2020-09-23 Nr. AB-17483-3-61-3-04454-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2073-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04454-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. T. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. 1SS-2410-(7.5) (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti NŽT pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. NŽT Šalčininkų skyrius (toliau – ir Skyrius) parengė ir Skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 8 d. patvirtino pareiškėjai išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 43JP-5 (toliau – ir Išvada), pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. (F. S.) iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus apskrityje Šalčininkų rajone B. seniūnijoje K. kaime valdytą 6.83 ha žemės plotą (vertė 3 492 Eur (12 056 Lt)), iš kurio 1,37 ha (vertė 94 Eur (323 Lt)) priskiriamas grąžintinai žemei, o 5,46 ha (vertė 3 398 Eur (11 733 Lt)) priskiriamas grąžintinam miškui.

2.2. Dėl žemės reformą vykdančios institucijos kaltės (neveikimo ir netinkamo veikimo, t. y. kvietimų į pretendentų susirinkimus siuntimo klaidingais adresais, kas konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendime byloje Nr. I-7490-473/2014)), ji neteko galimybės realizuoti savo teisę į nuosavybės atkūrimą rengiant 2011 metų ir 2013 metų Č. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šalčininkų rajono G. seniūnijos Č. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-2595-(14.43.2.)-126 „Dėl Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šalčininkų rajone“ (toliau – ir Projektas), pareiškėjai suprojektuotas perduotinas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 1,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2107-1) ir 3,42 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2107-2), esantys Šalčininkų rajone G. seniūnijoje D. kaime. Projekto autorė R. S. 2016 m. balandžio 19 d. raštu Skyriui nurodė, kad pareiškėjos vardu suformuotiems žemės sklypams perskaičiavus miško ir žemės kainą pateiktoje Išvadoje neužtenka pinigų suformuotiems žemės sklypams įgyvendinti. Savininkas nesutinka sumažinti suformuotų žemės sklypų plotus. R. S. taip pat nurodė, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 2107-1) ir miško sklypo (projektinis Nr. 2107-2) vertė pasikeitė dėl 2015 metais patikslintų miškų valstybės kadastro duomenų (dėl pasikeitusio žemės sklypų našumo balo).

2.3. Ginčas kilo dėl to, jog rengiant 2015 metais Projekte suprojektuoto miško sklypo Nr. 2107-2 kadastro duomenų bylą ir skaičiuojant suprojektuoto miško sklypo vertę vadovaujamasi naujausios miškų inventorizacijos (taksacijos) (atlikta 2015 m., t. y. po miško sklypo suprojektavimo Projekte) duomenimis. Dėl tos priežasties pareiškėjai suprojektuotas miško plotas mažėja (nes padidėjo miško vertė). Pareiškėja akcentavo, kad su patikslintomis (sumažintomis) miško sklypo ribomis nesutinka.

2.4. NŽT nenuoseklumas ginčo klausimu pasireiškė tuo, kad tuo pačiu metu NŽT paveda Skyriui perskaičiuoti Išvadoje nurodytą žemės ir miško vertę ir tuo pačiu (pvz., NŽT 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr.1SS-1439-(7.5.), adresuotame pareiškėjai), nurodo, kad Išvadoje nustatytos vertės negali būti perskaičiuojamos.

2.5. Tuo atveju, jeigu pagal teismų praktiką išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn negali būti perskaičiuojamos turėtos žemė ar miško vertės, lygiai taip pat, saugant asmens teises bei siekiant perduodamo žemės (miško) sklypo lygiavertiškumo, negali būti perskaičiuojama miško sklypo vertė, pasikeitus miško taksacijos duomenims. Tuo atveju, jeigu būtina skaičiuojant miško vertę, naudotis naujausia taksacijos medžiaga, yra reikalinga perskaičiuoti išvadoje nurodytą turėto miško vertę pagal taip pat naujausius taksacijos duomenis. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad tai ir yra pagrindinis reikalavimas, kurio NŽT neišsprendžia.

2.6. NŽT, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neįvykdė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi priskirtos pareigos ir neišnagrinėjo pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT pateikto skundo dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir įpareigojimo juos atlikti, motyvuodama tuo, kad į pareiškėjos analogiškus klausimus jau du kartus NŽT atsakė, t. y. 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1 SS-1128-(7.5) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1SS-1956-(7.5.).

2.7. NŽT nėra nuosekli ir nesugeba pareiškėjai paaiškinti ir raštu nurodyti aiškią žemės reformą vykdančios institucijos poziciją, ar tuo atveju, kuomet rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai suprojektuoto miško sklypo (projektinis Nr. 2107-2) kadastro duomenų bylą ir skaičiuojant žemes (miško) sklypo vertę pagal galiojančią rengimo metu taksaciją, tačiau draudžiant perskaičiuoti grąžintinos (arba valstybės išperkamos) žemės (miško) vertę, nepažeidžiamas lygiavertiškumo principas. Pareiškėjos įsitikinimu, tokiu būdu pažeidžiama asmens teisė į nuosavybę, t. y. pretendentas negauna lygiaverčio turėtajam žemės (miško) sklypo.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Raštu paliko nenagrinėtu pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skundą „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“, nustačius, kad šiame skunde iškelti klausimai dėl pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko F. S. iki nacionalizacijos K. kaime, E. seniūnijoje, Šalčininkų rajone valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovėje, jau yra išnagrinėti NŽT 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1SS-1128- (7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nesutinka su jai nuosavybės teise perduotinų Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovėje suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 verte (3 492 Eur) ir šių žemės sklypų ribų tikslinimu. Šiais klausimais į NŽT pareiškėja kreipėsi 2017 m. spalio 30 d. skundu „Dėl 2017- 09-28 atsakovo rašto Nr. 43SS-3153-(14.43.45.)“ ir 2018 m. birželio 21 d. raštu. Abiem atvejais pareiškėjos teiginiai buvo išnagrinėti ir išsamūs atsakymai buvo pateikti NŽT 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

6. Atsakovas akcentavo, kad analogiškus klausimus pareiškėja kėlė ir anksčiau: 2016 m. rugpjūčio 17 d. skundu „Dėl 2016-07-20 atsakovo rašto Nr. 43SD-2768-(14.43.104.)“ ir 2016 m. rugsėjo 6 d. skundo papildymu „Dėl 2016-07-20 atsakovo rašto Nr. 43SD-2768-(14.43.104.)“, 2016 m. gegužės 30 d. raštu „Dėl informacijos gavimo“, bei 2016 m. balandžio 11 d. skundu „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei priimti sprendimus dėl žemės atkūrimo“. Atsakovas teigė, kad NŽT į nurodytus pareiškėjos raštus taip pat išsamiai atsakė, atitinkamai, 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1SS- 134-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. lSS-1989-(7.5.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. lSS-1439-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, nepateikdama naujų faktinių aplinkybių, 2018 m. lapkričio 16 d. skundu „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“, kreipdamasi į NŽT, iš esmės siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą tais pačiais klausimais dėl jai nuosavybės teise perduotinų Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovėje suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 vertės perskaičiavimo ir šių žemės ir miško sklypų ribų tikslinimo, kurie jau buvo išnagrinėti NŽT 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei kitais nurodytais raštais. Atsakovas pabrėžė, kad NŽT pagrįstai ir teisėtai Raštu pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skundą „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“ paliko nenagrinėtu.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjos I. T. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2018 m. lapkričio 28 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu raštu pareiškėjai buvo atsakyta, kad nenurodžius naujų aplinkybių skundas pakartotinai nenagrinėtinas.

10. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė skundą „Išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“ atsakovui prašydama panaikinti Skyriaus 2018 m. spalio 15 d. raštą Nr. 43SS-24-(14.43.45) bei prašydama įpareigoti Skyrių atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą. Skyrius 2018 m. spalio 15 d raštu atsakė, kad vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis pareiškėjos 2018 m. spalio 9 d. skundas nebus pakartotinai nagrinėjamas, kadangi jame nenurodyti nauji faktiniai duomenys, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnių atsakymų į skundus pagrįstumu.

11. Ginčijamu 2018 m. lapkričio 28 d. Raštu buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skundas „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“, konstatavus, kad šiame skunde iškelti klausimai dėl pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko F. S. iki nacionalizacijos K. kaime, E. seniūnijoje, Šalčininkų rajone valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovėje, jau yra išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1SS-1128- (7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Rašte nurodyta, kad pareiškėja skunde nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą pakartotinai nagrinėti keliamus klausimus dėl pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko F. S. iki nacionalizacijos K. kaime, E. seniūnijoje, Šalčininkų rajone valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovėje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skundas nebuvo pakartotinai nagrinėjamas. Rašte taip pat nurodyta, kad Skyriaus 2018 m. spalio 15 d. raštas Nr. 43SS-24-(14.43.45) „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nėra jokio pagrindo jo panaikinimui.

12. Pareiškėja nesutinka su jai nuosavybės teise perduotinų Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovėje suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 verte (3 492 Eur) ir šių žemės sklypų ribų tikslinimu. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. skunde kėlė klausimą, kad rengiant kadastro duomenų bylą ir skaičiuojant žemės (miško) sklypo vertę pagal galiojančią rengimo metu taksaciją, tačiau draudžiant perskaičiuoti grąžintinos (arba valstybės išperkamos) žemės (miško) vertę, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas – pretendentas negauna lygiaverčio turėtajam žemės (miško) sklypo, taip pažeidžiama teisė į nuosavybę.

12.1. Pareiškėja su klausimu dėl jai nuosavybės teise perduotinų Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovėje suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 vertės ir šių žemės sklypų ribų tikslinimo į NŽT kreipėsi 2017 m. spalio 30 d. su skundu „Dėl 2017-09-28 atsakovo rašto Nr. 43SS-3153-(14.43.45.)“ ir 2018 m. birželio 21 d. raštu. Minėti pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti ir išsamūs atsakymai buvo pateikti NŽT 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pareiškėja minėtų sprendimų neskundė, nors juose buvo nurodyta apskundimo tvarka.

12.2. Analogiškus klausimus, susijusius su žemės ir miško sklypo vertėmis bei ribomis, pareiškėja kėlė ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. skunde „Dėl 2016-07-20 atsakovo rašto Nr. 43SD-2768-(14.43.104.)“ ir 2016 m. rugsėjo 6 d. skundo papildymu „Dėl 2016-07-20 atsakovo rašto Nr. 43SD-2768-(14.43.104.)“, 2016 m. gegužės 30 d. raštu „Dėl informacijos gavimo“ bei 2016 m. balandžio 11 d. skundu „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei priimti sprendimus dėl žemės atkūrimo“. Į nurodytus raštus NŽT išsamiai atsakė 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1SS- 134-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. lSS-1989-(7.5.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. lSS-1439-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

12.3. NŽT raštais pareiškėjai buvo išaiškinta žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr.2107-2 projektavimo Šalčininkų rajono Č. kadastro vietovėje ir šių žemės ir miško sklypų vertės apskaičiavimo tvarka, pasisakyta dėl šių žemės ir miško sklypų vertės perskaičiavimo galimybės, paaiškinta būtinybė tikslinti jų ribas, siekiant užbaigti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

12.4. Skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 43VĮ- (14.43.2.)-791 „Dėl Šalčininkų rajono G. seniūnijos Č. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ buvo paskelbta projekto Č. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, o 2014 m. liepos 22 d. Skyrius organizavo NŽT Šalčininkų rajono G. seniūnijos Č. kadastro vietovės piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) natūra ir nuosavybėn neatlygintinai projektuojamoje teritorijoje piliečių susirinkimą, kurio metu pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eiliškumą pareiškėjos įgaliotas asmuo, pasirinko žemės sklypus (projektiniai Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2).

12.5. Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas A.Š. 2017 m. liepos 25 d. atliko pareiškėjai Projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir parengė šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, o 2017 m. rugpjūčio 1 d. planus, pareiškėjos atstovė nesutiko su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktais, viename iš jų nurodydama, kad nesutinka su verte, kitame, jog nesutinka su ploto sumažėjimu.

12.6. NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštas) buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustato, kad kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

13. Teismas, įvertinęs VAĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d., 2017 m. spalio 30 d. bei 2018 m. birželio 21 d. skundų turinį, nurodė, kad pateikti skundai grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, nebuvo nurodyti, todėl teismas juos laikė tapačiais. Pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skunde iš esmės buvo keliami tie patys reikalavimai, klausimai ir prašymai, kurie NŽT 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. Raštu jau buvo išnagrinėti bei pateikta visa informacija, todėl Raštas, kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, jog pakartotinai pareiškėjos skundo nenagrinės, yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą šiuo atveju negali būti tenkinamas, nes jis vertintinas kaip išvestinis reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo, o netenkinus reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT 2018 m. birželio 11 d. rašte Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. Rašte pareiškėjai yra aiškiai nurodyta, kaip turi būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

III. 15. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą, grąžinti žyminį mokestį pareiškėjai, išspręsti bylą iš esmės – įpareigoti NŽT pareiškėjai motyvuotai ir aiškiai atsakyti į raštu iškeltus klausimus dėl verčių paskaičiavimo bei lygiavertiškumo principo bei įpareigoti atkurti nuosavybės teises I. T., perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą tokio dydžio, koks nurodytas 2014 m. birželio 12 d. įsiteisėjusiame teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. 6,83 ha dydžio žemės sklypą. Pareiškėja taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui.

17. Papildomai pareiškėja nurodo šiuos argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, visiškai neatskleisdamas bylos esmės, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus administracinių bylų nagrinėjimo principus ir tvarką.

17.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo esmę – teismas neteisingai nusprendė, kad esminis (pagrindinis) reikalavimas byloje yra tai, kad būtų panaikintas Raštas kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėja kelia tuos pačius klausimus, o NŽT į šiuos klausimus pareiškėjai jau atsakė 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštais Nr. 1SS-1128-(7.5.) ir lSS-1956-(7.5.).

17.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises, perduodant lygiavertį žemės sklypą yra ne pagrindinis, o išvestinis iš pirmojo reikalavimo (panaikinti Raštą).

17.4. Esminis ir pagrindinis pareiškėjos reikalavimas yra būtent atkurti nuosavybės teises, perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą dydžiui, vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimu, kuriuo NŽT įpareigota atkurti nuosavybės teises, grąžinant 6,83 ha dydžio žemės plotą. Būtent šis reikalavimas yra pirminis, o visi kiti reikalavimai yra išvestiniai.

17.5. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ginčo situaciją, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra iš esmės nukopijuoti nuo NŽT pateikto atsiliepimo į pareiškėjos skundą.

17.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad pareiškėja pati kalta, jog neskundė NŽT 2018 m. birželio 11 d. rašto Nr. 1SS-1128-(7.5.) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto teismui, nors juose buvo nurodyta apskundimo tvarka, nes minėti raštai yra informacinio pobūdžio raštai ir pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio raštai, kuriuose tik pateikiama informacija, negali būti teisme skundo objektu.

17.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad .„minėti pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti ir išsamūs atsakymai buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-11 raštu Nr. 1SS-1128-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir 2018-09-27 raštu Nr. 1SS-1956-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo (b. l. 48–52, 56–60)“ tačiau pareiškėja abejoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė minėtus raštus, nes minėtas teismo teiginys yra nukopijuotas iš NŽT teikto teismui atsiliepimo teksto.

17.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės dėl NŽT nenuoseklumo nuosavybės teisių atkūrimo procese, kuris pasireiškia tuo, kad tuo pačiu metu NŽT paveda Skyriui perskaičiuoti išvadoje nurodytą žemės ir miško vertę ir tuo pačiu NŽT 2016 m. gegužės 9 d. rašte. Nr. 1 SS-1439-(7.5.), adresuotame pareiškėjai, nurodo, kad Išvadoje nustatytos vertės negali būti perskaičiuojamos.

17.9. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl NŽT veiksmų, išnagrinėjus pareiškėjos teiktus skundus, pripažinus, kad šiuo atveju, būtina perskaičiuoti išvadoje grąžintinos žemės bei miško vertę ir NŽT direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. pavedimu Nr. lPAY-56-(L8E) Skyriui perskaičiuoti Išvadoje nurodytos grąžintinos žemės ir miško vertę, kuris niekaip neįvykdomas, motyvuojant tuo, kad būtina iš naujo nustatyti (kartografuoti) buvusio žemės savininko F. S. valdytos žemės ribas, o to tiek Skyriaus, tiek NŽT teigimu, padaryti nėra galimybės dėl pareiškėjos kaltės, kadangi pareiškėja nepristato į Šalčininkų skyrių liudytojų, kurie galėtų paliudyti buvusio žemės valdos vietą ir tikslias ribas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pareiškėjos nurodytų argumentų, kad naujas kartografavimas yra netikslingas ir nebūtinas veiksmas.

17.10. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį, kadangi pareiškėjos teisės pažeistos dėl viešojo administravimo subjekto individualaus teisės akto (teismo sprendimo) veikimo/neveikimo, t. y. dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo bei atkūrimo proceso pareiškėjai vilkinimo, o pagal ABTĮ 36 straipsnį tokio pobūdžio pareiškėjos skundas patenka į neapmokestinamų skundų (prašymai, pareiškimai) sąrašą.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos nurodytų skundo motyvų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas. NŽT įsitikinimu, aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. lapkričio 28 d. rašto (b. l. 66–67) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu raštu pareiškėjai į jos 2018 m. lapkričio 16 d. skundą „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“ buvo atsakyta, kad nenurodžius naujų aplinkybių skundas pakartotinai nenagrinėtinas, kartu nurodant, kad 2018 m. spalio 15 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio, o pareiškėjos keliami klausimai 2018 m. lapkričio 16 d. skunde jau buvo išnagrinėti 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1 SS-1128-(7.5) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1SS-1956-(7.5.).

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skunde iš esmės buvo keliami tie patys reikalavimai, klausimai ir prašymai, kurie NŽT 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. Raštu Nr. 1SS-1956-(7.5.) jau buvo išnagrinėti bei pateikta visa informacija, todėl ginčijamas Raštas, kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, jog pakartotinai pareiškėjos skundo nenagrinės, yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skunde, kuriuo ji prašė panaikinti NŽT 2018 m. spalio 15 d. raštą ir įpareigoti NŽT Šalčininkų skyrių pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą (b. l. 65) yra tapatus jos ankstesniems skundams, į kuriuos NŽT atsakė 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1 SS-1128-(7.5) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1SS-1956-(7.5.).

23. Pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skunde nurodoma, kad ginčas kilo dėl 2015 m. projekto sprendimo, susijusio su pareiškėjai suprojektuoto žemės (miško) sklypo Nr. 20107-2 dydžiu, jo keitimu; pareiškėja teigė, kad nesutinka su suprojektuoto žemės (miško) sklypo ribų plotu, nes ji negauna lygiaverčio turėtajam žemės sklypo ir taip pažeidžiama jos teisė į nuosavybę.

24. NŽT 2018 m., birželio 11 d. rašte (b. l. 48–52), kuriame pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2017 m. spalio 30 d. skundą, nurodyta, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė perskaičiuoti nurodyto sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn vertę, jeigu nebuvo nustatyta, kad buvęs savininkas F. S. iki nacionalizacijos žemė valdė kitomis ribomis negu nustatyta. Rašte taip pat tiksliai nurodytos teisės normos, reglamentuojančios žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates.

25. NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 1SS-1956-(7.5.) (b. l. 56–60) nurodyta, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 113 punktą miško žemės ir miško medynų vertė apskaičiuojama naudojant naujausius miškų valstybės kadastro duomenis. Kai nustatoma perduodama neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertė yra didesnė arba mažesnė, nei pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, žemės sklypo ribos patikslinamos žemės reformos žemėtvarkos projekte šios Metodikos 108 punkte nustatyta tvarka ir paženklinamos vietovėje. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtajam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę.

26. Minėtame NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte nurodyta, kad buvusio savininko valdyto žemės sklypo vertė yra 3492 Eur, o suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2017-1 ir Nr. 2017-2 vertė yra 4033 Eur. Atsakant į pareiškėjos 2018 m. birželio 21 d. pastabą (I t., b. l. 55), kad joks teisinis aktas nedraudžia perskaičiuoti ir atnaujinti 2011 m. liepos 8 d. išvadą Nr. 43JP-5, rašte nurodyta ir tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės reformą, nenumato galimybės pasikeitus turėtoje žemėje miško žemės ir medyno tūrio kainoms, perskaičiuoti parengtose ir patvirtintose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn turėtos nurodytą žemės ar miško vertę. Papildomai pasisakant dėl pareiškėjos argumento, kad vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimu, NŽT įpareigota atkurti nuosavybės teises, grąžinant 6,83 ha dydžio žemės plotą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas sprendė ne dėl konkretaus grąžintino žemės sklypo ploto; ginčas nagrinėtoje byloje buvo kilęs dėl to, kad pareiškėja buvo išbraukta iš piliečių, kuriems bus projektuojami žemės (miško) sklypai, sąrašo. Šalčininkų skyriaus 2011-07-08 išvadoje Nr. 43JP-5 (b. l. 46-47) nurodyta, kad pareiškėja turi teisę į 6,83 ha žemės. Kitaip tariant, Skyrius tik nurodė buvusio savininko žemės sklypo dydį, į kurį pretenduoja pareiškėja, o nagrinėjamu atveju sklypo ribos tikslinamos šios Nutarties 25 punkte nurodytų teisės aktų tvarka.

27. Rašte pažymėta, kad „norint paspartinti pareiškėjos nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, būtina patikslinti Projekte suprojektuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribas ir plotą, kad abiejų pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 bendra vertė atitiktų Išvadoje Nr. 43IP-5 nurodytą žemės vertę 3 492 Eur , todėl, kaip Jums yra žinoma, Šalčininkų skyrius Jus 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 43SD-2653-(14.43.104) „Dėl atvykimo“ pakvietė š. m. spalio 9 d. atvykti į Šalčininkų skyrių dėl projekto sprendinių, susijusių su miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribomis ir plotu, suderinimo. Tik pareiškėjai suderinus Projekto sprendinius, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribomis ir plotu, ir Šalčininkų skyriaus vedėjui savo įsakymu patikslinus Projekte suprojektuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribas ir plotą, bus galima atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 6,83 ha žemės plotą“.

28. Šiuo raštu taip pat priminta, kad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sprendimo ir NŽT direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. pavedimo Nr. 1PAV-56-(1.8 E.) „Dėl buvusio savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribų nustatyto ir nuosavybės teisių atkūrimo“ įvykdymo, taip pat dėl pareiškėjos vardu parengtos 2011 m. liepos 8 d. išvados Nr.43 IP-5 dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn vertės perskaičiavimo ir žemės sklypo Nr. 2107-1 plane esamų medžių kontūrų pelkių (balų) kontūrų pažymėjimo, pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta NŽT 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1SS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kartu nurodžius šio rašto apskundimo tvarką (I t; b. l. 56 – 60).

29. Išanalizavus pareiškėjai pateikto NŽT 2018 m., birželio 11 d. rašto ir 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 1SS-1956-(7.5.) turinį (tam tikrais aspektais aptartą šios Nutarties 22 – 26 punktuose) matyti, kad jai buvo atsakyta dėl 2015 m. projekto sprendimo, susijusio su pareiškėjai suprojektuoto žemės (miško) sklypo Nr. 2107-1 ir Nr. 20107-2 dydžiu, dydžio keitimu, vertės perskaičiavimo galimybių ir žemės sklypo grąžinimo pareiškėjai delsimo priežasčių (pareiškėjai neatvykus suderinti projekto sprendinių, susijusių su miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribomis ir plotu). Taigi pareiškėjai atsakyta ir į tuos klausimus, kuriuos ji kelia 2018 m. lapkričio 16 d. skunde „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“ .

30. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad 2018 m. lapkričio 16 d. skunde iš esmės buvo keliami tie patys reikalavimai, klausimai ir prašymai, kurie NŽT 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu jau buvo išnagrinėti bei pateikta visa informacija, todėl NŽT 2018 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 1SS-2410-(7.5), kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, jog pakartotinai pareiškėjos skundo nenagrinės, yra teisėtas ir pagrįstas. Tokia išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, pagal kurį prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

31. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad NŽT 2018 m. birželio 11 d. rašte Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte pareiškėjai yra aiškiai nurodyta, kaip turi būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas“ (žr. šios Nutarties 25–29 punktus).

32. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises, perduodant lygiavertį žemės sklypą yra ne pagrindinis, o išvestinis iš pirmojo reikalavimo (panaikinti Raštą) atmestinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Pareiškėja rezoliucinėje dalyje pirmu punktu prašė panaikinti NŽT 2018 m. lapkričio 28 d. raštą, o tik 2 punktu įpareigoti NŽT pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad esminis pareiškėjos reikalavimas yra tai, kad NŽT nepaaiškina kodėl neperskaičiuojama/nekeičiama Išvadoje nurodyta turėto miško vertė, o ne reikalavimas, kaip ji nurodo apeliaciniame skunde, įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui akcentavo, kad NŽT nesugeba paaiškinti pareiškėjai ar nepažeidžiamas lygiavertiškumo principas perskaičiuojant buvusio savininko miško vertę. Kaip minėta šios Nutarties 23 punkte pareiškėjai paaiškinta koks pagal Metodiką perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtajam, taip pat paaiškinta, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės reformą, nenumato galimybės pasikeitus turėtoje žemėje miško žemės ir medyno tūrio kainoms, perskaičiuoti parengtose ir patvirtintose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn turėtos nurodytą žemės ar miško vertę.

33. Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį, kadangi žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo bei atkūrimo proceso vilkinimo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pirma, pareiškėjos reikalavimai išdėstyti 2018 m. gruodžio 14 d. skunde pirmosios instancijos teismui :panaikinti NŽT 2018 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. 1SS-2410-(7.5) bei įpareigoti atkurti nuosavybės teises I. T. perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą, nėra susiję su teismo sprendimo vykdymu. Antra, Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad NŽT vilkino atlikti veiksmus priimdama sprendimus, priešingai pareiškėjai ne kartą buvo išaiškintas atkūrimo procesas ir veiksmai, kuriuos turi atlikti pati pareiškėja siekiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jai.

34. Kiti pareiškėjos argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo rūmų̨ 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė