74ff5e80-e903-4d56-844b-1563c3ce232d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2194/2013                                                              Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4617-798/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai CPO LT dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo vieÅ¡ajame pirkime.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „LitCon“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui VÄ® CPO LT, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu skelbime apie pirkimÄ III. 2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunkčio reikalavimÄ ,,Tiekėjo paskutinių finansinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas, iÅ¡reiÅ¡kiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis, turi bÅ«ti ne mažesnis už 0,9“, pakeičiant skelbimo apie pirkimÄ III. 2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunktį taip: ,,Tiekėjo paskutinių finansinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas, iÅ¡reiÅ¡kiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis, turi bÅ«ti ne mažesnis už 0,51; pripažinti neteisėtu skelbimo apie pirkimÄ III. 2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ dalies ,,PASTABOS“ 1.1 papunkčio reikalavimÄ , kad kiekvienas jungtinės veiklos partneris turi atitikti minimalų kvalifikacinį reikalavimÄ , įtvirtintÄ skelbimo apie pirkimÄ III. 2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunktyje (dėl bendro likvidumo koeficiento); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo VÄ® CPO LT dinaminės pirkimų sistemos bÅ«du vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo ,,Daugiabučių namų (4 arba daugiau objektų) atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų su projektavimu pirkimai pagal įgaliojimÄ per CPO“ sÄ lygų III.2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunktyje įtvirtintas reikalavimas neatitinka VieÅ¡ojo pirkimo įstatymo (toliau – VPÄ®) 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Atsakovas, nustatydamas ginčijamÄ kvalifikacinį reikalavimÄ , privalėjo turėti patikimÄ bei įtikinamÄ Å¡io reikalavimo nustatymo pagrindÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje numeris 2A-1131/2011), tačiau pirkimo dokumentuose visiÅ¡kai nepagrindė vadovaujantis kokiais kriterijais pirkimo objektÄ laiko iÅ¡skirtiniu ir kokiÄ Ä¯takÄ tai turi ginčijamo kriterijaus pasirinkimui, neįrodė, kad tarp nustatyto ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo – bendrojo likvidumo koeficiento ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti vieÅ¡Ä pirkimÄ yra priežastinis ryÅ¡is.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas pirkimo skelbime neteisingai nurodė bendrojo likvidumo koeficiento apskaičiavimo formulę, kuri parodo ne trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, o nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykį, bei nusako bendrojo mokumo koeficientÄ , parodantį kiek vienam įmonės skolos litui tenka nuosavo kapitalo, o ne bendrojo likvidumo koeficientÄ . IeÅ¡kovo teigimu, pirkimo sÄ lygose įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas turėti nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykį ne mažesnį už 0,9, yra neproporcingas pirkimo objektui, virÅ¡ija statybos sektoriaus įmonių vidutinį kritinį likvidumo koeficientÄ per paskutinius finansinius metus (0,97), dirbtinai riboja konkurencijÄ .

Atsakovo siekis tokiu bÅ«du įsitikinti dalyvių finansiniu pajėgumu yra neproporcionalus, nes Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose, Å¡iuo metu galiojančiose Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose yra numatyti ir rekomenduotini bÅ«tent tokie kriterijai, kurie pakankamai atspindėtų dalyvių finansinį pajėgumÄ . Atsakovo pirkimo dokumentuose įtvirtinti kiti minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai, pagrindžiantys tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumÄ , todėl reikalavimas dėl nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykio yra perteklinis ir nereikalingas.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo pareigÄ sumažinti dalyvavimo konkurse sÄ lygose nurodyto nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykio dydį supanuoja tai, kad Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose tokio kvalifikacinio reikalavimo iÅ¡ viso nėra, o atsakovas skelbime apie pirkimÄ Ä¯tvirtino pakankamai tiekėjo ekonominę ir finansinę padėtį atspindinčių reikalavimų, kad įsitikintų jo pajėgumu tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovo reikalavimas, kad kiekvienas jungtinės veiklos partneris atskirai atitiktų minimalų kvalifikacinį reikalavimÄ dėl bendrojo likvidumo koeficiento yra neproporcingas jungtinės veiklos sampratai, numatytai CK 6.969 straipsnyje ir neužtikrina VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes riboja Å«kio subjektų grupės partneriui galimybę remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais.

Be to, toks reikalavimas, anot ieÅ¡kovo, prieÅ¡tarauja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintoms Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose rekomendacijoms, pagal kurias perkančioji organizacija, atsižvelgdama į solidariÄ jungtinės veiklos dalyvių atsakomybę, turi siekti, kad Å«kio subjektų grupės narių pajėgumai bÅ«tų sumuojami.Atsakovas VÄ® „CPO LT“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pirkimo sÄ lygose bendrojo likvidumo koeficiento formuluotę, jos turinį detalizuojant kaip nuosavo kapitalo santykį su visais įsipareigojimais, parinko vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. DÄ® – 34 patvirtinta Ä®monių pagrindinių finansinių rodiklių ketvirtinio statistinio tyrimo metodika. VieÅ¡ojo pirkimo metu papildomai paaiÅ¡kino pirkimo sÄ lygų bendrojo likvidumo koeficiento sÄ vokos turinį.

Pirkimo dokumentuose atsakovo nurodyto bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo tikslas yra nustatyti tiekėjo sugebėjimÄ savo turtu padengti įsipareigojimus, o jo dydis rodo, kokiu laipsniu turtas padengia įsipareigojimus, t. y. potencialaus tiekėjo galimybę padengti įsipareigojimus panaudojus turimÄ turtÄ . Savo pobÅ«džiu Å¡is finansinis tiekėjo rodiklis skiriasi nuo kitų pirkimo sÄ lygose ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų, tiekėjų finansinę ir ekonominę bÅ«klę nustatančių rodiklių, todėl jo tikslingumas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti potencialaus tiekėjo visapusiÅ¡kÄ patikimumÄ ir pajėgumÄ Ä¯vykdyti pirkėjo sÄ lygas yra akivaizdus.

Teigia, kad aplinkybė, kad bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo ir jo rodiklio dydžio nebėra galiojančioje Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijoje, nereiÅ¡kia, kad reikalavimas yra perteklinis ar nereikalingas ir nemažina rodiklio dydžio reikÅ¡mės nustatant tiekėjo finansinį pajėgumÄ . Atsakovo nuomone, mažesnė nei 1 bendrojo likvidumo koeficiento reikÅ¡mė leidžia daryti prielaidÄ , kad tiekėjas gali neįvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Toks bendrojo likvidumo koeficiento rodiklio dydžio ir tiekėjo pajėgumo įvykdyti sutartį priežastinis ryÅ¡ys yra pagrįstas pirkimo sÄ lygose nurodyta bendrojo likvidumo koeficiento rodiklio skaičiavimo formule (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais).

Lygi 1 rodiklio reikÅ¡mė reiÅ¡kia tiekėjo gebėjimÄ visus įsipareigojimus kompensuoti nuosavu kapitalu, kadangi mažesnė už vienetÄ bendrojo likvidumo koeficiento rodiklio reikÅ¡mė tiesiogiai suponuoja poreikį tiekėjui neiÅ¡vengiamai naudotis kreditorių ar pasitelktais resursais, kurių atsakovas, remdamasis objektyviais kriterijais, prognozuoti bei užtikrinti negalėtų. Kriterijus ir jo reikÅ¡mė ne mažesnė kai 1 laikytini iÅ¡skirtinai informatyviais bei pagrįstai taikytini statybų sektoriaus pirkimų atveju ir ypač tais atvejais kai rizikos mastas dėl terminų vilkinimo ar darbų atlikimo apskritai bÅ«tų didelis, t. y. sietinas su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu.

Todėl pirkimo sÄ lygose nustatytas bendrojo likvidumo koeficiento dydžio kvalifikacinis reikalavimas nelaikytinas pernelyg specifiniu ar aukÅ¡tu ir yra objektyviai pagrįstas, turintis priežastinį ryšį su tiekėjo pajėgumais įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo - pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas nepagrįstai savo praÅ¡ymÄ mažinti atsakovo nustatytÄ bendrojo likvidumo koeficiento dydžio kvalifikacinį reikalavimÄ remiasi Lietuvos statybos sektoriaus įmonių vidutinio bendrojo mokumo koeficiento statistiniais rodikliais, nes pirkimas yra tarptautinis ir jame gali dalyvauti finansiÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai pajėgÅ«s tiekėjai iÅ¡ užsienio.

Atsakovo nustatytas bendrojo likvidumo koeficiento dydis atitinka pakankamam konkurencijai užtikrinti tiekėjų skaičiui, nes Statistikos departamento 2010 m. duomenimis ne mažesnį nei 1 bendrojo likvidumo (mokumo) koeficiento dydžio rodiklį Lietuvoje atitiko 2005 statybos sektoriuje veikiančios įmonės. Reikalavimas, kad kiekvienas jungtinės veiklos partneris atskirai atitiktų minimalų kvalifikacinį reikalavimÄ dėl bendrojo likvidumo koeficiento, buvo nustatytas vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų 21 punkto nuostatomis, kuriuose rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad tiekėjų mokumÄ atspindinčio kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinį reikalavimÄ atitiktų kiekvienas Å«kio subjektų grupės narys atskirai, taip pat vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis VPÄ® 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 32 – 38 straipsniais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamų pirkimo dokumentų III. 2.2 dalyje ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ ir jos 2 papunktyje nurodytas reikalavimas tiekėjui, kad ,,Tiekėjo paskutinių finansinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas (iÅ¡reiÅ¡kiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis) turi bÅ«ti ne mažesnis už 0,9“ yra teisėtas bei pagrįstas, nes atsižvelgiant į vykdomo pirkimo pobÅ«dį jo tikslingumas ir priežastinis ryÅ¡ys yra neabejotini.Teismas pasisakydamas dėl likvidumo kriterijaus nustatymo pirkimo dokumentuose, pažymėjo, kad daugiabučių namų modernizavimas apima didelės visuomenės dalies interesus ir laikytinas vieÅ¡uoju interesu, todėl visiÅ¡kai pagrįstu laikytinas atsakovo ketinimas įsigyti paslaugas iÅ¡ tiekėjo galinčio įvykdyti didelės apimties vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, o tokiam tiekėjui pasirinkti nustatytas koeficientas, leidžiantis įsitikinti tiekėjo gebėjimu savo turtu padengti įsipareigojimus, o jo dydis rodo kokia apimtimi tiekėjo turtas padengia įsipareigojimus.

Teismas įvertinęs tai, kad sudarius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį su reikalavimus atitinkančiais tiekėjais (-jų), jiems (jam) bÅ«tų sudaroma galimybė dalyvauti neribotame skaičiuje atsakovo atliekamų, keturių arba daugiau apgyvendintų daugiabučių namų modernizavimo darbų pirkimuose ir sudaryti neribotÄ skaičių tokio pirkimo objektų sutarčių, sprendė, jog atsakovui yra svarbu įvertinti, kad neribotas galimybes tokio objekto pirkimuose dalyvauti ir atitinkamus sutartinius įsipareigojimus prisiimti galėsiantis tiekėjas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai ir finansiÅ¡kai pajėgus.Teismas, remdamasis 2013 m. birželio 19 d.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raÅ¡to duomenimis apie tai, kad įmonių skaičius, kurių bendrojo mokumo koeficientas yra lygus 1 ar daugiau, yra 2005, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į pirkimo pobÅ«dį ir Å«kinės veiklos sritį kurioje jis vykdomas, turėjo teisinį pagrindÄ tiekėjams nustatyti atitinkamÄ bendrojo likvidumo koeficientÄ , nežiÅ«rint to, kad tokio koeficiento pakeistose Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose neliko.Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad pirkimo sÄ lygose atsakovo nustatytas bendrojo mokumo koeficientas pažeidžia Å«kio subjektų konkurencijÄ , bei sprendė, jog bendrojo mokumo koeficiento nustatymas nelaikomas pertekliniu, o atsakovo nustatytas reikalavimas bendrajam likvidumo koeficientui – 0,9 nevirÅ¡ija bendro likvidumo kriterijų (1) nustatytų įmonėms statybos sektoriuje.Teismas atsižvelgdamas į tai, kad po Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų pakeitimo, jose iÅ¡liko kritinio vertinimo kriterijus, kuris apibrėžiamas, kaip tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, į tai, kad Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos statybos sektoriaus įmonių vidutinio bendrojo mokumo koeficiento statistinių rodiklių duomenimis einamojo likvidumo kriterijus yra 1,75, kritinio likvidumo kriterijus yra 0,97, bendrojo mokumo koeficientas yra 0,51, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas atskaitos taÅ¡ku vykdomame vieÅ¡ajame pirkime pasirinko mažesnį kritinio likvidumo kriterijų – 0,75, tokiu bÅ«du jo nustatytas kriterijus taip pat negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančių VPÄ® principus ir VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus.Teismas, vadovaudamasis VPÄ® 32 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatė, kad atsižvelgiant į pirkimo apimtis, egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ bei perkančiosios organizacijos norÄ Ä¯sigyti tinkamas statybos rangos paslaugas, perkančioji organizacija turėjo teisę reikalauti, kad Å«kio subjektų grupė atitiktų rangovui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2012). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas UAB „LitCon“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4617-798/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ ieÅ¡kinį, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino ir pasisakė dėl bendrojo likvidumo kriterijaus reikalavimo, kaip tokio per se, pagrįstumo, reikalingumo, tačiau visiÅ¡kai nenagrinėjo ir nevertino tokio kriterijaus dydžio pagrįstumo, reikalingumo ir priežastinio ryÅ¡io (tarp tiekėjo finansinio pajėgumo ir konkurso tikslų įvykdymo) tokio dydžio nustatymui konkurso kontekste;2) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsižvelgiant į tai, jog pirkimo objektas laikytinas vieÅ¡uoju interesu, todėl yra svarbi bÅ«simo tiekėjo kompetencija, patikimumas, finansinis ir ekonominis jo pajėgumas, yra nepagrįsta, nes objekto svarba gali bÅ«ti vienas iÅ¡ motyvų dėl keliamų reikalavimų pagrįstumo, tačiau tai neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos įrodyti kokiu bÅ«du ginčijamas reikalavimas atskleidžia finansinį tiekėjo pajėgumÄ , motyvuotai apraÅ¡yti reikalavimo paskirtį ir prasmę;3) Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tiekėjas laimėjęs atrankÄ vieÅ¡ajame pirkime ir sudaręs vieÅ¡ojo pirkimo sutartį privalo garantuoti tinkamÄ sutarties vykdymÄ , turėti pakankamÄ finansinį pajėgumÄ ir galėti kompensuoti visus savo įsipareigojimus nuosavu kapitalu.

Padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas netinkamai vertino aplinkybes, jog bendrojo likvidumo koeficiento apskaičiavimui naudojami finansinės atskaitomybės duomenys yra retrospektyvÅ«s (istoriniai) duomenys, todėl bet koks finansinės atskaitomybės duomenų pagrindu apskaičiuotas koeficientas niekada negali tiksliai ir patikimai iÅ¡reikÅ¡ti įmonės perspektyvinės veiklos tam tikrų konkrečių finansinių aspektų. Be to, ieÅ¡kovo manymu, tokia iÅ¡vada neatitinka tikrovės, kadangi apskaičiuojant bendrojo likvidumo koeficientÄ ginčijama formule, sumuojami ir tie tiekėjo įsipareigojimai, kurių terminai nėra suėję ir sueis vėliau, nei tiekėjas turės įvykdyti įsipareigojimus pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį;4) Pažymi, kad bendrojo likvidumo koeficientui apskaičiuoti naudojamas visų įmonės įsipareigojimų rodiklis neleidžia įvertinti įmonės skolinto kapitalo kainos ir neatsižvelgia į įmonės uždirbamas pajamų sumas iÅ¡ prisitraukto skolinto kapitalo, o koeficientui apskaičiuoti naudojamas nuosavo kapitalo rodiklis neleidžia įvertinti įmonės turto likvidumo laipsnio, todėl bendrojo likvidumo koeficientas iÅ¡ esmės yra netinkamas įvertinti įmonės finansinį pajėgumÄ bei įmonės galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus;5) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo nustatytas ir ieÅ¡kovo ginčijamas reikalavimas dėl bendrojo likvidumo koeficiento leidžia įsitikinti tiekėjo gebėjimu savo turtu padengti įsipareigojimus, o jo dydis rodo kokia apimtimi tiekėjo turtas padengia įsipareigojimus, yra klaidinga ir prieÅ¡taraujanti skundžiamame sprendime padarytai iÅ¡vadai, jog patikimas tiekėjas esant reikalui turi galėti padengti įsipareigojimus turimu turtu.

Apelianto teigimu, teismas klaidingai tapatina tiekėjo turto ir nuosavo kapitalo sampratas;6) Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų dėl ieškovo ginčijamo bendrojo likvidumo koeficiento nustatyto dydžio pagrįstumo ir tikslingumo, bei priežastinio ryšio tarp dydžio ir konkurso tikslų;7) Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2013 m. liepos 9 d. ieškovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų kontrargumentų dėl bendrojo likvidumo koeficiento nustatyto dydžio.

Taip pat teismas nevertino ir nenagrinėjo ieÅ¡kovo pateiktų statistinių duomenų apie regiono įmonių bendruosius likvidumo koeficientus, kurių veiklos EVRK 2 red. kodas atitinka 41.20 – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybÄ , bei Lietuvos statistikos departamento pateiktų duomenų apie 2010 m. bendrojo mokumo koeficiento dydį;9) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl kiekvieno Å«kio subjektų grupės nario atitikimo bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikaciniam reikalavimui, iÅ¡ esmės neanalizavo ir nenagrinėjo ginčijamo reikalavimo konkurso kontekste.

Apelianto teigimu, teismo iÅ¡vada, kad vykdomas renovacijos projektas įgalina perkančiosios organizacijos pasirinktÄ rangovÄ pasitelkti ir kitus ekonomiÅ¡kai ir finansiÅ¡kai pajėgius subrangovus vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymui, yra klaidinga, nes teismas, nagrinėdamas reikalavimus taikomus Å«kio subjektų grupės nariams, iÅ¡vadÄ padarė dėl tiekėjo teisės pasirinkti subrangovus;10) Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, kurioje yra aptariami kritinio likvidumo kriterijaus taikymo aspektai, bei taikydamas analogijÄ dėl minėtoje nutartyje nurodyto kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo ir Å¡ioje byloje ginčijamo pirkimo sÄ lygose nustatyto bendrojo likvidumo koeficiento reikalavimo, nenurodė bei neaiÅ¡kino kodėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma analogija;11) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad projektas įgyvendinamas neribotam kiekiui statybos rangos darbų, yra netinkama, nes kiekis yra ribotas, kadangi dinaminė pirkimo sistema galioja iki 2017 m. gegužės 17 d.;12) Pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas ieÅ¡kovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo taisyklių ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų vertinimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje“).

Atsakovas VÄ® CPO LT atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti apeliacinį skundÄ , Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4617-798/2013 paliekant nepakeistu. Atsiliepime nurodė, kad jokie ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti faktai ir argumentai nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovo atliekamas apgyvendintų daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo pirkimas yra iÅ¡skirtinis tuo, kad apima didelės visuomenės dalies interesus ir todėl laikytinas vieÅ¡uoju interesu.

Pirkimo sÄ lygose nurodytas ieÅ¡kovo ginčijamas bendrojo likvidumo koeficiento rodiklio dydžio kvalifikacinis reikalavimas parodo potencialaus tiekėjo ilgalaikį finansinį stabilumÄ , todėl, atsakovo manymu, teismas priimdamas sprendimÄ teisingai atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ Å¡iuo atveju atstovaujančio atsakovo veiksmai, kuriais bÅ«tų sudaryta galimybė tiekėjui prisiimti neribotus apgyvendintų daugiabučių namų modernizavimo sutartinius įsipareigojimus nepatikrinus tokio tiekėjo ilgalaikio finansinio stabilumo, prieÅ¡tarautų VPÄ® imperatyvioms nuostatoms.

Savo argumentus apie neva pirkimo kvalifikaciniais reikalavimais ribojamÄ konkurencijÄ ir sudaromas sÄ lygas pirkime dalyvauti iÅ¡skirtinai tik vienam ar keliems tiekėjams ieÅ¡kovas grindė statistikos duomenimis, todėl, atsakovo manymu, teismas pagrįstai įvertino identiÅ¡kais kriterijais paremtus atsakovo pateiktus į bylÄ statistinius duomenis, kurie objektyviai parodo, jog ginčijamÄ pirkimo bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo rodiklio dydį vien Lietuvoje atitinka daugiau nei pakankamas konkurencijai užtikrinti tiekėjų skaičius.

Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija turėjo teisę pirkime nustatyti sÄ lygÄ , kad bendrojo likvidumo rodiklio dydžio kvalifikacinį reikalavimÄ turi atitikti kiekvienas tiekėjų grupės narys, kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose numatyta, jog perkančioji organizacija įpareigojama nurodyti kokius iÅ¡ tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi Å«kio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai, be to, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti pats pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas, o dėl kokių kvalifikacinių reikalavimų atitikties įrodinėjimo jis gali remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais.

Atsakovo manymu, vertindamas visus byloje pateiktus įrodymus, teismas įsitikino, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo ir, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tariamÄ Ä¯rodinėjimo procesinių normų pažeidimÄ , traktuotini kaip apelianto bandymas nurodyti teismui, kaip reikia vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ ir jų visetÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2013 m. liepos 29 d.

Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tÄ Nr. 4S-3331, kurį prašė prijungti prie bylos. Savo praÅ¡ymÄ dėl naujo įrodymo prijungimo apeliantas motyvavo tuo, kad neturėjo galimybės Å¡io įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakymÄ Ä¯ 2013 m. liepos 1 d. iÅ¡siųstÄ raÅ¡tÄ dėl priežasčių, kuriomis remiantis Viešųjų pirkimų tarnyba priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikacinį reikalavimÄ iÅ¡ aktualios Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų redakcijos, gavo tik 2013 m. liepos 30 d.Atsakovas VÄ® CPO LT atsiliepime į apeliacinį skundÄ su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu dėl naujo įrodymo priėmimo nesutiko.

Nurodė, kad teikdamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas nepateikė praÅ¡ymo teismui byloje skirti ekspertizę ir nenurodė manantis, jog kompetentingos valstybės institucijos, tame tarpe Viešųjų pirkimų tarnybos, iÅ¡vada byloje nereikalinga, todėl prieÅ¡taringai vertintinas apelianto praÅ¡ymas priimti į bylÄ naujÄ Ä¯rodymÄ , kuriame nėra jokių duomenų, galinčių turėti reikÅ¡mę teismo priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ar įrodančių svarbias bylos aplinkybes.Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl papildomo raÅ¡ytinio įrodymo priėmimo į bylÄ tenkintinas, 2013 m. liepos 29 d.

Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tas Nr. 4S-3331priimtinas į bylÄ . Dėl faktinių bylos aplinkybių Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. gegužės 15 d. VÄ® CPO LT Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis paskelbė, kad dinaminės pirkimų sistemos bÅ«du vykdo supaprastintÄ atvirÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ,,Daugiabučių namų (4 arba daugiau objektų atnaujinimo modernizavimo statybos rangos darbų su projektavimu pirkimai pagal įgaliojimÄ per CPO“; pirkimo objektas – susitarimas dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų su projektavimu pirkimų pagal įgaliojimÄ per CPO pagal pirkimo dokumentų C dalyje pateiktas sutarties projekto nuostatas ir konkretaus pirkimo metu pateiktÄ pirkimo dokumentų techninę specifikacijÄ ; numatoma vertė – nuo 20 000 000 Lt iki 500 000 000 Lt; sutarties trukmė 18 mėnesių nuo sutarties sudarymo ir ji gali bÅ«ti pratęsta 2 kartus po 6 mėnesius, t. y. neilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui; sutartis susijusi su projektu ir (arba) programa, finansuojama iÅ¡ Europos sÄ jungos fondų lėšų; sutarties sudarymo kriterijumi atsakovas nurodė ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ .

Pirkimo sÄ lygų 28 punkte atsakovas numatė, kad tiekėjai privalo atitikti minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nurodytus skelbime apie DPS sukÅ«rimÄ , ir pateikti nurodytus dokumentus kartu su orientaciniu pasiÅ«lymu. IeÅ¡kovas nesutikdamas su atsakovo nustatytomis pirkimo sÄ lygomis, 2013 m. gegužės 22 d. pateikė atsakovo vieÅ¡ojo pirkimo komisijai pretenzijÄ dėl nepagrįstų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, kuria prašė pakeisti skelbime apie pirkimÄ III.2.2 punkto „Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunktį taip:

„Tiekėjo paskutinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas (iÅ¡reiÅ¡kiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis) turi bÅ«ti ne mažesnis už 0,5“; pakeisti skelbimo apie pirkimÄ III.2.2 punkto „Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ dalies „Pastabos“ 1.1 papunktį taip: „jei pasiÅ«lymÄ teikia Å«kio subjektų grupė, bent vienas iÅ¡ Å«kio subjektų grupės narių privalo tenkinti 1 ir 3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti reikalaujamus dokumentus“; sustabdyti pirkimo procedÅ«ras, kol bus nagrinėjama pretenzija. 2013 m. gegužės 22 d. praneÅ¡imu atsakovo vieÅ¡ojo pirkimo komisija informavo ieÅ¡kovÄ , kad jo pretenzija atmesta, kadangi pretenzijoje nurodyti argumentai dėl galimo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo yra nepagrįsti. 2013 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovas UAB „LitCon“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nepagrįstų minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo vieÅ¡ajame pirkime.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vieÅ¡ojo pirkimo teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl viešųjų pirkimų Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei.

Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPÄ® bei kiti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant viešųjų pirkimų institutÄ , yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų koordinavimo Bendrijos lygiu procese iÅ¡skiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugÄ , bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugÄ bei Å¡ių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimÄ (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315). Dėl perkančiosios organizacijos nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo tiekėjui turėti nemažesnį už 0,9 bendrÄ jį mokumo (likvidumo) koeficientÄ VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas - vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo yra nurodęs, kad Å¡iuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „S. T.“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Litekso“ v.

VÅ¡Ä® Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007).Ä®statyme įtvirtintam pirkimų tikslui pasiekti nagrinėjamos bylos atveju yra svarbios Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymÄ , nuostatos. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija įpareigota iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis Å¡io įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 14 punktÄ perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikacijai patikrinti pasirenka tuos tiekėjo kvalifikacijÄ apibÅ«dinančius kriterijus ir nustato tokias jų reikalaujamas reikÅ¡mes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties įvykdymÄ .

Tokiu teisiniu reglamentavimu perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Ä®gyvendindama Å¡iÄ teisę perkančioji organizacija neturi pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Å¡io įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ . Draudimas perkančiajai organizacijai kelti tiekėjams tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų galimÄ konkurencijÄ yra įtvirtintas ir Rekomendacijų 3 punkte.

Kvalifikaciniai reikalavimai turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir adekvatÅ«s pirkimo sÄ lygoms (VPÄ® 32 str. 2 d.). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobÅ«dį, kiekį, svarbÄ ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ Å¡iame straipsnyje nurodytais bÅ«dais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vienÄ ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai.

VPÄ® 36 straipsnio1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba kai jos iÅ¡imtinais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, - perkančioji organizacija turi patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes, ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis.Teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikacijÄ apibÅ«dinančius kriterijus įtvirtinta ir Rekomendacijų 12, 13 punktuose, pagal kuriuos perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti Å¡iame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukÅ¡tesnes jų reikÅ¡mes, tačiau tokiu atveju ji turi bÅ«ti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų įstatymo normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali bÅ«ti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifinė paskirtis, arba tai, kad aukÅ¡tÄ kvalifikacinį reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Observis“ v.

Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM, bylos Nr. 3K-3-126/2010).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas VPÄ® 32 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, pirkimo sÄ lygų III. 2.2 dalyje ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ ir jos 2 papunktyje nustatė reikalavimÄ tiekėjui, kad tiekėjo paskutinių finansinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas, iÅ¡reiÅ¡kiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis, turi bÅ«ti ne mažesnis už 0,9.

Apelianto teigimu, perkančiosios organizacijos nustatytas bendrasis mokumo (likvidumo) koeficientas negali tiksliai ir patikimai iÅ¡reikÅ¡ti įmonės perspektyvinės veiklos tam tikrų konkrečių finansinių aspektų, taip pat tarp Å¡io kvalifikacinio reikalavimo ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti pirkimo sutartį nėra jokio priežastinio ryÅ¡io, todėl Å¡is kvalifikacinis reikalavimas yra perteklinis, diskriminacinis ir pažeidžia VPÄ® 32 straipsnio 2 dalį, kuri draudžia perkančiajai organizacijai nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų konkurencijÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo nustatymu atsakovo pirkimo dokumentuose, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė aukščiau nurodytas ir kitas civilinio proceso taisykles bei materialinės teisės normas dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis teismų praktika, konkurencijÄ riboja nepagrįstai pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.

Perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu perkančioji organizacija pateikia patikimÄ ir įtikinamÄ tokių reikalavimų nustatymo pagrindimÄ . Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos vykdomas vieÅ¡asis pirkimas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, finansuojamos iÅ¡ Europos sÄ jungos fondų lėšų, dalis, siekiant kurios tikslų yra vykdomi daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų vieÅ¡ieji pirkimai.

Vykdomas vieÅ¡asis pirkimas apima didelės visuomenės dalies interesus, todėl viešųjų pirkimų sutarčių įgyvendinimui, atsižvelgiant į programos tikslų svarbÄ visuomenei ir vieÅ¡ajam interesui, svarbu ir bÅ«tina atrinkti kompetentingus ir patikimus tiekėjus, kurių finansinis ir ekonominis pajėgumas privalo bÅ«ti visapusiÅ¡kai įvertintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo objekto specifiÅ¡kumas įpareigojo perkančiÄ jÄ organizacijÄ atrinkti tik finansiÅ¡kai pajėgius vykdyti prisiimtas prievoles dalyvius, todėl ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas dėl ne mažesnio už 0,9 bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento, nelaikytinas pertekliniu.Kaip matyti iÅ¡ Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenų, ginčo kvalifikacinio reikalavimo dėl bendrojo mokumo koeficiento nustatymo metu ne mažesnį nei 1 bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento dydžio rodiklį Lietuvoje atitiko 2005 statybos sektoriuje veikiančios įmonės. Tokie statistiniai duomenys objektyviai parodo, jog ginčijamÄ bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo rodiklio dydį vien Lietuvoje atitinka daugiau nei pakankamas konkurencijai užtikrinti tiekėjų skaičius, todėl įvertinus tai, jog vykdomas vieÅ¡asis pirkimas yra tarptautinis, apelianto argumentas, kad bendrojo mokumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo nustatymas pirkimo sÄ lygose riboja konkurencijÄ ir sudaro sÄ lygas pirkime dalyvauti tik vienam ar keliems tiekėjams, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog tik tai, kad tam tikro tiekėjo, ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumui neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad Å¡ie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimo sÄ lygose bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento formuluotę perkančioji organizacija parinko vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d.

įsakymu Nr. DÄ® – 34 patvirtinta Ä®monių pagrindinių finansinių rodiklių ketvirtinio statistinio tyrimo metodika. VieÅ¡ojo pirkimo metu atsakovo vieÅ¡ojo pirkimo komisija papildomai paaiÅ¡kino pirkimo sÄ lygų bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento sÄ vokos turinį. Remiantis Ä®monių pagrindinių finansinių rodiklių ketvirtinio statistinio tyrimo metodikos 5.11 punktu bendrojo mokumo (likvidumo) koeficientas yra nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis. AnalogiÅ¡kÄ bendrojo likvidumo detalizavimÄ perkančioji organizacija nustatė pirkimo sÄ lygų III. 2.2 dalyje ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ ir jos 2 papunktyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficientas naudotinas didelės vertės pirkimuose ir pirkimuose pagal ilgalaikes sutartis. Bendrojo mokumo koeficientas iÅ¡reiÅ¡kia įmonės finansinį pajėgumÄ , stabilumÄ bei gebėjimÄ vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje. Skirtingai nei kritinio likvidumo koeficientas, kuris iÅ¡reiÅ¡kia tiekėjo finansinį pajėgumÄ ir stabilumÄ trumpalaikėje perspektyvoje, bendrojo mokumo (likvidumo) koeficientas iÅ¡reiÅ¡kia įmonės finansinį pajėgumÄ , stabilumÄ ir gebėjimÄ vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje.

Bendrojo mokumo koeficientas apskaičiuojamas vertinant visus įmonės įsipareigojimus – kaip trumpalaikius, taip ir ilgalaikius, bei parodo kiek vienam tiekėjo įsipareigojimų litui tenka nuosavo kapitalo, t. y. gebėjimÄ visus įsipareigojimus kompensuoti nuosavu kapitalu. Å io rodiklio reikÅ¡mė ne tik nurodo atvejus, kai tiekėjas gali turėti įsipareigojimų vykdymo problemų dėl mokumo, bet ir atvejus, kai tiekėjai galėtų neįvertinti savo galimybių ar piktnaudžiauti, nepagrįstai prisiimdami įsipareigojimų dėl jų galimybes pranokstančio darbų objekto kiekio.

Nurodytu aspektu bÅ«tent bendrojo mokumo (likvidumo) rodiklis papildo kritinio likvidumo rodiklį, charakterizuojantį tiekėjo gebėjimÄ vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Mažesnė už vienetÄ bendrojo mokumo rodiklio reikÅ¡mė tiesiogiai suponuoja poreikį tiekėjui neiÅ¡vengiamai naudotis kreditorių ar pasitelktais resursais, kurių perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais kriterijais, prognozuoti bei užtikrinti negalėtų.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog vykdomas vieÅ¡asis pirkimas susijęs su vieÅ¡uoju interesu, teisėjų kolegija sprendžia, jog perkančiosios organizacijos nustatyto bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo tikslingumas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti potencialaus tiekėjo visapusiÅ¡kÄ patikimumÄ ir pajėgumÄ Ä¯vykdyti pirkėjo sÄ lygas, yra akivaizdus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento dydis (ne mažesnis kaip 0,9) iki minimumo mažina rizikÄ , kad tokį kvalifikacinį reikalavimÄ turintis tiekėjas neįvykdys pirkimo sutarties dėl savo mokumo problemų, todėl atsižvelgiant į vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad perkančioji organizacija vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nustatė pernelyg aukÅ¡tus, dėl to diskriminuojančius atskirus tiekėjus kvalifikacijos reikalavimus. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ieÅ¡kovo su apeliaciniu skundu pateiktas 2013 m. liepos 29 d.

Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tas Nr. 4S-3331, kadangi Å¡is raÅ¡tas yra informatyvaus pobÅ«džio, be to, jame nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrojo mokumo (likvidumo) kvalifikacinio reikalavimo nustatymas pirkimo sÄ lygose pažeidžia VPÄ® nuostatas, yra diskriminacinis ir ribojantis konkurencijÄ . Apelianto teiginiai, kad finansinės atskaitomybės duomenų pagrindu apskaičiuotas koeficientas niekada negali tiksliai ir patikimai iÅ¡reikÅ¡ti įmonės perspektyvinės veiklos tam tikrų konkrečių finansinių aspektų, kadangi bendrojo mokumo koeficiento apskaičiavimui naudojami retrospektyvÅ«s finansinės atskaitomybės duomenys, taip pat nepaneigia bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo nustatymo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais, kad vien bendrojo ar vien kritinio likvidumo koeficientų kvalifikaciniai reikalavimai neparodo pilnos tiekėjo ekonominės bei finansinės bÅ«klės, tačiau tuo pačiu pažymi, jog be bendrojo ir kritinio likvidumo koeficientų kvalifikacinių reikalavimų, perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygose nustatė papildomus potencialaus tiekėjo ekonominę bei finansinę bÅ«klę nurodančius rodiklius, todėl tvirtinti, kad nustatytų reikalavimų visuma neleidžia padaryti iÅ¡vados apie tiekėjo finansinės bÅ«klės įtakÄ jo galimybėms vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai, kad apskaičiuojant bendrojo mokumo koeficientÄ neturėtų bÅ«ti vertinami tie ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių įvykdymo prievolė atsiras jau po vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymo, taip pat atmestini. Kaip jau buvo minėta, bendrojo mokumo koeficientas iÅ¡reiÅ¡kia įmonės finansinį pajėgumÄ , stabilumÄ ir gebėjimÄ vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje, todėl apskaičiuojant šį koeficientÄ vertinami visi įmonės įsipareigojimai – kaip trumpalaikiai, taip ir ilgalaikiai.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad taikant apeliantui bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento apskaičiavimo kitokiÄ , nei oficialiai patvirtintÄ tvarkÄ , perkančioji organizacija pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintÄ pirkimo dalyvių lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus, be to, nepagrįstai ieÅ¡kovui bÅ«tų suteikusi konkurencinį pranaÅ¡umÄ kitų kandidatų atžvilgiu, kas bÅ«tų traktuojama kaip Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų imperatyvių normų pažeidimas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad perkančioji organizacija negalėjo pirkimo sÄ lygose nustatyti bendrojo mokumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo, kadangi Å¡iuo metu galiojančioje VieÅ¡ojo pirkimo tarnybos patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų redakcijoje nėra numatyta tokio reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos yra neprivalomojo pobÅ«džio, o tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose nurodytų kvalifikacijos kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgiant į vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo pobÅ«dį, sudaromos pirkimo sutarties ilgalaikiÅ¡kumÄ ir kitus vieÅ¡ojo pirkimo ypatumus, kiekvienu atveju gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikÅ¡mes.

Tokios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2013 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡te Nr. 4S-3331 pateikė analogiÅ¡kÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Dėl perkančiosios organizacijos nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kad jei pasiÅ«lymÄ teikia Å«kio subjektų grupė, kiekvienas iÅ¡ Å«kio subjektų grupės narių privalo tenkinti 1-3 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikti reikalaujamus dokumentus Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygose III. 2.2 punkte ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ dalyje ,,PASTABOS“ 1.1 papunktyje nustatytas reikalavimas, kad jei pasiÅ«lymÄ teikia Å«kio subjektų grupė, kiekvienas iÅ¡ Å«kio subjektų grupės narių privalo tenkinti 1 - 3 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikti reikalaujamus dokumentus, yra pagrįstas.

Apelianto teigimu, teismas nagrinėdamas reikalavimus, taikomus Å«kio subjektų grupės nariams, klaidingai padarė iÅ¡vadÄ dėl tiekėjo teisės pasirinkti subrangovus, todėl tai turėjo įtakos neteisingos iÅ¡vados padarymui. Anot apelianto, reikalavimas, kad kiekvienas iÅ¡ jungtinės veiklos partnerių atskirai turi atitikti minimalų kvalifikacinį reikalavimÄ dėl bendrojo likvidumo koeficiento, yra neproporcingas jungtinės veiklos sampratai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, kurios yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis, 21 punkte numatyta, jog paraiÅ¡kÄ ar pasiÅ«lymÄ gali pateikti Å«kio subjektų grupė, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iÅ¡ tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi Å«kio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama Å¡iuos reikalavimus perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebÅ«tų dirbtinai ribojama galimybė Å«kio subjektų grupei dalyvauti pirkime.

Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. Rekomendacijų 19.2, 19.3, 20, 25, 26 ir 27.3 punktuose nurodytus reikalavimus turėtų atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu. Šis reikalavimas netaikomas prašant pateikti pirkimo sutarčiai vykdyti privalomus atestatus, licencijas, leidimus, verslo liudijimus ir panašius dokumentus.

Tokius dokumentus turėtų pateikti tos Å«kio subjektų grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia atitinkamų atestatų, licencijų, leidimų, verslo liudijimų ir panaÅ¡ių dokumentų. Taip pat rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad Rekomendacijų 15, 16, 19.4 ir 19.5 punktuose nurodytus reikalavimus, iÅ¡ kurių 19.5. punkte numatytas kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, atitiktų kiekvienas Å«kio subjektų grupės narys atskirai, o Rekomendacijų 18, 19.1 ir 26.1 punktų reikalavimus – tie Å«kio subjektų grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia turėti profesinį civilinės atsakomybės draudimÄ bei atitinkamus dokumentus verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo pobÅ«dį, teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, kaip ir kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, savo esme ir reikÅ¡me nustatant tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumÄ , pagal savo pobÅ«dį neatsiejamai susijęs su jo turėtoju, kurio neįmanoma faktiÅ¡kai perduoti kitiems asmenims naudoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento rodiklis rodo tik konkretaus subjekto, o ne subjektų grupės ilgalaikį finansinį stabilumÄ , todėl Å¡is finansinis rodiklis nėra laikytinas resursu, kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų disponuoti kiti Å«kio subjektų grupės nariai. Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad bendrojo mokumo rodiklio dydžio kvalifikacinį reikalavimÄ turi atitikti kiekvienas tiekėjų grupės narys, todėl laikyti šį pirkimo sÄ lygų reikalavimÄ neteisėtu nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad visų bylos faktinių aplinkybių visetas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyti minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai nepažeidžia specialiųjų teisės aktų imperatyviÄ sias nuostatas, viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningos konkurencijos bei racionalaus valstybės lėšų panaudojimo principus.

Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ieÅ¡kovui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                      Konstantinas Gurinas                                                                                                                      Kazys KailiÅ«nas