2020-05-27 Nr. AB-10520-3-61-3-01371-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-397-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01371-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2020 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu pareiškėjo V. J. gautą atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir Bankas, atsakovas) individualų administracinį aktą be datos ir be registracijos numerio; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos banką į jo 2020 m. vasario 18 d. skundą atsakyti iš naujo; 3) panaikinti atsakovo Lietuvos banko 2019 m. liepos 9 d. individualų administracinį aktą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-3604; 4) panaikinti atsakovo Lietuvos banko 2019 m. rugpjūčio 22 d. individualų administracinį aktą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-4419; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 34, 35 straipsnių reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti (pateikti teismui prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, taip pat pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, argumentus).

Pareiškėjas, šalindamas 2020 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, padavė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog neturi specialių teisinių žinių, be to, aktuose nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka ir neapskundimo pasekmės, apie skundžiamus 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštus pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. kovo 24 d., iš Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje. 2020 m. balandžio 28 d. teisme gautas pareiškėjo papildomas dokumentas dėl termino atnaujinimo, kuriame pareiškėjas iš esmės pakartojo balandžio 27 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, jog advokatas jo atžvilgiu atlieka neteisėtas veikas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos banko 2019 m. liepos 9 d. individualų administracinį aktą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-3604 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. individualų administracinį aktą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-4419. Teismas priėmė likusią skundo dalį dėl 2020 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu pareiškėjo gauto Lietuvos banko individualaus administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 18 d. skundą iš naujo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia 2019 m. liepos 9 d. raštą Nr. S2019/(21.12-2101)-12-3604 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. S2019/(21.12-2101)-12-4419 praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar bendrojo išsilavinimo stoka savaime įprastai nėra laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma priežastis – žinių trūkumas nesutrukdė jam tinkamai pateikti skundą nagrinėjamoje byloje, be to, pareiškėjas nuo 2018 metais Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikęs 9 skundus.

Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad apie ginčijamus raštus jis sužinojo tik 2020 m. kovo 24 d. ir šiuose raštuose nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik abstrakčiai pateikė šiuos teiginius, nepateikdamas jokių įrodymų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio, kuriais pareiškėjui buvo pranešta apie jo galimai padarytus pažeidimus ir jais buvo prašoma pateikti paaiškinimus. Teismas vertino, kad šie raštai nesukėlė pareiškėjui teisinių padarinių, priešingai, nei jis nurodo savo 2020 m. balandžio 27 d. prašyme atnaujinti praleistą terminą. Kitų aplinkybių pareiškėjas nenurodė, todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos banko 2019 m. liepos 9 d. individualų administracinį aktą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-3604 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. individualų administracinį aktą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-4419.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jo skunde nurodomas advokatas pareiškėjo atžvilgiu atlieka neteisėtus veiksmus, persekioja jį, kenkia jam, pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrindė, kodėl jo nurodomos aplinkybės sukliudė jam pateikti skundą (ar atsakymą į 2019 m. liepos 9 d. ir rugpjūčio 22 d. raštuose nurodytus klausimus) dėl jo ginčijamų raštų. Be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė ekstraordinarių priežasčių, kodėl turi būti atnaujintas terminas skundui paduoti, pateikdamas argumentus iš esmės vien dėl informacinio pobūdžio raštų neteisėtumo.

Teismas sprendė, kad kita pareiškėjo skundo dalis atitinka ABTĮ nustatytam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl teismas ją priėmė.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Lietuvos banko 2019 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-3604 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. individualaus administracinio akto Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-4419 panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo visų devynių pareiškėjo 2020 m. balandžio 25 d. prašyme išsamiai nurodytų priežasčių, dėl kurių turi būti atnaujintas terminas. Pareiškėjas teigia, kad terminas turėjo būti atnaujintas dėl šių priežasčių: 1) pareiškėjas neturi specialių teisinių žinių, be to, ginčijamuose aktuose nenurodyta jų apskundimo tvarka ir pasekmės; 2) apie skundžiamus aktus pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. kovo 24 d. iš Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2532-254/2020; 3) teismas nepagrįstai nevertino papildomo pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. prašymo atnaujinti terminą su papildomomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis; 4) pareiškėjas yra politinis kalinys, persekiojamas nuo 2010 metų, todėl teisinio išsilavinimo trūkumas savaime laikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; 5) valstybės garantuojama teisinė pagalba yra nekvalifikuota ir tik formali gynyba, be to, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų sumokėti teisines paslaugas teikiantiems asmenims.

Pareiškėjas vertina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas diskriminuoja pareiškėją dėl 2018 metais jo pateiktų 9 skundų, nenurodo šių skundų reikšmės. Teigia, kad teismas nevertino pareiškėjo kartu su 2020 m. balandžio 25 d. prašymu pateiktų 20 rašytinių įrodymų.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijami aktai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes tai nėra objektyvi išvada, prieštaraujanti civilinių bylų medžiagai. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl ginčijamų aktų teisinės galios net nepriėmęs šios skundo dalies.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos bankas nepriėmė sprendimų dėl pareiškėjo. Lietuvos banko 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštai savo turiniu ir esme buvo informacinio pobūdžio ir nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl ginčijami raštai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Todėl nebuvo pagrindo juose nurodyti ir apskundimo tvarkos. Pažymi, kad Lietuvos banko 2020 m. balandžio 23 d. rašto turinys tiesiogiai niekaip nesusijęs su Lietuvos banko 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštais. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti Lietuvos banko 2019 m. liepos 9 d. individualų administracinį aktą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-3604 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. individualų administracinį aktą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-4419. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. gegužės 4 d. skundo trūkumams pašalinti (t. y. pateikti teismui prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, taip pat pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, argumentus). Pareiškėjas, šalindamas 2020 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, padavė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi sprendė, kad pareiškėjas nepateikė svarbių priežasčių, kodėl jis nepadavė skundo laiku, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos banko 2019 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-3604 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. individualaus administracinio akto Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-4419 panaikinimo atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytas priežastis dėl praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo, t. y.: kad pareiškėjas neturi specialių teisinių žinių; ginčijamuose aktuose nenurodyta jų apskundimo tvarka ir pasekmės; apie skundžiamus aktus pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. kovo 24 d. iš Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020; teismas nepagrįstai nevertino papildomo pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. prašymo atnaujinti terminą su papildomomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis; pareiškėjas yra politinis kalinys; valstybės garantuojama teisinė pagalba yra nekvalifikuota; pareiškėjas neturi lėšų sumokėti už teisines paslaugas. Pareiškėjas taip pat vertina, kad teismas diskriminuoja jį dėl 2018 metais jo pateiktų 9 skundų, be to, teismas nevertino pareiškėjo kartu su 2020 m. balandžio 25 d. prašymu pateiktų rašytinių įrodymų ir nepagrįstai sprendė, jog ginčijami aktai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas 30 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti – ginčijami sprendimai priimti 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. balandžio 14 d., t. y. žymiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (atitinkamai 9 ir 8 mėnesius).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jis prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintinos objektyviomis, sukliudžiusiomis pareiškėjui paduoti skundą teismui per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad jis negalėjo įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą, be to, kaip minėta, pareiškėjas itin žymiai praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjo teiginys, kad teismas nepagrįstai nevertino papildomo pareiškėjo 2020 m. balandžio 29 d. prašymo atnaujinti terminą su papildomomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra visiškai nepagrįstas, nes skundžiama nutartis priimta 2020 m. balandžio 28 d. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis neturi specialių žinių, jis yra politinis kalinys, valstybės garantuojama teisinė pagalba yra nekvalifikuota, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų sumokėti už teisines paslaugas, yra deklaratyvios, priklausiusios nuo jo valios ir subjektyvaus pobūdžio, nesudarančios jokio teisinio pagrindo atnaujinti žymiai praleistą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjui nusprendus skųsti ginčijamus raštus tik po 8–9 mėnesių ir savo teises ginti pačiam, pareiškėjas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas diskriminuoja jį dėl 2018 metais jo pateiktų 9 skundų, teismas nevertino pareiškėjo kartu su 2020 m. balandžio 25 d. prašymu pateiktų 20 rašytinių įrodymų, yra atmestini kaip deklaratyvūs ir atitinkamai nesusiję su nagrinėjamu ginču dėl praleisto skundo padavimo termino priežasčių pagrįstumo.

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui praleidus terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl aplinkybių, nurodytų atskirajame skunde, nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė