2022-07-14 Nr. AB-18910-4-52-3-00317-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3356-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00317-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės,

sekretoriaujant (duomenys neskelbtini),

dalyvaujant pareiškėjams (duomenys neskelbtini) piliečiams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jų atstovei advokatei (duomenys neskelbtini),

vertėjui (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) (toliau kartu – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6534 (toliau – ir Sprendimas dėl pareiškėjo) ir 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5220 (toliau – ir Sprendimas dėl pareiškėjos) (toliau kartu – ir Sprendimai) dalį dėl pareiškėjų laikinojo apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos (pareiškėjus) netaikant judėjimo laisvės ribojimų arba pritaikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su laisvės ribojimu.

2. Pareiškėja nurodė, kad po Sprendimų priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės – pareiškėja tapo nėščia, todėl ji turi būti pripažinta pažeidžiamu asmeniu ir jos laisvė neturėtų būti ribojama.

3. Pareiškėja paaiškino, kad dėl pasikeitusios būsenos jai reikia labiau rūpintis savo sveikata ir gerove, skirti dėmesį maistui ir higienai, psichologinei būsenai ir pan. Deklaruojant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos apsaugos principą, akivaizdu, jog laisvės ribojimas niekaip su tuo negali būti suderinamas.

4. Pareiškėja pabrėžė, kad dėl pasikeitusios būsenos ji jaučiasi fiziškai blogai, laisvės suvaržymas jos sutuoktiniui taip pat yra itin reikšmingas, nes esant poreikiui ji net ne visada galėtų pasinaudoti pati jos laisve – iki artimiausios parduotuvės kaime reikia įveikti pėsčiomis keletą kilometrų, todėl pareiškėja prašė teismo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę abiem šeimos nariams.

II. 5. Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus regiono rūmai 2022 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalimi, 1408 straipsnio 3, 5 ir 6 dalimis. Teismas taip pat atsižvelgė į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą dėl pareiškėjo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį dėl pareiškėjos, kuriuose jau buvo vertinamas Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Iš minėtų teismų sprendimų teismas nustatė, kad pareiškėjai turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje, gauti medicinos, socialines paslaugas, aprūpinti maistu, gali naudotis ryšio priemonėmis.

7. Teismas pažymėjo, kad, nors byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, pėsčiomis, neturėdami teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jų atvykimo motyvai nėra išaiškinti.

8. Teismas vertino, kad nėra pagrindo spręsti, jog, paskyrus pareiškėjams jų prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti pareiškėjų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjų atvykimo aplinkybes bei jų paaiškinimus (pareiškėjai turi giminių (duomenys neskelbtini)), galima manyti, kad pareiškėjai, turėdami galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjų apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje neabejotinai trunka jau ilgą laiką ir kelia tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų jiems, tačiau byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad apgyvendinimo sąlygos ar asmens sveikatos būklė būtų turėję esminę reikšmę sprendimui dėl poreikio taikyti pareiškėjams apgyvendinimą, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, priimti.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi Sprendimai palikti galioti, todėl teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo vertinti dar kartą Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

III. 11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir skirti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su laisvės ribojimu.

12. Pareiškėjai nurodo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas neprieštaravo tam, jog pareiškėjams būtų panaikintas judėjimo laisvės ribojimas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

13. Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip itin reikšmingo fakto, kad pareiškėja yra nėščia.

14. Pareiškėjai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nebeturi teisės kreiptis į teismą. Jei teismas vertino, kad Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas jau buvo išspręstas kitose bylose, teismas turėjo nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnį, tačiau teismas bylą nagrinėjo iš esmės, todėl turėjo įvertinti, kad aplinkybės pasikeitė iš esmės arba išaiškinti pareiškėjams teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.

15. Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjai nėra prieglobsčio prašytojai, nes sprendimo priėmimo metu pareiškėjai turėjo tokį statusą.

16. Pareiškėjai pabrėžia, kad jie pateikė savo asmens dokumentų kopijas. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjai nebendradarbiavo dėl jų asmens dokumentų / duomenų pateikimo, tačiau pats atsakovas jokių asmens tapatybės nustatymo ar patikrinimo veiksmų neatliko, nors bendradarbiavimo pareiga saisto ne tik pareiškėjus, bet ir atsakovą (dar labiau), kuris be kita ko turi vadovautis ir gero viešo administravimo principu bei siekti kuo greičiau mažiausiomis sąnaudomis vykdyti administravimo procedūras, tačiau nieko nepadarė. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jų tapatybės yra nustatytos.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus ir papildomai pažymi, kad pareiškėjai nebėra prieglobsčio prašytojai.

19. Atsakovas pabrėžia, kad tiek pareiškėjas, tiek pareiškėja jau buvo pasinaudoję savo apskundimo teise, t. y. pareiškėjai atskirai buvo pateikę skundus dėl kiekvieno iš jų atžvilgiu priimtų ginčijamų sprendimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą byloje Nr. A20.-693-834/2022, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo dėl Sprendimo dėl pareiškėjo dalies panaikinimo, šio teismo sprendimo pareiškėjas neskundė. 2022 m. gegužės 18 d. buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-2667-1047/2022, kuria buvo atmestas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Sprendimo dėl pareiškėjos dalies panaikinimo.

20. Atsakovas teigia, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas Sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijų vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimų dalies, kuria Užsieniečiai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių prašymo netenkino, nurodęs, jog, taikant Užsieniečių nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus užtikrinti Įstatymo nustatyti tikslai.

23. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, o 2022 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos.

24. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu dėl pareiškėjos, su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama panaikinti Sprendimo dėl pareiškėjos dalį ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2667-1047/2022 minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu dėl pareiškėjo, su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Sprendimo dėl pareiškėjo dalį ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, šis sprendimas įsiteisėjo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi buvo paliktas galioti Departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 21S32378, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti prieglobsčio pareiškėjui, taip pat buvo paliktas galioti Departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 6K-1423, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti prieglobsčio pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjų teisinis statusas yra pasikeitęs ir jie nebėra prieglobsčio prašytojai (Įstatymo 2 str. 20 d.).

27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo panaikinti Sprendimus ir apgyvendinti juos netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes atsirado nauja aplinkybė – pareiškėja yra nėščia.

28. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

30. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

31. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų, dėl kurių yra priimtas galutinis sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo, apgyvendinimo klausimas turi būti, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi, sprendžiamas iš naujo.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. A20.-572-859/2022 pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjams (teismo posėdis paskirtas 2022 m. liepos 18 d.). Taigi, pareiškėjų nurodoma nauja aplinkybė, kad pareiškėja yra nėščia, bus įvertinta nurodytoje byloje, todėl tenkinti pareiškėjų skundą nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė