750b80b0-babd-4edf-aa75-0a0bc2d63ce2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-491-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Bruneros“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Bruneros“ ieÅ¡kinį atsakovėms biudžetinėms įstaigoms Kauno Kovo 11–osios gimnazijai, Kauno Antano Smetonos gimnazijai, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai, Kauno mokyklai-darželiui „RÅ«telė“, Kauno Å v. Kazimiero progimnazijai, Kauno „Varpo“ gimnazijai, Kauno Å ančių mokyklai-daugiafunkciam centrui, Kauno PetraÅ¡iÅ«nų progimnazijai, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijai, Kauno Panemunės pradinei mokyklai, Kauno Kazio Griniaus progimnazijai, Kauno Pilėnų progimnazijai, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijai, Kauno VerÅ¡vų gimnazijai, Kauno Prano MaÅ¡ioto pradinei mokyklai, Suzukio pradinei mokyklai, Kauno „AuÅ¡ros“ gimnazijai, Kauno „Paparčio“ pradinei mokyklai, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai, Kauno Jono ir Petro VileiÅ¡ių mokyklai, Kauno Jono Jablonskio gimnazijai, Kauno Aleksandro PuÅ¡kino gimnazijai, Kauno Simono Daukanto progimnazijai, Kauno Dainavos progimnazijai, Kauno Senamiesčio progimnazijai, Kauno Saulės gimnazijai, Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklai-daugiafunkciam centrui, Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijai, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui, Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijai, Kauno „Santaros“ gimnazijai ir Kauno Juozo GruÅ¡o meno gimnazijai, vieÅ¡osioms įstaigoms Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjui ir Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijai dėl viešųjų pirkimų mokinių maitinimo paslaugoms įgyti sÄ lygų teisėtumo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė vieÅ¡oji įstaiga (toliau – ir VÅ¡Ä®) „Bruneros“ Kauno apygardos teismui pateikė septynis ieÅ¡kinius, kurių pagrindu Å¡iame teisme buvo pradėtos atskiros civilinės bylos. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 13 d. ir 2020 m. spalio 27 d. nutartimis Å¡ios bylos buvo sujungtos į vienÄ Â bylÄ .

2. IeÅ¡kovė prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovių biudžetinių įstaigų Kauno Kovo 11–osios gimnazijos, Kauno Antano Smetonos gimnazijos, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos, Kauno mokyklos-darželio „RÅ«telė“, Kauno Å v. Kazimiero progimnazijos, Kauno „Varpo“ gimnazijos, Kauno Å ančių mokyklos-daugiafunkcio centro, Kauno PetraÅ¡iÅ«nų progimnazijos, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos, Kauno Panemunės pradinės mokyklos, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos, Kauno Pilėnų progimnazijos, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos, Kauno VerÅ¡vų gimnazijos, Kauno Prano MaÅ¡ioto pradinės mokyklos, Suzukio pradinės mokyklos, Kauno „AuÅ¡ros“ gimnazijos, Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos, Kauno Jono ir Petro VileiÅ¡ių mokyklos, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, Kauno Aleksandro PuÅ¡kino gimnazijos, Kauno Simono Daukanto progimnazijos, Kauno Dainavos progimnazijos, Kauno Senamiesčio progimnazijos, Kauno Saulės gimnazijos, Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijos, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus, Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijos, Kauno „Santaros“ gimnazijos ir Kauno Juozo GruÅ¡o meno gimnazijos, VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus ir Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijos atvirų konkursų bÅ«du vykdomų viešųjų pirkimų mokinių maitinimo paslaugoms įgyti (toliau visi kartu – pirkimai) sÄ lygas, kurios visų atsakovių paskelbtuose pirkimuose, iÅ¡skyrus Kauno Saulės gimnazijos pirkimo Nr. 507450 7.24.2.1.3 papunkčio dalį, yra identiÅ¡kos, t. y.: 2.1. 7.24.1 papunkčio dalį, kurioje nustatytas antrasis vertinimo kriterijus „aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip Å¡vietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, informacinės priemonės, Å¡venčių / renginių tematikos atsispindėjimas valgykloje) (B)“; 2.2. 7.24.2.2 papunktį (su visais smulkesniais papunkčiais), apraÅ¡antį antrojo kriterijaus vertinimÄ ; 2.3. 1.6.7 papunktį (su visais smulkesniais papunkčiais); 2.4. visų pirkimų sÄ lygų, iÅ¡skyrus Kauno Saulės gimnazijos pirkimo Nr. 507450, 7.24.2.1.3 papunkčio dalį, kurioje apraÅ¡ytas pirmojo kriterijaus vertinimas:

„Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenes sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas> Valgiaraščiai ir technologines korteles ugdymo bei gydymo įstaigoms)“, taip pat šio papunkčio formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“;

Kauno Saulės gimnazijos pirkimo Nr. 507450 7.24.2.1.3 papunkčio dalį, kurioje aprašytas pirmojo kriterijaus vertinimas: „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenės sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas> Valgiaraščiai ir technologinės kortelės ugdymo bei gydymo įstaigoms (http://sam.lrv.lt/lt / veiklos-sritys / visuomenes-sveikatos-prieziura / mityba-irfizinis-aktyvumas-2 / vaiku / estetisko), bei adresu:(https://www.facebook.com / sam.lt / photos / ?tab=album&album_id=1992603207489637))“, taip pat šio papunkčio formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“; 2.5. 1.6.6.3 papunkčio formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“.

3. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymo dalis dėl užkandžių stalo (bufeto) kokybės ir patrauklumo yra abstrakti ir neteisėta. IÅ¡ pirkimų sÄ lygų nėra aiÅ¡ku, koks objektyviai turėtų bÅ«ti užkandžių stalas ir jo patiekalai (užkandžiai), kad jie bÅ«tų patrauklÅ«s tokio amžiaus vaikams, kas yra estetiÅ¡kas ir patrauklus maisto pateikimas. Estetika, grožis, patrauklumas – tai itin subjektyvÅ«s kriterijai, priklausantys nuo vertintojo suvokimo, todėl atsakovės turės labai plačiÄ diskrecijos teisę pagal objektyviai nepamatuojamus kriterijus nuspręsti, ar pateikti bufeto patiekalų pavyzdžiai juos atitinka.

Pirmasis vertinimo kriterijus yra nesuderinamas su ketvirtuoju kriterijumi, pagal kurį tiekėjai mokiniams privalės užtikrinti Å¡vediÅ¡ko stalo galimybę, kai mokiniai patiekalus į lėkÅ¡tę įsidės patys ir tokiu bÅ«du patys nulems maisto serviravimo lėkÅ¡tėje estetikÄ . Reikalavimas pateikti kokybiÅ¡kas nuotraukas yra abstraktus, nes nėra aiÅ¡ku, kokių formatų ir (ar) raiÅ¡kos nuotraukos turi bÅ«ti pateiktos, kad jas vertinant nekiltų ginčų dėl jų kokybės.

4. Pirkimų sÄ lygos, kuriose nustatytas antrasis vertinimo kriterijus ekonomiÅ¡kai naudingiausiam pasiÅ«lymui iÅ¡rinkti, taip pat suformuluotos abstrakčiai, detaliau nepaaiÅ¡kinant jų turinio, todėl kyla rizika, kad atskiri tiekėjai ir atsakovės gali jas suprasti ir vertinti skirtingai. IÅ¡ ginčijamų sÄ lygų ir iÅ¡ pirkimų dokumentų visumos nėra aiÅ¡ku, kada bus laikoma, kad tiekėjo siÅ«lomos rengti valgykloje teminės akcijos yra apraÅ¡ytos detaliai ir kokius parametrus atitinkančios akcijas pristatančios vizualizacijos bus laikomos kokybiÅ¡komis.

Tiekėjo pasiÅ«lymo įvertinimas pagal antrÄ jį kriterijų priklauso nuo subjektyvaus atsakovių vertinimo pagal iÅ¡ anksto neiÅ¡vieÅ¡intus vertinimo parametrus. Reikalavimas pateikti tiekėjo parengtas valgyklos vizualizacijas suteikia nepagrįstÄ konkurencinį pranaÅ¡umÄ maitinimo atitinkamoje valgykloje paslaugas jau teikiančiam ar teikusiam tiekėjui. Antrasis vertinimo kriterijus yra formalus, betikslis ir neužtikrina realios tiekėjų konkurencijos, todėl turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimų sÄ lygas. Nors keli ieÅ¡kovės pasiÅ«lymai atsakovių vykdomuose pirkimuose buvo pripažinti atitinkančiais visus vertinimo kriterijus, nėra aiÅ¡ku, kokie balai ieÅ¡kovei buvo skirti pagal kiekvienÄ kriterijų ir negalima teigti, kad pirkimų sutartys bus sudarytos bÅ«tent su ja. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė turi suinteresuotumÄ ginčyti minėtų atsakovių vykdomų pirkimų sÄ lygas.

Egzistuoja tikimybė, kad, vykdant pirkimo procedÅ«ras, sprendimas dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo įvertinimo gali bÅ«ti panaikintas, pavyzdžiui, gavus kitų tiekėjų pretenzijas. Tai, kad ieÅ¡kovė yra laimėjusi Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos vykdytÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir Å¡io pirkimo sÄ lygų neginčijo, nepaneigia jos teisės ginčyti kitų ugdymo įstaigų paskelbtų pirkimų sÄ lygas, nes tai savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovės ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus įvertins tapačiai.

7. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės kvestionuojama pirmojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymo dalis yra proporcinga siekiamam tikslui ir neužkerta kelio objektyviai įvertinti pasiÅ«lymus. Atsakovės, pateikdamos reikalavimus, kad maistas bÅ«tų patrauklus ir estetiÅ¡kas, pateikė pavyzdžius ir nuorodas, paaiÅ¡kinančias Å¡iuos reikalavimus. IÅ¡ atsakovių pateikto pavyzdžio, atskleidžiančio pirkimų sÄ lygų nuostatos „patrauklus tokio amžiaus vaikams“ turinį, bet kuriam vidutiniÅ¡kai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui profesionalui turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku, kad vaikams patrauklus galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, mėsainių, deÅ¡rainių, kebabų formos ar panaÅ¡us maistas.

Tiekėjams neabejotinai turėtų bÅ«ti suvokiamas ir reikalavimas pateikti maistÄ estetiÅ¡kai, juo labiau kad atsakovės pateikė nuorodas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas EstetiÅ¡ko maisto patiekimo rekomendacijas. Kaip ir tiekėjai, atsakovės, vertindamos pasiÅ«lymus, turės vadovautis savo nustatytais reikalavimais ir juos detalizuojančiais apraÅ¡ymais. IeÅ¡kovė neturi teisės reikalauti pirkimų sÄ lygas apraÅ¡yti tiek detaliai, kad perkančiosioms organizacijoms bÅ«tų sukuriama neproporcingai didelė naÅ¡ta.

8. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad antrasis vertinimo kriterijus yra formalus, betikslis ir neužtikrina realios tiekėjų konkurencijos. Atsakovės nurodė, kad antruoju vertinimo kriterijumi yra vertinama, ar tiekėjas yra pasirengęs kÅ«rybiÅ¡kai teikti mokinių maitinimo paslaugas tam, kad valgykla taptų mokiniams patrauklia erdve ir skatintų juos maitintis valgykloje. Atsakovės tokį tiekėjo įsipareigojimÄ vertina kaip pranaÅ¡umÄ , dėl kurio pasiÅ«lymui yra skiriami ekonominio naudingumo balai.

Jeigu tiekėjas neprisiims Å¡io įsipareigojimo, tiekėjui nebus suteiktas balas už minėtÄ ekonominio vertinimo kriterijų, tačiau pasiÅ«lymas nebus laikomas neatitinkančiu pirkimų sÄ lygų. Pirkimų dokumentuose atsakovės nustatė reikalavimÄ pateikti detaliai apraÅ¡ytas akcijas ir detalizavo, kokia informacija turėtų bÅ«ti nurodyta: strategijoje turi bÅ«ti nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija aktuali; priemonės ir (ar) medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta.

Å iuo aspektu ir turės bÅ«ti vertinami tiekėjų pasiÅ«lymai skiriant ekonominio naudingumo balus pagal antrÄ jį kriterijų. Nurodytas kriterijus negali bÅ«ti vertinamas kaip betikslis, nes juo siekiama mokinius skatinti valgyti bÅ«tent mokyklos valgykloje ir užtikrinti, kad mokiniai maitintųsi sveikai.

9. Atsakovės atsakymuose į ieÅ¡kovės pretenzijas paaiÅ¡kino, kad jos nekelia jokių iÅ¡skirtinių reikalavimų praÅ¡omų pateikti vizualizacijų ir (ar) nuotraukų kokybei, jose turi bÅ«ti aiÅ¡kus vaizdas ir įskaitomas tekstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vizualizacijos ir nuotraukos turi bÅ«ti tokios kokybiÅ¡kos, kad leistų įprastai naudojamos raiÅ¡kos kompiuteryje jas peržiÅ«rėti ir suprasti, kas jose pavaizduota ir paraÅ¡yta. PraÅ¡ydamos pateikti vizualizacijas, „atvaizduojančias valgyklos patalpas“, atsakovės nereikalauja vizualizacijų pateikti konkrečių valgyklų nuotraukų pagrindu, todėl Å¡is reikalavimas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų.

10. Teismas nurodė, kad visoms atsakovėms, iÅ¡skyrus VÅ¡Ä® Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijÄ , byloje atstovavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vyriausiosios specialistės. Tačiau, atsakovių teigimu, atsižvelgiant į itin didelį bylos mastÄ ir byloje keliamus sudėtingus viešųjų pirkimų klausimus, teisinę pagalbÄ joms taip pat teikė advokatų kontora „Ellex ValiÅ«nas ir partneriai“, teikianti teisines paslaugas Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės – tai savivaldybės biudžetinės įstaigos, iÅ¡laikomos iÅ¡ savivaldybės biudžeto lėšų, ir savivaldybė faktiÅ¡kai atlygino atsakovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas spręsti dėl nurodytų iÅ¡laidų priteisimo. Atsakovės prašė priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ ieÅ¡kovės 14 057,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotų didžiausių priteistinų sumų. Tačiau teismas, įvertinęs suteiktos teisinės pagalbos pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , apimtį, pateiktų procesinių dokumentų argumentacijÄ ir kt., sumažino Å¡iÄ sumÄ ir priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijai 7 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Pirkimų sÄ lygose esanti formuluotė „patrauklÅ«s tokio amžiaus vaikams“ yra neaiÅ¡ki ir ydinga. Skirtingo amžiaus vaikų pozicija, koks maistas yra patrauklus, gali nesutapti tarpusavyje ir su atsakovių pozicija. Patrauklumas, kaip savybė ir kaip pirkimo sÄ lygų vertinimo kriterijus, nėra objektyvus, nes jis priklauso nuo vertinančio asmens požiÅ«rio ir subjektyvaus suvokimo. Nors atsakovės nurodė tris vaikams patrauklaus maisto pavyzdžius (mėsainių, deÅ¡rainių, kebabų formos), egzistuoja tikimybė, kad pasiÅ«lymai bus įvertinti subjektyviai.

Pavyzdžiui, gali bÅ«ti, kad tiekėjų pasiÅ«lyti kiti patiekalai automatiÅ¡kai bus laikomi nepatraukliais. Nėra aiÅ¡ku, kas dar, be iÅ¡vardintų patiekalų, atsakovių manymu, bÅ«tų laikoma patraukliais patiekalais vaikams. Taip pat nėra nurodyta, kaip objektyviai bÅ«tų nustatoma, ar tiekėjo pasiÅ«lytas kitas patiekalas yra patrauklus vaikams. Nėra aiÅ¡ku, ar atsakovės siekia, kad užkandžių stalÄ sudarytų mėsainiai, deÅ¡rainiai, kebabai ir kitas panaÅ¡us maistas, ar kiti patiekalai, kurių forma tik primintų Å¡iuos patiekalus.

Vien tai, kad ieÅ¡kovė ir kiti tiekėjai yra savo srities ir viešųjų pirkimų profesionalai, nereiÅ¡kia, kad jie ir atsakovės vienodai supranta, koks maistas yra patrauklus vaikams. 11.2. Pirmojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡omosios dalies formuluotė, kad maisto pateikimas turi bÅ«ti estetiÅ¡kas ir patrauklus, yra abstrakti ir objektyviai neįvertinama. Å ios iÅ¡vados nepaneigia pirkimų sÄ lygose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas EstetiÅ¡ko maisto pateikimo rekomendacijas, nes jos taip pat yra abstrakčios.

Atsakovės, byloje komentuodamos minėtas rekomendacijas, nurodė savo interpretacijas dėl estetiÅ¡ko maisto pateikimo, kurių nėra Å¡iame dokumente. Tai, viena vertus, patvirtina, kad atsakovės turi subjektyvų suvokimÄ , kaip turėtų bÅ«ti estetiÅ¡kai pateikiamas maistas, kita vertus, paneigia teismo argumentus, kad detalesnis vertinimo kriterijų apraÅ¡ymas bÅ«tų per didelė naÅ¡ta atsakovėms. Pirmasis vertinimo kriterijus dėl patrauklaus ir estetiÅ¡ko maisto pateikimo nesiderina su ketvirtuoju vertinimo kriterijumi dėl mokinių aptarnavimo formos.

Atsakovės pirmenybę teikia tiekėjams, kurie įsipareigoja leisti mokiniams maistÄ Ä¯sidėti patiems, tačiau tokiu atveju tiekėjas negalėtų užtikrinti, kad maistas bÅ«tų paserviruotas estetiÅ¡kai. 11.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal antrÄ jį vertinimo kriterijų tiekėjas, iÅ¡samiai apraÅ¡ydamas planuojamas vykdyti akcijas, turėtų atskleisti du elementus: priežastis, kodėl teminė akcija svarbi; priemones ir medžiagas, kurių pagalba tema bus įgyvendinta. Pagal pirkimo sÄ lygas, balai už šį kriterijų suteikiami tiekėjui, kurio pateikta strategija atitinka keturis reikalavimus.

Be pirmiau nurodytų sÄ lygų, akcijos dar turi bÅ«ti detaliai apraÅ¡ytos ir turi bÅ«ti pateiktos jų vizualizacijos. Å ie reikalavimai pirkimų sÄ lygose nėra tinkamai apibrėžti. Teismas nepagrindė, kaip tiekėjų pateiktos strategijos, kurių turinio pagal pirkimų sÄ lygas atsakovės net neturi vertinti, gali padėti pasiekti atsakovių deklaruojamus tikslus, kad tiekėjas realiai skatintų įvairų ir sveikÄ mokinių maitinimÄ , nes Å¡io kriterijaus apraÅ¡yme nėra reikalavimo temines akcijas sieti su sveiku mokinių maitinimusi.

SistemiÅ¡kai vertinant pirkimo sÄ lygas negalima padaryti iÅ¡vados, kad atsakovės nereikalauja vizualizacijas parengti konkrečių mokyklų valgyklų nuotraukų pagrindu. Taigi, aptariamas reikalavimas suteikia nepagrįstÄ konkurencinį pranaÅ¡umÄ maitinimo atitinkamoje valgykloje paslaugas teikiančiam ar teikusiam tiekėjui. 11.4. Pirkimų sÄ lygose nurodžiusios konkrečius, objektyvius nuotraukų raiÅ¡kos dydžius, atsakovės nenustatytų itin specifinių ir konkrečių reikalavimų, bet įvardintų minimalius reikalavimus.

Å iuo metu galiojančios pirkimų sÄ lygų nuostatos atsakovėms suteikia neribotÄ teisę spręsti, ar pateiktos nuotraukos ir vizualizacijos yra pakankamos kokybės ir leidžia ekonominio naudingumo vertinimo balus skirti pagal asmenines atsakovių simpatijas konkrečiam tiekėjui. 11.5. Teismas nepagrįstai priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , nes: 1) atsakovės buvo atstovaujamos įgaliotų teisininkių; 2) į bylÄ pateikta atstovavimo sutartis buvo sudaryta ne su atsakovėmis ar jų įgaliotomis atstovėmis, o su byloje nedalyvavusiu asmeniu Kauno miesto savivaldybės administracija; 3) teisinės paslaugos buvo suteiktos ne atsakovėms, sÄ skaitos taip pat buvo iÅ¡raÅ¡ytos ne joms, o byloje nedalyvavusiam asmeniui; 4) įstatyme nėra nustatyta galimybė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ne bylos Å¡aliai, o kitam asmeniui.

12. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovės praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 12.1. Pirmojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡yme naudojamos formuluotės „patrauklÅ«s tokio amžiaus vaikams“ turinys yra paaiÅ¡kintas ir atskleistas nurodant mokiniams patrauklių patiekalų pavyzdžius. Tokiu bÅ«du yra paaiÅ¡kinta, kad atsakovės pirkimų kontekste įprastai vadinamÄ â€žgreitÄ maistÄ â€œ laiko patraukliu vaikams, todėl jos siekia, kad tiekėjas valgykloje teikiamÄ maistÄ pristatytų taip, kad jis bÅ«tų panaÅ¡us į tokį maistÄ .

Taip konkretizavus formuluotę „patrauklÅ«s tokio amžiaus vaikams“, jos turinys turėtų bÅ«ti aiÅ¡kus bet kuriam vidutiniÅ¡kai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui (profesionalui). Pirkimų sÄ lygose pateikti užkandžių pavyzdžiai nustato standartÄ , kurio privalo laikytis ne tik tiekėjas, siekdamas pateikti pirkimų sÄ lygas atitinkantį pasiÅ«lymÄ , bet ir atsakovės, juos vertindamos. 12.2. SÄ voka „estetiÅ¡kas maisto patiekimas“ nėra subjektyvi. Jos turinys atskleidžiamas padarant nuorodÄ Ä¯ EstetiÅ¡ko maisto patiekimo rekomendacijas vaikų ugdymo įstaigoms, kuriose yra nustatytos aiÅ¡kios gairės, koks maisto pateikimas yra laikytinas estetiÅ¡ku, taip pat yra pateikiamos nuotraukos su pavyzdžiais.

Atsakovės neturės labai plačios diskrecijos subjektyviai spręsti dėl tiekėjų siÅ«lomų patiekalų estetiÅ¡kumo, nes jos vertins bufeto užkandžių estetinį pateikimÄ pagal minėtas rekomendacijas ir nuotraukas. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , teigdama, kad atsakovės papildė minėtas rekomendacijas savomis interpretacijomis; atsakovės tik apibÅ«dino pateiktose nuotraukose užfiksuotas aplinkybes. Tai, kad mokiniai galėtų bÅ«ti aptarnaujami savitarnos principu, neeliminuoja tiekėjo pareigos maistÄ tiekti estetiÅ¡kai, kiek tai priklauso nuo tiekėjo. 12.3.

Pagal pirkimų sÄ lygas tiekėjas turi pateikti aktyvaus dalyvavimo mokyklos gyvenime strategijÄ , detaliai apraÅ¡ydamas temines akcijas. Detalizuojant Å¡iÄ nuostatÄ , pirkimų sÄ lygose nurodyta, kad strategijoje privalo bÅ«ti nurodytas akcijos (temos) aktualumas mokiniams; priemonės ir (ar) medžiagos, kuriomis tema bus įgyvendinta. Tokia pirkimų sÄ lygų formuluotė reiÅ¡kia, kad sÄ lyga apraÅ¡yti strategijÄ detaliai bus tenkinama, jeigu strategijos apraÅ¡yme bus atskleistos pirmiau minėtos aplinkybės. Pagal pirkimų sÄ lygas tiekėjas yra aiÅ¡kiai įpareigojamas vykdyti temines akcijas, jeigu teikdamas pasiÅ«lymÄ jis prisiima tokį įsipareigojimÄ .

Å is įsipareigojimas yra realizuojamas vykdant pirkimo sutartį, todėl jis nėra betikslis ar formalus. Pirkimų sÄ lygose nereikalaujama pateikti vizualizacijas, kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose, bÅ«tent nuotraukų pagrindu, taip pat nereikalaujama pateikti konkrečios mokyklos valgyklos nuotraukų. Vizualizacijos gali bÅ«ti parengtos kompiuterinės grafikos bÅ«du. 12.4. Pirkimų sÄ lygose nėra keliama jokių iÅ¡skirtinių reikalavimų vizualizacijų ir (ar) nuotraukų kokybei.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vizualizacijos ir nuotraukos turi bÅ«ti tokios kokybiÅ¡kos, kad leistų kompiuteryje jas peržiÅ«rėti ir suprasti, kas jose pavaizduota. Jeigu atsakovės keltų aukÅ¡tus ar kitokius specifinius reikalavimus nuotraukų ar vizualizacijų kokybei, Å¡ie reikalavimai bÅ«tų detaliai apraÅ¡yti pirkimų sÄ lygose. Pirkimų sÄ lygose nenustačiusios reikalavimo pateikti kokybiÅ¡kas nuotraukas, atsakovės neturėtų pagrindo iÅ¡ tiekėjų reikalauti bet kokios kokybės nuotraukų, taip pat negalėtų Å¡iuo pagrindu atmesti tiekėjų pasiÅ«lymų. 12.5.

Teismų praktikoje nėra draudžiama atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sumokėjo ne pats dalyvaujantis byloje asmuo. Už atsakovėms suteiktÄ teisinę pagalbÄ atsiskaitė Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri įgyvendina atsakovių steigėjos Kauno miesto savivaldybės teises ir pareigas. Atsakovės, iÅ¡skyrus VÅ¡Ä® Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VÅ¡Ä® Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijÄ , yra savivaldybės biudžetinės įstaigos, iÅ¡laikomos iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

Rezultato prasme nėra jokio skirtumo, atsakovės ar Kauno miesto savivaldybės administracija apmoka sÄ skaitas už teisinę pagalbÄ , nes galiausiai savivaldybė, kaip atsakovių steigėja, užtikrinanti jų veiklos finansavimÄ , turėtų finansuoti atsakovių iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakovių vykdomų viešųjų pirkimų sÄ lygų (ne)teisėtumo 14. Atsakovės 2020 m. rugpjÅ«tį–spalį paskelbė mokinių maitinimo paslaugų pirkimus, kuriais siekiama įgyti mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugas, taip pat atsakovių darbuotojų mokamo maitinimo paslaugas.

Pagal atsakovių vykdomų pirkimų sÄ lygas pirkimo sutartis numatyta sudaryti su pirkimų dalyviais, pateikusiais atsakovėms ekonomiÅ¡kai naudingiausius pasiÅ«lymus, kurie visuose paskelbtuose pirkimuose turėtų bÅ«ti iÅ¡renkami tik kokybės kriterijų pagrindu (pirkimų sÄ lygų 7.24 papunkčiai). Siekdamos iÅ¡rinkti ekonomiÅ¡kai naudingiausius pasiÅ«lymus, atsakovės pirkimų sÄ lygose nustatė penkis vertinimo kriterijus: pirmasis kriterijus – papildomo maitinimo užkandžių stalo (bufeto) kokybė, patrauklumas; antrasis kriterijus – aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip Å¡vietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, informacinės priemonės, Å¡venčių (renginių) tematikos atspindėjimas valgykloje); trečiasis kriterijus – ekologiÅ¡kų ar nacionalinės kokybės produktų panaudojimas gaminant maistÄ ; ketvirtasis kriterijus – mokinių aptarnavimo forma; penktasis kriterijus – patiekalų pateikimo įvairovė (pirkimų sÄ lygų 7.24.1 papunkčiai).

15. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar atsakovių parengtose pirkimų sÄ lygose nustatyti pirmasis ir antrasis tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jų apraÅ¡ymai ir juos įgyvendinančios pirkimų sÄ lygų nuostatos yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės ginčijamas pirkimų sÄ lygas pagal vidutiniÅ¡kai apdairaus tiekėjo standartÄ , atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad Å¡ios sÄ lygos yra nepakankamai apibrėžtos ar formalios ir netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo jas panaikinti.

IeÅ¡kovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad pirkimų sÄ lygų nuostatos, kuriose yra apraÅ¡yti ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, yra suformuluotos abstrakčiai ir neaiÅ¡kiai, todėl, tiekėjams pateikus pasiÅ«lymus, atsakovėms bus suteikta nepagrįstai didelė diskrecijos teisė vertinti jų atitiktį nurodytų sÄ lygų reikalavimams ir nebus užtikrinta, kad pasiÅ«lymai bÅ«tų vertinami objektyviai. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad antrasis pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus, pagal kurį tiekėjas turėtų pasiÅ«lyti atsakovėms valgyklose numatomas organizuoti temines akcijas, yra formalus ir betikslis, nesukuriantis jokios pridėtinės vertės atsakovėms.

IeÅ¡kovė nurodo, kad tokios neapibrėžtos, neaiÅ¡kios ir (ar) formalios pirkimų sÄ lygų nuostatos turi bÅ«ti pripažintos neteisėtomis ir panaikintos. Todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, turi bÅ«ti įvertinta, ar ieÅ¡kovės ginčijamų pirmojo ir antrojo pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų formuluotės yra pakankamai aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos, ar prieÅ¡ingai, Å¡ios sÄ lygos suformuluotos taip, kad atsakovėms bÅ«tų palikta nepagrįstai didelė galimybė jas vertinti savo nuožiÅ«ra, pagal iÅ¡ anksto nenustatytus vertinimo kriterijus.

16. Å iame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, perkančioji organizacija privalo parengti pirkimo sÄ lygas taip, kad dėl jų turinio ir prasmės nekiltų abejonių. Kasacinis teismas, nagrinėdamas iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančius ginčus, yra ne kartÄ nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sÄ lygas, turi jas suformuluoti taip, kad Å¡ios sÄ lygos nepažeistų skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiÅ¡kiančio, kad pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kios, tikslios ir nedviprasmiÅ¡kos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Tokia perkančiosios organizacijos pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 4 dalies, vadovaujantis kuria pirkimo dokumentai turi būti tiek tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

17. Kaip ir kitos pirkimų sÄ lygų nuostatos, perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai taip pat turi bÅ«ti tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. VPÄ® 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nustatyti tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ . PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams bÅ«tų galima patikrinti. Å ie principiniai reikalavimai yra taikomi visiems pirkimų sÄ lygose suformuluotiems ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijams.

18. Teismų praktikoje Å¡iuo aspektu yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rÅ«pestingiems konkurso dalyviams žinoti tiksliÄ jų apimtį ir aiÅ¡kinti juos vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiÅ¡kia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi bÅ«ti objektyvÅ«s, o tai užtikrina, kad pasiÅ«lymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, veiksmingos konkurencijos sÄ lygomis (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę, C-368/10).

PrieÅ¡ingu atveju, pirkimo sÄ lygose dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiÅ«lymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiÅ«rio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tokia situacija neatitinka VPÄ® nustatyto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

19. Taigi, pagal VPÄ® iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ ir teismų praktikoje pateikiamÄ jo aiÅ¡kinimÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirkimo sÄ lygos galėtų bÅ«ti vertinamos kaip atitinkančios aiÅ¡kumo ir tikslumo standartÄ tuo atveju, jeigu jų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rÅ«pestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai Å¡ias sÄ lygas atitinka (žr., pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Nurodytais aspektais, siekiant nustatyti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ , turėtų bÅ«ti vertinamos ir ieÅ¡kovės ginčijamos atsakovių vykdomų pirkimų sÄ lygos.

20. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės, nustatydamos pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus, kaip pirmÄ jį kriterijų suformulavo reikalavimÄ , kad papildomo maitinimo – užkandžių stalas (bufetas) bÅ«tų kokybiÅ¡kas ir patrauklus. Å io kriterijaus apraÅ¡ymas yra detalizuojamas pirkimo sÄ lygų 7.24.2.1.3 papunktyje pateiktoje lentelėje, kurioje, be kita ko, nurodytas toks reikalavimas užkandžių stalui (bufetui): „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklÅ«s tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, deÅ¡rainių, kebabų formos, maisto pateikimas estetiÅ¡kas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenės sveikatos priežiÅ«ra>mityba ir fizinis aktyvumas> Valgiaraščiai ir technologinės kortelės ugdymo bei gydymo įstaigoms)“.

IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad Å¡is pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus yra suformuluotas abstrakčiai ir neaiÅ¡kiai, kadangi sÄ vokų „patrauklus“ ir „estetiÅ¡kas“, atsakovių vartojamų apibÅ«dinant maisto mokiniams patiekimo bÅ«dÄ , turinys priklauso iÅ¡imtinai tik nuo subjektyvaus vertinančio asmens suvokimo ir negali bÅ«ti objektyviai patikrinamas. Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovės vertinimu, Å¡i pirmojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymo dalis turi bÅ«ti panaikinta kaip neteisėta.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytus argumentus, viena vertus, sutinka su jos pozicija, kad sÄ vokos „patrauklus“ ar „estetiÅ¡kas“ pačios savaime, jų nedetalizavus ir nenustačius aiÅ¡kių Å¡ias sÄ vokas apibÅ«dinančių kriterijų, yra subjektyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad Å¡ių sÄ vokų turinys, vertinant jas atskirai, nėra universalus ir objektyvus, bet kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo vertinančio asmens požiÅ«rio ir suvokimo, kas, jo vertinimu, yra patrauklu ir estetiÅ¡ka.

Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės iÅ¡vada, kad atsakovių vykdomų pirkimų sÄ lygos, kuriose yra vartojamos minėtos sÄ vokos, taip pat yra neaiÅ¡kios ir objektyviai neįvertinamos. IeÅ¡kovė, nurodydama, kad pirmojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymas, kuriame maisto patiekimo bÅ«das yra apibÅ«dintas sÄ vokomis „patrauklus“ ir „estetiÅ¡kas“, yra neaiÅ¡kus ir objektyviai nepamatuojamas, minėtas sÄ vokas vertina autonomiÅ¡kai, neatsižvelgdama į bendrÄ aptariamos nuostatos formuluotę ir nurodytų sÄ vokų vartojimo kontekstÄ .

22. Kaip matyti iÅ¡ pirkimų sÄ lygų 7.24.2.1.3 papunktyje pateikto pirmojo pasiÅ«lymų vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymo, atsakovės, nustatydamos reikalavimÄ , kad patiekalai bÅ«tų „patrauklÅ«s tokio amžiaus vaikams“, nesuformulavo jo abstrakčiai, tačiau detalizavo ir paaiÅ¡kino, koks maistas Å¡ių pirkimų kontekste, jų vertinimu, turėtų bÅ«ti laikomas patraukliu mokiniams. AiÅ¡kindamos aptariamos formuluotės prasmę, atsakovės nurodė, kad vaikams teikiamas maistas galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, mėsainių, deÅ¡rainių ar kebabų formos.

Toks paaiÅ¡kinimas rodo, kad atsakovių vykdomuose pirkimuose mokiniams patraukliu maistu yra laikomas maistas, pateiktas taip, kad savo iÅ¡vaizda ir forma jis primintų paprastai vaikų mėgstamÄ , populiarų, neretai nesveikÄ greitÄ maistÄ , pavyzdžiui, atsakovių pirkimų sÄ lygose iÅ¡vardintÄ maistÄ ar kitÄ panašų maistÄ . Tokiu bÅ«du pateikdamos konkrečius pavyzdžius, kaip turėtų bÅ«ti pateikiamas maistas mokiniams, atsakovės atskleidė minėtos sÄ vokos turinį, į kurį turėtų orientuotis tiek tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymus pirkimuose, tiek ir atsakovės, vertindamos pateiktų pasiÅ«lymų atitiktį pirmajam vertinimo kriterijui.

IeÅ¡kovės argumentai, kad teismas, pripažindamas Å¡iÄ pirkimų sÄ lygų formuluotę aiÅ¡kia, neatskleidė objektyvios „patrauklumo“ iÅ¡raiÅ¡kos ir kad skirtingo amžiaus vaikų suvokimas, kas yra patrauklu, gali nesutapti nei tarpusavyje, nei juo labiau su atsakovių ar tiekėjų suvokimu, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi. Vertinant, ar atsakovių parengtos pirkimų sÄ lygos yra pakankamai apibrėžtos, yra aktualu nustatyti, ar iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų turinio galima nesunkiai spręsti, kas yra laikoma patraukliai mokiniams pateiktu maistu atsakovių vykdomų pirkimų kontekste, o ne kokia yra objektyvi patrauklumo samprata.

23. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, pirkimų sÄ lygose pateikta sÄ voka „estetiÅ¡kas“, vartojama apibÅ«dinant maisto pateikimo bÅ«dÄ , taip pat nėra abstrakti ir priklausoma vien tik nuo vertinančiojo asmens subjektyvaus suvokimo. Siekdamos tinkamai atskleisti Å¡ios sÄ vokos turinį, atsakovės pirkimų sÄ lygose nurodė, kad estetiÅ¡kai ir patraukliai pateikto maisto samprata turėtų bÅ«ti suprantama taip, kaip ji yra apibÅ«dinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtuose dokumentuose, pateiktuose nurodytoje interneto svetainėje.

Šioje svetainėje, be kita ko, yra pateiktos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtos Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos, kuriose yra išdėstytos bendros estetiško maisto patiekimo mokiniams gairės, pavyzdžiui, nurodyti reikalavimai indams, kuriuose mokiniams turėtų būti teikiamas maistas, maisto tekstūrai, serviravimui ir pan. Tiek Estetiško maisto patiekimo rekomendacijose, tiek ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės skiltyje, kuria nurodė remtis atsakovės, yra pateiktos ir nuotraukos, kuriose pavaizduoti estetiškai mokiniams teikiamo maisto pavyzdžiai.

Atsakovėms pirkimų sÄ lygose apibrėžus aiÅ¡kius standartus, kuriais vadovaujantis turėtų bÅ«ti apibÅ«namas sÄ vokos „estetiÅ¡kai“ pateiktas maistas turinys, taip pat pateikus estetiÅ¡kai mokiniams teikiamo maisto pavyzdžius, nėra pagrindo vertinti, kad Å¡ios pirkimų sÄ lygose vartojamos sÄ vokos turinys yra neatskleistas ir galėtų bÅ«ti vertinamas subjektyviai.

24. Å iuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentu, kad pirmasis pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus, nustatantis, kad maistas mokiniams turi bÅ«ti pateikiamas estetiÅ¡kai, yra nesuderinamas su ketvirtuoju pirkimų sÄ lygose nustatytu tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijumi, pagal kurį tiekėjai turėtų suteikti prioritetÄ savitarnos principu įgyvendinamam mokinių maitinimui. Kaip teisingai nurodė atsakovės, tai, kad maistas mokiniams yra teikiamas savitarnos principu, neeliminuoja tiekėjo pareigos, tiek, kiek tai priklauso nuo jo, pasirÅ«pinti, kad mokiniams siÅ«lomas maistas atrodytų estetiÅ¡kai ir patraukliai.

Todėl, net ir prisiėmę įsipareigojimÄ Ä¯gyvendinti mokinių maitinimÄ savitarnos principu, tiekėjai turėtų vadovautis EstetiÅ¡ko maisto patiekimo rekomendacijose nurodytomis gairėmis ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais pavyzdžiais, kuriuose, kaip minėta, nustatyti reikalavimai dėl indų, naudojamų maistui pateikti, maisto supjaustymo, tekstÅ«ros ir pan.

25. Ä®vertinusi pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aptartas pirkimų sÄ lygų 7.24.2.1.3 papunktyje pateiktas pirmojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymas yra suformuluotos pakankamai konkrečiai ir aiÅ¡kiai tam, kad bet kuris informuotas ir pakankamai rÅ«pestingas tiekėjas galėtų suprasti jam keliamus reikalavimus, o atsakovės galėtų pagal šį apraÅ¡ymÄ objektyviai įvertinti tiekėjų pateiktus pasiÅ«lymus. Pirkimų sÄ lygų formuluotės, kad patiekalai turi bÅ«ti „patrauklÅ«s tokio amžiaus vaikams“ ir kad maisto patiekimas turi bÅ«ti „estetiÅ¡kas ir patrauklus“ yra atskleistos nustatant tam tikrus standartus ir pavyzdžius, kuriuos turi atitikti pirkimuose siÅ«lomas maistas, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, jog Å¡ios sÄ vokos nėra tinkamai detalizuotos.

IÅ¡ ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad, jos vertinimu, atsakovės, nustatydamos reikalavimÄ teikti mokiniams patraukliai ir estetiÅ¡kai atrodantį maistÄ , turėtų itin konkrečiai ir detaliai apibÅ«dinti tiekėjų galimus pasiÅ«lyti patiekalus (ieÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovės nenurodė, koks maistas, be jų iÅ¡vardintų konkrečių pavyzdžių, galėtų bÅ«ti laikomas patraukliu mokiniams, taip pat nurodė, kad EstetiÅ¡ko maisto patiekimo rekomendacijos nėra pakankamai aiÅ¡kios, nes jose, pavyzdžiui, nėra nurodyta, kaip konkrečiai turėtų bÅ«ti supjaustytos daržovės tam, kad siÅ«lomas patiekalas atitiktų estetikos reikalavimus ir pan.).

Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas atsakovėms nurodyti kiekvienÄ galimÄ pasiÅ«lyti patiekalÄ ir ypatingai detaliai apraÅ¡yti jų sudėtines dalis, iÅ¡vaizdÄ ar serviravimo bÅ«dÄ , sukurtų atsakovėms nepagrįstai didelę naÅ¡tÄ ir negalėtų bÅ«ti laikomas adekvačiu bei proporcingu keliamiems tikslams. Todėl tokie ieÅ¡kovės reikalavimai vertinami kaip nepagrįsti.

26. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje taip pat ginčija ir antrÄ jį atsakovių nustatytÄ pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, kuriuo atsakovės pasiÅ«lė tiekėjams pateikti aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip Å¡vietimo įstaigos, gyvenime strategijÄ , siejamÄ su sveika gyvensena, maitinimu ir (ar) lietuviÅ¡kų tradicijų puoselėjimu (pirkimų sÄ lygų 1.6.7, 7.24.1 papunkčiai). IÅ¡ atsakovių parengtų pirkimų sÄ lygų matyti, kad, siekdami gauti balus pagal šį vertinimo kriterijų, tiekėjai turėtų pasiÅ«lyti perkančiosioms organizacijoms ne mažiau nei vienÄ kiekvienam mokslo metų mėnesiui parinktÄ teminę akcijÄ ir pateikti jos sÄ sajÄ su konkrečia data (ne mažiau nei deÅ¡imt teminių akcijų) (pirkimų sÄ lygų 1.6.7.1, 7.24.2.2.3 papunkčiai).

IeÅ¡kovė šį vertinimo kriterijų ginčija keliais aspektais. Visų pirma, ieÅ¡kovė nurodo, kad jis yra perteklinis ir nesuteikia atsakovėms jokios realios pridėtinės vertės. Antra, ieÅ¡kovė ginčija ir Å¡io kriterijaus apraÅ¡ymÄ , nurodydama, kad jame nėra atskleista, kiek detaliai turi bÅ«ti apraÅ¡ytos konkrečios tiekėjų siÅ«lomos teminės akcijos, todėl atsakovėms yra suteikiama teisė savo nuožiÅ«ra nuspręsti dėl pateiktų apraÅ¡ymų atitikties pirkimų sÄ lygų reikalavimams.

Trečia, ieÅ¡kovės vertinimu, Å¡io vertinimo kriterijaus apraÅ¡yme nustatytas reikalavimas pateikti teminių akcijų vizualizacijas suteikia nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ tiekėjams, kurie Å¡iuo metu ar anksčiau yra teikę maitinimo paslaugas konkrečiose mokyklose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieÅ¡kovės pozicija nėra pagrįsta.

27. Kaip matyti iÅ¡ atsakovių pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių, nustatydamos antrÄ jį vertinimo kriterijų atsakovės siekė, kad tiekėjai, teikdami maitinimo paslaugas, jas teiktų kÅ«rybiÅ¡kai, aktyviai dalyvautų mokyklos, kaip Å¡vietimo ir ugdymo įstaigos, gyvenime, valgyklos patalpose atspindėtų atitinkamų Å¡venčių tematikÄ . PasiÅ«lydamos tiekėjams kÅ«rybiÅ¡kai teikti maitinimo paslaugas, atsakovės siekė sudominti mokinius tiekėjų organizuojamomis teminėmis akcijomis ir tokiu bÅ«du skatinti juos maitintis bÅ«tent mokyklų valgyklose, kuriose mokiniams turėtų bÅ«ti tiekiamas nustatytus reikalavimus atitinkantis, kokybiÅ¡kas ir sveikas maistas.

Kaip pagrįstai nurodo atsakovės, tiekėjai, pirkimuose pateikę aktyvaus dalyvavimo Å¡vietimo įstaigos gyvenime strategijÄ ir gavę papildomus ekonominio naudingumo balus pagal šį vertinimo kriterijų, laimėję pirkimÄ bÅ«tų įsipareigoję organizuoti jų pateiktuose pirkimo dokumentuose nurodytas akcijas ir taip realiai prisidėti skatinant vaikus maitintis mokykloje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės pozicija, kad tiekėjų įsipareigojimai vykdyti jų pateiktose strategijose nurodytas temines akcijas yra formalÅ«s, o nurodytas vertinimo kriterijus – beprasmis.

Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde kvestionuoja, kad tiekėjų pateiktos strategijos gali padėti pasiekti atsakovių deklaruojamus tikslus ir nurodo, jog atsakovės, nustačiusios šį vertinimo kriterijų, negaus jokios realios pridėtinės vertės, tokie ieÅ¡kovės deklaratyvÅ«s teiginiai patys savaime nepatvirtina, kad antrasis pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ pirkimų sÄ lygų kaip perteklinis ir nesuteikiantis jokios naudos atsakovėms.

28. Atmesdama ieÅ¡kovės argumentus, kad aptariamas pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus yra formalus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl tokio pobÅ«džio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus teisėtumo ir jo sÄ sajų su pirkimo objektu jau buvo sprendžiamas kitoje teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1273-553/2019, kurioje, be kita ko, buvo keliamas ginčas dėl analogiÅ¡ko tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus teisėtumo, pripažino šį kriterijų susijusiu su vieÅ¡ojo pirkimo objektu ir teisėtu.

Teismas Å¡ioje byloje nurodė, kad perkančioji organizacija vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose neprivalo apsiriboti tik nustatydama reikalavimus dėl maisto paruoÅ¡imo, tačiau gali siekti, jog maistas bÅ«tų paruoÅ¡tas ir patiektas taip, kad bÅ«tų patrauklus mokiniams ir jie rinktųsi valgyti mokykloje pagamintÄ maistÄ . Taigi, teismų praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, kad tokio pobÅ«džio pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai gali bÅ«ti nustatomi vykdant mokinių maitinimo paslaugų vieÅ¡uosius pirkimus ir jie nėra nei formalÅ«s, nei beprasmiai.

29. Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieÅ¡kovės argumentu, kad antrojo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymas yra neaiÅ¡kus ir netikslus, nes atsakovės jame neatskleidė, kaip detaliai turėtų bÅ«ti apraÅ¡ytos tiekėjų siÅ«lomos teminės akcijos. Pirkimų sÄ lygų 7.24.2.2.3 papunktyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad tiekėjas, įgyvendindamas šį reikalavimÄ â€ž<...> pateikia aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip Å¡vietimo įstaigos, gyvenime strategijÄ , kurioje detaliai apraÅ¡ytos teminės akcijos, t. y. nurodant tokios akcijos (temos) aktualumÄ mokiniams, nurodant priemones ir / ar medžiagas, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta“.

Å ioje lentelėje taip pat detalizuota, kad tiekėjui bus suteiktas balas, jeigu: teminės akcijos bus detaliai apraÅ¡ytos; bus nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija svarbi, aktuali; bus nurodytos priemonės ir (ar) medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta; bus pateiktos kiekvienai akcijai (temai) spalvotos vizualizacijos elektronine forma, atvaizduojančios valgyklos patalpas kiekvienu atveju (kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose). Taigi, aptariamoje pirkimo sÄ lygų nuostatoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad reikalavimas detaliai apraÅ¡yti temines akcijas Å¡io vertinimo kriterijaus kontekste bÅ«tų iÅ¡pildytas tuo atveju, jeigu tiekėjas strategijoje paaiÅ¡kintų, kodėl teminė akcija yra aktuali mokiniams ir nurodytų priemones (medžiagas), kurios bus pasitelktos siekiant įgyvendinti konkrečiÄ temÄ .

Ä®vertinus pateiktÄ vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymÄ nėra pagrindo manyti, kad atsakovės, vėliau toje pačioje lentelės grafoje detalizuodamos, jog ekonominio naudingumo balai bus skirti detaliai apraÅ¡ytoms teminėms akcijoms, Å¡iam reikalavimui suteikė jau kitokiÄ , anksčiau pateikto apibÅ«dinimo neatitinkančiÄ reikÅ¡mę. IÅ¡ pirkimų sÄ lygose pateikto antrojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡ymo matyti, kad ekonominio naudingumo balai tiekėjams pagal šį vertinimo kriterijų bÅ«tų suteikiami tuo atveju, jeigu jie detaliai apraÅ¡ytų temines akcijas – atskleistų minėtų akcijų aktualumÄ mokiniams ir priemones (medžiagas), kurios bus panaudotos jas įgyvendinti – ir pateiktų kiekvienai akcijai vizualizacijas.

30. Pirmiau minėta, kad ieÅ¡kovė antrÄ jį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų vertina kaip neteisėtÄ dar ir dėl to, jog, jos vertinimu, pagal šį kriterijų nepagrįstas pranaÅ¡umas yra suteikiamas tiems tiekėjams, kurie Å¡iuo metu ar anksčiau teikė maitinimo paslaugas konkrečiose mokyklose. IeÅ¡kovė nurodo, kad, sistemiÅ¡kai įvertinus pirkimų sÄ lygas, matyti, jog vizualizacijos, atspindinčios, kaip valgyklos patalpose bus įgyvendinamos tiekėjo strategijoje nurodytos teminės akcijos, turėtų bÅ«ti parengtos konkrečių mokyklų valgyklų nuotraukų pagrindu, todėl Å¡iose valgyklose dirbę ar dirbantys Å«kio subjektai turėtų geresnes sÄ lygas parengti tokias vizualizacijas nei visi kiti pirkimuose ketinantys dalyvauti tiekėjai.

Vis dėlto pažymėtina, kad nei pirkimų sÄ lygų 1.6.7.2 papunktyje, nei Å¡ių sÄ lygų 7.24.2.2.3 papunktyje pateiktoje lentelėje, kuriuose yra apraÅ¡ytas minėtas reikalavimas, nėra tiesiogiai ar netiesiogiai nurodyta, kad teminių akcijų vizualizacijos turėtų bÅ«ti parengtos atsižvelgiant į konkrečių mokyklų valgyklų patalpas ir kad jose turi atsispindėti, kaip teminės akcijos bus pristatytos bÅ«tent Å¡iose valgyklose. Atsakydamos į ieÅ¡kovės pateiktas pretenzijas, atsakovės jai paaiÅ¡kino, kad tiekėjų turimos pateikti vizualizacijos net neturi bÅ«ti parengtos nuotraukų pagrindu, tačiau gali bÅ«ti parengtos kompiuterinės grafikos bÅ«du sukuriant grafinius vaizdus, imituojančius valgyklos patalpas.

Todėl ieÅ¡kovės nuogÄ stavimai, kad pirkimų sÄ lygos gali sukurti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ tam tikriems Å«kio subjektams, paremti jos subjektyviu Å¡ių pirkimų sÄ lygų aiÅ¡kinimu, negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti.

31. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, ginčydama abu aptartus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad juose netinkamai suformuluoti reikalavimai tiekėjų turimų pateikti nuotraukų ir vizualizacijų kokybei – pirkimų sÄ lygose atsakovės nurodė, kad tiekėjų teikiamos nuotraukos ir vizualizacijos turi bÅ«ti kokybiÅ¡kos, tačiau nedetalizavo kokia turėtų bÅ«ti teikiamų nuotraukų kokybė, nors šį reikalavimÄ yra nesunku apibÅ«dinti nurodant įprastus ir visiems žinomus raiÅ¡kos dydžius.

Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovės vertinimu, atsakovėms yra suteikta neribota teisė spręsti, ar pateiktos nuotraukos ir vizualizacijos yra pakankamai kokybiÅ¡kos ir atitinkamai skirti arba neskirti balus pagal nurodytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Vis dėlto, įvertinus atsakovių vykdomų pirkimų objektus ir pirkimų sÄ lygose iÅ¡keltų reikalavimų pateikti kokybiÅ¡kas nuotraukas ar vizualizacijas tikslus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturėtų kilti abejonių dėl to, kokia nuotraukų ir vizualizacijų kokybė aptariamų nuostatų prasme galėtų bÅ«ti laikoma pakankama.

32. Atsakovės pirmojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡yme nurodė, kad tiekėjai turėtų pateikti „papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sÄ raÅ¡e nurodytų <...> patiekalų nuotraukas elektroniniame formate (nuotraukos turi bÅ«ti spalvotos, kokybiÅ¡kos)“ (pirkimų sÄ lygų 7.24.2.1.3 papunktyje pateikta lentelė), o antrojo vertinimo kriterijaus apraÅ¡yme nurodė, kad tiekėjai turi „pateikti kiekvienai akcijai (temai) spalvotas vizualizacijas elektronine forma <...>, atvaizduojančias valgyklos patalpas kiekvienu atveju <...>“ (pirkimų sÄ lygų 7.27.2.2.3 papunktyje pateikta lentelė).

Tokie reikalavimai, kaip matyti iÅ¡ pirmojo ir antrojo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų apraÅ¡ymų turinio, nustatyti siekiant, kad atsakovėms bÅ«tų sudaryta galimybė įvertinti, kaip tiekėjai ketina iÅ¡pildyti Å¡ių kriterijų reikalavimus, t. y. siekiant įvertinti, kokie patiekalai bus siÅ«lomi mokiniams įgyvendinant pirmÄ jį vertinimo kriterijų ir kaip, įgyvendinant antrÄ jį kriterijų, valgyklose bus pristatomos konkrečios tiekėjų pasirinktos teminės akcijos. Pirkimų sÄ lygose Å¡ioms nuotraukoms ir vizualizacijoms nėra teikiama jokia papildoma reikÅ¡mė ir nėra keliama jokių specialių reikalavimų jų kokybei.

Todėl reikalavimas, kad teikiamos nuotraukos ir vizualizacijos bÅ«tų kokybiÅ¡kos, Å¡iame kontekste pagrįstai yra suprantamas kaip reikalavimas pateikti tokios kokybės ir raiÅ¡kos nuotraukas bei vizualizacijas, kad atsakovės įprastinėmis sÄ lygomis galėtų jas peržiÅ«rėti ir suprasti, kas jose pavaizduota. Å iuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuotraukų ir vizualizacijų kokybei yra keliami kokie nors aukÅ¡tesni, specifiniai reikalavimai, kurių nesilaikę tiekėjai negautų ekonominio naudingumo balų pagal pirmÄ jį ir antrÄ jį kriterijus.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, laiko nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, kad ginčijamos pirkimų sÄ lygos yra neteisėtos ir turėtų bÅ«ti panaikintos. IÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovės kvestionuojamos formuluotės ir sÄ lygos yra pakankamai atskleistos ir detalizuotos, todėl jos neužkerta kelio objektyviai ir skaidriai vykdyti ginčo pirkimus. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apariami pirkimų sÄ lygose nustatyti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai ir konkretÅ«s juos apibÅ«dinantys reikalavimai nėra savitiksliai.

Tiek pirmasis pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kuriame nustatytas reikalavimas teikti mokiniams patraukliai ir estetiÅ¡kai atrodantį, į jų pamėgtus užkandžius panašų maistÄ , tiek antrasis kriterijus, pagal kurį tiekėjai turėtų pasiÅ«lyti atsakovėms valgyklose ketinamas surengti temines akcijas, yra nustatyti siekiant paskatinti mokinius maitintis mokyklų valgyklose, kur jiems galėtų bÅ«ti pasiÅ«lytas sveikesnis, nustatytus kokybės reikalavimus atitinkantis maistas, o ne rinktis alternatyvias maitinimosi vietas, kur tiekiamo maisto kokybei galbÅ«t nėra keliami tokie aukÅ¡ti reikalavimai.

Tokios pirkimų sÄ lygos yra nustatytos siekiant užtikrinti visuomenei svarbų interesÄ â€“ kokybiÅ¡kÄ mokinių maitinimÄ .

34. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimų, tinkamai įvertino ginčijamas pirkimų sÄ lygas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimÄ panaikinti, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetęs ieÅ¡kovės reikalavimus, patenkino iÅ¡ dalies atsakovių praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 000 Eur iÅ¡laidų, patirtų Kauno miesto savivaldybės administracijai atsiskaičius už atsakovėms suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde ginčija Å¡iÄ teismo sprendimo dalį, nurodydama, kad atsakovės faktiÅ¡kai nepatyrė jokių atstovavimo iÅ¡laidų, kadangi visų jų, iÅ¡skyrus atsakoves VÅ¡Ä® Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijÄ , interesams Å¡ioje byloje atstovavo jų steigėjos Kauno miesto savivaldybės darbuotojos. IeÅ¡kovė nurodo, kad teisinės paslaugos, už kurias teismas priteisė atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, buvo suteiktos Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne Å¡ios bylos dalyviams ar jų atstovams.

36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pirmiausia, turi nustatyti, ar Å¡ios iÅ¡laidos yra padarytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, priteisdamas iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , visais atvejais turi taikyti realumo kriterijų, t. y. turi nustatyti, kad Å¡iems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė atstovavimo civiliniame procese iÅ¡laidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Išlaidos tokiais atvejais yra suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Iš aptartų kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų matyti, kad dalyvaujantiems byloje asmenims gali būti atlyginamos tik realiai patirtos ir tinkamai įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Kita vertus, teismų praktikoje nėra nustatyta draudimo atlyginti dalyvaujančio byloje asmens išlaidas tuo atveju, kai už suteiktas teisines paslaugas atsiskaito ne jis pats, bet kitas asmuo.

38. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo klausimu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios iÅ¡laidos, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, Å¡iam neprieÅ¡taraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų iÅ¡laidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis iÅ¡laidomis ir dėl jų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama. IÅ¡laidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas praÅ¡ymas (tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo bei Å¡ių iÅ¡laidų dydį (realumÄ ) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiÅ¡kai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl iÅ¡laidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo iÅ¡laidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

39. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovės pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ atlyginti Kauno miesto savivaldybės administracijai iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos atsiskaičius už Å¡ioje byloje atsakovėms suteiktas teisines paslaugas. Atsakovės nurodė, kad visos jos, iÅ¡skyrus atsakoves VÅ¡Ä® Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijÄ , yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos ir yra visiÅ¡kai iÅ¡laikomos iÅ¡ jos biudžeto lėšų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡laidos, patirtos jai atsiskaičius už Å¡ioje byloje suteiktas teisines paslaugas, turėtų bÅ«ti vertinamos kaip atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidos ir priteistos Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Atsakovės nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, jos ar Kauno miesto savivaldybės administracija atlygino byloje patirtas iÅ¡laidas, nes faktiÅ¡kai abiem atvejais Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų atlygintos iÅ¡ atsakovių steigėjos, užtikrinančios jų veiklos finansavimÄ , lėšų. Kartu su praÅ¡ymu atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos ir advokatų kontoros „Ellex ValiÅ«nas ir partneriai“ 2020 m. rugsėjo 7 d. teisinių paslaugų sutarties iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad minėta advokatų kontora teiks teisines paslaugas sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ su ieÅ¡kove, taip pat advokatų kontoros Kauno miesto savivaldybės administracijai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir suteiktų paslaugų detalizacijas, kuriose aiÅ¡kiai nurodyta, kad paslaugos buvo suteiktos nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , bei mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pirmiau aptartoje teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovių nurodytos atstovavimo iÅ¡laidos yra patirtos nagrinėjamoje byloje, todėl teismas turėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl jų atlyginimo. Nors iÅ¡ atsakovių pateiktų dokumentų matyti, kad teisinių paslaugų sutartis ir sÄ skaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡ytos ne atsakovėms, bet Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri ir atsiskaitė su advokatų kontora už suteiktas teisines paslaugas, tačiau Å¡ie dokumentai taip pat aiÅ¡kiai patvirtina, jog teisinės paslaugos buvo teikiamos bÅ«tent nagrinėjamoje byloje, kurioje ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi reikalavimus atsakovėms.

IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad visos atsakovės, iÅ¡skyrus VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VÅ¡Ä® Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijÄ , yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis, taigi, jos įgyvendina savivaldybės funkcijas ir yra iÅ¡laikomos iÅ¡ jos biudžeto asignavimų (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad neatsižvelgiant į tai, kokiu bÅ«du atsakovės ir jų steigėja susitarė užtikrinti kvalifikuotÄ atsakovių teisinį atstovavimÄ Å¡ioje byloje, taip pat nepaisant to, jog formaliai už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė Kauno miesto savivaldybės administracija, Å¡ios iÅ¡laidos buvo susijusios su nagrinėjama byla ir apmokėtos teisinės paslaugos faktiÅ¡kai suteiktos atsakovėms.

Kitoks šios situacijos vertinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pernelyg formalus.

41. Antra vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atlyginti iÅ¡laidas Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ yra suteikta Å¡aliai, kurios atžvilgiu yra priimtas palankus teismo sprendimas, o ne kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje patirtas atstovavimo iÅ¡laidas priteisė ne atsakovėms, kurioms buvo teikiamos teisinės paslaugos byloje ir kurios dėl to patyrė iÅ¡laidų, o byloje jokiu teisiniu statusu nedalyvaujančiai Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri, kaip minėta, tik faktiÅ¡kai atsiskaitė už atsakovėms suteiktas paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis, kuria Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo priteistos atstovavimo iÅ¡laidos, tikslintina, priteisiant atstovavimo iÅ¡laidas lygiomis dalimis visoms atsakovėms, iÅ¡skyrus atsakoves VÅ¡Ä® Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijÄ , kurios nėra Kauno miesto savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir nei ieÅ¡kovė, nei atsakovės apeliacine tvarka neginčija teismo priteistos iÅ¡laidų sumos, atsakovėms, iÅ¡skyrus VÅ¡Ä® Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijÄ , priteisiama po 218,75 Eur (7 000 Eur / 32) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

42. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovės įgijo teisę, kad bÅ«tų atlygintos jų bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nurodo, kad jos patyrė 3 461,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų rengdamos atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Grįsdamos patirtas iÅ¡laidas, atsakovės pateikė 2021 m. sausio 12 d. ir 2021 m. sausio 18 d. sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas Kauno miesto savivaldybės administracijai, taip pat 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. sausio 22 d. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija apmokėjo jai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Kadangi Å¡ios teisinės paslaugos taip pat buvo suteiktos atsakovėms, o Kauno miesto savivaldybės administracija tik atsiskaitė už Kauno miesto biudžetinėms įstaigoms teikiamas paslaugas, Å¡ios iÅ¡laidos, kaip ir pirmosios instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos, priteistinos atsakovėms.

43. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausiÄ priteistinÄ atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Å iuo atveju taikytinas 2020 metų trečiÄ jį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur, todėl didžiausia atsakovėms už atsiliepimo į apeliacinė skundÄ parengimÄ priteistina suma sudaro 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3). Atsakovių praÅ¡oma priteisti 3 461,81 Eur suma žymiai virÅ¡ija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotÄ priteistinÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ .

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovėms jų nurodytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Apeliaciniame skunde keliami klausimai nėra ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iÅ¡ atsiliepimÄ Ä¯ šį skundÄ rengusių teisininkų kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sÄ naudų.

Atsakovės, įrodinėdamos, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti atlygintos visos jų nurodytos atstovavimo iÅ¡laidos, teigia, jog dalis praÅ¡omos priteisti sumos (600,81 Eur) – tai mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, todėl Å¡i suma nepriskirtina bylinėjimosi iÅ¡laidoms ir negali bÅ«ti laikoma advokato atlygiu, tačiau tokios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, nustatydami atlygintinas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistinÄ sumÄ vertinti bylos Å¡alims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistinÄ iÅ¡laidų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovių iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tinkamai atlygins 1 891,24 Eur suma. Å i suma priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 59,10 Eur (1 891,24 Eur / 32) visoms atsakovėms, iÅ¡skyrus atsakoves VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo UrbÅ¡io progimnazijÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės.

45. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovei iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo atidėtas terminas sumokėti 26 250 Eur už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio. Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos Å¡alių patirtos atstovavimo iÅ¡laidos ir iÅ¡dėstyti jÄ taip: „Priteisti atsakovėms biudžetinėms įstaigoms Kauno Kovo 11–osios gimnazijai (juridinio asmens kodas 190136691), Kauno Antano Smetonos gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139310), Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai (juridinio asmens kodas 190134345), Kauno mokyklai-darželiui „RÅ«telė“ (juridinio asmens kodas 191635156), Kauno Å v. Kazimiero progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138219), Kauno „Varpo“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190138895), Kauno Å ančių mokyklai-daugiafunkciam centrui (juridinio asmens kodas 190134530), Kauno PetraÅ¡iÅ«nų progimnazijai (juridinio asmens kodas 191824947), Kauno Martyno Mažvydo progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138176), Kauno Panemunės pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 190140775), Kauno Kazio Griniaus progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138938), Kauno Pilėnų progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138742), Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139463), Kauno VerÅ¡vų gimnazijai (juridinio asmens kodas 190135828), Kauno Prano MaÅ¡ioto pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191642688), Suzukio pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191824228), Kauno „AuÅ¡ros“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190133777), Kauno „Paparčio“ pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 190140622), Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai (juridinio asmens kodas 190138361), Kauno Jono ir Petro VileiÅ¡ių mokyklai (juridinio asmens kodas 190136549), Kauno Jono Jablonskio gimnazijai (juridinio asmens kodas 191825091), Kauno Aleksandro PuÅ¡kino gimnazijai (juridinio asmens kodas 300594100), Kauno Simono Daukanto progimnazijai (juridinio asmens kodas 190136734), Kauno Dainavos progimnazijai (juridinio asmens kodas 190137793), Kauno Senamiesčio progimnazijai (juridinio asmens kodas 191816085), Kauno Saulės gimnazijai (juridinio asmens kodas 190134683), Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklai-daugiafunkciam centrui (juridinio asmens kodas 190138023), Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijai (juridinio asmens kodas 290136920), Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui (juridinio asmens kodas 190136353), Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijai (juridinio asmens kodas 190133962), Kauno „Santaros“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139844) ir Kauno Juozo GruÅ¡o meno gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139659) iÅ¡ ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Bruneros“ (juridinio asmens kodas 164687871) po 218,75 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti“.

Priteisti atsakovėms biudžetinėms įstaigoms Kauno Kovo 11–osios gimnazijai (juridinio asmens kodas 190136691), Kauno Antano Smetonos gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139310), Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai (juridinio asmens kodas 190134345), Kauno mokyklai-darželiui „RÅ«telė“ (juridinio asmens kodas 191635156), Kauno Å v. Kazimiero progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138219), Kauno „Varpo“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190138895), Kauno Å ančių mokyklai-daugiafunkciam centrui (juridinio asmens kodas 190134530), Kauno PetraÅ¡iÅ«nų progimnazijai (juridinio asmens kodas 191824947), Kauno Martyno Mažvydo progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138176), Kauno Panemunės pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 190140775), Kauno Kazio Griniaus progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138938), Kauno Pilėnų progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138742), Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139463), Kauno VerÅ¡vų gimnazijai (juridinio asmens kodas 190135828), Kauno Prano MaÅ¡ioto pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191642688), Suzukio pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191824228), Kauno „AuÅ¡ros“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190133777), Kauno „Paparčio“ pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 190140622), Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai (juridinio asmens kodas 190138361), Kauno Jono ir Petro VileiÅ¡ių mokyklai (juridinio asmens kodas 190136549), Kauno Jono Jablonskio gimnazijai (juridinio asmens kodas 191825091), Kauno Aleksandro PuÅ¡kino gimnazijai (juridinio asmens kodas 300594100), Kauno Simono Daukanto progimnazijai (juridinio asmens kodas 190136734), Kauno Dainavos progimnazijai (juridinio asmens kodas 190137793), Kauno Senamiesčio progimnazijai (juridinio asmens kodas 191816085), Kauno Saulės gimnazijai (juridinio asmens kodas 190134683), Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklai-daugiafunkciam centrui (juridinio asmens kodas 190138023), Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijai (juridinio asmens kodas 290136920), Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui (juridinio asmens kodas 190136353), Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijai (juridinio asmens kodas 190133962), Kauno „Santaros“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139844) ir Kauno Juozo GruÅ¡o meno gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139659) iÅ¡ ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Bruneros“ (juridinio asmens kodas 164687871) po 59,10 Eur (penkiasdeÅ¡imt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Bruneros“ (juridinio asmens kodas 164687871) į valstybės biudžetÄ 26 250 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio. Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Teisėjai Marius Bajoras Romualda Janovičienė Vigintas ViÅ¡inskis