750bfe43-00c3-4e36-83b3-d3cd105bdbb3 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-988/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37788-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu), asmens, kuriam byla nutraukta, D.

V. gynėjui advokatui Dariui Novikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam byla nutraukta, D. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimÄ be užstato ir vadovaujantis BK 40 straipsniu perduota laiduotojo E. V. atsakomybei nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ .

Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. D. V. skirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos. Nuosprendžiui įsiteisėjus D. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, voke, perduotinas jį iÅ¡davusiai įstaigai – Valstybės įmonei „Regitra“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent: 2020 m. rugsėjo 20 d., apie 17.30 val., Vievio ir Trakų gatvių sankryžoje, SemeliÅ¡kių mstl., SemeliÅ¡kių sen., Elektrėnų sav., ji pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – E. V. priklausantį automobilį TOYOTA YARIS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais D. V. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu D. V. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendį panaikinant jai paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams – arba paskirti baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam terminui. 2.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas spręsdamas specialiosios teisės termino klausimÄ ir uždrausdamas 2 metus naudotis specialia teise iÅ¡ esmės rėmėsi tuo, kad pareiÅ¡kėjai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,51 promilės girtumas). PareiÅ¡kėjos manymu, tokia iÅ¡vada neteisinga, kadangi antruoju patikrinimu jai buvo nustatytas 2,26 promilių, t. y. vidutinis, girtumas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 503 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu, „per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ â€œ. 2.2.

Anot apeliantės, teismas spręsdamas turto konfiskavimo klausimÄ atsižvelgė į tai, kad ji nėra anksčiau padariusi jokių teisės pažeidimų, nuoÅ¡irdžiai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, bet į Å¡ias aplinkybes visai neatsižvelgė pasisakydamas dėl termino, kuriam uždrausta teisė vairuoti transporto priemones, dėl to skirtas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežtas. 2.3. Skundo argumentai pagrindžiami teismų praktika, kurioje nagrinėjamos panaÅ¡ios į aptariamÄ jÄ situacijos, pabrėžiant, jog teismai už sunkesnes nusikalstamas veikas ar atvejus, kai nenustatytos asmens atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, yra linkę nustatyti mažesnius arba tapačius draudimo naudotis specialia teise terminus, kas dar kartÄ iÅ¡ esmės pabrėžia tai, jog apeliantei skirtas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra neadekvatus. 2.3.1.

Apeliantė nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-768/2020 teismas kaltininkui uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, kadangi nebuvo nustatytos nei asmens atsakomybę sunkinančios, nei lengvinančios aplinkybės, kai tuo tarpu apeliantės atveju buvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ji anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, o kartu ir šis atvejis yra daugiau atsitiktinis nei sistemingo netinkamo elgesio pasekmė. 2.3.2.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog ji buvo sustabdyta mažame miestelyje ne darbo dienÄ , kai teismas buvo iÅ¡ esmės neintensyvus, tačiau jos veika nepagrįstai laikoma pavojingesne nei ta, kuri nagrinėta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-581/2020, kur asmuo nuteistas už vairavimÄ esant neblaiviam, kai autoįvykis padarytas Panevėžio mieste, dienos metu (apie 12 val.), kuomet eismas buvo intensyvus ir dėl to kėlė didesnę grėsmę visuomenės ir eismo saugumui. Apeliantė nurodo, kad remiantis Å¡ia byla jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neadekvati, neproporcinga ir neteisinga. 2.3.3.

Apeliaciniame skunde taip pat pasiremiama baudžiamÄ ja byla Nr. 1A-542-365/2020, kurioje asmuo nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. už dviejų nusikalstamų veikų padarymÄ , ir jam teismas uždraudė naudotis specialia teise 1 metus ir 6 mėnesius, kai tuo tarpu jai, padariusiai vienÄ nusikaltimÄ , teismas uždraudė vairuoti transporto priemones 2 metus, kas, anot apeliantės, yra akivaizdžiai per griežta. 2.3.4. Apeliantė pažymi ir tai, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-312/2020, kur asmeniui nustatytas 2,23 promilių girtumas, t. y. beveik toks pats kaip ir jai, teismas uždraudė naudotis specialia teise tik 1 metus ir 6 mėnesius, kai tuo tarpu jai draudimo terminas skirtas 2 metams. 2.4.

Skunde taip pat pažymima, kad apeliantei ir jos Å¡eimai teisė vairuoti transporto priemonę yra itin svarbi, kadangi kartu su sutuoktiniu augina 16 metų sÅ«nų, kuriam nuo namų iki mokyklos yra 6 km atstumas, o vieÅ¡asis transportas važinėja retai. 2.4.1. Å iuo metu jos sutuoktinis E. V. intensyviai ieÅ¡kosi darbo ir tuo atveju, jeigu jis pradėtų dirbti nuo 8.00 val. Vilniuje, jam bÅ«tų sudėtinga vežioti sÅ«nų į mokyklÄ , nes tokiu atveju sÅ«nui kiekvienÄ dienÄ reikėtų laukti pirmos pamokos bent 30 min.

Taip pat pabrėžtina, kad esant tokiai situacijai, jos sutuoktinis sÅ«nų iÅ¡ mokyklos pasiimti galėtų geriausiu atveju 17.30 val. 2.4.2. Apeliantė nurodo, jog sÅ«naus dienotvarkė ir taip yra pakankamai intensyvi, namie jis bÅ«na geriausiu atveju tik apie 20 val., todėl jam bÅ«tų fiziÅ¡kai nepakeliama važinėti vieÅ¡uoju transportu į gimnazijÄ ir į krepÅ¡inio treniruotes, kurios prasideda 17.30 val. SÅ«nus yra perspektyvus krepÅ¡ininkas, kartu su savo komanda yra iÅ¡kovojęs daug laimėjimų Lietuvos ir tarptautiniuose turnyruose, svajoja apie krepÅ¡ininko karjerÄ .

Dėl jai atimtos teisės vairuoti ji negali vežioti sÅ«naus į gimnazijÄ ir į krepÅ¡inio treniruotes, o samdyti taksi Å¡eima neturi pakankamų finansinių galimybių. 2.4.3. Taip pat pabrėžiama, kad jos sutuoktinio sveikata yra prasta ir jį gali tekti lankyti ligoninėje, o kartu ji padeda prižiÅ«rėti vyro tėvÄ (uoÅ¡vį) P. V., kuris yra prastos sveikatos, todėl be automobilio jai tai daryti yra itin sudėtinga. 2.4.4. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantė niekur nedirbo, o rÅ«pinosi namais ir sÅ«numi, kai tuo tarpu pinigus Å¡eimai uždirbdavo jos vyras.

Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jai apsunkina galimybes susirasti darbÄ ir dirbti, kadangi vyras prarado darbÄ dėl sveikatos.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o D. V. gynėjas – tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Asmens, kuriam byla nutraukta, D. V. skundas atmetamas 5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ sias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylÄ tik tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – termino. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali bÅ«ti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžio, D. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma šį terminÄ sumažinti iki minimalaus 1 metų termino arba Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti.

7. Teisėjų kolegija atsakydama į apeliantės argumentus pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi bÅ«ti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamÄ veika, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ 2 metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla D. V. atžvilgiu yra nutraukta, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir yra perduota laiduotojo E. V. atsakomybei 1 metų laidavimo terminui, nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių.

9. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad D. V. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jos kraujyje rasta 2,26 promilės etilo alkoholio. Pažymima, kad Å¡is kiekis daugiau kaip 5 kartus virÅ¡ija minimaliÄ leistinÄ etilo alkoholio koncentracijÄ ir gerokai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, padaryto nusikaltimo didesnį pavojingumÄ rodo aplinkybės, kad dėl neteisėtų D.

V. veiksmų jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį, dėl ko abu automobiliai buvo apgadinti. Nors dėl Å¡ių jos veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau tokie D. V. veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ir gyvybei. Å iame kontekste pritariama pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir užtikrintų visuomenės saugumÄ .

10. Sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog įvykio metu D. V. buvo nustatytas sunkus (pirmojo patikrinimo metu nustatyta 2,51 promilės) girtumo laipsnis. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad „per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ â€œ. D. V. antrojo patikrinimo metu nustatytos 2,26 promilės, todėl jos girtumo laipsnis buvo ne sunkus, o vidutinis. Vis dėlto Å¡i aplinkybė nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, kuri neabejotinai suteiktų pagrindÄ mažinti paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ ar jÄ apskritai panaikinti.

11. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad teismas pasisakydamas dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones termino nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog apeliantė nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, nuoÅ¡irdžiai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, taip pat į iÅ¡vadÄ , jog jos padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, o ne sistemingo netinkamo elgesio pasekmė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. 11.1. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės, sudėtinė dalis.

Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminÄ , atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). 11.2. Abiejų ikiteisminio tyrimo metu atliktų įtariamosios apklausų (2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. lapkričio 10 d.) metu D.

V. parodė, kad važiuodama į sodybÄ SemeliÅ¡kėse, parduotuvėje nusipirko butelį „Č.“ trauktinės, kuriÄ važiuodama gurkÅ¡nojo ir kurios atsigėrė, kuomet susinervino, nes skambinant draugams Å¡ie nekėlė. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 25 d. atlikta automobilio Toyota Yaris, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra, kurios metu ant priekinės deÅ¡inės sėdynės rastas stiklinis butelis su tamsiai raudonos spalvos skysčiu. 11.3. Taigi daroma iÅ¡vada, kad nors apeliantė suvokė, jog vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam yra draudžiama, tačiau nusprendė Å¡io elgesio modelio nekeisti ir toliau svaiginosi.

Taip pat pabrėžiama tai, jog apeliantė remiantis jos pačios parodymais alkoholį vartojo dar prieš vairuodama transporto priemonę.

2. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantė teisiama pirmÄ kartÄ , padarytas nesunkus nusikaltimas, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebausta bei yra charakterizuojama teigiamai, nepaneigia bÅ«tinumo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise. 12.1. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. IÅ¡ Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžio matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise 2 metų terminui – apeliantei paskirta atsižvelgus į tai, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su transporto saugumu, įvertinus kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Taigi apeliantės nurodomos aplinkybės jau buvo vertinamos skiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę, o tai, kad neva jos buvo nepakankamai įvertintos, yra tik apeliantės subjektyvi nuomonė. 12.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad į D. V. charakterizuojančius duomenis buvo atsižvelgta nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminÄ . Nustatant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ vertinama ne vien tik teigiami kaltininko asmenybės aspektai, kuriuos skunde pabrėžia apeliantė, tačiau ir kitos veikos aplinkybės, apibÅ«dinančios eismo įvykį.

Toks apeliantės elgesys parodo neatsakingÄ jos požiÅ«rį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles ir kelių eismo saugumo taisykles, kelia realiÄ grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, todėl net ir nesant byloje nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užkirsti keliÄ naujoms neteisėtoms veikoms, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugÄ , D.

V. apylinkės teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemonę. 12.3. Apygardos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju konkuruoja asmens (kaltininkės) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vienÄ ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021).

3. Apeliaciniame skunde pateikiant teismų praktikÄ siekiama iliustruoti, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, kiekviena byla ir situacija yra individuali, todėl net ir esant panaÅ¡ioms aplinkybėms teismas nėra įpareigojamas paskirti identiÅ¡kÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones ar jų neskirti. Kita vertus, nurodytose bylose esančios situacijos yra iÅ¡ esmės skirtingos nagrinėjamajai, todėl negali bÅ«ti laikomos teismo precedentu ir pagrindu teiginiui, kad apylinkės teismas skirdamas D.

V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos. 13.1. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-768/2020 kaltininkui teismas uždraudė 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones motyvuodamas tuo, kad nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Apygardos teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatymas – tik viena iÅ¡ bausmės individualizavimo sÄ lygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (BK 54 straipsnis).

Jei byloje nustatomos lengvinančios aplinkybės, teismas gali pagal taikomo straipsnio sankcijos ribas paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę, (BK 62 straipsnis), taip pat atleisti nepilnametį asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis) ir pan. Nagrinėjamu atveju D. V. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės lemiamos įtakos skiriamai baudžiamojo poveikio priemonei neturi, į jas yra atsižvelgiama nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ .

Vertinant baudžiamosios poveikio priemonės skyrimÄ yra svarbÅ«s ir kiti aspektai: atsakomybę Å¡velninančios aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, veikos pavojingumas, asmenybę apibÅ«dinantys duomenys (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje Nr. 1A-128-768/2020 kaltinamasis vairuodamas neblaivus eismo įvykio nesukėlė, t. y. prieÅ¡ingai nei apeliantė, jis kitai transporto priemonei jokios žalos nepadarė.

Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad kartu su paskirta baudžiamojo poveikio priemone Å¡ioje byloje kaltininkas taip pat nubaustas bauda, jam skirtas ir konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas. 13.2. Remdamasi baudžiamÄ ja byla Nr. 1A-105-581/2020 apeliantė nurodo, kad Å¡ioje situacijoje asmuo vairavo neblaivus dideliame mieste (Panevėžyje) dienos metu, esant intensyviam eismui ir vėliau buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų dėl padaryto eismo įvykio, kurio metu apgadintas kito asmens automobilis, dėl ko jam buvo uždrausta naudotis specialia teise 1 metus ir 8 mėnesius, kai tuo tarpu jos veika, kada ji sulaikyta nedideliame miestelyje, ne darbo dienÄ , esant ne tokiam intensyviam eismui, yra laikoma kur kas pavojingesne ir baudžiama griežčiau.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog minėtoje baudžiamojoje byloje kaltininkas buvo perduotas laiduotojo atsakomybei be užstato 2 metų terminui, o kartu jam paskirta ne tik baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 1 metų 8 mėnesių terminui (Å¡is terminas nėra labai nutolęs nuo D. V. nustatyto), tačiau ir turto konfiskavimas. 13.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1A-542-365/2020 asmuo kaltinamas ne tik pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs vairavo transporto priemonę ir siÅ«lė kyšį policijos pareigÅ«nams ir už Å¡ias dvi veikas teismas paskyrė 1 metų 6 mėnesių termino draudimÄ naudotis specialia teise, tačiau apeliantei, padariusiai tik vienÄ veikÄ , Å¡is terminas yra didesnis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nėra tiesiogiai susijusi su specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones, t. y. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nebuvo padaryta tais pačiais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo padaryta veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, kaip ir kitose apeliantės nurodytose bylose, Å¡iuo atveju kaltininkui kartu buvo paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės dalies – 2 300 eurų – atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas. 13.4.

Skunde kaip analogiškos situacijos pavyzdys pateikiama baudžiamoji byla Nr. 1A-533-312/2020, kur, pasak apeliantės, nors asmeniui nustatyta 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija yra beveik tokia pati kaip ir jos, tačiau teismas kaltininkui uždraudė naudotis specialia teise tik 1 metus ir 6 mėnesius. Vis dėlto pabrėžiama, kad šiuo atveju uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – nebuvo vienintelė baudžiamojo poveikio priemonė, kuri taikyta – taip pat paskirtas ir turto, t. y. nusikalstamai veikai padaryti panaudotos transporto priemonės, konfiskavimas.

4. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog, skirtingai nei apeliantės pateiktoje teismų praktikoje, jai Å¡iuo atveju yra paskirta vienintelė baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tačiau jokių kitų suvaržymų ji nepatiria. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad jai paskirta priemonė turi bÅ«ti adekvati, proporcinga ir iÅ¡ esmės efektyvi norint pasiekti prevencinius tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumÄ . Manoma, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sumažinimas padarytų paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę per Å¡velnia ir ji nebÅ«tų pakankamai efektyvi siekiant paveikti apeliantę ir kitus asmenis laikytis įstatymų normų ir nenusikalsti.

5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi ir kiti nepatogumai, kuriuos patiria arba ateityje gali patirti apeliantė ir jos Å¡eima dėl paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels apeliantei tam tikrus nepatogumus. Visgi pažymima, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumÄ , kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-306-891/2018).

6. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas. Pritariama ir pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, t. y. kad nuo sūnaus mokyklos iki namų yra toli, kad susisiekimas viešuoju transportu yra nepatogus ir pan., neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir tuo momentu, kai apeliantė vairavo būdama neblaivi ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – nustatė mažesnį nei vidurkis terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. Kiekvienu atveju, kai sprendžiamas kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimas, humaniÅ¡kumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi bÅ«ti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei nėra paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė, nagrinėjamu atveju nesutinkama su skundo argumentais, kad paskirtas 2 metų terminas yra neadekvatus, per griežtas ir neproporcingas.

8. Sprendžiant klausimÄ dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018). Ä®vertinus apeliantės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymas 2 metų laikotarpiui aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl nėra ir teisinio pagrindo šį paskirtÄ terminÄ mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnio (minimalaus), apeliantės poreikius atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktikÄ , paneigiančiÄ baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

9. Įvertinusi tai, kad D. V. be baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – iš esmės nėra paskirta jokių kitokių suvaržymų, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis už vidurkį, taip pat tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas vienam iš pavojingiausių KET pažeidimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai uždraudė D. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui.

Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tuo, jog paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – yra per griežtas ar kaip kitaip neproporcingas ir neadekvatus, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriam byla nutraukta, D.

V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Darius Pranka Paulius VerÅ¡ekys