2021-11-24 Nr. AB-25316-3-61-3-04057-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2316-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04057-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. A. ir L. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Krianta“) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai T. A. ir L. A. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštą Nr. 48SD-15102-(14.48.136E) „Dėl išvados pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krianta“ atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, kadastrinius matavimus. Atliekant sklypo kadastrinius matavimus konstatuota, kad žemės sklypo ribos, nurodytos teritorijų planavimo dokumente, neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų natūroje. UAB „Krianta“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė atsakovui prašymą pateikti išvadą dėl kadastrinių matavimų metu nustatytų neatitikimų.

3. NŽT Vilniaus rajono skyrius išnagrinėjo pateiktą prašymą ir 2019 m. spalio 28 d. Rašte nurodė, kad teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nėra reikalingas bei UAB „Krianta“ gali tęsti Žemės sklypo kadastro duomenų bylų rengimo darbus, vadovaujantis UAB „Krianta“ parengtoje schemoje pažymėtomis ribomis, nepažeidžiant sodininkų bendrijų „Užuovėja-1“ ir „Spindulys“ ribų ir šiaurinėje žemės sklypo dalyje paliekant 4 m pločio kelią, kuris yra bendro naudojimo, t. y. ties ribos posūkio taškais 16-17-18...-26 Žemės sklypas turi ribotis su minėtu keliu. Pateiktame Rašte (atsakyme) taip pat nurodoma, kad maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti 0,05√0,90 = ± 0,0474 ha.

4. Pareiškėjai 2019 m. spalio 29 d. išsiuntė atsakovui prašymą, kuriuo prašė pateikti visą informaciją ir reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kokiu teisiniu pagrindu buvo nuspręsta dar papildomai apriboti pareiškėjų nuosavybės teisę, kuomet jau ir taip Žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Pareiškėjų teigimu, iki šiol jokios informacijos, taip pat dokumentų, patvirtinančių išvadų teisėtumą, nėra pateikta.

5. Pareiškėjai nurodė, kad Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminariais matavimais natūroje paženklintas 2011 m. lapkričio 17 d. pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) 2010-06-21 patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio grafinėje dalyje nėra nurodytas (įbrėžtas) bendro naudojimo kelias tarp matuojamo ir gretimo (žemės reformos žemėtvarkos projekto plane Nr. 1370-1) sklypo. Minėto Žemės sklypo abrise bei plane šiaurinėje žemės sklypo dalyje jokie bendro naudojimo keliai nėra nurodyti. Ir plane, ir sklypo abrise nurodyta, kad šiaurinėje sklypo dalyje sklypas ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. 1370-1 bei su sodininkų bendrija „Užuovėja-1“. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio mėn. 1 d. nutarimo „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11 papunktyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Taigi atsakovas nepagrįstai siūlo keisti šiaurinėje dalyje tarp posūkio taškų 16–26 esančią žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą.

6. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad visi gretimi sklypai turi savo privažiavimus, nei vienam sklypui nereikalingas toks kelias, juo naudojasi tik patys pareiškėjai patekdami į savo sklypą, todėl nesuprantama atsakovo išvada palikti 4 m pločio kelią, kuris yra bendro naudojimo, ties ribos posūkio taškais 16-17-18...-26, tuo apribojant pareiškėjų nuosavybės teises, taip pat sukuriant neapibrėžtą situaciją, kuomet pareiškėjai investuodami nemažą sumą pinigų kelio įrengimui, juo tiesiog leistų visiems laisvai naudotis, nors tas kelias vestų tik į pareiškėjų valdas.

7. NŽT Vilniaus rajono skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad UAB „Krianta“ gali tęsti darbus pagal jos pateiktoje schemoje pažymėtas ribas, tačiau kartu tame pačiame sakinyje pažymima, kad sklypo ribos turi būti tikslinamos iki 4 m pločio kelio, kuris toje pačioje schemoje nurodytas kaip patenkantis į matuojamą sklypą (tarp posūkio taškų Nr. 17-24), kas suponuoja dviprasmišką situaciją, kada nėra vienareikšmiškai aišku, ar sklypo riba turi būti nustatyta kaip parodyta schemoje, ar patikslinta iki 4 m. pločio kelio (tokiu atveju turi būti tikslintina pateikta schema).

8. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Krianta“ matininkas K. T. atlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, 2019 m. rugpjūčio 26 d. per Lietuvos erdvinės informacijos portalą kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo. Žemės sklypas suprojektuotas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas).

10. NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs žemės sklypo planą M 1:10 000, parengtą UAB „Minorantė“ matininkės A. Č. 2011 m. lapkričio 28 d. (toliau – ir Planas), Lietuvos erdvinės informacijos portale pateiktą minėto žemės sklypo schemą M 1:1 000 (toliau – Schema), su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus, nustatė, kad žemės sklypo ribos (linijų ilgiai) ir konfigūracija atlikus kadastrinius matavimus, pakitę. Schemoje riba, pažymėta ribos posūkio taškais 1-2 yra 19,95 m (Plane 17,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 2-3, yra 5,83 m (Plane 5,80 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 3-4, yra 30,65 m (Plane 31,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 4-5, yra 12,20 m (Plane 12,20 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 5-6, yra 20,32 m (Plane 19,70 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 6-7, yra 26,41 m (Plane 26,40 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 7-8, yra 22,98 m (Plane 28,70 m); ribos, pažymėtos ribos posūkio taškais 8-9-10, pakitusi konfigūracija; riba, pažymėta ribos posūkio taškais 10-11, yra 34,08 m (Plane 28,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 11-12, yra 3,30 m (Plane 3,30 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 12-13, yra 21,97 m (Plane 20,30 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 13-14, yra 13,94 m (Plane 13,90 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 14-15-16, yra 23,68 m + 18,36 m (Plane 38,50 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 16-17, yra 4,00 m (Plane 4,00 m); ribos, pažymėtos ribos posūkio taškais 17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-1, pakitusi konfigūracija. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti 0,05√0,90 = ± 0,0474 ha.

11. Šio žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, yra 0,8183 ha (juridinis plotas –0,9000 ha) ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą Nuostatų 1 priede. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu, NŽT Vilniaus rajono skyrius Rašte pateikė išvadą, kad teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nėra reikalingas, nekilnojamojo daikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų bylų rengimo darbus tęsti vadovaujantis parengtoje Schemoje pažymėtomis ribomis, nepažeidžiant sodininkų bendrijų „Užuovėja-1“ ir „Spindulys“ ribų ir šiaurinėje žemės sklypo dalyje paliekant 4 m pločio kelią, kuris yra bendro naudojimo, tai yra ties ribos posūkio taškais 16-17-18...-26 žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) turi ribotis su minėtu keliu.

12. Atsakovas pabrėžė, jog įvertino su Žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir nustatė, kad Žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijomis „Užuovėja-1“ ir „Spindulys“. Sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ generaliniame plane Žemės sklypo šiaurinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio bendrojo naudojimo kelias, kuriuo privažiuojama prie sodininkų bendrijos „Užuovėja-1 “ teritorijoje esančių žemės sklypų. Taip pat nustatyta, kad Žemės sklypas pietinėje dalyje ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Spindulys“ teritorijoje, kurių ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. NŽT Vilniaus rajono skyriaus teigimu, Rašte padaryta pagrįsta išvada, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atliekami, vadovaujantis Schemoje pažymėtomis ribomis, nepažeidžiant sodininkų bendrijų „Užuovėja-1“ ir „Spindulys“ ribų ir šiaurinėje Žemės sklypo dalyje paliekant 4 m pločio bendrojo naudojimo kelią.

13. NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuomone, Schemos patikslinimas, pažymint Žemės sklypo šiaurinę ribą iki sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ generaliniame plane pažymėto 4 m pločio bendrojo naudojimo kelio, nepakeistų Raštu įformintos išvados, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atliekami, nepažeidžiant sodininkų bendrijų „Užuovėja-1“ ir „Spindulys“ ribų ir šiaurinėje Žemės sklypo dalyje paliekant 4 m pločio bendrojo naudojimo kelią. Todėl netikslinga tikslinti Schemos ir Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis Raštu įforminta išvada.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krianta“ atsiliepime nurodo, kad neturi nei materialinio nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštą Nr. 48SD-15102-(14.48.136E) „Dėl išvados pateikimo“.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjams nuo 2018 m. birželio 6 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ; šis žemės sklypas preliminariais matavimais natūroje paženklintas 2011 m. lapkričio 17 d. pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) 2010 m. birželio 21 d. patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą; UAB „Krianta“ matininkas K. T., atlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo (projektinis Nr. 1769; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus 2019 m. rugpjūčio 26 d. per Lietuvos erdvinės informacijos portalą prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo.

17. Byloje buvo nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs Žemės sklypo planą M 1:10 000 (t. y. Planą) ir matininko Lietuvos erdvinės informacijos portale pateiktą minėto Žemės sklypo Schemą, 2019 m. spalio 28 d. Rašte, be kita ko, nurodė, kad Žemės sklypo ribos (linijų ilgiai) ir konfigūracija atlikus kadastrinius matavimus pakitę; Žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti 0,05√0,90 = ± 0,0474 ha; šio žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, yra 0,8183 ha (juridinis plotas – 0,9000 ha) ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą Nuostatų 1 priede; šiuo atveju valstybės pareiga žemės sklypo savininkui kompensuoti žemės sklypo ploto trūkumą pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį neatsiranda, todėl susidaręs žemės ploto trūkumas po atliktų kadastrinių matavimų nebus kompensuojamas; ginčijama rašte taip pat pažymėta, kad teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nėra reikalingas ir UAB „Krianta“ gali tęsti Žemės sklypo kadastro duomenų bylų rengimo darbus, vadovaujantis UAB „Krianta“ parengtoje Schemoje pažymėtomis ribomis, nepažeidžiant sodininkų bendrijų „Užuovėja-1“ ir „Spindulys“ ribų ir šiaurinėje žemės sklypo dalyje paliekant 4 m pločio kelią, kuris yra bendro naudojimo, tai yra ties ribos posūkio taškais 16-17-18...-26 Žemės sklypas turi ribotis su minėtu keliu.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė atsakovui 2019 m. spalio 29 d. prašymą Nr. 191029/027 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, kuriame pažymėjo, jog pirminiame žemės sklypo plane ir abrise kelio pabaiga yra pažymėta ties 15, 16, 17 taškais, tačiau atsakymo iš atsakovo iki šiol negavo. Teismas analizavo pareiškėjų į bylą pateiktą 2020 m. sausio 1 d. UAB „KM Centras“ aiškinamąjį raštą, kuriame matininkas R. J. nurodė, jog pagal pateiktus Žemės sklypo dokumentus (žemės sklypo abrisą, žemės sklypo planą M 1:10 000), sodininkų bendrijų „Užuovėja-1“ ir „Spindulys“ generalinių planų ištraukas ir sodų bendrijos „Spindulys“ ribos plano ištrauką aiškiai matyti, kad lauko keliukas yra pareiškėjų sklype. Žemės sklypo abrise ir žemės sklypo Plane M 1:10 000 (parengti UAB „Minorantė“) nurodyta, kad pareiškėjų sklypas kerta šį keliuką nuo 15 iki 16 taško, toliau ribojasi su sodininkų bendrijomis „Spindulys“, „Užuovėja-1“ bei žemės sklypu (projektinis Nr. 1370-1); už 16 taško žemės sklypas ribojasi ne su keliuku, o su sodininkų bendrijomis ir kitu žemės sklypu. Pagal žemės sklypo abrisą ir žemės sklypo Planą matyti, kad 4 m pločio kelias, besiribojantis su sklypu nuo 15 iki 16 taško, yra vienintelis privažiavimas iki pareiškėjų sklypo. Sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ generalinio plano ištraukose taip pat pavaizduota, kad sodų bendrijos riba baigiasi dar prieš, tuo metu miške, esantį keliuką, nenurodant jo pločio ir kuris veda tik iki pelkės; visi sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ sklypai, pavaizduoti generalinio plano ištraukose, turi privažiavimus, Žemės sklype nėra nustatyta jokio kelio servituto, taigi, šis keliukas yra tiesiog pareiškėjų sklypo dalis.

19. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Žemės sklypo plotas dar labiau sumažės, kad bendro naudojimo kelias nėra nurodytas nei žemės reformos žemėtvarkos Projekte, nei matuojamo žemės sklypo abrise ir Plane, todėl skundžiamame rašte be jokio teisinio pagrindo nustatytos Žemės sklypo ribos akivaizdžiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 21 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) punktu. Išanalizavęs minėtuose teisinį aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas akcentavo, kad juo įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

20. Teismo vertinimu, ginčo išsprendimui buvo svarbus faktinės aplinkybės nustatymas, kuria remiantis būtų galima konstatuoti, ar ginčo žemės sklypo ribos (jų konfigūracija) atlikus kadastrinius matavimus buvo pakeistos pareiškėjų naudojamo žemės sklypo sąskaita, ar ne. Įvertinęs ginčo žemės sklypo Plano, parengto UAB „Minorantė“ 2011 m. lapkričio 28 d. ir UAB „Krianta“ matininko pateiktos Žemės sklypo Schemos duomenis, teismas konstatavo, jog vizualiai matyti, kad Žemės sklypo riba yra pakitusi – ir jos konfigūracija, ir vieta erdvėje. Teismas pabrėžė, kad Rašte tai nustatė ir atsakovas – nurodė, jog Žemės sklypo ribos (linijų ilgiai) ir konfigūracija atlikus kadastrinius matavimus, pakitę, t. y. atsakovas iš esmės pripažino, jog dabartinė ginčo Žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos konfigūracijos, kuri buvo žemės sklypui suteikta, kai jis buvo suformuotas 2011 metais, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas motyvuotai pagrįsti šių pasikeitimų negalėjo.

21. Įvertinęs Rašte atsakovo pateiktą išvadą teismas nurodė, kad pagal į bylą pateiktus dokumentus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog 4 m pločio bendro naudojimo kelias buvo pažymėtas sodininkų bendrijos generaliniame plane. Iš 2011 metų Žemės sklypo Plano, 4 m kelias nurodytas tik ties ribos taškais 15-16, bet ne ties ribos posūkio taškais 16-17-18...26. Teismas nustatė, kad jokių duomenų apie kelią ar kelio servitutą nėra įrašyta nei į 2011 m. lapkričio 17 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymą aktą, nei į Žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenis.

22. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo“ VII skirsnio 106 punkte (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad žemėtvarkos projekte suprojektuoti vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai pažymimi žemės sklypo, besiribojančio su keliu, abrise bei žemės sklypo plane, ir apie juos informuojami asmenys, kuriems paženklinami prie šių kelių suprojektuoti sklypai.

23. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sutiko su pareiškėjų argumentu, jog kelias turėjo būti nurodytas tiek šio sklype abrise, tiek ir Plane. Teismo vertinimu, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 1769) preliminariais matavimais natūroje paženklintame pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 2010 m. birželio 21 d. patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos Projektą, grafinėje dalyje nėra nurodytas (įbrėžtas) bendro naudojimo kelias tarp matuojamo ir gretimo (Projekto plane Nr. 1370-1) sklypo. Tiek plane, tiek ir sklypo abrise nurodyta, kad šiaurinėje sklypo dalyje sklypas ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. 1370-1, bei su sodininkų bendrija „Užuovėja-1“, tačiau joks bendro naudojimo kelias nėra nurodytas.

24. Teismas pripažino, kad Žemės sklypo ribos (jų konfigūracija) atlikus kadastrinius matavimus, pakeistos pareiškėjų naudojamo žemės sklypo sąskaita. Tuo tarpu žemės sklypo ploto pasikeitimai, atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus yra leistini tik su sąlyga, jei dėl to nesikeičia žemės sklypo ribos (konfigūracija). Todėl teismas sprendė, kad atsakovo 2019 m. spalio 28 d. Rašte pateikta išvada dėl ginčo žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, tačiau negrindžiant jos žemės sklypo ribų (konfigūracijos) stabilumo aplinkybe, yra nepagrįsta ir neteisinga, neatitinkanti teisinio reglamentavimo.

25. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog byloje yra nustatyta, kad žemės sklypo ribos (jų konfigūracija) atlikus kadastrinius matavimus pakeistos pareiškėjų naudojamo žemės sklypo sąskaita, o tai neatitinka Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jog vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. spalio 28 d. Raštas naikintinas.

III. 26. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

27. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Žemės sklypo ribos ir konfigūracija Schemoje, atlikus šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pakitę ir neatitinka šio Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų, t. y. Projekto ir Žemės sklypo plano M 1:10000, parengto UAB „Minorantė“ matininkės A. Č. 2011 m. lapkričio 28 d. Tačiau teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes, todėl nenustatė šių neatitikimų priežasčių.

28. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijomis „Užuovėja-1“ ir „Spindulys“, kad sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ išplanavimo projekte (generaliniame plane), Žemės sklypo šiaurinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio bendrojo naudojimo kelias, kuriuo privažiuojama prie sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ teritorijoje esančių žemės sklypų, kad be privažiavimo lieka žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat, kad Žemės sklypas pietinėje dalyje ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. . (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. . (duomenys neskelbtini), Nr. . (duomenys neskelbtini), Nr. . (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Spindulys“ teritorijoje, kurių ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Teismas nevertino, todėl nenustatė šiai bylai svarbios aplinkybės, kad Projektas ir Planas neatitinka besiribojančių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų, t. y. sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ generalinio plano, kuris Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintas dar 1992 metais, todėl nepagrįstai prioritetą suteikė Žemės sklypo Planui, kuris buvo parengtas 2011 metais, t. y. daug vėliau nei sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ išplanavimo projektas (generalinis planas).

29. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Žemės sklypo ribos negali būti atstatytos pagal Projektą, nes Projekte ir Žemės sklypo Plane nėra nurodytas sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ išplanavimo projekte (generaliniame plane) Žemės sklypo šiaurinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio bendrojo naudojimo kelias, kuriuo privažiuojama prie sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ teritorijoje esančių žemės sklypų, o pietinėje pusėje Žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos teritorijoje „Spindulys“ esančiais žemės sklypais, kurių ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus.

30. Atsakovo nuomone, teismui panaikinus ginčijamą Raštą, susidarė dviprasmiška situacija, kai, viena vertus, Žemės sklypo ribų neįmanoma atstatyti pagal Projektą, kita vertus – teismas nustatė, kad Žemės sklypo schema M 1:1000, parengta 2019 m. rugpjūčio 21 d. matininko K. T., neatitinka šio Žemės sklypo Projekto ir Plano, todėl šio Žemės sklypo ribos negali būti atstatytos pagal Schemą. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Projekto plano mastelis M 1:10 000, t. y. 1 milimetras atitinka 10 metrų, todėl 4 metrų pločio kelias būtų parodytas kaip Projekto sprendinys ir atliekant Projekto patikslinimą planinėje medžiagoje nesimatytų ribų pokyčių, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga tikslinti Projekto.

31. Atsakovas apibendrindamas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris sudaro prielaidas ateityje ginčui kilti.

32. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjai pastebi, kad atsakovas sutiko su teismo išvada, kad pareiškėjų Žemės sklypo ribos (jų konfigūracija) atlikus kadastrinius matavimus pakeistos pareiškėjų Žemės sklypo sąskaita, t. y. kad tai neatitinka Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jog vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Tačiau atsakovas, matydamas, kad pareiškėjų sklypas po atliktų kadastrinių matavimų sumažėja 0,1000 ha ploto, pateikė pastabą dar patikslinti Žemės sklypo ribas, numatant papildomai 4 m kelią tarp posūkio taškų 16–26, t. y. dar papildomai iš Pareiškėjų atimti apie 0,1000 ha žemės sklypo ploto. Tai reiškia, kad beveik 0,2000 ha ploto sumažinama pareiškėjų 0,9000 ha bendro sklypo ploto sąskaita, kuomet ploto paklaida gali būti tik 0,0474 ha, ir tai, anot atsakovo, neturi jokios reikšmės.

34. Pareiškėjai tvirtina, kad teismas savo sprendime išsamiai įvertino visas aplinkybes, atsakovo pateiktus dokumentus ir pateikė išsamų teisinį argumentavimą. Pabrėždami teisėtumo principą vykdant viešojo administravimo funkcijas, pareiškėjai nurodo, kad atsakovas už savo galbūt teisei priešingus veiksmus, kurie pasireiškė tvirtinant greta pareiškėjų Žemės sklypo besiribojančių sklypų kadastrinius matavimus, neatsižvelgdamas į sodininkų bendrijų generalinius planus ir kitus projektinius sprendinius, reikalauja teismo paaiškinti, kodėl atsiranda tokie neatitikimai. Atsakovas pats patvirtina, kad pareiškėjų nuosavybė yra nepagrįstai apribojama ir negana to, apeliaciniame skunde nurodo, kad visgi pareiškėjų Žemės sklypo ribose turi būti nustatytas papildomai 4 m kelias su visais apribojimais ir apsaugos zonomis, kuomet to kelio nenumato nė vienas teisės aktas ir projektinis sprendinys.

35. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ginčui taikytinais teisės aktais, t. y. Nuostatais ir Taisyklėmis, išvados padarytos atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje akcentuojamas žemės sklypo ribų stabilumas, todėl jos yra teisingos, o ginčijamame Rašte pateikta išvada neatitinka teisinio reguliavimo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas pripažino, jog Žemės sklypo konfigūracija pasikeitė, tačiau to pagrįsti negalėjo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas nedalyvavo, pareiškėjai jam negalėjo pateikti klausimų, kad atsakovas paaiškintų, kodėl be jokio teisinio pagrindo siekiama apriboti pareiškėjų nuosavybę.

36. Atsakovas nepagrįstai remiasi sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ generaliniu planu, kuris nepatvirtina nei vieno atsakovo teiginio, ir klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydamas, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelias yra numatytas pareiškėjų sklype tarp posūkio taškų 16–26. Atsakovas aiškiai matydamas, kad nė viename dokumente nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, pateikia naujus argumentus, kad kelias yra reikalingas todėl, jog be privažiavimo lieka sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ teritorijoje esantys žemės sklypai.

UAB „Krianta“ matininko K. T. parengtoje Žemės sklypo Schemoje pareiškėjų Žemės sklypo riba yra pritraukta prie žemės sklypų ribų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurių ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Todėl nėra aišku, ką atsakovas norėjo šiuo teiginiu pabrėžti.

Pagal atsakovo minimą sodininkų bendrijos „Spindulys“ generalinį planą, žemės sklypui (kadastro Nr. 4184/1018:16) privažiavimas yra numatytas. Kodėl šiam sklypui neliko privažiavimo iš Spindulių 1-osios g., kur buvo padaryta klaida atliekant tiksliuosius matavimus ir kodėl tokie kadastriniai matavimai buvo patvirtinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų, turėtų aiškintis pati institucija. Pareiškėjai pastebi, kad iš Schemos matyti, kad nuo posūkio taško 26 iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra didžiulis atstumas, todėl net ir nustačius viešą kelią iki nurodyto taško, atsakovo nurodyto sklypo savininkas vis tiek negalės pateikti į savo sklypą.

Tai, kad visi žemės sklypai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) turi privažiavimus, patvirtinta sodininkų bendrijos „Spindulys“ generalinio plano ištrauka, kuris, kaip teigia atsakovas, turi pirmenybę prieš Projektą ir Planą. Remdamiesi sodininkų bendrijos „Spindulys“ generaliniu planu, pareiškėjai tvirtina, kad visi atsakovo nurodyti žemės sklypai turi privažiavimus ir nė vienas nesinaudoja pareiškėjų Žemės sklypu.

Tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas prieš įsigyjant pareiškėjams Žemės sklypą savavališkai darė ką norėjo, t. y. naudojo savo reikmėms svetimą sklypą, pasididino savo kiemą, užėmęs pareiškėjų sklypą beveik 0,0600 ha, pasidarė dar vieną įvažiavimą, tai nereiškia, kad pareiškėjų Žemės sklype yra nustatytas servitutas.

37. Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Plano mastelio, todėl 4 metrų pločio kelias būtų parodytas kaip Projekto sprendinys ir atliekant Projekto patikslinimą planinėje medžiagoje nesimatytų ribų pokyčių, pareiškėjai akcentuoja, kad kelias turėjo būti nurodytas Žemės sklypo abrise ir Plane. Generaliniame plane matomas pavaizduotas keliukas (lauko keliuko žymėjimas), kuris nesiliečia su sodininkų bendrijos „Užuovėja-1“ sklypo riba, nėra nurodytas jo plotis ir kuris veda link pelkės. Žemės sklypo abrise ir žemės sklypo plane M 1:10 000 (parengti UAB „Minorantė“) nurodyta, kad pareiškėjų sklypas kerta šį keliuką nuo 15 iki 16 taško, toliau ribojasi su sodininkų bendrijomis „Spindulys“, „Užuovėja-1“ bei žemės sklypu (projektinis Nr. 1370-1). Plane kiti keliai prie sklypų pavaizduoti, be to, keliai turi sutartinį žymėjimą ir gali būti žymimi, esant masteliui M 1:10 000.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.“ (1 d.). „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“ (3 d.).

39. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 695 redakcija) 21 punkte (2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1099 redakcija) yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

40. Vertinant ginčo žemės sklypo Plano, parengto UAB „Minorantė“ 2011 m. lapkričio 28 d., ir UAB „Krianta“ matininko pateiktos Žemės sklypo Schemos duomenis, konstatuotina, kad Žemės sklypo riba yra pakitusi. Tai pripažinta ir Rašte, kur nurodoma, kad Žemės sklypo ribos (linijų ilgiai) ir konfigūracija atlikus kadastrinius matavimus, pakitę, t. y. atsakovas iš esmės pripažino, jog dabartinė ginčo Žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos konfigūracijos, kuri buvo žemės sklypui suteikta, kai jis buvo suformuotas 2011 metais. Taigi, ribų stabilumo taisyklės nesilaikoma.

41. Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo“ VII skirsnio 106 punkte (aktuali redakcija) nustatyta, kad žemėtvarkos projekte suprojektuoti vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai pažymimi žemės sklypo, besiribojančio su keliu, abrise bei žemės sklypo plane, ir apie juos informuojami asmenys, kuriems paženklinami prie šių kelių suprojektuoti sklypai.

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad duomenys dėl 4 m pločio bendro naudojimo kelio sodininkų bendrijos generaliniame plane nesutampa su 2011 metų Žemės sklypo Plano duomenimis, kuriame 4 m kelias nurodytas tik ties ribos taškais 15-16, bet ne ties ribos posūkio taškais 16-17-18...26. Duomenų apie kelią ar kelio servitutą neįrašyta ir į 2011 m. lapkričio 17 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymą aktą, jų nėra ir Žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenyse.

43. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sutiko su pareiškėjų argumentu, jog kelias turėjo būti nurodytas tiek šio sklype abrise, tiek ir Plane. Teismo vertinimu, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminariais matavimais natūroje paženklintame pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 2010 m. birželio 21 d. patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos Projektą, grafinėje dalyje nėra nurodytas (įbrėžtas) bendro naudojimo kelias tarp matuojamo ir gretimo (Projekto plane Nr. 1370-1) sklypo. Tiek plane, tiek ir sklypo abrise nurodyta, kad šiaurinėje sklypo dalyje sklypas ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu, kurio projektinis Nr. 1370-1, bei su sodininkų bendrija „Užuovėja-1“, tačiau joks bendro naudojimo kelias nėra nurodytas.

44. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypo ribos (jų konfigūracija) atlikus kadastrinius matavimus, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pakeistos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. spalio 28 d. Raštą panaikinti.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 29 ir 30 punktuose, pažymi, kad teismai, atlikdami viešojo administravimo subjektų veiksmų teisminės kontrolės pagal suinteresuotųjų asmenų skundus funkciją, tikrina apskųstų administracinių teisės aktų pagrįstumą ir teisėtumą ir nevertina teisinių situacijų kitais aspektais, t. y. neturi pagrindo nuspręsti, kaip viešojo administravimo subjektai turi veikti, kad tinkamai taikytų teisės aktus ir užtikrintų suinteresuotų asmenų teisių, įtvirtintų įstatymuose, įgyvendinimą bei jų nepažeistų. Pažymėtina ir tai, kad tikslingumo kriterijus, šios Nutarties 30 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų kontekste, nekyla iš šioje byloje taikytinos teisės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako pripažindama, kad tai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

46. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

47. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju byloje galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl konstatuotina, kad jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šis prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys