Legislator Case Law & Legislation
2013-07-03 Nr. AB-3377-3-64-3-01316-2012-2 AI generated

2013-07-03 Nr. AB-3377-3-64-3-01316-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-07-03 Nr. AB-3377-3-64-3-01316-2012-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2013-07-03 Nr. AB-3377-3-64-3-01316-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS662-605/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01316-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 26 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti 58,61 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas).

Nurodė, kad į teismus maršrutu (duomenys neskelbtini)–Šiauliai ir Šiauliai–(duomenys neskelbtini) vyko savo automobiliu iš viso du kartus, kad pateiktų skundą ir 2013 m. kovo 21 d. dalyvavo Šiaulių apygardos administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje. Pateikė automobilio, kuriuo vyko į teismus, dokumentus ir kuro kvitą (4,69 litro x 2 = 9 litrai, 9 litrai x 4,69 Lt = 42,21 Lt). Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį atvyko maršrutiniu autobusu, vykimo maršrutiniu autobusu bilieto išlaidas (3,40 Lt) kompensavo pareiškėjas. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo viename teismo posėdyje, todėl pareiškėjui priteistina 13 Lt dienpinigių (130 Lt MGL x 10%= 13 Lt). Iš viso pareiškėjui priteistina 58,61 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad prašymas atlyginti išlaidas turi atitikti jam keliamus turinio reikalavimus, t. y. asmuo turi pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tiek turėtų išlaidų įvertinimu skaičiais (išlaidų apskaičiavimas), tiek įrodymais (išlaidų pagrindimas) (ABTĮ 45 str. 1 d.). Pareiškėjas nenurodė, kaip apskaičiavo automobilio kuro sąnaudas, nenurodė nuvažiuoto atstumo. Iš pareiškėjo pateikto degalinės UAB „Abromika“ kvito matyti, kad pareiškėjas kurą pirko ne teismo posėdžio dieną, o daugiau nei prieš mėnesį iki teismo posėdžio, todėl pareiškėjas neįrodė, kad pirktas kuras buvo panaudotas būtent kelionei į teismo posėdį 2013 m. kovo 21 d., t. y. neįrodė, kad pareiškėjo nurodytos transporto išlaidos yra realios.

Pažymėjo, kad pareiga įrodyti patirtas išlaidas, jas tinkamai apskaičiuoti pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį eksplicitiškai yra įtvirtinta pačiam pareiškėjui ir įrodinėjimo našta neturi būti perkeliama teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-180/2011). Tarnyba nepritarė pareiškėjo reikalavimui dėl dienpinigių priteisimo. Dienpinigiai priteisiami tada, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010).

Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atstumas nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki Šiaulių apygardos administracinio teismo (Šiauliai), kuriame 2013 m. kovo 21 d. vyko teismo posėdis, yra apytiksliai 27 km, kelionė automobiliu tokiu atstumu vidutiniškai trunka 30 min. Teismo posėdis vyko 10 val. ryte ir truko apytiksliai 1 val., todėl pareiškėjas turėjo galimybę iki pietų grįžti į savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad į teismo posėdį vyko savo transporto priemone, todėl pareiškėjas neįrodė, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje susijęs su apsistojimu Šiauliuose visai dienai.

Atsižvelgiant į tai, kad dienpinigiai yra siejami su asmeniui iškilusia būtinybe apsistoti visai dienai kitoje vietoje nei jo gyvenamoji vieta, pareiškėjui dienpinigiai neturėtų būti priteisiami, kadangi jis neįrodė, kad buvo apsistojęs Šiauliuose visą dieną. Pareiškėjo prašymas priteisti pareiškėjo atstovo patirtas išlaidas (maršrutinio autobuso bilietų išlaidos) yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad šios išlaidos yra realios ir būtinos.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalis. Pažymėjo, jog iš nurodyto teisinio reguliavimo, iš ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatų matyti, kad šiose nuostatose yra įtvirtinta ne tik asmens teisė reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numatytas minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmas, t. y. asmuo turi pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tiek turėtų išlaidų įvertinimu skaičiais (išlaidų apskaičiavimas), tiek įrodymais (išlaidų pagrindimas). Įvertinus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo turinį, padaryta išvada, kad teismo sprendimas byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl būtent jis turi procesinę teisę į savo patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 ir 6 d.).

Pareiškėjas prašė priteisti dienpinigius, transporto išlaidas, patirtas vykstant į Šiaulių apygardos administracinį teismą pateikti procesinius dokumentus bei dalyvauti posėdyje. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-34/2009. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikti atvyko 2012 m. lapkričio 19 d., o kuras pirktas 2013 m. vasario 13 d., t. y. po skundo pateikimo Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Teismo posėdis vyko 2013 m. kovo 21 d. Iš pareiškėjo pateikto degalinės UAB „Abromika“ kvito matyti, kad pareiškėjas kurą pirko ne teismo posėdžio dieną, o daugiau nei prieš mėnesį iki teismo posėdžio. Be to, iš pateikto kvito matyti, kad kurą pirko ne pareiškėjas, o UAB „Ridvija“. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas neįrodė, kad pirktas kuras buvo panaudotas būtent kelionei į teismo posėdį ir kelionei pateikti skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Neįrodė, kad pareiškėjo nurodytos transporto išlaidos yra realios. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti transporto išlaidų pareiškėjas realiai neįrodė, pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas atlyginti jo atstovo turėtas transporto išlaidas taip pat atmestas kaip tinkamai nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad savo atstovui kompensavo patirtas išlaidas vykstant į teismo posėdį. Kadangi pareiškėjo atstovas nepateikė prašymo dėl savo išlaidų atlyginimo, teismas pareiškėjo atstovo išlaidų pagrįstumo nevertino.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822–421/2010 ir vertindamas dienpinigių priteisimą teismo posėdžio dieną (2013 m. kovo 21 d.), remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o teisminis procesas nagrinėjant bylą vyko Šiauliuose. Atstumas nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki Šiaulių apygardos administracinio teismo (Šiauliai) yra apytiksliai 25 km (http://www.maps.lt/map/, http://maps.google.lt/). Kelionė automobiliu vidutiniškai trunka iki 30 min., teismo posėdis vyko nuo 10.00 iki 11.18 val., todėl pareiškėjas turėjo galimybę iki pietų grįžti į savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog dalyvavimas teismo posėdyje buvo susijęs su apsistojimu visai dienai Šiauliuose, todėl teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžio trukmę bei į atstumą tarp pareiškėjo gyvenamosios vietos ir Šiaulių, konstatavo, jog pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta, o tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui dienpinigiai nepriteistini.

III. Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 58,61 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atskirajame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pateikė vieną lapą su bilietų originalais, automobilio techninio paso kopiją, kuro kvito originalą. Mano, jog jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra visiškai įrodytos. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-926/2012, 2012 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-255/2012.

Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog pareiškėjo nurodomos teismų praktikos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria teismas atmetė jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pažymėtina, jog teisinė prielaida taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai – pareiškėjo skundas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkintas (b. l. 76-80).

ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 58,61 Lt teismo išlaidų atlyginimą iš atsakovo: 42,21 Lt už atvykimą į teismą (pirma, už atvykimą pateikti skundą, antra, už atvykimą į teismo posėdį), 3,40 Lt už atstovo vykimą į teismo posėdį maršrutiniu autobusu, 13 Lt dienpinigių.

Dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-180/2011). Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo pateiktas kuro kvitas (b. l. 96) nelaikytinas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo vykimą į teismo posėdį. Iš kvito matyti, jog kuras buvo pirktas 2013 m. vasario 13 d., o teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko 2013 m. kovo 21 d., ir kurą pirko ne pareiškėjas, o UAB „Ridvija“. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad esant galimybei skundą siųsti paštu, vykimo į teismą šiuo tikslu išlaidos negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis. Taigi laikytina, jog pareiškėjo transporto išlaidos nėra pagrįstos ir realiai įrodytos, todėl išlaidos už transportą neatlygintinos.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atlyginti bylą laimėjusiai šaliai dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių išlaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o procesas pirmosios instancijos teisme vyko Šiaulių apygardos administraciniame teisme (Šiauliuose) (b. l. 76-80) ir pareiškėjas dalyvavo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdyje (b. l. 75), todėl jam yra priteistina 13 Lt (130 Lt MGL x 10 % = 13 Lt) dienpinigių iš atsakovo. Tokios pat praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-926/2012.

Transporto išlaidomis laikytinos tiesioginės kelionės išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-70/2008, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šioms išlaidoms pagrįsti nepakanka pateikti vien kelionės bilietų (jei vykta viešuoju transportu), būtina įrodyti, kad atitinkamos kelionės išlaidos susijusios būtent su tam tikru teismo procesu, t. y. vykta į konkretų teismo posėdį (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–32/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė viešojo maršruto bilietus (b. l. 87), kurie, anot jo, įrodo, kad jo atstovas vyko į teismo posėdį, tačiau nepagrindė, jog šie bilietai buvo panaudoti būtent vykstant į teismo posėdį, nėra duomenų apie šių bilietų panaudojimo datas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjo nurodytas ir viešojo transporto bilietais grindžiamas atstovo transporto išlaidas, kadangi neįrodyta, jog jos susijusios būtent su šios administracinės bylos nagrinėjimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra atitinkamai keistina, nurodant pareiškėjui iš atsakovo priteisti 13 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo P. Š. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui P. Š. iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 13 Lt (trylika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas