, nenurodydamas ataskaitas, kuriomis rėmėsi atlikusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar pareiškėjo naudoti duomenys buvo patikimi, pakankamai pagrįsti, ar vertinimo ataskaitos, kuriomis pareiškėjas naudojosi, atitiko teisės aktų reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teigia, kad Garbės teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjas neteisingai nustatė nulinę UAB „Vakoil“ akcijų rinkos vertę, jo nuomone, esant neigiamai įmonės balanso vertei, šios bendrovės akcijos yra bevertės, t. y. lygios 0 Lt. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai teisingam ginčo išsprendimui neturi esminės reikšmės, kadangi Ataskaitoje pareiškėjas rėmėsi UAB „Vakoil“ balanso duomenis, kurių tikrumo ir teisingumo nėra galimybės patikrinti.

Teismas akcentavo, kad Ataskaitoje nurodyti duomenys, kuriais pareiškėjas naudojosi (finansinės atskaitomybės dokumentai, kitų vertintojų vertinimo ataskaitos), neatitiko Ataskaitos rengimo laikotarpio, jie buvo 4-10 mėn. senesni. Teismo vertinimu, dėl pakankamai ilgo laiko tarpo galėjo atsirasti vertintų bendrovių akcijų verčių pokyčius įtakojusių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo turimi duomenys galėjo neatitikti akcijų realios rinkos vertės. Pareiškėjas savo išvados, kad jo turimi duomenys nuo paskutinio vertinimo dienos esmingai nepasikeitė, niekaip nepagrindė ir neargumentavo, todėl vien tokio pobūdžio išvados pateikimas, teismo vertinimu, negali būti laikomas vertinimo veiksmų atlikimu ir neatitinka ataskaitos rengimo tikslo bei esmės.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, į Ataskaitą perrašydamas viešai jam prieinamus duomenis AB „Kauno tiekimas, UAB „Nidos smiltė“, UAB „Nidos pušynas“, ir UAB „Vakoil“, UAB „Attentus“, UAB „Domus altera“ ir UAB „Aloja“ individualaus akcijų vertinimo neatliko. Iš Ataskaitos turinio nematyti, kad pareiškėjas tikrino duomenis, kuriais naudojosi, vertino jų pagrįstumą ir aktualumą vertinimo laikotarpiui, t. y. atliko akcijų rinkos vertės vertinimo veiksmus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turto vertinimo ataskaitoje, apskaičiuodamas atitinkamų akcijų rinkos vertę taikė skirtingus nuolaidų dėl mažumos paketų koeficientus, pvz.: AB „Kauno tiekimas“ – 10 proc. nuolaida, UAB „Attenus“ – 30 proc. nuolaida, UAB „Aloja“ – 20 proc. nuolaida, tačiau jokių paaiškinimų ar paskaičiavimų, kaip apskaičiavo nurodytus koeficientus nepateikė. Iš ataskaitos turinio nėra galimybės nustatyti, kokiais konkrečiais duomenimis yra paremtas pasirinkimas taikyti vienokį ar kitokį pataisos koeficientą, nėra galimybės patikrinti atliktų skaičiavimų teisingumo.

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamu Garbės teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo ataskaita neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo.

Dėl drausminės nuobaudos dydžio teismas pažymėjo, kad Garbės teismas pareiškėjui skyrė griežčiausią nuobaudą - turto vertintojo pažymėjimo panaikinimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta, įvertinus padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį, Garbės teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pažeidė turto požiūrio metodų derinio esmę, taikė nepagrįstus koeficientus, nepagrindė esminių kriterijų, kuriais apskaičiuota rinkos vertė pajamų metodu, pažeidė fundamentalų reikalavimą vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant vertės skaičiavimus. Garbės teismo ir šioje byloje nustatyti pareiškėjo turto vertinimo pažeidimai yra esminiai ir šiurkštūs, dėl netinkamai atlikto vertinimo nėra galimybės patikrinti ar pareiškėjo apskaičiuota UAB „Energolinija“ akcijų paketo rinkos vertė yra reali. Pareiškėjas skundžiamo Garbės teismo sprendimo priėmimo metu dar turėjo galiojančias nuobaudas, paskirtas Garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimais. Minėtos nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tuo pačiu pagrindu – dėl vertinto turto vertės tinkamo nepagrindimo, pareiškėjo padaryti turto vertintojams privalomų jų veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai nebuvo atsitiktiniai ir pavieniai, o tai lemia griežtesnės nuobaudos skyrimo pagrindą. Ginčijamas Garbės teismo sprendimas Nr. GT-7(15)-S yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus nei materialinių, nei procesinių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl jį panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. C. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir 2015 m. balandžio 9 d. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimą Nr.GT-7(15)-S panaikinti (II t. b. l. 27–36).

Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados nėra teisingos. Turto požiūrio metodui (šių metodų deriniui) apibūdinti ir jį taikyti Metodikoje skiriamas labai menkas dėmesys, t. y. išskyrus šio metodo sąvoką ir taikymo ribas bei šį metodą taikant naudojamus skaičiavimo būdus (111 punktas), kitų nurodymų vertintojui Metodikoje atliekant turto vertinimą šiuo būdu, nėra arba jos suformuluotos dviprasmiškai bei klaidinančiai. Panašią išvadą yra padariusi antikorupcinį Metodikos vertinimą pagal savo kompetenciją atlikusi Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Dėl UAB „Attentus“ akcijų paketo vertės vertintojas Ataskaitoje (38 psl.) nurodė „UAB „Attentus“ vertinimas buvo atliktas 2012 m. sausio 14 d., UAB „Domus altera“ akcijų paketo vertinimas atliktas 2011 m. liepos 11 d.; UAB „Aloja“ – 2011 m. gruodžio 15 d. Vertintojas, patikrinęs šių įmonių būklę, konstatavo, jog nuo paskutinio jų vertinimo datos iki kiekvienos šių įmonių finansinių atskaitomybių sudarymo datos nebuvo jokių esminių įmonės turto bei įsipareigojimų struktūros pasikeitimų. Tuo remdamasis vertintojas padarė išvadą, jog nesant jokių objektyvių duomenų, kurie galėjo turėti įtakos ankstesnių šių įmonių akcijų paketų vertinimo atlikimo metu nustatytai įmonių akcijų paketų vertei, vertėmis gali būti vadovaujamasi atliekant ir UAB „Energolinija“ akcijų paketo vertinimą. Šios nuostatos reiškia, jog vertintojas, priešingai nei teigiama pirmos instancijos teismo priimtame sprendime, tyrė ir vertino, kitaip tarant, atliko vertinimo veiksmus, skirtus nustatyti, ar rinkoje, šių įmonių veikloje įvyko tam tikri pokyčiai, galėję nulemti minėtų įmonių akcijų paketų rinkos vertės galimą pasikeitimą per laikotarpį, praėjusį nuo atlikto jų akcijų paketų įvertinimo, padarė su tuo sietinas išvadas, tačiau sutiktina, jog jų (šiuo klausimu atliktų veiksmų) išsamiau Ataskaitoje neaprašė, prie Ataskaitos priedų turto vertinimų ataskaitų, kurių rezultatais rėmėsi, nepridėjo. Tai gali būti vertinama, kaip tam tikras Ataskaitos trūkumas, tačiau tuo vertintojas nebuvo kaltinamas, atitinkamai – patrauktas drausminėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas sprendime teigdamas, jog vertintojas negalėjo remtis kitų vertintojų atliktais įmonių akcijų paketų vertinimais, nenurodė, kokios konkrečios taisyklės tai draudžia daryti.

Be to, teismo nuomone, vertintojas pagrįstai buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn bei nubaustas, nes taikydamas turto požiūrio metodų derinį ir šiuo būdu vertindamas įmonių - AB „Kauno tiekimas“, UAB „Nidos smiltė“, UAB „Nidos pušynas“, UAB „Vakoil“ - akcijų rinkos vertes ir atsargų rinkos vertę tiesiogiai taikė (rėmėsi) šių įmonių balanso duomenimis, o tai negali būti prilyginama turto rinkos vertės nustatymui. Ši teismo išvada taip pat yra klaidinga.

Nustatyta tvarka parengta ir pateikta įmonės finansinė atskaitomybė atspindi realią, faktinę įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautų duomenis tam tikram momentui (laikotarpiui). Rengdamas Ataskaitą vertintojas disponavo naujausiais minėtų įmonių oficialiai parengtos ir teisės aktų nustatyta tvarka pateiktos finansinės atskaitomybės duomenimis, kurių aktualumas nepakito ir UAB „Energolinija“ akcijų paketo vertinimo metu. Vertintojas iš minėtų įmonių valdomo, teisės aktų nustatyta tvarka apskaityto turto atėmė jų turimų įsipareigojimų vertę (su kuo tiesiogiai ir siejamas Metodikos 109 punkte apibūdintas turto požiūrio metodų derinys), taikė nuolaidas minėtų įmonių akcijų paketams, vadinasi, priešingai nei teigia teismas, įmonių balansinių verčių nesutapatino su jų rinkos verte, t. y. atliko rinkos vertei nustatyti būtinus veiksmus.

Apeliantas teigia, kad tam tikrais atvejais įmonės balansinė vertė gali sutapti su jos rinkos verte. Priklausomai nuo konteksto, aplinkybių, sietinų su planuojamu sudaryti turto perleidimo sandoriu, šalių valios ir derybinės aplinkos, įmonės balansinė ir rinkos vertė gali skirtis, tačiau gali ir sutapti.

Nei Įstatyme, nei Metodikoje nėra jokių nuorodų į tai, koks Ataskaitoje pavaizduotas turto vertinimo pagrindimas yra pakankamas, o koks – ne. Bet kurios rūšies turto vertinimas yra specialių žinių reikalaujanti veiklos sritis, todėl asmeniui, kuris neturi tam tikrų specialių žinių ar su šia sritimi sietino išsilavinimo, tikėtina nebus visiškai aiškios ir suprantamos vertinimo ataskaitoje vartojamos tokios sąvokos, formulės, formulių reikšmių nustatymo priemonės.

Garbės teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo ne dvi, o vieną galiojančią – 2013 m. rugpjūčio 10 d. Garbės teismo sprendimu paskirtą nuobaudą, kuri buvo sušvelninta Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr.I-3166-596/2014 priimtu sprendimu, t. y. minėtu Garbės teismo sprendimu vertintojui paskirta taip pat griežčiausia nuobauda teismo sprendimu buvo pakeista į papeikimą. Tuo tarpu 2013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismo sprendimu vertintojui paskirta nuobauda nėra galiojanti.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (II t. b. l. 41–47).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pasirinkęs UAB „Energolinija“ vertinimą atlikti turto požiūrio metodų derinio metodu, ir suprasdamas šio metodo esmę, turėjo nustatyti kiekvienos vertinamos įmonės turto sudėtinės dalies (nagrinėjamu atveju - akcijų) rinkos vertes, kas nebuvo padaryta. Turto požiūrio metodų derinio metodo esmė aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista Metodikos 109 punkte ir, be kita ko, reiškia pareigą vertinamos įmonės turtą vertinti pagal turto vertinimo metodus, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. STT išvada tėra nuomonė, neturinti juridinės galios; be to, STT išvadoje visiškai neanalizuotas Metodikos 109 punktas, už kurio pažeidimą pareiškėjui pritaikyta drausminė atsakomybė.

Pareiškėjo argumentas, neva jis išanalizavęs vertinamai įmonei priklausančių įmonių finansinę būklę ir nustatęs, jog reikšmingų pasikeitimų nuo paskutinio vertinimo iki finansinių atskaitomybių datos neįvyko, yra deklaratyvus ir nepagrįstas - pareiškėjas tokių analizių nepateikė nei ataskaitoje, nei jos prieduose, nei Garbės teismui, nei teismui. Vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Metodikoje reglamentuotais vertinimo metodais, tačiau nei vienas vertinimo metodas nenumato galimybės rinkos vertes tiesiog nukopijuoti nuo ankstesnių vertinimų. Pareiškėjo argumentas, jog teismas nenurodė, kokią teisės normą toks elgesys pažeidžia, yra nepagrįstas.

Nors finansinės ataskaitos ir turi atspindėti realią įmonės padėtį tam tikram momentui, tačiau nagrinėjamu atveju šis momentas nesutapo su rinkos vertės nustatymo momentu - rinkos vertė buvo nustatoma 2012 m. gegužės 15 d., o finansinių atskaitomybių duomenys, kuriais rėmėsi pareiškėjas, buvo 2011 m. gruodžio 31 d.

Praėjusių kalendorinių metų finansinės atskaitomybės duomenys Ataskaitoje nebuvo koreguojami ir neaptariama, ar per atitinkamą laikotarpį nuo finansinės atskaitomybės datos iki vertinimo dienos negalėjo įvykti ir neįvyko esminių pokyčių, galėjusių nulemti ir kitokią bendrovių akcijų paketo rinkos vertę. Pareiškėjas tik perrašė vertinimo užsakovo pateiktus duomenis, jų neanalizuodamas ir nekoreguodamas. Pareiškėjo argumentas, jog balansinės vertės gali ir sutapti, ir nesutapti su rinkos verte, patvirtina būtinybę atlikti turto vertinimą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta. Pareiškėjas balansines vertes tiesiog pavadino rinkos vertėmis.

Joks vertinimo metodas ar skaičiavimo būdas - nei ekspertinis, nei kitoks - neatleidžia nuo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte numatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pagrįsti vertę pateikiant skaičiavimus.

Skirtingų Garbės teismo sprendimų, kuriuose drausminė atsakomybė pritaikyta atsižvelgiant į įvairias individualias drausminės bylos aplinkybes, lyginimas nėra galimas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos bylos skiriasi savo aplinkybėmis iš esmės - nei vienoje iš Pareiškėjo nurodytų LVAT nutarčių nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Metodikos 109 punkto pažeidimo; vienoje pareiškėjo nurodytoje LVAT nutartyje nagrinėti nebegaliojančios redakcijos įstatymo ir Metodikos reikalavimai.

Griežčiausia drausminė atsakomybė yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams, nepaisant to, ar jis anksčiau buvo baustas už panašius pažeidimus. Švelnesnės drausminės nuobaudos taikymas būtų neadekvatus atsakas į padarytus grubius pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. GT-7(15)-S teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas A. C. Ataskaitą, kurios pagrindu ir buvo paskirta nuobauda, parengė 2012 m. birželio 1 d. Ataskaitos parengimo metu galiojusio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1497 redakcija) buvo nustatyta, kad Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus.

Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 83.5 punkte nustatyta, kad Turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje privalo nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus, o 109 punkte nustatyta, kad turto požiūrio metodų derinio esmė – verslo vertės nustatymas taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatančius metodus.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į šias nuostatas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgdamas į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardamas ginčijamo sprendimo motyvams, jų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys.

Teismas atmeta apelianto argumentus, kad vertinimo metodas – turto požiūrio metodų derinys – yra reglamentuotas nepakankamai aiškiai. Metodikos IV skyriuje yra aiškiai apibūdintas šis metodas. Vertintojo pasirinktas vertinimo metodas ar skaičiavimo būdas neatleidžia nuo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 83.5 punkte numatytų reikalavimų pateikti turto arba verslo vertės skaičiavimus, nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis analizavo vertinamai įmonei priklausančių įmonių finansinę būklę ir nustatė, jog reikšmingų pasikeitimų nuo paskutinio vertinimo iki finansinių atskaitomybių datos neįvyko, o taip pat, kad įmonės balansinė vertė sutapo su jos rinkos verte – tokios analizės Ataskaitoje nėra. Teismas pritaria atsakovo teiginiams, kad pareiškėjas balansines vertes tiesiog pavadino rinkos vertėmis.

Vertintojas vertinamosios įmonės valdomų kitų įmonių akcijų paketams taikė vertę mažinančius koeficientus, bet iš Ataskaitos neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuoti tie koeficientai. Taigi, byloje įrodyta, kad šio ginčo akcijų rinkos vertės nebuvo nustatytos ir pareiga vertinamos įmonės turtą vertinti pagal turto vertinimo metodus, nebuvo atlikta.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte įtvirtinta Garbės teismo kompetencija nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas ir priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. To paties straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad verslo vertintojui gali būti skiriama drausminė nuobauda turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas.

Teismas įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį vertina, kad padaryti šiurkštūs pažeidimai, griežčiausia drausminė atsakomybė yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams, o byloje nėra duomenų, kad paskirta nuobauda yra aiškiai pernelyg griežta, nepaisant to, kokias galiojančias nuobaudas turi pareiškėjas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius