2020-01-29 Nr. AB-1971-3-61-3-03933-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-6-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03933-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. (S. L.) ir trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. V., Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) ir trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2021-535/2019.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2021-535/2019, nepasisakė dėl reikalavimų nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – Valstybės saugumo departamentas) išslaptinti informaciją, kurią Valstybės saugumo departamentas 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr.18-5443 pateikė atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas). Dėl šios teismo teisės įgyvendinimo prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimų dėl administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisės nurodyti bylos ginčui aktualią slaptą informaciją išslaptinti, siekiant užtikrinti teisingą teismo procesą byloje ir galimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento veiksmų nesąžiningumą (informacijos apie S. L. neišslaptinimą jos aktualumo nepraradimo pretekstu, tačiau netęsiant šios slaptos informacijos pagrindu nurodymų neįleisti S. L. į Lietuvos Respublikos Seimą), pareiškėjas prašė nubausti Valstybės saugumo departamentą, o nustačius galimai nusikalstamo piktnaudžiavimo požymius priimti atskirąją nutartį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. L. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vadovybės apsaugos departamento 2018 m. gegužės 23 d. įsakymą ir Vadovybės apsaugos departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo S. L.. Sprendime aptartas klausimas dėl Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 14 d. rašto, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. Valstybės saugumo departamento Specialiosios ekspertų komisijos sprendimu Nr. 30-60 nutarta neišslaptinti 2018 m. balandžio 9 d. rašte esančios įslaptintos informacijos, nes informacijos įslaptinimo tikslingumas nėra išnykęs. Pareiškėjas savo reikalavime kreiptis į Konstitucinį Teismą nenurodė jokio teisės akto ar jo nuostatos, kuri galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą turi būti motyvuotas, nurodytas konkretus įstatymas ar jo nuostata, prieštaraujanti Konstitucijai. 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu teismas atmetė pareiškėjo skundą, nekonstatavo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento nesąžiningų veiksmų ar piktnaudžiavimo požymių, todėl nepriėmė jo atžvilgiu atskirosios nutarties.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą byloje ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo S. L. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Z. V. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino (ABTĮ 97 str. 5 d.).

III. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nepasisakė dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymo reikalavimų, šio prašymo sprendime nepaminėjo, neaprašė ir nevertino, nors bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžio metu prašymas buvo nagrinėjamas, buvo užduodami klausimai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V. į teismą kreipėsi ginčydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011,2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011,2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).

Pareiškėjas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo grindžia argumentu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendime neišnagrinėjo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir nurodyti Valstybės saugumo departamentui išslaptinti 2019 m. birželio 14 d. raštą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skunde buvo suformulavęs šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo dalį dėl pareiškėjo; 2) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas patvirtina, kad teismas išnagrinėjo šiuos pareiškėjo reikalavimus (I tomas, b. l. 216 - 217). Be to, iš teismo sprendimo taip pat matyti, kad dėl pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. prašyme nurodytų reikalavimų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir dėl Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 14 d. rašte esančios informacijos išslaptinimo pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė (I tomas, b. l. 217 - 218). Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra nei vienos ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą bei jo atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės nesutinka su tam tikrais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, t. y. pareiškėjas iš esmės reiškia savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau, šie pareiškėjo išdėstyti sprendimo vertinimo aspektai gali būti apeliacinio skundo, o ne pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo objektu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl šio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, taigi pareiškėjas pasinaudojo savo apeliacijos teise ir šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus patikrintas apeliacine tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. L. (S. L.) ir trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė