7511b068-c29b-4e4c-a3d8-1ffb549a0cfd · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-282/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39413-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.3. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, nuteistojo D.

B. gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui, nukentėjusiajam V. T. ir jo atstovui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Žilvino Astrausko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, jÄ sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir priteista iš D. B. nukentėjusiajam V. T. 413,00 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 8,87 Eur proceso išlaidoms atlyginti, iš viso 621,87 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš D. B. priteisti nukentėjusiajam V. T. 500 Eur atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

D. B. nuteistas už tai, kad jis 2020-09-29 apie 23.50 val. vieÅ¡oje vietoje – kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, (duomenys neskelbtini) rajone, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei sukėlė aplinkinių pasipiktinimÄ ir iÅ¡gÄ stį, o bÅ«tent: vairuodamas automobilį „Peugeot 307CC“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo ir blokavo V. T. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. T., o M. T. sustojus, tyčia vienÄ kartÄ koja spyrė į automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės galines dureles ir jas apgadino, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. T. 413 Eur turtinę žalÄ , o nukentėjusiajam M. T. moralinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas adv. Žilvinas Astrauskas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. B. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Teigia, kad D. B. nurodė, jog 2020-09-29 vakare jo žmona gavo pagalbos praÅ¡ymÄ iÅ¡ savanorių, kurie pranešė, jog T., prie kurių namo buvo privažiavę siekdami patikrinti, ar nėra nelegaliai veikiama veisiant ir parduodant gyvÅ«nus (Å¡unis), juos persekioja dviem „Volvo“ markės automobiliais keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo ir po to link (duomenys neskelbtini) bei bando nustumti nuo kelio, todėl žmonos praÅ¡ymu važiavo prieÅ¡prieÅ¡iais ir pamatęs automobilių kolonÄ , su ja prasilenkė bei apsisukęs pasivijo, siekdamas padėti savanoriams, aplenkė „Volvo“ markės automobilius, norėdamas sudaryti sÄ lygas savanoriams saugiai nuvažiuoti toliau ir sulaukti iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nų, pristabdė ir sustojo, kad iÅ¡ paskos važiavę automobiliai taip pat sustotų, iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio ėjo link sustojusio „Volvo“ markės automobilio, tačiau Å¡is staigiai pradėjo važiuoti jį aplenkdamas, todėl, atÅ¡okdamas ir saugodamasis nuo galimo užvažiavimo, galėjo trinktelėti per pravažiuojančio automobilio dureles.

D. B. teigė neturėjęs jokio ketinimo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, sukelti aplinkinių pasipiktinimÄ ir iÅ¡gÄ stį. Gynėjas teigia, kad tokius D. B. paaiÅ¡kinimus patvirtina liudytojų D. B., O. J., U. J. parodymai, iÅ¡ dalies nukentėjusiųjų V. ir M. T. parodymai, byloje esantys garso įraÅ¡ai. Dėl to gynėjas teigia, kad D. B. veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nebuvo įžūlÅ«s ar vandaliÅ¡ki, todėl jo veiksmuose nėra bÅ«tino nusikalstamos veikos elemento – subjektyvinės pusės. Teigia, kad iÅ¡ esmės buvo galimas klaidingas situacijos suvokimas dėl informacijos trÅ«kumo, subjektyvus įsitikinimas, kad savanoriams gresia pavojus ir tik tokiu bÅ«du – pristabdant V. ir M.

T. vairuojamus automobilius „Volvo“ galima užtikrinti jų saugumÄ .

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo V. T. atstovas adv. Vilmantas PoÅ¡kus praÅ¡o atmesti nuteistojo D. B. gynėjo apeliacinį skundÄ , neatnaujinti įrodymų tyrimo bei V. T. turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ D. B.. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nurodo, kad apeliaciniu skundu praÅ¡oma byloje atlikti įrodymų tyrimÄ , tačiau nenurodoma, kokia apimtimi ir kokius procesinius veiksmus bÅ«tina atlikti bei kokios aplinkybės reikÅ¡mingos bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui, iÅ¡samiau gali bÅ«ti nustatytos.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti arba netenkinus skundo, suÅ¡velninti D. B. paskirtÄ bausmę, prokuroras ir nukentėjusysis V. T. bei jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

6. Nuteistojo D. B. gynėjas, nesutikdamas su D. B. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, skunde iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. 6.1. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos požymių ir nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ . Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Taigi, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016).

Pažymėtina, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad nuteistasis ar jo gynėjas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstas.

Dėl to Å¡iuo atveju nuteistojo D. B. gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 6.2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl D.

B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisingai jÄ kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. 7.1. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).??? Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). 7.2.

Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos sudėties požymiai, Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, iÅ¡vadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).??? 8. Teisme nuteistasis D. B. pripažino, jog atvažiavęs savanoriams O. J. ir U. J. į pagalbÄ , aplenkęs keliu važiuojančius nukentėjusiųjų M. ir V.

T. vairuojamus automobilius „Volvo”, stabdė nukentėjusiojo M. T. vairuojamÄ automobilį, tačiau nurodė, jog automobilių neblokavo ir į automobilį nespyrė, tik galėjo netyčia, atÅ¡okdamas nuo pajudėjusio nukentėjusiojo M. T. vairuojamo automobilio, atsiremti į tÄ automobilį ar suduoti ranka. 8.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad D. B. parodymus patvirtina liudytojų D. B., O. J. ir U. J. parodymai, garso įraÅ¡ai. Å is gynėjo skundo argumentas yra nepagrįstas. 8.2.

Teisme kaip liudytoja apklausta nuteistojo D. B. žmona D. B. patvirtino, kad vėlų vakarÄ gavo praneÅ¡imÄ , jog savanorius – gyvÅ«nų gelbėtojus – du „Volvo” markės automobiliai stumia nuo kelio, kad reikalinga pagalba, todėl ji savanoriams nurodė kreiptis į policijÄ , sustoti tokioje vietoje, kur yra vaizdo stebėjimo kameros, ir pati su vyru D. B. iÅ¡važiavo į pagalbÄ . Taip pat liudytoja parodė, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo sutiko automobilių kolonÄ , buvo gal penki automobiliai, matė savanorių automobilį, kurį vijosi nukentėjusiųjų automobilis, todėl apsisuko ir pradėjo važiuoti toje kolonoje, matė, kaip sidabrinės spalvos automobilis „Volvo” bandė nustumti nuo kelio kažkurį automobilį, tuomet jos vyras aplenkė vienÄ automobilį, sustojo kelkraÅ¡tyje, vyras iÅ¡lipo sustabdyti tÄ automobilį ir paklausti, kodėl taip elgiasi, bet tas automobilis nestojo ir nuvažiavo.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji nematė, kas įvyko jos vyrui išlipus iš automobilio, nes ji liko sėdėti automobilyje, bet tvirtino, kad ji jokio spyrio garso negirdėjo. Kaip liudytojai apklausti O. J. ir U. J. patvirtino, kad jie prašė D. B. pagalbos, nes juos vijosi du automobiliai „Volvo”, kad už (duomenys neskelbtini) kaimo, netoli (duomenys neskelbtini), prasilenkė su D. B. automobiliu, kad skambino policijai ir pranešė, kad yra sekami. Liudytojai O. J. ir U. J. parodė, kad jie nematė, kaip buvo bandoma sustabdyti automobilį „Volvo”, ar D.

B. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nes visada automobilių kolonoje važiavo pirmi, neleido niekam jų aplenkti. Vertinant Å¡ių liudytojų parodymus, matyti, kad nors jie ir patvirtina D. B. versijÄ , kodėl jis vėlų vakarÄ vairavo automobilį – važiavo savanoriams į pagalbÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nepatvirtino nuteistojo parodymų, jog jis „neužblokavo“ automobiliams „Volvo“ kelio, kad nespyrė į M. T. vairuojamÄ automobilį. Nuteistojo gynėjo minimas garso įraÅ¡as, t. y.

U. J. skambutis bendrajam pagalbos centrui taip pat nepatvirtina D. B. versijos, kad jis galėjo suduoti smÅ«gį į automobilį netyčia, nes Å¡iame garso įraÅ¡e užfiksuota, kaip neprisistačiusi moteris pranešė, jog „Volvo“ markės automobilis, kurio valstybinių numerių negali nurodyti, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) bandė nustumti nuo kelio kitÄ automobilį, patikslino, kad bandė nustumti ne automobilį, kuriuo važiuoja, o kitÄ , kad pagalbos nebereikia, nes policija stabdo (2 t., b. l. 118. 119).

Taigi, Å¡is garso įraÅ¡as nepatvirtina liudytojų O. J. ir U. J. parodymų, jog jiems grėsė realus pavojus ir buvo reikalinga pagalba ar, kad jų automobilį buvo bandoma nustumti nuo kelio, kaip teigė liudytoja D. B.. Pastebėtina, kad liudytojas O. J. nenurodė, jog važiuojant jiems buvo kilęs realus pavojus. Taip pat pastebėtina, kad į bendrÄ jį pagalbos centrÄ liudytoja U. J. skambino tik prieÅ¡ pat juos prie (duomenys neskelbtini) kaimo sustabdant policijos pareigÅ«nams, o ne anksčiau, kaip jiems buvo patarusi liudytoja D.

B.. Kadangi liudytojams O. J. ir U. J. nebuvo kilęs joks realus pavojus, jų nebuvo bandoma nustumti nuo kelio, jie tik buvo sekami nukentėjusiųjų M. ir V. T., todėl nuteistojo D. B. pripažįstami atlikti veiksmai – nukentėjusiųjų automobilių lenkimas ir staigus stabdymas, dėl ko nukentėjusieji buvo priversti kelyje sustoti – buvo neteisėti ir nuteistasis neturėjo jokio realaus pagrindo taip elgtis. Aptartos aplinkybės rodo, kad nei liudytoja D. B., nei liudytojai O. J. su U. J., nei minėtas garso įrašas nepatvirtina nuteistojo D.

B. parodymų, jog jis „neužblokavo“ kelio automobiliui „Volvo“ ir kad nespyrė į automobilį „Volvo“. 8.3. Nuteistojo D. B. versijÄ , kad jis tyčia nesudavė į nukentėjusiojo M. T. vairuojamÄ automobilį paneigia nukentėjusiųjų M. ir V. T. parodymai, vaizdo įraÅ¡ai, liudytojos E. T. parodymai. 8.4. Nukentėjusysis M. T. parodė, kad įvykio vakarÄ pastebėjo, kad į namų kiemÄ iÅ¡ pradžių įvažiavo juodos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, kažkÄ nusifotografavo ir iÅ¡važiavo, po to lėtai pravažiavo sidabrinės spalvos automobilis, todėl informavę policijÄ , jis, tėvas ir žmona pradėjo persekioti sidabrinės spalvos automobilį, kai kelyje (duomenys neskelbtini) per veidrodėlį pamatė iÅ¡ galo atvažiuojantį automobilį „Peugeot“, kuris pralenkė jo tėvo vairuojamÄ automobilį, kad lenkdamas jį (nukentėjusįjį M.

T.) kažkiek suktelėjo link jo, jis kažkiek suktelėjo link kelkraščio, staiga jį pralenkęs automobilis užkirto jam keliÄ ir sustojo, todėl jis pradėjo staigiai stabdyti, sustojo. Nukentėjusysis M. T. taip pat parodė, kad matė, kaip iÅ¡ sustojusio automobilio iÅ¡lipo grėsmingai nusiteikęs vyriÅ¡kis, todėl jis pradėjo važiuoti ir jį apvažinėti, o kai tas vyriÅ¡kis buvo tarp automobilių, iÅ¡girdo spyrį į automobilio Å¡onÄ , labai iÅ¡sigando, nesustojęs nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigÅ«nai jau buvo sustabdę sidabrinės spalvos automobilį, sustojo prie policijos pareigÅ«nų, tuomet privažiavo ir tas jį bandęs sustabdyti automobilis „Peugeot“, kurio vairuotojas ir spyrė į jo automobilį.

Nukentėjusysis V. T. patvirtino M. T. nurodytas aplinkybes, kad su M. T. ir jo žmona važiavo paskui sidabrinės spalvos automobilį, kad kelyje (duomenys neskelbtini) jo vairuojamÄ automobilį pradėjo taranuoti automobilis „Peugeot“, t. y. stumti į griovį, tačiau jis sugebėjo iÅ¡vairuoti, važiavo keliu (duomenys neskelbtini) paskui sÅ«naus M. T. vairuojamÄ automobilį, matė, kaip sÅ«naus automobilį aplenkė automobilis „Peugeot“ ir staigiai stabdė važiuojamojoje kelio dalyje prieÅ¡ pat sÅ«naus automobilį ir užkirto jam keliÄ , M.

T. pradėjo stabdyti, bet iÅ¡ to keliÄ užkirtusio automobilio iÅ¡lipęs juodai apsirengęs žmogus spyrė į jį baigiantį apvažiuoti sÅ«naus M. T. vairuojamo automobilio galines duris. Nukentėjusiųjų M. ir V. T. parodymus patvirtina liudytojos E. T. parodymai, jog važiuojant paskui sidabrinės spalvos automobilį, automobilis „Peugeot“ staigiai pasuko prieÅ¡ jų automobilį ir užkirsdamas keliÄ sustojo. Dėl to jos vyras sustojo, bet pamatę, kad iÅ¡ automobilio „Peugeot“ iÅ¡lipęs vairuotojas buvo nusiteikęs agresyviai, M.

T. pradėjo važiuoti ir apvažinėti tÄ automobilį, kai lenkimo metu automobilio „Peugeot“ vairuotojas (t. y. D. B.) spyrė į jų automobilio galines dureles, jie nestojo, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur jau laukė policijos pareigÅ«nai. Netikėti tokiais nukentėjusiųjų ir liudytojos E. T. parodymais nėra pagrindo, nes tokias įvykio aplinkybes jie nurodė ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 8–9, 28–29, 44–45, 113–114). Taip pat nukentėjusieji ir liudytoja nurodė, kad nuteistojo iki to įvykio nepažinojo, jokių piktumų su juo neturėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusieji ir liudytoja E. T. apkalba nuteistÄ jį.

Be to, nukentėjusiųjų ir liudytojos E. T. parodymus, jog jų vairuojamus automobilius aplenkęs automobilis „Peugeot“ užblokavo keliÄ ir iÅ¡ Å¡io automobilio iÅ¡lipęs vairuotojas spyrė į pravažiuojančio M. T. vairuojamo automobilio deÅ¡inės pusės dureles, patvirtina nukentėjusiųjų pateikti automobilių vaizdo registratorių duomenys, apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. Vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad automobilis „Peugeot“ aplenkdamas kitus automobilius, manevruoja po dvi kelio juostas, lyg norėdamas įlįsti tarp automobilių, kad automobilis „Peugeot“ susigretinęs su automobiliu „Volvo“ ir jį aplenkęs staigiai užstabdo, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas staigiai stabdo ir stabdydamas dar kelias sekundes važiuoja, kol sustoja; kad automobilis „Volvo“ pradeda važiuoti dideliu lanku aplenkdamas jam užkirtusį keliÄ automobilį „Peugeot“.

Taip pat Å¡ių vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokole užfiksuotas automobilyje buvusio vyro ir moters pokalbis, jog juos aplenkiantis automobilis „Peugeot“ bando „taranuoti“, „bando užkirsti“, bei kad „spyrė į dureles“, kad automobilis „Peugeot“ važiuoja manevruodamas per visÄ keliÄ â€“ iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir vėl grįžta atgal į savo eismo juostÄ ; kad pralenkęs automobilis „Peugeot“, staigiai stabdo, kad po kelių sekundžių automobilis su vyru ir moterimi pajuda, lenkia automobilį „Peugeot“, kad lenkimo metu plačiai prasidaro automobilio „Peugeot“ vairuotojo durelės ir iÅ¡lipa vyriÅ¡kis; kad automobiliui su vaizdo registratoriumi lenkiant automobilį „Peugeot“ pasigirsta trenksmas (t. 1, b. l. 58–60).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog ant automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių keleivio durelių matomas įlenkimas (t. 1, b. l. 18–23). Kadangi nukentėjusiojo M. T. vairuotas automobilis buvo apžiūrėtas po įvykio iš karto ir nustatytas įlenkimas ant galinių durelių buvo padarytas pakankamai aukštai (prie lango), akivaizdu, kad smūgis buvo stiprus, nes įlenktos durelės, o to nebūtų galima padaryti tik „atsistumiant“ ranka nuo automobilio.

Be to, iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. T. sustojusį ir iš automobilio išlipusį D. B. apvažinėjo pakankamai dideliu lankstu, todėl D. B. nebuvo jokio realaus pavojaus ir pagrindo manyti, kad ant jo gali užvažiuoti automobilis ir dėl to jam nereikėjo „atsistumti“ nuo automobilio. Taip pat (duomenys neskelbtini) tyrėjo J. K. 2020-09-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog D. B. iš karto po įvykio, kai buvo sustabdytas, sutiko, kad koja spyrė į M.

T. vairuojamÄ automobilį „Volvo“ ir žadėjo žalÄ atlyginti (t. 1, b. l. 157–158). Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiųjų M. ir V. T., liudytojos E. T. parodymai yra nuoseklÅ«s ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis koja spyrė į nukentėjusiojo M. T. vairuotÄ automobilį ir tai padarė tyčia. 8.5. Taip pat iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis be rimtos priežasties, pavojingai manevravo iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir aplenkdamas važiuojančius automobilius kelyje bei staigiai stabdymas ir sustodamas blokavo aplenktÄ nukentėjusiojo M.

T. vairuotÄ automobilį, dėl ko nukentėjusysis M. T. buvo priverstas sustoti. Toks nuteistojo elgesys pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio nuostatas vertinamas ne tik kaip pavojingas vairavimas (pavojinga situacija – kai kiti eismo dalyviai yra priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), bet ir kaip chuliganiÅ¡kas. Nors pats nuteistasis nurodė, kad taip pasielgė norėdamas padėti savanoriams pasiÅ¡alinti ir jis nematė jokio kito bÅ«do kaip padėti, tik sustabdant automobilius „Volvo“, tačiau nuteistojo nurodytos priežastys (motyvai) dėl automobilių stabdymo bei fizinio smurto (spyrio į automobilį) panaudojimo, Å¡iuo konkrečiu atveju nelaikytinos pateisinamomis ir pripažįstamos menkavertėmis priežastimis.

Kadangi nuteistojo nurodytiems gyvÅ«nų globėjams-savanoriams negrėsė joks realus pavojus, jie tik buvo sekami, automobilių kolona judėjo tvarkingai, nuteistasis D. B. neturėjo jokio teisėto pagrindo stabdyti nukentėjusiųjų, blokuoti jiems kelio bei koja spirti į pravažiuojantį nukentėjusiojo M. T. automobilį. Taigi, tik paties D. B. pavojingas manevravimas kelyje ir neteisėtas automobilių stabdymas, spyris koja į nukentėjusiojo automobilį sukėlė ne tik pavojų, iÅ¡gÄ stį kitiems eismo dalyviams, bet ir padarė turtinę žalÄ nukentėjusiesiems.

9. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai D. B. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes D. B. tamsiu paros metu, vieÅ¡oje vietoje – kelyje, juo judant kelioms transporto priemonėms, jo veiksmus stebint grupei žmonių, neteisėtai, užkirsdamas keliÄ nukentėjusiojo M. T. vairuojamam automobiliui, nesilaikydamas jokių visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, stabdė eismÄ , sukeldamas pavojų ne tik nukentėjusiajam M.

T. ir su juo kartu važiavusiai liudytojai E. T., bet ir kitiems eismo dalyviams, kurie buvo priversti staiga stabdyti transporto priemones, spirdamas į pravažiuojantį automobilį sukėlė didelį iÅ¡gÄ stį nukentėjusiesiems M. T., V. T., liudytojai E. T., padarė turtinę žalÄ â€“ apgadino automobilį. Tokie nuteistojo D. B. veiksmai pagrįstai pripažinti įžūliais veiksmais, nes jie atitinka įžūlaus elgesio požymio turinį, kuris pagal teismų praktikÄ ir BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka (buvo sutrikdytas eismas, asmenims buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis, padaryta turtinė žala).

10. Skundžiamu nuosprendžiu D. B. taip pat nuteistas už tai, kad jis vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams. Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas vandaliÅ¡kais veiksmais yra vienas iÅ¡ alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas vandaliÅ¡kais D. B. veiksmus laikė tai, kad nuteistasis neteisėtai, užkirsdamas keliÄ nukentėjusiojo M. T. vairuojamam automobiliui, nesilaikydamas jokių visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, stabdė eismÄ , sukeldamas pavojų ne tik nukentėjusiajam M.

T. ir su juo kartu važiavusiai E. T., bet ir kitiems eismo dalyviams, kurie buvo priversti staiga stabdyti transporto priemones, spirdamas į pravažiuojantį automobilį sukėlė didelį iÅ¡gÄ stį nukentėjusiesiems M. T., V. T., liudytojai E. T., padarė turtinę žalÄ â€“ apgadino automobilį. Taigi, tuos pačius D. B. atliktus veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino ir kaip įžūlius, ir kaip vandaliÅ¡kus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo D. B. atliktus neteisėtus veiksmus vertino kaip vandaliÅ¡kus, nes pagal teismų praktikÄ vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultÅ«ros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultÅ«ros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-160-697/19, 2K-234-895/2020).?? Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietÄ , paskirtį, istorinę, kultÅ«rinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010).

Taigi iÅ¡oriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta pirmiau, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Å ioje byloje apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad nuteistasis svetimÄ turtÄ (automobilį), neturintį kultÅ«rinės, istorinės ar kitokios vieÅ¡osios socialinės vertės, sugadino kelyje vienÄ kartÄ koja spirdamas į nuvažiuojantį automobilį, todėl toks veikimo bÅ«das negali bÅ«ti pripažintas vandaliÅ¡kais veiksmais.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , pripažindamas D. B. veiksmus vandaliÅ¡kais. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas) ir iÅ¡ D. B. suformuluoto kaltinimo Å¡alinama aplinkybė, jog jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė „ir vandaliÅ¡kais veiksmais“. Priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nuteistojo D. B. atžvilgiu, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes nuteistajam inkriminuotus neteisėtus veiksmus – vairuodamas automobilį pavojingai manevravo ir blokavo V.

T. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. T., o M. T. sustojus, tyčia vienÄ kartÄ koja spyrė į automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės galines dureles ir jas apgadino – padarė veikdamas tyčia, dėl to jo veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymiai. 10.1. Dėl to naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir D. B. iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

11. Nustačius, kad D. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiojo V. T. civilinis ieÅ¡kinys turtinei ir neturtinei žalai bei patirtoms proceso iÅ¡laidoms atlyginti priteistas pagrįstai, nes nukentėjusiajam V. T. turtinę ir neturtinę žalÄ tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė D. B., turtinės žalos dydis bei nukentėjusiojo patirtos proceso iÅ¡laidos įrodytos pateiktais dokumentais. Be to, nukentėjusysis V. T. dėl tyčinių, nusikalstamų D. B. veiksmų patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, stresÄ , pažeminimÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , jos pobÅ«dį ir kt. aplinkybes, į teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, pagrįstai nukentėjusiajam V. T. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 200 Eur. Dėl to nėra pagrindo civilinį ieÅ¡kinį atmesti ar mažinti priteistos sumos dydį.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. B. gynėjas prašė suÅ¡velninti jo ginamajam paskirtÄ bausmę. 12.1. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). 12.2.

Nuteistasis D. B. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis yra vedęs, turi du vaikus, gim. 2009 ir 2014 metais, dirba, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas tik 2016-11-28 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1, 2 dalis.

Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas net keturis kartus, tačiau teistumai yra iÅ¡nykę. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į BK 55 straipsnio nuostatÄ , jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko BK 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių bausmių – baudÄ . 12.3.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio (bausmės vidurkis bÅ«tų 1025 MGL dydis).

Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, į nukentėjusiajam V. T. padarytÄ Å¾alÄ , daroma iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu D. B. už jo padarytÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ paskirta bausmė savo dydžiu nėra per griežta, ji yra artima minimaliam baudos dydžiui, nustatytam už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Dėl to Å¡velninti paskirtÄ bausmę nėra pagrindo.

13. Nukentėjusiojo V. T. atstovas adv. V. PoÅ¡kus atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo V. T. turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 192–194). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , kuris tenkinamas tik iÅ¡ dalies, taip pat į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo V.

T. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos, jos nėra per didelės, todėl priteisiamos iš nuteistojo D. B.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi n u t a r i a : Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti: iš įrodyta pripažintų D. B. nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad D.

B. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė „vandaliÅ¡kais veiksmais“. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistojo D. B. nukentėjusiojo V. T. naudai 200 Eur (du Å¡imtus Eur 00 ct) turėtoms iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė