2023-10-11 Nr. AB-17961-3-62-3-00851-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-578-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00851-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens N. P. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – N. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Ugnius ir architektai“) dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 10 d. išduotą Leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171110-00981 (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) N. P. (toliau – ir statytoja) 2017 m. lapkričio 10 d. išdavė Leidimą. Leidimu suteikta teisė statytojai 0,0568 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje – (duomenys neskelbtini), statyti naują neypatingos kategorijos administracinės paskirties administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – vandentiekio tinklus; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – nuotekų tinklus. Leidimas išduotas pagal statinio projektuotojo UAB „Ugnius ir architektai“ 2017 metais parengtą statinio projektą Nr. UA TDP 2016-12-14-01 „Administracinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – ir projektas).

3. Atlikus Leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, 2021 m. kovo 4 d. surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-210304-00024 (toliau – ir patikrinimo aktas), kuriuo konstatuota, kad Leidimas išduotas neteisėtai, kadangi projektas turėjo būti parengtas vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, kuriuose leistinas žemės sklypo užstatymo tankis 49 procentai. Projekto sudėtyje esančioje statinio bendrųjų rodiklių lentelėje nurodyta, kad projektuojamas sklypo užstatymo tankumas 68 procentai, o tai pažeidžia teritorijų planavimo dokumente nurodytą maksimalų užstatymo tankumą.

4. Pagal statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „InfoStatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) esančius duomenis, su prašymu išduoti leidimą buvo pateikti Kultūros paveldo departamento (toliau – ir KPD) Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. išduoti Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 2k-317, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio 2016 m. gruodžio 6 d. išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. 70-17-952, kurių 10 punkte nurodyta projektą rengti vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Pagal IS „Infostatyba“ esančius duomenis, kartu su prašymu išduoti Leidimą pateikto projekto sudėtyje yra Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtintas detalusis planas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas ginčo žemės sklypo maksimalus užstatymo tankio rodiklis – 49 procentai. Šiuo atveju projekto bendruosiuose statinio rodikliuose nurodytas žemės sklypo užstatymo tankumas (68 procentai) viršijo minėto detaliojo plano sprendiniais nustatytą didžiausią leistiną tankumą (49 procentai) ir prieštaravo šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, t. y. ginčijamu Leidimu žemės sklypo maksimalus užstatymo tankis neteisėtai padidintas iki 68 procentų, todėl laikytina, kad Leidimas išduotas neteisėtai ir nepagrįstai. Prašė skundą patenkinti.

5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Administracija 2017 m. lapkričio 10 d. išdavė Leidimą, kuriuo statytojai leido statyti naują neypatingą administracinės paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis 0,0568 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – vandentiekio tinklus; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – nuotekų tinklus. Leidimas išduotas pagal statinio projektuotojo UAB „Ugnius ir architektai“ 2017 metais parengtą statinio projektą Nr. UA TDP 2016-12-14-01 „Administracinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektas“.

7. Administracija nurodė, kad šiuo atveju žemės sklypui (duomenys neskelbtini), galioja Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo sprendiniams ginčijamas Leidimas neprieštarauja. Detaliajame plane užstatymo tankis buvo nurodytas ne bendras visam sklypui, tačiau išskirtas į atskiras reikšmes: esamas užstatymo procentas – 35 procentai ir numatomas užstatymo procentas – 49 procentai. Vadinasi, detaliuoju planu buvo apskaičiuota, kad tuo metu buvę pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užėmė 35 procentus žemės sklypo ir tuo pačiu buvo numatyta ir galima naujo užstatymo zona, kuriai nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo procentas – 49 procentai. Taigi, pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklypo bendras užstatymo procentas (su esamais ir būsimais statiniais) numatytas 84 procentai nuo viso jo ploto. Detaliajame plane buvo atskirai pažymėta galima naujo užstatymo zona. Tai reiškia, kad detaliajame plane buvo numatytas naujas užstatymas, todėl galėjo būti rengiamas naujos statybos projektas, tačiau naujas užstatymas turėjo užimti ne daugiau nei 49 procentus viso žemės sklypo ploto, neįskaitant jau esamų statinių užstatyto ploto. Pažymėjo, kad projektuojamo statinio vieta atitinka numatytąją detaliajame plane. Projekto bendruosiuose rodikliuose įrašytas bendras sklypo užstatymo tankumas – 68 procentai – nurodytas apskaičiavus tiek naują užstatymą, t. y. projektuojamo pastato užstatymą, tiek jau esamus tame pačiame žemės sklype stovinčius statinius. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Leidimu projektuojamo pastato užstatymas, siekiantis 68 procentus, viršija detaliajame plane leistiną 49 procentų naujo užstatymo tankį, yra nepagrįsti ir neteisingi. Bendras sklypo užstatymo procentas nebuvo viršytas ir projektas atitiko galiojančio detaliojo plano sprendinius.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 prie pastatų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patvirtintas iki 700 kv. m žemės sklypo detalusis planas. Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog užstatymo procentas jau esamais formuojamame sklype statiniais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 35 procentai, numatomas užstatyti procentas naujais statiniais nurodytas 49 procentai, detaliajame plane pažymint galimą naujo užstatymo zoną prie (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklypas bendrai galėjo būti užstatytas (su esamais ir būsimais statiniais) 84 procentus nuo viso jo ploto. Atsižvelgiant į tai, kad detaliajame plane buvo atskirai pažymėta galima naujo užstatymo zona, trečiasis suinteresuotas asmuo darė išvadą, kad galėjo būti rengiamas naujos statybos projektas detaliajame plane numatytoje naujo užstatymo vietoje (projektuojamo statinio vieta atitinka numatytąją detaliajame plane), o naujas užstatymas turėjo užimti ne daugiau nei 49 procentus viso žemės sklypo ploto, neįskaitant jau esamų statinių užstatyto ploto.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Administracija N. P. 2017 m. lapkričio 10 d. išdavė Leidimą. Leidimu suteikta teisė statytojai 0,0568 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje – (duomenys neskelbtini), statyti naują neypatingos kategorijos administracinės paskirties administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – vandentiekio tinklus; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – nuotekų tinklus. Leidimas išduotas pagal statinio projektuotojo UAB „Ugnius ir architektai“ 2017 metais parengtą statinio projektą Nr. UA TDP 2016-12-14-01 „Administracinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. Vadovaujantis šiuo projektu bendras žemės sklypo užstatymo tankumas nurodytas 68 procentai. Projekto bendruosiuose rodikliuose įrašytas bendras sklypo užstatymo tankumas – 68 procentai – nurodytas apskaičiavus tiek naują užstatymą, t. y. projektuojamo pastato užstatymą, tiek jau esamus tame pačiame žemės sklype stovinčius statinius. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo teiginiai, kad Leidimu projektuojamo pastato užstatymas, siekiantis 68 procentus, viršija detaliajame plane leistiną 49 procentų naujo užstatymo tankį, yra nepagrįsti ir neteisingi.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Inspekcijos skundą ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 10 d. išduotą Leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171110-00981. Trečiojo suinteresuoto asmens N. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas netenkino.

12. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 10 d. išdavė N. P. Leidimą statyti naują statinį. Leidimu suteikta teisė statytojai 0,0568 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje – (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), statyti naują neypatingos kategorijos administracinės paskirties administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – vandentiekio tinklus; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – nuotekų tinklus.

Leidimas išduotas pagal statinio projektuotojo UAB „Ugnius ir architektai“ 2017 metais parengtą statinio projektą Nr. UA TDP 2016-12-14-01 „Administracinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro išrašas Nr. 44/665462), žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) (156/568 dalis) ir statytojai (412/568 dalis).

Kauno miesto valdyba 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtino prie pastatų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) esančio iki 700 kv. m žemės sklypo, kuris šiaurėje ribojasi su (duomenys neskelbtini), rytuose – su sklypu (duomenys neskelbtini), pietuose – su valstybine žeme, vakaruose – su sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtas iki 80 kv. m servituto kelias, detalųjį planą (toliau – ir detalusis planas). Pareiškėjas atliko Leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, 2021 m. kovo 4 d. surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-210304-00024, kuriuo konstatuota, kad Leidimas išduotas neteisėtai, kadangi projektas turėjo būti parengtas vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, kuriuose leistinas ginčo žemės sklypo užstatymo tankis 49 procentai.

Projekto sudėtyje esančioje statinio bendrųjų rodiklių lentelėje nurodyta, kad projektuojamas sklypo užstatymo tankumas 68 procentai, o tai pažeidžia teritorijų planavimo dokumente (minėtame detaliajame plane) nurodytą maksimalų užstatymą.

13. Teismas pagal IS „Infostatyba“ esančius duomenis, nustatė, kad su prašymu išduoti leidimą buvo pateikti KPD Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. išduoti Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 2k-317 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio 2016 m. gruodžio 6 d. išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. 70-17-952, kurių 10 punkte nurodyta projektą rengti vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, pagal kuriuos leistinas žemės sklypo užstatymo tankis – 49 procentai. Taip pat pagal IS „Infostatyba“ esančius duomenis, kartu su prašymu išduoti leidimą pateikto projekto sudėtyje yra Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtintas detalusis planas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas maksimalus ginčo sklypo užstatymo tankio rodiklis – 49 procentai.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktose Projekto išvados peržiūrose (2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. birželio 2 d.) atitinkamai nurodyta, kad projekto sprendiniai neatitinka detaliuoju planu nustatytų sklypo naudojimo reglamentų bei specialiųjų architektūrinių reikalavimų (detaliajame plane ir SAR sklypo užstatymo tankis – 49 procentai, o projektuojamas sklypo užstatymo tankumas – 68 procentai); Projektas nepataisytas pagal anksčiau pateiktas pastabas.

15. Liudytoja R. B., rengusi detaliojo plano sprendinius, teismo posėdyje patvirtino, jog pagal tuo metu (2000 m.) galiojusį teisinį reglamentavimą maksimalus žemės sklypo užstatymo procentas numatytas 49 procentai. Norint padidinti sklypo užstatymo procentą tikslinga koreguoti detaliojo plano sprendinius. Liudytojas N. V. nurodė, jog iš esmės žemės sklypo užstatymo procentas galėjo būti 68 procentai, kadangi 2000 m. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai šiuo metu neatitinka esamos situacijos.

16. Teismo vertinimu, projekto bendruosiuose statinio rodikliuose nurodytas (68 procentai) žemės sklypo užstatymo tankumas viršijo Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais nustatytą didžiausią galimą tankumą (49 procentai) ir prieštaravo šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, t. y. Leidimu žemės sklypo maksimalus užstatymo tankis neteisėtai padidintas iki 68 procentų. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 10 d. Leidimas statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171110-00981 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi sklype projektuojamo pastato užstatymas, siekiantis 68 procentus, akivaizdžiai viršija detaliajame plane numatytą 49 procentų užstatymą, todėl naikintinas.

17. Teismas pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. prašė priteisti iš pareiškėjo 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo, o ne atsakovo ir jo poziciją palaikiusio trečiojo suinteresuoto asmens N. P. naudai, todėl prašymą teismas atmetė.

III. 18. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Administracijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, be to, teismas netinkamai įvertinęs detaliojo plano sprendinius ir projekto bendruosius statinio rodiklius, nepagrįstai padarė išvadą, kad sklype projektuojamo pastato užstatymas siekia 68 procentus ir tai akivaizdžiai viršija detaliajame plane numatytą 49 procentų užstatymą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamo ginčo atveju detaliajame plane užstatymo tankis buvo nurodytas ne bendras visam sklypui, tačiau išskirtas į atskiras reikšmes: esamas užstatymo procentas – 35 proc., ir numatomas užstatymo procentas – 49 proc. Taigi, detaliuoju planu buvo paskaičiuota, kad tuo metu buvę pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užėmė 35 procentus žemės sklypo, bei tuo pačiu buvo numatyta ir galima naujo užstatymo zona, kuriai nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo procentas – 49 procentai. Vadinasi, pagal detaliojo plano sprendinius leidžiamas žemės sklypo užstatymo tankis bendrai galėjo būti (su esamais ir būsimais statiniais) 84 procentai nuo viso jo ploto.

20. Atsakovo nuomone, teismas visiškai be pagrindo atmetė Administracijos argumentą, kad projekto bendruosiuose rodikliuose įrašytas bendras sklypo užstatymo tankis – 68 procentai yra nurodytas apskaičiavus tiek naują užstatymą, t. y. projektuojamo pastato užstatymą, tiek jau esamus tame pačiame žemės sklype stovinčius statinius. Teismas sutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad Leidimu žemės sklypo maksimalus užstatymo tankis neteisėtai padidintas iki 68 procentų, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad projektavimo metu esančio pastato 1 (duomenys neskelbtini) užstatymas sudarė 50 procentų (pastatu užstatytas žemės plotas 285 kv. m), todėl suprojektavus naują statinį, kurio užstatymo tankis 68 procentai, bendras sklypo užstatymo tankis siektų 118 procentų ir būtų užstatytas ne tik, kad visas žemės sklypas, bet užstatymas net viršytų žemės sklypo plotą. Tačiau sulyginus detaliojo plano brėžinio sprendinius ir projekte esančius brėžinius matyti, kad projektuojamo pastato išorės konstrukcijų projekcijos nepažeidžia nei žemės sklypo ribų, nei detaliojo plano brėžinyje nurodytos naujo užstatymo zonos ribos. Teismas šio fakto nenagrinėjo, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

21. Atsakovo įsitikinimu, kadangi pagal detalųjį planą bendras žemės sklypo užstatymo tankis galėjo siekti 84 procentus, projektu, kuriam buvo išduotas Leidimas, šis rodiklis (bendras sklypo užstatymas 68 procentai) nebuvo viršytas ir projektas visiškai atitiko 2016 m. gruodžio 6 d. išduotų Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-952, kuriuose nurodyta, kad projektą rengti vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais. Todėl teismo išvada, kad Leidimu projektuojamo pastato užstatymas, siekiantis 68 procentus, viršija detaliajame plane leistiną 49 procentų naujo užstatymo tankį yra visiškai nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir padaryta išsamiai neišanalizavus bylos šalių argumentų.

22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teisę pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo numato Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kreipimasis į teismą dėl Leidimo panaikino kyla ne pareiškėjo iniciatyva, bet namo (duomenys neskelbtini) gyventojų, kurie iš esmės jau turėjo galimybę pasinaudoti jiems įstatymu suteikta teise ginti galimai pažeistas savo teises teisme, skundo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl Leidimo teisėtumo jau buvo nagrinėtas teisme, o pareiškėjas iš esmės gina ne viešąjį interesą, o namo (duomenys neskelbtini) gyventojų interesus, teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ginčui netaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 4 dalies nuostatų, kurios sudarė savarankišką pagrindą pareiškėjo prašymą atmesti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti N. P. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis Teritorijų planavimo įstatymo normas, prieštaraujantis detalaus plano sprendinių esmei, statybos techniniams ir statybos specialiesiems reikalavimams, taip pat įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, padarydamas jiems prieštaraujančias išvadas. Teismo sprendimu yra netinkamai įvertinti Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai ir jų atitiktis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams ir turiniui.

25. N. P. nuomone, esminė pirmosios instancijos teismo išvada, turinti reikšmės išspręsto ginčo teisingumui / neteisingumui, yra susijusi su detaliajame plane nurodyto kriterijaus „didžiausias galimas tankumas – 49 procentai“ įvertinimu ir ši teismo išvada yra iš esmės neteisinga. Remiantis detalaus plano galiojimo metu teisės aktuose numatytomis teisinėmis sąvokomis ir teisės normų kriterijais, detalaus plano privalomaisiais reikalavimais buvo ne tik žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, tačiau ir detaliajame plane pažymėta pastatų (statinių) statybos vieta, kuri privalomai turi būti vertinama kartu su kitais šio plano sprendiniais (įskaitant ir užstatymo tankį). Ginčui itin svarbu tai, jog detaliajame plane nurodyti esamo ir numatomo užstatymo procentų dydžiai privalomai turi būti vertinami su detaliajame plane nurodytų kitų sprendinių (užstatymo zonos) visuma. Detalusis planas buvo patvirtintas 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436. Rengiant ir tvirtinant detalųjį planą buvo ne tik nurodytas esamas ir numatomas užstatymo procentas, bet ir atskiru žymėjimu numatyta galima naujo užstatymo vieta, esanti ties šiaurine žemės sklypo kraštine ir besiribojanti su vakarine ir rytine šio sklypo kraštinėmis. UAB „Ugnius ir architektai“ parengtame projekte, pagal kurį yra išduotas statybos Leidimas, suprojektuoto pastato vieta ir ribos pilnai atitinka detaliajame plane suprojektuotą galimą naujo statinio užstatymo zoną. Palyginus detaliojo plano brėžinio sprendinius ir projekte esančius brėžinius matyti, kad projektuojamo pastato išorės konstrukcijų projekcijos nepažeidžia nei žemės sklypo ribų, nei detaliojo plano brėžinyje nurodytos naujo užstatymo zonos ribos. Teismas šio fakto nenagrinėjo, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Todėl iš esmės teismas neatitikimą tarp projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir detalaus plano sprendinių nustatė be jokio teisinio pagrindo, nevertindamas to, kad Inspekcijos atstovė negalėjo teisme paaiškinti, kaip būtų galima sieti ir vertinti numatomo užstatymo procentą su užstatymo zonos pažymėjimu ir kodėl statinio suprojektavimas detaliajame plane numatytoje naujo užstatymo zonoje pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

26. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, šio ginčo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog detaliajame plane nurodytos sąvokos „esamas užstatymo procentas“, „numatomas užstatomas procentas“ reiškia būtent užstatymo tankį, kadangi jos yra bendrinio pobūdžio, reiškia kitą teritorijos suplanavimo sąvoką, ir negali būti siejamos su teisės aktuose įtvirtintu užstatymo tankiu. Be to, tikėtina, kad detaliajame plane nurodyti rodikliai „esamas užstatymo procentas“ ir „numatomas užstatymo procentas“ galėjo būti skaičiuojami ne planuojamam žemės sklypui, o visam Kauno senamiesčio kvartalui 32.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, jog tiek Inspekcijos atstovė, tiek ir teismas darė išvadą, kad numatomas užstatymo procentas (49 proc.) apima esamo užstatymo procentą (35 proc.) ir šie abu skaičiai negali būti sudedami. Kuo paremta tokia išvada, nei Inspekcijos skunde, nei teismo sprendimo išvadose nenurodė, dėl to nėra jokių paaiškinimų. Teismas, sutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad Leidimu žemės sklypo maksimalus užstatymo tankis neteisėtai padidintas iki 68 procentų, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad projektavimo metu esančio pastato 1 (duomenys neskelbtini) užstatymas sudarė 50 procentų (pastatu užstatytas žemės plotas 285 kv. m), todėl suprojektavus naują statinį, kurio užstatymo tankis 68 procentai, bendras sklypo užstatymo tankis siektų 118 procentų ir būtų užstatytas ne tik, kad visas žemės sklypas, bet užstatymas net viršytų žemės sklypo plotą. Teismo šis itin grubus nelogiškumas nebuvo pastebėtas ir įvertintas.

28. N. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas detalaus plano sprendinius, padarė neteisingas ir teisės aktų neatitinkančias išvadas, iš esmės netinkamai išspręsdamas ginčą. Be to teismas neįvertino, jog tiek išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-l00-423/2020 pagal pareiškėjos Irmantės J. K., kuri yra (duomenys neskelbtini), namo gyventoja, skundą, tiek šioje administracinėje byloje reiškiamas tapatus reikalavimas ir nurodomas iš esmės analogiškas pagrindas. Taigi, (duomenys neskelbtini) gyventojai iš esmės turėjo visas galimybes pasinaudoti jiems įstatymų nustatyta teise ginti savo teises teisme ar kreiptis į institucijas, įskaitant Inspekciją dėl statybą leidžiančio dokumento patikrinimo.

29. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepimuose į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

30. Inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Administracijos išduoto leidimo teisėtumą ir pagrįstumą, detaliai išanalizavo šio leidimo išdavimo aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto Leidimo statyti naują statinį teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs projekto bendruosiuose statinio rodikliuose nurodytą žemės sklypo užstatymo tankumą, kuris viršijo Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais nustatytą didžiausią galimą tankumą (49 proc.) ir prieštaravo šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, konstatavo, kad atsižvelgiant į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, ginčijamas Leidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi sklype projektuojamo pastato užstatymas, siekiantis 68 procentus, akivaizdžiai viršija detaliajame plane numatytą 49 procentų užstatymą, todėl naikintinas.

33. Apeliacinius skundus padavė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsakovas Administracija apeliacinį skundą iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o teismo išvada, kad Leidimu projektuojamo pastato užstatymas, siekiantis 68 procentus, viršija detaliajame plane leistiną 49 procentų naujo užstatymo tankį yra visiškai nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir padaryta išsamiai neišanalizavus bylos šalių argumentų. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo normas, prieštarauja detalaus plano sprendinių esmei, statybos techniniams ir statybos specialiesiems reikalavimams, taip pat įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir detalaus plano sprendinius, padarė neteisingas ir teisės aktų neatitinkančias išvadas.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Ginčas nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės kilo dėl aplinkybės, kad skundžiamas Leidimas buvo išduotas statyti naują statinį žemės sklype, kuriame projektuojamo pastato užstatymas, siekia 68 procentus ir viršija detaliajame plane numatytą 49 procentų užstatymą.

36. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d., Leidimo išdavimo metu) 2 straipsnio 61 dalis nustatė, kad statinio projektas yra normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, reglamentuota, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, iš jų teritorijų planavimo dokumentais, specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti); galiojančiais teisės aktais.

37. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 7 punkte taip pat nustatyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardytais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje nurodyta, kad specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

38. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d., Leidimo išdavimo metu), 2 straipsnio 27 punkto nuostatas, teritorijų planavimo dokumentai – tai kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

39. Detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d.). Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, o 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

40. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad teritorijos naudojimo tipas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kartu nustatomi didžiausi užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai. Taigi, teritorijų planavimo dokumentas (šiuo atveju žemės sklypo detalusis planas) yra vienas iš pirmųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriais vadovaujantis yra rengiamas atitinkamo statinio projektas. Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 40 d.).

41. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 10 d. išdavė N. P. Leidimą statyti naują statinį. Leidimu suteikta teisė statytojai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje – (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), statyti naują neypatingos kategorijos administracinės paskirties administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – vandentiekio tinklus; statyti naują nesudėtingos kategorijos statinį – nuotekų tinklus. Leidimas išduotas pagal statinio projektuotojo UAB „Ugnius ir architektai“ 2017 metais parengtą statinio projektą Nr. UA TDP 2016-12-14-01 „Administracinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro išrašas Nr. 44/665462), žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) (156/568 dalis) ir statytojai (412/568 dalis). Kauno miesto valdyba 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtino detalųjį planą. Pareiškėjas atliko Leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, 2021 m. kovo 4 d. surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-210304-00024, kuriuo konstatuota, kad Leidimas išduotas neteisėtai, kadangi projektas turėjo būti parengtas vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, kuriuose leistinas ginčo žemės sklypo užstatymo tankis 49 procentai. Projekto sudėtyje esančioje statinio bendrųjų rodiklių lentelėje nurodyta, kad projektuojamas sklypo užstatymo tankumas 68 procentai, o tai pažeidžia teritorijų planavimo dokumente (minėtame detaliajame plane) nurodytą maksimalų užstatymą.

42. Byloje taip pat nustatyta, kad su prašymu išduoti leidimą buvo pateikti KPD Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. išduoti Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 2k-317 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio 2016 m. gruodžio 6 d. išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. 70-17-952, kurių 10 punkte nurodyta projektą rengti vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, pagal kuriuos leistinas žemės sklypo užstatymo tankis – 49 procentai. Pažymėtina, kad Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtintame detaliajame plane aiškiai nustatytas maksimalus ginčo sklypo užstatymo tankio rodiklis – 49 procentai.

43. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog žemės sklypui parengtame Kauno miesto valdybos 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 436 patvirtintame detaliajame plane yra nustatytas maksimalus žemės sklypo užstatymo tankio rodiklis – 49 procentai. Taigi, projekto bendruosiuose statinio rodikliuose nurodytas (68 proc.) žemės sklypo užstatymo tankis viršijo detaliojo plano sprendiniais nustatytą didžiausią galimą tankį (49 proc.) ir prieštaravo šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, t. y. Leidimu žemės sklypo maksimalus užstatymo tankis neteisėtai padidintas iki 68 procentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Administracijos Leidimas statyti naują statinį yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi sklype projektuojamo pastato užstatymas, siekiantis 68 procentus, akivaizdžiai viršija detaliajame plane numatytą 49 procentų užstatymą, todėl naikintinas.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, įvertinusi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniuose skunduose iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

45. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinių skundų teiginius ir byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu.

46. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

47. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Netenkinus apeliacinių skundų, nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens N. P. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė