2018-10-10 Nr. AB-18170-3-62-3-02022-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1849-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02022-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 7 829 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo verčiamas gyventi Pravieniškių PN-AK 9 būrio patalpose, nors pataisos namų administracijai buvo raštu išreiškęs atsisakymo gyventi minėtame būryje priežastis, į kurias nebuvo atsižvelgta. Apgyvendinus jį 9 būrio patalpose, jis nuolat buvo kandžiojamas blakių, dėl ko patyrė sveikatos sutrikdymą ir diskomfortą. Dėl šių aplinkybių buvo priverstas paskelbti bado akciją nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. Už atsisakymą atlikti bausmę 9 būryje taip pat buvo nepagrįstai nubaustas – 15 parų uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą. Dėl visų šių aplinkybių patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, įtampa, kitais neigiamais išgyvenimais.

3. Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kenkėjai yra periodiškai naikinami. Patalpas valyti privalo patys nuteistieji, tam skiriamas valymo inventorius. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, bloginančios jo laisvės atėmimo bausmę. 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 7-1776 pareiškėjas buvo informuotas, kad paskutiniai dezinfekcijos darbai 9 būrio patalpose buvo atlikti 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 30 d., o patikrinimų metu nariuotakojų neaptikta. Pareiškėjas realiai nebuvo apgyvendintas 9 būryje, kadangi atlikinėjo drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose. Įrašų apie tarnybinius tyrimus, atliktus dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi minėtame būryje, nėra. Neturi jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų neigiamą poveikį pareiškėjui. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais argumentais, nepagrindžia ir neįrodo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nenurodo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Nesant šių būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-ame sektoriuje protokolu Nr. 63-2436 pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 9 būrio 10 gyvenamąją patalpą nuo 2015 m. liepos 9 d. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas realiai nebuvo perkeltas į minėtą būrį, kadangi atlikinėjo drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose, tą patvirtina 2017 m. kovo 7 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Iš pažymos matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 13 d. atlikinėjo 6 mėnesių trukmės nuobaudą kamerų tipo patalpose ir 15 parų trukmės nuobaudą baudos izoliatoriuje. Vadinasi, pareiškėjui paskirtų nuobaudų atlikimo terminas pasibaigė 2015 m. liepos 28 d. Tuo tarpu drausminė nuobauda (15 parų baudos izoliatoriuje) už pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 9 būryje, jam buvo paskirta 2015 m. rugpjūčio 18 d. Duomenų, kokiose patalpose pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo atstovas nepateikė, todėl pareiškėjo argumentus, kad jis gyveno 9 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, teismas laikė nepaneigtais.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo atstovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Sprendė, kad būtent Pravieniškių PN-AK turi pareigą laikytis pareiškėjo kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, Pravieniškių PN-AK nepateikus informacijos, kurioje būtų nurodyta, kokiose konkrečiai patalpose pareiškėjas buvo kalinamas minėtu laikotarpiu, šią aplinkybę vertintino pareiškėjo naudai, konstatuodamas, jog pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. gyveno 9 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje.

8. Vertindamas skundo argumentus dėl buitinių parazitų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 60 punktu, pagal kurį laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Teismas vertino pareiškėjo sveikatos istorijos įrašus, iš kurių nustatė, kad pareiškėjui ne kartą (2015-08-28, 2015-08-31, 2015-08-29) buvo diagnozuotos įkandimo žymės, išbėrimas, nukasymai. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra skundęsis Psichologinės tarnybos specialistams bei pataisos namų administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pravieniškių PN atsakyme į vieną iš pareiškėjo skundų užfiksuota, jog padaugėjo nuteistųjų nusiskundimų dėl nariuotakojų pagausėjimo gyvenamosiose patalpose, todėl buvo sudaryta darbo grupė, kuri 2015 m. rugsėjo 11 d. parengė kenkėjų kontrolės planą. Atsakovo atstovo pateiktuose Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale taip pat užfiksuota, jog atliekant dezinfekciją 9 būryje, buvo pastebėti kenkėjai – blakės. Teismas nurodė, kad šie duomenys tik patvirtina pareiškėjo teiginius, jog jo gyvenamosiose patalpose (9 būrio 10 gyvenamojoje sekcijoje) veisėsi buitiniai parazitai (blakės), dėl ko pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimus (įkandimus, niežulį ir kt.). Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas pateikė pažymą apie nuteistiesiems išduodamas higienos priemones, sutarties su kenkėjų kontrolės paslaugas atliekančia įmone kopiją bei atliktų kenkėjų naikinimo darbų ataskaitas, iš kurių matyti, kad kenkėjus Pravieniškių PN-AK stengiamasi operatyviai naikinti, šie duomenys nepaneigia byloje įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, dėl ko jis patyrė sveikatos sutrikimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis kalinimo sąlygomis.

9. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, kad buvo neteisėtai priverstas gyventi 9 būryje, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo piktybiškai, prievarta ar kitais neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais verčiamas gyventi 9 būrio patalpose. Nėra ir duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skiriant pareiškėją į 9 būrį, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 65 punkto ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje įtvirtintus nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus nebuvo atsižvelgta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus, jog į 9 būrį jis buvo skiriamas neteisėtai, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas iš Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos 3-io sektoriaus posėdžio 2015 m. rugpjūčio 18 d. protokolo Nr. 63-2888 nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 15 d. atsisakė eiti gyventi į 9 būrį. Drausmės komisijos siūlymu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Teismas vadovavosi BVK 143 straipsnio 2–5 dalimis bei pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl pareiškėjo atsisakymo eiti gyventi į 9 būrį buvo atliekamas tarnybinis tyrimas. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 metų Tarnybinių tyrimų išvadų registre įrašų apie atliktus tarnybinius tyrimus dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi 9 būryje, nėra. Teismas darė išvadą, jog Pravieniškių PN-AK nesilaikė BVK nuostatų ir paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą neatlikęs tarnybinio tyrimo, t.y. neišsiaiškinus pažeidimo padarymo aplinkybių, neatsižvelgus į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą ir, prieš skiriant nuobaudą, nenustačius, ar pareiškėjas realiai padarė pažeidimą, ar atsisakymas atlikti bausmę 9 būryje nebuvo pagrįstas objektyviomis priežastimis ir panašiai.

11. Teismui nekilo abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo pareiškėjas 15 parų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas ne kamerų tipo patalpoje, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos 9 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje.

12. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dydžio teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai buvo nepagrįstai nubaustas drausmine nuobauda ir kalintas antisanitarinėmis sąlygomis, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėjo, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virš metų nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų negalima daryti išvados, jog pareiškėjui kilę sveikatos sutrikimai buvo itin sunkūs, ilgalaikiai ar negrįžtami.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į teismo sprendimo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisminę praktiką (LVAT administracinė byla Nr. A-63-417/2012), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustatė 200 Eur pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 7 829 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į augančius ekonominius rodiklius, vadovavosi subjektyvia nuomone. Į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, atslūgus nerviniai įtampai, stresui, todėl teismo argumentai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi per vėlai, t. y. po metų nuo pažeidimų padarymo, yra nepagrįsti. Kreipimosi į teismą terminui įtakos turėjo ir baimė dėl galimo atsakovo atstovo susidorojimo. Teismo argumentai dėl paskyrimo gyventi į 9 būrį yra prieštaringi. Teismas pripažino, kad paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta, nes nebuvo atliktas tyrimas ir neatsižvelgta į pareiškėjo raštišką atsisakymą eiti gyventi į 9 būrį. Kitoje vietoje teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pagrįstai paskyrė pareiškėją gyventi į 9 būrį, nors iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų 9 būryje. Atsakovo atstovo neveikimas, t. y. neatliktas tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo eiti į 9 būrį, turi būti vertinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio kontekste.

16. Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, jame nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turi būti pakeistas ar panaikintas. Teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme ir priteisė pareiškėjui 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs procesinės ar materialinės teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.

18. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus vertino vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis. Teismo sprendimas pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, vadovaudamasis teismų praktika priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, apgyvendinat jį 9 būrio patalpose, kur buvo nuolat kandžiojamas blakių, bei skiriant drausminę nuobaudą – 15 parų uždarymą į baudos izoliatorių už atsisakymą gyventi 9 būrio patalpose, atlyginimo.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, akcentuodamas, jog neteisėtas drausminės nuobaudos jam skyrimas turi būti vertinamas Konvencijos 3 straipsnio kontekste. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jo skyrimo į 9 būrį pagrįstumo yra prieštaringi.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

25. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija non reformatio in peius principo, draudžiančio apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė, kontekste patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad sprendimas, kuriuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui skirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje, buvo skundžiamas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka ir pripažintas neteisėtu, todėl nagrinėjamoje byloje, kurioje reikalavimas dėl sprendimo, kuriuo ši nuobauda skirta, panaikinimo nebuvo reiškiamas, iš esmės svarstytinas tik klausimas dėl tvarkos, numatytos BVK 143 straipsnio 2 – 5 dalyse, reikalavimų laikymosi skiriant šią nuobaudą, o ne dėl skirtos nuobaudos, kuri skirta nenuginčytu ir galiojančiu administraciniu aktu, teisėtumo. Pažymėtina pareiškėjas nepagrindė, kodėl neskundė sprendimo dėl nuobaudos skyrimo, taip pat kad tarnybinio tyrimo atlikimas dėl pareiškėjo atsisakymo eiti gyventi į 9 būrį, atsižvelgiant į atsisakyme nurodytas priežastis, buvo būtinas.

28. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kurios siejamos ir su kitomis aplinkybėmis, buvimo nėra neginčijamos.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo argumentai dėl jo paskyrimo gyventi į 9 būrį yra prieštaringi: viena vertus, teismas pripažino paskirtą drausminę nuobaudą už atsisakymą eiti į 9 būrį dėl netinkamų gyvenimo sąlygų neteisėta; kita vertus, neatsižvelgdamas į Psichologinės tarnybos specialistų išrašą apie pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų 9 būryje, vertino, kad atsakovo atstovas pagrįstai paskyrė pareiškėją gyventi į 9 būrį. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieštaravimų tarp šių pareiškėjo nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nėra, kadangi teismas vertino pareiškėjo skyrimo nuo 2015 m. liepos 9 d. Pravieniškių PN-AK 2015 m. liepos 8 d. protokolu į 9 būrį pagrįstumą, o teismo išvados dėl drausminės nuobaudos, 2018 m. rugpjūčio 18 d. paskirtos pareiškėjui už atsisakymą eiti į 9 būrį, neteisėtumo siejamos su tokios nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu.

30. Pareiškėjo skyrimo nuo 2015 m. liepos 9 d. į 9 būrį neteisėtumas 2015 m. liepos 8 d. protokolu nėra įrodytas: kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo piktybiškai, prievarta ar kitais neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais verčiamas gyventi 9 būrio patalpose, kaip nors buvo išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo skyrimo į 9 būrį atveju atsakovo atstovas nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir BVK nuteistųjų skyrimo į būrius reikalavimų. Šiuo atveju Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2016 m. gruodžio 29 d. pažymoje nurodytos aplinkybės, kad trečiame sektoriuje bausmę atliekantis pareiškėjas ne kartą buvo konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų dėl netinkamų sąlygų pataisos namuose, bendravimo ir adaptacijos sunkumų bei dėl šių priežasčių išgyvenamo streso, įtampos, blogėjančios sveikatos, nevertintinos kaip įrodančios jo skyrimo į 9 būrį neteisėtumą.

31. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

32. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

33. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

34. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

35. Sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad skundą pareiškėjas pateikė nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, tačiau akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo kreipimosi į teismą terminą vertino neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virš metų nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, o tai reiškia, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjui kilę sveikatos sutrikimai nebuvo itin sunkūs, ilgalaikiai ar negrįžtami.

36. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog kreipimosi į teismą terminui įtakos turėjo ir baimė dėl galimo atsakovo atstovo susidorojimo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko matomų bylų, pradėtų pagal pareiškėjo skundus, skaičiaus negalima daryti išvados, kad pareiškėjui yra sudaromos kliūtys skųsti, jo nuomone, neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, pareiškęs skundą nagrinėjamoje byloje, 2016 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 18 d. (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03163-2016-5). Nors žalos, priteistos šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsiradimas nėra tiesiogiai siejamas su nagrinėjamoje byloje nurodytomis aplinkybėmis, dėl ko šių ginčų bylos duomenų pagrindu nėra galima vertinti kaip tapačių, vertinant pareiškėjo teiginių dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, pažymėtina, kad jis aiškiai nepagrindė, kokiu būdu yra atribojama šiose bylose prašoma atlyginti neturtinė žala.

37. Atsižvelgusi į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismas nustatyto kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydžio nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė