2021-06-30 Nr. AB-13772-4-45-3-00189-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3432-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00189-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui A. L., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

vertėjai Julijai Levandovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. L. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., bet ne ilgiau kol bus organizuota išsiuntimo į kilmės šalį procedūra ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. buvo priimtas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į Kazachstano Respubliką, kuriuo jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas, t. y. iki 2018 m. gegužės 1 d. Užsienietis neišvyko iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą. Užsieniečių registre yra duomenų apie tai, kad užsienietis 2019 m. spalio 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išnagrinėjo skubos tvarka ir 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio, jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Užsienietis neapskundė minėto sprendimo, todėl sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 11 d. Užsienietis Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. gegužės 12 d. yra neteisėtai, neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga, kadangi jis slapstėsi nuo kompetentingų institucijų pareigūnų norint įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo, nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo tolimesnės teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje ir toliau gyveno Lietuvoje neteisėtai, kol Migracijos departamento Kauno skyriaus pareigūnai jį patikrino. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, jis neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje, vengė išsiuntimo į kilmės šalį procedūros. Todėl darytina išvada, kad užsienietis netinkamai bendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis sprendžiant užsieniečio teisinės padėties nustatymo klausimą. Centras prašė sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nustatytais pagrindais.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje; alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., bet ne ilgiau, kol bus organizuota išsiuntimo į kilmės šalį procedūra ir užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad užsienietis į Šengeno valstybių teritoriją paskutinį kartą atvyko 2017 m. gruodžio 10 d., turėdamas pasą, galiojantį iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. Užsieniečio atžvilgiu 2018 m. balandžio 24 d. buvo priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo į Kazachstano Respubliką, kuriuo jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas, t. y. iki 2018 m. gegužės 1 d. Užsienietis neišvyko iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą. Užsienietis 2019 m. spalio 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas išnagrinėjo skubos tvarka ir 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Kazachstano Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Užsienietis šio sprendimo neskundė, todėl sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 11 d. Užsienietis Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. gegužės 12 d. yra neteisėtai, neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Šiuo metu yra tęsiama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūra. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau pagal Įstatymo 113 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

5. Teismas nurodė, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, domenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta, jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė. Nors byloje yra duomenų, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi nepilnametį sūnų, bet jis su vaiku ir jo motina negyvena, nurodo, jog gyvena Kaune, bet nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę gyventi jo nurodytoje vietoje, todėl jo atžvilgiu taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 6. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pakeisti pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Tarnybai apie savo buvimo vietą arba įpareigoti užsienietį nustatytu laiku 1 kartą per savaitę periodiškai atvykti į Tarnybą. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

6.1 Nagrinėjamu atveju jį sulaikius automobilių aikštelėje iš esmės buvo apribotos jo galimybes surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius apie jo teisę gyventi kartu su nepilnamečiu vaiku ir jo motina. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai – nepilnamečio sūnaus A. L. gimimo įrašo kopiją, L. L. rašytinis sutikimas, jog užsienietis gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir užsieniečio sūnaus motina.

6.2 Vadovaujantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai: esama pasislėpimo pavojaus, arba atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Taip pat šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir Grąžinimo direktyvos preambulės 22 punktą, kurioje nurodoma, kad pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, visų pirma turėtų atsižvelgti į „vaiko interesus“. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, visų pirma turėtų atsižvelgti į pagarbą šeimos gyvenimui.

6.3 Įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas jau konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, ir dėl to ginčo nekyla, taip pat įvertinus, jog Įstatymo 115 straipsnio 2 dalis nenumato nustatytų alternatyvių priemonių hierarchijos, įvertinus faktines aplinkybes – užsienietis pateikė įrodymus apie jo šeimyninę padėtį, auginamą kūdikį, teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini), – prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui kitą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Tarnybai apie savo buvimo vietą arba įpareigoti užsienietį nustatytu laiku 1 kartą per savaitę periodiškai atvykti į Tarnybą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 ir 3 p.). Tokiu būdu bus užtikrintas užsieniečio bendradarbiavimas su Tarnyba ir vis vien bus pasiektas taikomų priemonių tikslas, t. y. užtikrinama, kad užsienietis be leidimo neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, bei tuo pačiu, leidus užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamoje vietoje, bus sumažinami valstybės patiriami kaštai, skiriami užsieniečio apgyvendinimui Centre (elektra, vanduo, maitinimas ir pan.).

7. Centras atsiliepimu prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras atsiliepime nurodo, kad:

7.1. Užsienietis neįvykdė jo atžvilgiu 2018 m. balandžio 24 d. priimto sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. spalio 21 d. gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai, tuomet pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, su Migracijos departamento priimtu sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio, jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nebuvo įmanoma supažindinti užsieniečio apie pusmetį, kadangi užsienietis neatsiliepė pateiktais kompetentingoms valdžios institucijoms kontaktais bei adresu. Vėliau nebuvo galimybės vykdyti minėto sprendimo, nes užsienietis nebuvo surastas deklaruotu adresu. Tik valdžios įstaigų darbuotojų pastangomis užsienietis buvo surastas ir sulaikytas bei vėliau apgyvendintas Centre su tikslu įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad užsienietis, turėdamas laisvą judėjimo galimybę, bandys vėl išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, slėpsis ir trukdys įvykdyti minėtą sprendimą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos migracijos įstatymus ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

7.2. Nesutiktina su užsieniečio argumentu, kad paskiriant alternatyvią sulaikymui priemonę bei įgyvendinant Grąžinimo direktyvą nebuvo atsižvelgta į pagarbą šeimos gyvenimui bei į „vaiko interesus“. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia. Užsienietis buvimo Centre metu turi galimybę bendrauti tiek su savo šeima, esančia tėvynėje, tiek su nepilnamečiu vaiku, gyvenančiu Lietuvoje, telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas individualias bylos aplinkybes bei esamų įrodymų visetą, t. y. užsieniečio nevykdomą pareigą laikytis teisės aktų, nebendradarbiavimą su kompetentingomis valstybės institucijomis sprendžiant klausimą dėl jo teisinės padėties Lietuvoje, darytina išvada, kad užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas šiuo atveju yra proporcingas tarp Įstatymo siekiamų tikslų ir taikomų priemonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Šioje byloje ginčijamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., bet ne ilgiau, kol bus organizuota išsiuntimo į kilmės šalį procedūra ir užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.) – teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pakeisti pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę ir įpareigoti užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Tarnybai apie savo buvimo vietą arba įpareigoti užsienietį nustatytu laiku 1 kartą per savaitę periodiškai atvykti į Tarnybą.

10. Taigi užsienietis neginčija, kad jam yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis tik nesutinka su jam taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės rūšimi (forma) – apgyvendinimu Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė užsieniečiui apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje kaip alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ši alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės būtina tam, kad būtų tinkamai įvykdyta užsieniečio išsiuntimo (grąžinimo) į kilmės šalį procedūra, t. y., kad užsienietis savo veiksmais nesutrukdytų šios procedūros įvykdyti. Rizika, kad užsienietis gali sutrukdyti šią procedūrą įvykdyti, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis galima konstatuoti, kad užsienietis vengia jo išsiuntimo (grąžinimo) į kilmės šalį (žr. šios nutarties 4 p.). Vertinant užsieniečio argumentus ir duomenis, kad jis turi teisę gyventi kartu su nepilnamečiu vaiku ir jo motina, pabrėžtina, kad tai nėra pakankamas pagrindas taikyti vieną iš užsieniečio prašomų alternatyvių sulaikymui priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius lengvesnio režimo alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla pernelyg didelė rizika, kad jis gali siekti išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį. Apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje yra tinkamiausia priemonė užtikrinti, kad užsieniečio išsiuntimo (grąžinimo) į kilmės šalį procedūra bus tinkamai įvykdyta. Todėl, vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. sveriant valstybės institucijos teisėtą siekį tinkamai įvykdyti užsieniečio išsiuntimo (grąžinimo) į kilmės šalį procedūrą ir užsieniečio norą (galimybę) gyventi kartu su savo vaiku ir jo motina, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju užsieniečio asmeniniai interesai yra aukščiau už viešąjį interesą užkardyti nelegalią migraciją valstybėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad Centras patvirtino, jog užsienietis ir gyvendamas Centre tam tikromis formomis (telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis) gali bendrauti tiek su savo šeima, esančia tėvynėje, tiek su vaiku, gyvenančiu Lietuvoje.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė