2018-04-09 Nr. AB-7214-3-61-3-04051-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-658-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04051-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. ir atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Ryšių reguliavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Omnitel“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas išreikalauti iš atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir atsakovas arba Tarnyba) atsakymą į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą, išnagrinėjus jį iš esmės, išspręsti reikalaujamo teisės akto teisėtumo klausimą; pareiškėjas taip pat pateikė reikalavimą atlyginti žalą ir kitus reikalavimus AB „Omnitel“ atžvilgiu, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusia 2016 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. birželio 18 d. jis gavo nepageidaujamus trumpųjų žinučių pranešimus iš trečiojo asmens AB „Omnitel“, nors trečiasis asmuo 2015 m. kovo 23 d. raštu patvirtino, jog žinučių siuntimas bus sustabdytas pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą nutraukti neužsakytų ir nepageidaujamų trumpųjų žinučių siuntimą pareiškėjo telefono numeriu. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į trečiąjį asmenį, tačiau šis į jo skundą neatsakė, todėl dėl neteisėtų AB „Omnitel“ veiksmų pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. pateikė skundą atsakovui.

3. Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba 2015 m. liepos 10 d. pateikė pareiškėjui atsakymą į pareiškėjo skundą Nr. (36.4)1B-2093. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba pažeidė jos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-1015 patvirtintų Galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių tiekėjais ir ginčų tarp pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų nagrinėjimo taisyklių (toliau – Ginčų nagrinėjimo taisyklės) nuostatas, kadangi neišnagrinėjo jo skundo pagal kompetenciją ir nepriėmė išsamaus bei motyvuoto sprendimo, neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytus esminius klausimus, neišreikalavo ir jam nepateikė AB „Omnitel“ oficialaus dokumento, suteikiančio trečiajam asmeniui teisę siųsti pareiškėjui trumpuosius pranešimus.

4. Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į jį kreipėsi ne su skundu, o su prašymu pateikti informaciją, todėl Ginčų nagrinėjimo taisyklių nuostatos neturėjo būti taikomos. Tarnyba nusprendė, kad poveikio priemonių taikymas AB „Omnitel“ šiuo atveju būtų neproporcingas ir netikslingas. Pareiškėjo skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio, nesukelia jam teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Omnitel“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad trumposios žinutės su pasiūlymais pareiškėjui buvo siunčiamos teisėtai ir pareiškėjas iki 2015 m. kovo mėn. neturėjo jokių pretenzijų. Po pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. kreipimosi jam buvo išjungta paslauga „E.nuolaida“, o nuo 2015 m. gegužės 26 d. buvo išjungtos ir trumposios žinutės apie AB „Omnitel“ pasiūlymus. Pranešimų siuntimas nuo 2015 m. kovo 23 d. nebuvo nutrauktas dėl techninės klaidos, kurią trečiasis asmuo ištaisė. Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip ginčijamas Tarnybos sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, taip pat sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl byla turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Ryšių reguliavimo tarnybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (36.4)1B-2093.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (36.4)1B-2093, kuriuo atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį informavo, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. AB „Omnitel“ trumpąsias žinutes siuntė pareiškėjui dėl techninės klaidos, o po pakartotinio pareiškėjo kreipimosi nuo 2015 m. gegužės 26 d. 11.00 val. jokios trumposios žinutės pareiškėjui nebesiunčiamos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti nurodytą atsakovo sprendimą grindžiamas aplinkybėmis, kad jis yra nemotyvuotas ir išnagrinėtas nesivadovaujant Ginčų nagrinėjimo taisyklėmis.

10. Teismas nurodė, kad nei Ginčų nagrinėjimo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme nėra pateikta prašymo sąvoka, todėl turi būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, pažymėjo, kad esminė aplinkybė sprendžiant, ar į Tarnybą pareiškėjas kreipėsi su skundu, ar su prašymu, yra tai, ar kreipimasis buvo susijęs su jo teisių pažeidimu ir ar buvo siekiama šias teises apginti.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. kreipimosi turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi ne su prašymu, o su skundu, siekdamas, jog būtų ištirti jo atžvilgiu AB „Omnitel“ atlikti galimai neteisėti veiksmai, išreikalautas atsakymas iš elektroninių ryšių paslaugų tiekėjo, taip pat pateikti įrodymai, suteikiantys teisę pareiškėjui siųsti trumpuosius pranešimus. Teismas vertino, kad atsakovas privalėjo nustatyti, ar AB „Omnitel“ turėjo teisinį pagrindą siųsti pareiškėjui trumpuosius pranešimus ir įvertinti aplinkybes dėl trumpųjų pranešimų siuntimo nesustabdymo bei dėl to pareiškėjui kilusias teisines pasekmes.

12. Teismas sprendė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo kreipimąsi, turėjo vadovautis ne Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), o Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir Elektroninių ryšių įstatymas) 36 straipsniu ir Ginčų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis.

13. Teismas, pripažindamas neteisėtu ir naikintinu atsakovo priimtą sprendimą, padarė išvadą, kad Tarnyba pareiškėjo skundą išnagrinėjo nesilaikydama imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir pažeidė pareiškėjo, kaip galutinio paslaugų gavėjo, teises.

14. Teismas pažymėjo, kad jis negali peržengti pareiškėjo reikalavimų ribų ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą, nes pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti jo 2015 m. birželio 19 d. skundą, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta 2015 m. gruodžio 4 d.

III. 15. Pareiškėjas S. F. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Liudmilos Zaborovskos įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo ir nusikalstamų veikų atlikimo nagrinėjant pareiškėjo skundą ir priimant 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą, bei dėl šių aplinkybių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą nurodytoms teisėjoms.

16. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas negalioja dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nes yra akivaizdžiai neteisingas, nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeidžiantis bendruosius teisės principus ir teisės aktų nuostatas, priimtas neteisingai sudarytos teismo sudėties, teisėjams nevykdžius pareigų ir viršijus įgaliojimus, veikus priešingai įstatymų nustatytam institucijai veiklos tikslui. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą, bet nepriteisus žalos dėl atsakovo nusikalstamai aplaidžių veiksmų nenagrinėjant pareiškėjo skundą, byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neatsakyta į visus pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, padarant materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus. Pažymi, kad teismas iš esmės teisingai taikė imperatyvias įstatymo nuostatas, nustatydamas aplinkybes dėl neteisėtų atsakovo veikų, bet nepagrįstai atsisakė nagrinėti trečiojo asmens AB „Omnitel“ neteisėtas veikas, t. y. pagrįstai panaikinęs neteisėtą atsakovo sprendimą, nemotyvuotai nepriteisė pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

17. Teismas nemotyvuotais ir formaliais pagrindais atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vėliau priėmė tik jo dalį, pašalino atsakovus ir trečiuosius suinteresuotuosius asmenis, taip pat formaliai ir nemotyvuotai išnagrinėjo ir visą bylą.

18. Pažymi, kad teismas turi priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų teismui paruošimu ir visu bylinėjimosi procesu, bei palūkanas, kurių dydį turi nustatyti pats teismas.

19. Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų; nenutraukus bylos prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovo teigimu, skundžiamas sprendimas yra priimtas nesilaikant suformuotos teismų praktikos, neįvertinus visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių, neatsižvelgus į skirtumus tarp Tarnybos elektroninių ryšių veiklos reguliavimo ir priežiūros srityje vykdomų viešojo administravimo funkcijų ir Tarnybos vykdomų ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų, bei netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas.

21. Pažymi, kad Tarnyba, vadovaudamasi jai suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, aktyviais veiksmais tyrė pareiškėjo prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 41.4 papunkčiu, atsakė pareiškėjui laisvos formos raštu. Tarnyba suteikė pareiškėjui informaciją, kurios jis reikalavo, rašte nurodydama, kad AB „Omnitel“ trumpųjų žinučių siuntimo nenutraukė po pareiškėjo kreipimosi dėl techninės klaidos, taigi taikyti poveikio priemones AB „Omnitel“ buvo netikslinga ir neproporcinga. Tarnyba turi pareigą veikti nešališkai ir objektyviai, o pradėti ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą turėtų tik tada, kai kitokiu būdu nėra galimybės užtikrinti Elektroninių ryšių įstatymo ir (ar) jo įgyvendinamųjų teisės aktų laikymosi.

22. Tarnyba veikia kaip viešojo administravimo subjektas tais atvejais, kai pagal savo kompetenciją siekia užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių paslaugų teikimą, savo iniciatyva ar pagal asmenų kreipimąsi vertindama, ar elektroninių ryšių paslaugų teikėjo veikla nepažeidžia paslaugų gavėjų teisių. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-146-752/2012, aiškiai atskyrė Tarnybos, kaip viešojo administravimo institucijos, funkcijų vykdymą nuo Tarnybos, kaip ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos, funkcijų vykdymo.

23. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad byloje yra svarbu nustatyti, ar kreipimasis buvo susijęs su pareiškėjo teisių pažeidimu ir ar buvo siekiama šias teises apginti, nes, atsakovo nuomone, yra svarbu įvertinti, kokiu būdu, pareiškėjo manymu, jo galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai bus apginti, t. y. kokį reikalavimą asmuo kelia.

24. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė tokio reikalavimo, kuris galėtų būti gintinas pagal Ginčų nagrinėjimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnį, ir kuris leistų Tarnybai priimti sprendimą, atitinkantį Ginčų nagrinėjimo taisyklių 40–41 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl teismas neteisingai sprendė, kad turi būti taikomos Ginčų nagrinėjimo taisyklės. Pareiškėjo skundo teiginys, kad jis vėliau spręs, ar kreiptis dėl žalos atlyginimo, patvirtina išvadą, jog pareiškėjas prašė įvertinti AB „Omnitel“ veiksmus Tarnybos kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio elektroninių ryšių veiklos reguliavimo ir priežiūros funkcijas, o ne kaip alternatyvių ginčų nagrinėjimo subjekto. Taigi šiuo atveju įsiteisėjęs skundžiamas sprendimas iš esmės eliminuotų Tarnybai priskirtą vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo uždavinį kaip viešojo administravimo išraišką.

25. Įsiteisėjus teismo sprendimui su jame nurodytais motyvais taip pat būtų paneigtas paslaugų gavėjo pasirinkimas, kokiu būdu jis nori savo galimai pažeistų teisių gynimo, visiškai neatsižvelgiant į jo paties suformuluotą reikalavimą (kreipimosi dalyką), t. y. kokio rezultato tikisi pats asmuo, kuris kreipiasi į Tarnybą.

26. Atsakovas pažymi, kad prašymo išnagrinėti ginčą sąvoka ir tokiam prašymui keliami reikalavimai yra aiškiai apibrėžti Ginčų nagrinėjimo taisyklių 3 ir 6 punktuose.

27. Atsakovo raštu nebuvo paneigta ar kitokiu būdu apribota pareiškėjo teisė kreiptis į Tarnybą pakartotinai, kreiptis į teismą ar kitą instituciją, taip pat Tarnyba negavo pareiškėjo pakartotinio kreipimosi.

28. Analogiškoje situacijoje, kai buvo kvestionuojamas Tarnybos veikimas kaip alternatyvaus ginčų nagrinėjimo subjekto ar kaip viešojo administravimo subjekto pašto srityje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-261-878/2014, konstatavo, kad Tarnyba veikė tinkamai ir pagal kompetenciją ėmėsi teisės aktuose numatytų veiksmų, būtinų siekiant išnagrinėti pareiškėjos skundus, taip pat pažymėjo, kad skundai buvo išnagrinėti laiku ir tinkamai, o norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti.

29. Atsakovo raštas pareiškėjui savo turiniu ir forma nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje, todėl yra neskundžiamas, tačiau teismas neįvertino šios aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos raštą turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Omnitel“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų; nenutraukus bylos prašo priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais atsakovo apeliaciniame skunde, papildomai pažymėdamas, kad dar iki pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. kreipimosi į atsakovą, trečiasis asmuo pareiškėjo prašymus jau buvo įvykdęs ir jokių reklaminių pasiūlymų nuo 2016 m. gegužės 26 d. trumposiomis žinutėmis pareiškėjui nebesiuntė.

31. Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad teismo sprendime nebuvo nagrinėjamas AB „Omnitel“ veiksmų teisėtumo ir iš to kildinamo žalos atlyginimo klausimas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-182-552/2016 buvo pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundo dalį dėl nurodytų reikalavimų, taip pat pripažino, kad teismas pagrįstai pašalino iš proceso šalių Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Tarnybos, AB „Omnitel“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, UAB „Greitasis kurjeris“; teismas įtraukė Tarnybą į bylą atsakovu, o AB „Omnitel“ – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šiuo atveju atsakovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, nes dėl visų jo apeliacinio skundo motyvų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs.

32. Pareiškėjas S. F. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde teisina savo aplaidžius veiksmus ir nusikalstamas veikas, o AB „Omnitel“ iki šiol siuntinėja neužsakytas ir nepageidaujamas žinutes (ir trečiųjų asmenų vardu) tiek į pareiškėjo mobilųjį telefoną, tiek į personalinį kompiuterį per iš trečiojo asmens įsigytą modemą, ir tokią neteisėtą veiką vykdo būtent dėl to, kad atsakovas pateiktų skundų aplaidžiai neišnagrinėjo pagal nustatytas taisykles. Pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas tuo aspektu, kad teismas panaikino neteisėtą atsakovo sprendimą, bet akivaizdžiai neteisingas tiek, kad tai nepripažinta neteisėta veika, neišspręsti visi kiti pagrindiniai skundo reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė jokių naujų aplinkybių, o nurodo tik savo subjektyvią nuomonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

34. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

35. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos 2015 m. liepos 10 d. rašto į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą vertinimo ir atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino atsakovo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (36.4)1B-2093 (I t., b. l. 139-142), konstatavęs, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo kreipimąsi, turėjo vadovautis ne Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėmis, o Elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsniu ir Ginčų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, bei privalėjo nustatyti, ar AB „Omnitel“ turėjo teisinį pagrindą siųsti pareiškėjui trumpuosius pranešimus ir įvertinti aplinkybes dėl trumpųjų pranešimų siuntimo nesustabdymo bei dėl to pareiškėjui kilusias teisines pasekmes.

38. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje su teismo priimtu sprendimu nesutinka pareiškėjas, nurodydamas, kad skundžiamas sprendimas negalioja dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų ir teismas, pagrįstai panaikinęs neteisėtą atsakovo sprendimą, nemotyvuotai nepriteisė pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas nenurodė tokio reikalavimo, kuris galėtų būti gintinas pagal Ginčų nagrinėjimo taisykles ir CK 1.138 straipsnį, ir kuris leistų Tarnybai priimti sprendimą, atitinkantį Ginčų nagrinėjimo taisyklių 40–41 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl atsakovas informacinio pobūdžio neskundžiamu raštu atsakė į pareiškėjo paklausimą, o taikyti poveikio priemones AB „Omnitel“ buvo netikslinga ir neproporcinga.

39. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde reikšdamas prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nenurodė aplinkybių, esant kurioms nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 81 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

41. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. kreipimosi į atsakovą (I t., b. l. 18) tikruosius ketinimus (t. y. ar kreipimasis susijęs su asmens teisių pažeidimu ir siekiama šias teises apginti).

42. Pažymėtina, kad ginčas tarp pareiškėjo ir trečiojo asmens susiklostė dėl pareiškėjo gaunamų ir trečiojo asmens kaip elektroninių ryšių paslaugų teikėjo teikiamų judriojo (mobilaus) ryšio paslaugų apimties (turinio) (I t., b. l. 16), tačiau šiuo atveju nesant į bylą pateiktos pareiškėjo ir trečiojo asmens tarpusavio sudarytos sutarties, negalima konkrečiai nustatyti, ar pareiškėjas yra vartotojas, ar galutinis paslaugų gavėjas. Tačiau tiek pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 1 dalį vartotojų (ar atitinkamai galutinių paslaugų gavėjų) bei elektroninių ryšių paslaugų teikėjų vartojimo ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reglamentuojamų santykių ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Šiuo atveju pareiškėjas, prieš kreipdamasis į atsakovą dėl ginčo sprendimo, pirmiausia tiesiogiai raštu kreipėsi su skundais į trečiąjį asmenį (I t., b. l. 15, 17). Taigi pareiškėjas įvykdė tiek Vartotojų teisių gynimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, tiek Elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nurodančius pirmiausia raštu kreiptis į paslaugų teikėją pateikiant savo reikalavimus.

43. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas savo skunde atsakovui dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų nurodė aplinkybes, kad trečiasis asmuo nenutraukė žinučių siuntimo ir skambučių po pirmo pareiškėjo kreipimosi, į antrą skundą trečiasis asmuo neatsakė ir trečiojo asmens veiksmai (nepageidaujamų žinučių siuntinėjimas ir skambučiai) trukdo pareiškėjo laiką, taip pat pateikė konkrečius reikalavimus ir prašymus (išnagrinėti neteisėtus trečiojo asmens veiksmus) (I t., b. l. 18). Taigi priešingai nei nurodo atsakovas savo apeliaciniame skunde, pareiškėjas pateikė ir argumentus, kokį poveikį jam sukėlė trečiojo asmens veiksmai, kuo šie veiksmai pasireiškė ir ko jis konkrečiai reikalauja, todėl atsakovas šiuo atveju turėjo pareigą iš esmės įvertinti jam pateiktos informacijos pagrįstumą, be kita ko, kreiptis į už teikiamos informacijos išsamumą atsakingą instituciją su prašymu (įpareigojimu) patikslinti informaciją.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi su skundu į atsakovą kaip į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją ne dėl informacijos pateikimo, o dėl skundo nagrinėjimo iš esmės neteismine tvarka, taigi atsakovas turėjo nagrinėti ginčą iš esmės, priimti atitinkamą sprendimą atsakant į pareiškėjo reikalavimus ir prašymus (arba motyvuotai atsisakyti jį nagrinėti). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, pateikęs skundą atsakovui, pagrįstai tikėjosi, jog ginčas tarp jo ir trečiojo asmens bus sprendžiamas iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, atsakovas kaip savo srities profesionalas turi taikyti atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus pagal reguliuojamo ginčo santykių ir suformuluotų reikalavimų esmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis teisingai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į pareiškėjo reikalavimus, išnagrinėjo jo skundą pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo taisykles.

45. Pažymėtina, kad atsakovo subjektyvus pasirinkimas parengti atsakymą į pareiškėjo skundą laisva forma, o vėliau motyvuojant apeliacinį skundą aplinkybėmis, kad atsakovo surašytame dokumente nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui) ir jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, negali saistyti pareiškėjo teisės skųsti atsakovo veiksmus (neveikimą) teismui teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi tokiu atveju būtų paneigta pamatinė pareiškėjo teisė į teisminė gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus; jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui įstatymų nustatyta tvarka; be to, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 str. 1 d. 9 p., 23 str. 1, 4 d.).

46. Pažymėtina ir aplinkybė, kad atsakovas tik atsiliepime į pareiškėjo skundą ir apeliaciniame skunde nurodė argumentus, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ekonominių sankcijų trečiajam asmeniui, tačiau tokios išvados nenurodė ir nepagrindė pareiškėjui 2015 m. liepos 10 d. rašte, taip pat neatsakė (neišsiaiškino) į kitus pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus, t. y. kokiu teisiniu pagrindu trečiasis asmuo siuntė pareiškėjui trumpąsias žinutes, neįvertino aplinkybių dėl trumpųjų pranešimų siuntimo nesustabdymo bei dėl to pareiškėjui kilusių teisinių pasekmių.

47. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnyje nustatyta bylos tyrimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, skundžiamo sprendimo turinį ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir atsakė į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, kurie yra būtini tikrinant atsakovo sprendimo teisėtumą, pakankamai sprendimą motyvavo, taigi priimtas sprendimas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir sprendimo nemotyvavimo yra atmestini, o pareiškėjo teiginiai dėl neteisingai sudarytos teismo sudėties, ir teisėjų pareigų nevykdymo yra atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti ir nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik vien asmenų samprotavimais ar prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).

48. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su sprendimo nepagrįstumu dėl nepriteistos jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (dėl neteisėtų AB „Omnitel“ veiksmų), pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusia 2016 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-4600-764/2016 (I t., b. l. 77-80) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl AB „Omnitel“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų, taip pat dėl reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Omnitel“ neteisėtų veiksmų (neveikimo), išaiškinęs pareiškėjui, jog tokie reikalavimai gali būti nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniuose teismuose. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai jam skundžiamu sprendimu nepriteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjama byla.

49. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju teisėjų, priėmusių skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 109 straipsnio 1 dalimi, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

50. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 27-38) reikalavimus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, jog pareiškėjas neprašė teismo perduoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą, nes iš pareiškėjo skundo reikalavimų aiškiai matyti, jog pareiškėjas siekia, kad atsakovas išnagrinėtų jo skundą iš esmės teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik atsakovo sprendimo panaikinimas būtų beprasmis ir nesukeltų pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių, jeigu atsakovas nebūtų įpareigotas nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą iš naujo.

51. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro apeliacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

52. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, panaikindamas atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos 2015 m. liepos 10 d. raštą Nr. (36.4)1B-2093. Tačiau teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, neįpareigojęs atsakovo nagrinėti pareiškėjo skundo iš naujo. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo skundas atmetamas ir skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis keistina, papildomai įpareigojant atsakovą Ryšių reguliavimo tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo S. F. 2015 m. birželio 19 d. skundą (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad pareiškėjo S. F. skundas tenkinamas iš dalies, ir įpareigojant atsakovą Ryšių reguliavimo tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo S. F. 2015 m. birželio 19 d. skundą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė