2020-07-01 Nr. AB-13202-3-62-3-02292-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1289-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02292-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK, jam nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, muilas bei tualetinis popierius. Atvykus į Pravieniškių PN-AK jam buvo paaiškinta, kad higienos priemonės čia neišduodamos, nors, kalint tardymo izoliatoriuje, tokios priemonės jam buvo išduotos. Nesuteikdamas higienos priemonių atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo orumą bei elementarias higienos normas, nes jis buvo nemokus ir ne visada šias priemones galėjo nusipirkti. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų patyrė nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo valytis dantų, skustis barzdos, nusiprausti, turėjo taupyti tualetinį popierių, ribojo apsilankymus tualete, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., vienam nuteistajam buvo išduodama 200 g skalbiamojo muilo; 100 g tualetinio muilo; 1 rulonas tualetinio popieriaus. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g. muilo. Higienos priemonės buvo išduodamos ne pasirašytinai. Higienos priemonės buvo išduodamos centralizuotai iš sandėlio, tualetinis popierius pagal nuteistųjų skaičių būriuose, skalbiamasis ir tualetinis muilas išduodamas būrio naudojimosi bendra dušine dieną. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems išduodamos pasirašytinai. Nuteistiesiems pagal šį teisinį reglamentavimą išduodamas ne tik tualetinis muilas, tualetinis popierius, bet ir dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai, dezodorantas arba antiperspirantas. Pareiškėjo buitinio aprūpinimo kortelės kopija patvirtina, kad jam buvo išduotos įstatymo reglamentuotos higienos priemonės. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo mokus, nes iš savo asmeninės sąskaitos mokėdavo už elektros energiją, kopijavimą ir pan. Pareiškėjui pagal teisės aktus higienos priemonių ir nepriklausė gauti, nes jis nebuvo nemokus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti higienos priemonių neišdavimas, nesikreipė. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neskiriant jam higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus ir muilo).

7. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d., toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Atsakovo atstovas nurodė, kad šių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų buvo laikomasi ir kiekvienas nuteistasis gaudavo jam priklausančias priemones. Higienos priemonės buvo išduodamos nepasirašytinai, centralizuotai iš sandėlio, tualetinis popierius – pagal nuteistųjų skaičių būriuose, skalbiamasis ir tualetinis muilas išduodamas būrio naudojimosi bendra dušine dieną. Šią aplinkybę atsakovo atstovas grindė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 88-677.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas aplinkybės dėl jam neišduoto tualetinio popieriaus ir muilo nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais paaiškinimai, neprašė šių asmenų kviesti į bylą liudytojais, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus Pravieniškių PN-AK administracijai, kitoms kompetentingoms institucijoms dėl tualetinio popieriaus ir muilo neišdavimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo abstrakčias, deklaratyvias, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas pretenzijas dėl tualetinio popieriaus ir muilo jam neišdavimo ginčo laikotarpiu atmetė kaip nepagrįstas.

9. Teismas, pasisakydamas dėl dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų išdavimo, nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiose Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normose pataisos namams nebuvo numatyta prievolė išduoti dantų šepetėlius, dantų pastą bei skutimosi peiliukus nuteistiesiems, tačiau pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Teismas pažymėjo, jog iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje.

10. Teismas, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimo higienos normomis analizę, padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais), todėl Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

11. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (aprūpinimą higienos priemonėmis (dantų pasta, šepetėliais, vienkartiniais skutimosi peiliukais)) Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, tai pat įvertinęs tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas šiuo laikotarpiu sąskaitoje turėjo piniginių lėšų, todėl galėjo savarankiškai įsigyti higienos priemonių, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 12. Pareiškėjas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atstovas nurodė, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo suteiktos, tačiau vėliau pažymėjo, jog pareiškėjui nepriklausė higienos priemonės. Pareiškėjas taip pat nesutinka su argumentu, kad jis buvo mokus, nes pareiškėjas per visą ginčo laikotarpį tik kartą turėjo sumą, viršijančią pusę bazinės socialinės išmokos dydžio.

14. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjas teigia, kad aiškiai ir išsamiai išdėstė aplinkybes, kurių atsakovas nepaneigė.

15. Pareiškėjo vertinimu, jo turėtų pinigų (10–15 Eur) nepakako tam, kad galėtų pirkti higienos priemones, taip pat susimokėti už elektrą.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių patirtą neturtinę žalą ir jos dydį patvirtinančių įrodymų, be to, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. V. kildina iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų (neišduodant higienos priemonių), atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl higienos priemonių (tualetinio popieriaus ir muilo) neišdavimo, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kitų higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų) neišdavimo, konstatavo, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs nustatytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovo atstovas painiojasi paaiškinimuose, nes vienur nurodo, jog pareiškėjui higienos priemonės nepriklausė, o kitur jau teigia, kad pareiškėjas buvo jomis aprūpintas, pažymi, jog nagrinėjamu atveju kalbama apie dvi skirtingas higienos priemonių grupes. Viena higienos priemonių grupė – tai tualetinis popierius ir muilas, o kita – dantų pasta, dantų šepetukas ir skutimosi peiliukai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo teiktus į bylą dokumentus, konstatuoja, kad atsakovo atstovas nuosekliai nurodo, kad buvo išduodamas tualetinis popierius ir muilas, tačiau nebuvo išduodamos kitos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetukas ir skutimosi peiliukai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog atsakovo atstovo paaiškinimai yra painūs, yra nepagrįsti.

21. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas, pasisakydamas dėl higienos priemonių (tualetinio popieriaus ir muilo) neišdavimo, iš esmės ginčija tik pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų vertinimą. Pareiškėjas teigia, kad aiškiai ir išsamiai nurodė aplinkybes dėl higienos priemonių neišdavimo, kurių atsakovo atstovas nepaneigia. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normas), pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (b. l. 13, 25), sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu dėl higienos priemonių (tualetinio popieriaus ir muilo) išdavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų (pvz., skundo Pravieniškių PN-AK administracijai dėl higienos priemonių neišdavimo), o skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo neišduodamos higienos priemonės. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės (tualetinis popierius ir muilas), todėl nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

23. Pasisakydama dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) neišdavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliuku.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis (dantų šepetėliais, dantų pasta, skutimosi peiliukais) atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teisimo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis prieš Latviją byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį.

26. Iš pacituotų EŽTT sprendimo nuostatų matyti, kad – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra nepriimtinas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs atsakovo atstovo administracijai prašymą raštu dėl pareiškėjo aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetuku ir skutimosi peiliukais iki 2017 m. sausio 1 d. Šią aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau pareiškėjas jos apeliaciniame skunde neginčija.

27. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-438/2019). Todėl sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).

28. Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą sieja su tuo, kad atsakovo atstovas jam nepagrįstai neišdavė higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad nustatyta, jog pareiškėjas neteikė prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, todėl nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019, 24–25 p.). Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik pareiškėjas, atsakovas šios aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija, vadovaudamasi principu non reformatio in peius (draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį), negali bloginti pareiškėjo padėties, todėl nešalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK pripažinimu.

29. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir galiojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pažeidimo pripažinimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė