2022-08-31 Nr. AB-21379-4-40-3-00106-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3736-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00106-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. R. A., jo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,

vertėjaujant Imran Yousaf,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. R. A..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. R. A. (toliau – ir Užsienietis) skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 23 d. Tarnybos pareigūnai sulaikė 2 asmenis, tarp kurių buvo ir Užsienietis, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Centras pažymėjo, jog Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 24 d. Užsienietis buvo apgyvendintas Centre.

3. Centras taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21S34725 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtas sprendimas įsiteisėjo, todėl Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė.

4. Centras teigė, jog Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, jis gali judėti visoje Centro teritorijoje, naudotis ryšio priemonėmis, turi galimybę laikinai išvykti iš Centro teritorijos, be to, Centre teikiamos medicininės paslaugos, veikia parduotuvė.

5. Centro vertinimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės dėl kurių Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jokių ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi. Centras atkreipė dėmesį į tai, jog Užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jis galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę. Centras pažymėjo, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, prisistatė nepilnamečiu. Centras pažymėjo, kad Užsienietis atsisakė grįžti į savo kilmės šalį, todėl, Centro vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Centro teikimą tenkino bei skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo tapatybė nenustatyta, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas nurodė, jog šiuo metu pradėta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, laukiama grįžimo dokumento išdavimo, po kurio Užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

8. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų. Teismo vertinimu, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo proporcinga ir tikslinga skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nesutinka, prašo Užsieniečiui leisti judėti ne tik po Centro teritoriją, bet ir už jos ribų.

10. Užsienietis nurodo, kad jis negali laisvai judėti, būti su savo šeima, naudotis telefonu, internetu, pasirinkti maisto, išeiti apsipirkti, jo apgyvendinimo sąlygos prastos, todėl jam taikoma priemonė yra lygi sulaikymui. Užsienietis pažymi, jog byloje nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su valstybės institucijomis, yra pateikęs savo vardą, pavardę, kilmės šalį, todėl Užsieniečio tapatybė yra nustatyta. Užsienietis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, todėl teismas neturėjo pagrindo pratęsti Užsieniečiui taikomą priemonę su judėjimo laisvės ribojimais.

11. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą neprieštarauja, jog Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Centras nurodo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Centro teigimu, Centre užtikrinamos būtiniausios apgyvendinimo sąlygos, užsieniečių teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, teikiamos medicininės paslaugos. Centras pažymi, jog Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, nėra pažeidęs Centro taisyklių, todėl Užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, jis neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jo tapatybė nenustatyta, o prašymas suteikti prieglobstį netenkintas.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam iš esmės gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, neribojanti jo judėjimo laisvės, nes duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nėra ar apie jo tariamą nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis nėra.

16. Byloje nustatyta, kad Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

17. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, vykdoma jo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra, Užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 23 d., t. y. jau daugiau kaip vienus metus, be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o vien neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką ar atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės šalį savaime neindikuoja Užsieniečio nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis fakto, be to, Centras neprieštarauja galimybei skirti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tolesnis alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas Užsieniečiui negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą bei nurodytą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti Užsienietį į jo kilmės valstybę įvykdymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. vasario 3 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. M. R. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. R. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. vasario 3 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. R. A. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan