Legislator Case Law & Legislation
74f6be10-e72e-498d-971d-56b8b09c6b55 AI generated

74f6be10-e72e-498d-971d-56b8b09c6b55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 74f6be10-e72e-498d-971d-56b8b09c6b55
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Danguolei Kurčikovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.      Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,       n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J.

Legislator headnote

AI generated

74f6be10-e72e-498d-971d-56b8b09c6b55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 38 str. 1 dalyje inter alia nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu (1 p). <...> Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3491-121/2012Bylos proceso Nr.3-61-3-01858-2010-8                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 16.2, 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius,                                                                                                  2012 m. rugpjūčio 2 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Danguolei Kurčikovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.      Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,       n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J.

Č. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 2234,96 Lt darbo užmokesčio nepriemokos.       PaaiÅ¡kina, kad dirba Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinėje „Vytis“ (toliau - Rinktinė) postiniu. Taikant Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTÄ®) 23 str. 2 dalį, pareiÅ¡kėjui nuo 2007-08-01 iki 2008-10-01 buvo neiÅ¡mokėta 2234,96 Lt priedų ir priemokų suma. Konstitucinio Teismo (KT) 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu minėtas teisinis reguliavimas buvo pripažintas neteisėtu.

Asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis (KT 2004-12-13 nutarimas). Reikalavimas priteisti darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto kalte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2005-12-21 nutartis Nr. A-1-638/2005). Darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti už atliktÄ darbÄ (LVAT 2010-06-07 nutartis Nr. A-662-1735/2010).

PareiÅ¡kėjo teigimu, valstybės tarnautojo reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas 3 metų senaties terminas (Darbo kodekso (DK) 27 str.). Ginčijami sprendimai laikomi neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau - KTÄ®) 72 str. 4 dalies prasme, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT nutartis A-8-648/06, A-12-219/2004, A-1-638/2005, A-662-1735/2010) (b.l. 1-2).Atsakovė Rinktinė atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, nes valstybės biudžete turi bÅ«ti numatomos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti reikalingos lėšos (LVAT 2009-03-09 nutartis A-822-432/2009). PaaiÅ¡kina, kad Rinktinė, pareiÅ¡kėjui apskaičiuodama priedų ir priemokų sumÄ , veikė teisėtai, t.y. taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kurie turi bÅ«ti taikomi tol, kol KT nekonstatuos, kad jie prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Todėl Rinktinės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atsakovės teigimu, J. Č. tariamai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis susidarė už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-09-30.        Pagal teisės aktus biudžeto formavimas priklauso ne Rinktinės, bet Vyriausybės kompetencijai. Todėl vienintelis tinkamas atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-21 nutartis Nr. 3K-P-187/2007). Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsniu, 70 proc. ribojimo lėšos buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ kaip sutaupytos.

Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nepriemokos priteisimo iÅ¡ Rinktinės, turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus, kaip tai buvo daroma 2006-07-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 720. Atsakovės manymu, nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti teisinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis DK 298 straipsniu, pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti priteisiamos sumos ne daugiau kaip už 3 metus – 675,87 Lt už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31, o pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti 1559,09 Lt nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-05-31 atsakovas praÅ¡o taikyti senaties terminÄ (b.l. 12-17).

Atsakovės atstovė, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ iÅ¡ dalies pripažino, prašė reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį bei DK 298 str., patenkinus skundÄ â€“ jo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Papildomai paaiÅ¡kino, jog 1691, 80 Lt suma 2010-03-03 dienos pažymoje (b.l.

4) grafoje „Priemoka už nesumokėtus virÅ¡valandžius 2004m.“ yra įraÅ¡yta per klaidÄ , ji turėjo bÅ«ti nurodyta grafoje „Mažinimo koeficientas“, nes Å¡i suma 2006m. rugpjūčio mėnesį buvo iÅ¡mokėta vykdant Vyriausybės 2006-07-14 nutarimÄ Nr. 720 bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-03-24 nurodymÄ Nr. 5-S-2295 ir su ginču nieko bendro neturi.      Skundas tenkintinas.       Faktinės bylos aplinkybės. LVAT 2012-05-18 nutartyje Nr. A-822-1805/2011, kuria grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, konstatavo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir atsakovo pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nėra aiÅ¡ku, kodėl nepriemoka už 2004 m., 2005 m., 2006 m. buvo perskaičiuota 2007 m. ir kokiÄ Ä¯takÄ Å¡is perskaičiavimas daro DK 298 straipsnio taikymui.

LVAT taip pat kilo abejonių dėl tikslios senaties termino eigos pradžios, nuo kurios priklauso ir pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos dydis. LVAT padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , galbÅ«t neteisingai apskaičiavo pareiÅ¡kėjai priteistinÄ sumÄ . Å iam klausimui iÅ¡spręsti tikslinga surinkti daugiau įrodymų (ABTÄ® 141 str. 1 d. 2 p.). IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme įvertintinas pažymų, kuriomis vadovaujantis apskaičiuotinas pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, duomenų tikslumas ir objektyvumas (b.l. 46-50).

Ä® bylÄ surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, inter alia gauti papildomai, patvirtina, kad atsakovės (tuomet – VieÅ¡osios policijos Vilniaus apsaugos skyrius) vadovas 2007-06-27 įsakymu Nr. 120-TE-182 pavedė Finansų poskyriui apmokėti valstybės tarnautojams už jų virÅ¡valandinį darbÄ (b.l. 56). Anot Å¡io įsakymo priedų, J. Č. 2004 m. vasario mėnesį perdirbo 3 val., kovo-birželio mėn. – 88,4 val., liepos-spalio mėn. – 29,4 val., iÅ¡ viso 2004 metais - 120,8 val.; 2005 m. kovo-birželio mėn. – 22 val., lapkričio-gruodžio mėn. – 79 val., iÅ¡ viso 2005 metais – 101 val.; 2006m. liepos-spalio mėn. – 4 val., iÅ¡ viso nuo 2004-01-01 iki 2007-05-01 – 225,8 val. (b.l.57-58).  IÅ¡ į bylÄ pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (2010-03-03  Nr. 142-PAZ1-1004, 2010-07-01 Nr. 142-PAZ1-1229 ir 2010-07-01 Nr. 142-PAZ1-1230 (b.l. 4,18-19))    matyti, jog pareiÅ¡kėjui 2004-2006 metais tam tikri priedai bei priemokos buvo apskaičiuojami ir sumokėti, tačiau iÅ¡ viso nefiksuotas priemokų už virÅ¡valandinį darbÄ Â apskaičiavimas ir sumokėjimas, nors, kaip jau buvo minėta, nuo 2004-01-01 iki 2007-05-01 pareiÅ¡kėjas perdirbo 225,8 val.

Pareiškėjui 2007m. rugpjūčio mėnesį buvo priskaičiuota 1691,80 Lt dydžio priemoka kompensuojant už viršvalandžius, dirbtus 2004 metais, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėta 755, 65 Lt priemokos; pareiškėjui 2007m. rugpjūčio mėnesį buvo priskaičiuota 213,19 Lt dydžio priemoka kompensuojant už viršvalandžius, dirbtus 2005 metais, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėta 146,34 Lt priemokos; pareiškėjui 2007m. rugsėjo mėnesį buvo priskaičiuota 831,23 Lt dydžio priemoka kompensuojant už viršvalandžius, dirbtus 2006 metais, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėta 658,10 Lt priemokos; pareiškėjui 2007m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota 232,31 Lt dydžio priemoka už viršvalandžius, dirbtus 2007m spalio mėnesį, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėta 146,03 Lt priemokos;pareiškėjui per 2008 metus buvo priskaičiuota 2032,57 Lt dydžio priemoka už viršvalandžius, dirbtus 2008m., tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėta 529,84 Lt priemokos.

      Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginÄÄ , analizė.Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (VTÄ®) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 str. 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos.2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 redakcija Nr.XI-53 ) buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 38 str. 1 dalyje inter alia nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu (1 p). <...> Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija;

Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus "Darbo užmokestis" straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks KT sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas.

To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.      LVAT 2005 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartyje byloje Nr. A-1-638-05 (Administracinių teismų praktika Nr.8) iÅ¡aiÅ¡kino, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ KTÄ® 72 str. 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ KTÄ® 72 str. 4 dalies prasme. Konstitucijos 107 str. 1 dalies ir KTÄ® 72 str. 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t.y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.   Pagal tokiÄ LVAT pozicijÄ pareiÅ¡kėjai teisę į teisminę gynybÄ Ä¯gyja jiems pradėjus mokėti nepilnÄ darbo užmokestį ir kreipimosi į teismÄ trukmę riboja tik ieÅ¡kinio senatis, o ne aplinkybė, ar jie į teismÄ kreipėsi iki KT nutarimo, ar jau jį paskelbus.                                                                                                                              Tokios pozicijos teisingumÄ patvirtina ir KT 2011 m. spalio 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame KT konstatavo, kad įvairÅ«s įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai reguliuoja santykius, susijusius su sprendimų (taip pat administravimo subjektų, teismų sprendimų) vykdymu, Å¡ių teisės aktų nuostatas vykdymo procese taiko teismai ir kitos teisę taikančios institucijos.

Tai, ar KTÄ® 72 str. 4 dalies požiÅ«riu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismai ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas. KT nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr. A5-1831/2011), inter alia įvertinusi ir KT 2011-10-25 nutarimo teiginius, konstatavo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ .

Asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti (KT 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti apribota ar paneigia, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (KT 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Pabrėžė, kad pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingÄ darbo apmokėjimÄ , o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi - asmuo net ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipęsis į teismÄ dėl inter alia iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų.

Apibendrinusi tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingÄ , apmokėjime už darbÄ pažeidimas, o reikalavimas apginti Å¡iÄ iÅ¡ Konstitucijos kylančiÄ teisę yra pareikÅ¡tas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimÄ , teismas privalo jÄ veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžiančius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc.      Dėl laiko, už kurį gali bÅ«ti priteista darbo užmokesčio nepriemoka.LVAT 2010-01-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143–57/2010 pasisakydamas dėl laiko, už kurį gali bÅ«ti priteistas neteisėtai sumažintas (teisėjo) darbo užmokestis, pažymėjo, kad Å¡io klausimo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės nulemia aukščiau aptartas DK 298 straipsnio taikymas.

Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti pagrįstu pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 12 d. iki 2008 m. kovo 12 d., t.y. už trejus kalendorinius metus, juos skaičiuojant atgal nuo 2008 m. kovo 12 d. (pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos paskutinės laikotarpio, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienos). Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2008-10-01.

Skaičiuojant atgal nuo 2008 m. rugsėjo mėn. (kai buvo neiÅ¡mokėta paskutinė nepriemoka, b.l. 18), pareiÅ¡kėjui priklausytų sumos nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. Tad maksimali 3 metų trukmė Å¡iuo atveju nevirÅ¡yta. Tačiau egzistuoja ir kitas reikalavimų patenkinimÄ ribojantis veiksnys – ieÅ¡kinio senatis.       Dėl senaties termino taikymo.      Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai priteisti 1559,09 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-05-31 (b.l.12-13).

      Teismas tokį praÅ¡ymÄ pripažįsta nepagrįstu, nes atsakovė neiÅ¡analizavo nepriemokų susidarymo bei dalies jų likvidavimo chronologijos ir neiÅ¡mokėjimo priežasčių, todėl netinkamai aiÅ¡kina ir taiko teisės normas dėl skundo padavimo senaties.    LAT 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. Teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-39 (Teismų praktika 18) iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi pagal CK 1.127 str. 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ . Å i taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami.

Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ . Savo teiginiams pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (2002 m. CPK 178 str.). Pripažinus, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.J.

Č. į teismÄ skundu kreipėsi 2010-06-19 dienÄ (b.l.1). Aptariamu atveju, pagal pačios atsakovės į bylÄ pateiktus įrodymus (b.l. 57), atsakovei prievolė pirmÄ kartÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui priemokÄ už virÅ¡valandžius atsirado 2004 m. vasario mėnesį, nes pareiÅ¡kėjas vasario mėnesį perdirbo 3 val., antrÄ kartÄ â€“ 2004 m. birželio mėnesį, nes pareiÅ¡kėjas kovo-birželio mėn. perdirbo 88,4 val., trečiÄ kartÄ â€“ 2004 m. spalio mėn., nes pareiÅ¡kėjas liepos-spalio mėn. perdirbo 29,4 val. ir t.t.

Todėl senaties termino eiga dėl pareiÅ¡kėjui priemokos už 2004 m. vasario mėn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokėjimo prasidėjo 2004 m. kovo 11 dienÄ (darbo užmokestis už kiekvienÄ einamÄ mėnesį turi bÅ«ti iÅ¡mokėtas iki sekančio mėnesio 10 dienos) ir, taikant DK 27 straipsnį, baigėsi 2007 m. kovo 10 d., tad dėl Å¡ios nepriemokos yra suėjusi senatis. Senaties termino eiga dėl priemokos už 2004 m. kovo-birželio mėn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokėjimo prasidėjo 2004 m. liepos 11 dienÄ ir baigėsi 2007 m. liepos 10 d., tad dėl Å¡ios nepriemokos irgi yra suėjusi senatis.

Senaties termino eiga dėl priemokos už 2004 m. liepos-spalio mėn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokėjimo prasidėjo 2004 m. lapkričio 11 dienÄ ir baigėsi 2007 m. lapkričio 10 d., tad dėl Å¡ios nepriemokos irgi yra suėjusi senatis. Senaties termino eiga dėl priemokos už 2005 m. kovo-birželio mėn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokėjimo prasidėjo 2005 m. liepos 11 dienÄ ir baigėsi 2008 m. liepos 10 d., tad dėl Å¡ios nepriemokos irgi yra suėjusi senatis. Senaties termino eiga dėl priemokos už 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn.- 2006 m. sausio-vasario mėn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokėjimo prasidėjo 2006 m. kovo 11 dienÄ ir baigėsi 2009 m. kovo 10 d., tad ir dėl Å¡ios nepriemokos irgi yra suėjusi senatis.

Senaties termino eiga dėl priemokos už 2006 m. liepos-spalio mėn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokėjimo prasidėjo 2006 m. lapkričio 11 dienÄ ir baigėsi 2009 m. lapkričio 10 d., tad dėl Å¡ios nepriemokos irgi yra suėjusi senatis. Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovė savo iniciatyva, pradedant 2007 m. rugpjūčio mėnesiu, pradėjo likviduoti pareiÅ¡kėjui priemokų už virÅ¡valandžius įsiskolinimÄ , susidariusį nuo 2004 metų, bet dėl įstatyme numatyto ribojimo priemokas iÅ¡mokėjo nepilnai, tuo pažeisdama jos valstybės tarnautojų Konstitucijos ginamas teises, todėl, teismo nuomone, Å¡iems valstybės tarnautojams, inter alia pareiÅ¡kėjui, vėl atsirado teisė reikalauti iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ nepriemokų dalį (Civilinio kodekso 1.130 str. 2 dalis: ieÅ¡kinio senaties terminÄ taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę) ir dėl Å¡ios priežasties vėl iÅ¡ naujo prasidėjo senaties termino eiga.

Minėta, jog pareiÅ¡kėjui 2007 m. rugpjūčio mėnesį buvo priskaičiuota 1691,80 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2004 metais, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėta 755, 65 Lt priemokos. Å i nepriemoka turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta iki 2007 m. rugsėjo 10 dienos, tad senaties termino eiga Å¡iam reikalavimui prasidėjo 2007 m. rugsėjo 11 dienÄ , baigėsi 2010 m. rugsėjo 10 dienÄ . Minėta, jog skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. nepraleidus senaties termino.    PareiÅ¡kėjui 2007m. rugpjūčio mėnesį buvo priskaičiuota 213,19 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2005 metais, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėta 146,34 Lt priemokos.

Å i nepriemoka taip pat turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta iki 2007 m. rugsėjo 10 dienos, tad senaties termino eiga Å¡iam reikalavimui prasidėjo 2007 m. rugsėjo 11 dienÄ , baigėsi 2010 m. rugsėjo 10 dienÄ . Skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. nepraleidus senaties termino.    PareiÅ¡kėjui 2007m. rugsėjo mėnesį buvo priskaičiuota 831,23 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2006 metais, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėta 658,10 Lt priemokos.

Å i nepriemoka turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta iki 2007 m. spalio 10 dienos, tad senaties termino eiga Å¡iam reikalavimui prasidėjo 2007 m. spalio 11 dienÄ , baigėsi 2010 m. spalio 10 dienÄ . Skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. nepraleidus senaties termino.    PareiÅ¡kėjui 2007 m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota 232,31 Lt dydžio priemoka už virÅ¡valandžius, dirbtus 2007m spalio mėnesį, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėta 146,03 Lt priemokos.

Å i nepriemoka turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta iki 2007 m. lapkričio 10 dienos, tad senaties termino eiga Å¡iam reikalavimui prasidėjo 2007 m. lapkričio 11 dienÄ , baigėsi 2010 m. lapkričio 10 dienÄ . Skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. nepraleidus senaties termino.    PareiÅ¡kėjui per 2008 metus buvo priskaičiuota 2032,57 Lt dydžio priemoka už virÅ¡valandžius, dirbtus 2008 metais, tačiau dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėta 529,84 Lt priemokos.

Skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. aiÅ¡kiai nepraleidus senaties termino. IÅ¡vardintų nepriemokų suma sudaro skundu teismui reikalaujamÄ sumÄ - 2234,96 Lt.       Dėl tinkamo atsakovo.      Atsakovė mano, jog tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje bÅ«tų Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, ir kad nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti teisinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio nuostatas. Teismas atkreipia dėmesį, jog skundo reikalavimo teisinis pagrindas nėra (CK) 6.271 straipsnis, reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuomet atsakovu pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktÄ bei 18 str. 1 d. 4 punktÄ yra traukiama Lietuvos valstybė, Å¡ioje byloje nėra reiÅ¡kiamas.

LVAT savo sprendimuose ne kartÄ yra pasisakęs (pvz. nutartis adm. byloje Nr. A-662-1735/2010), jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokos atsakovu turi bÅ«ti traukiamas pareiÅ¡kėjo – valstybės tarnautojo ar statutinio pareigÅ«no – darbdavys.        Dėl sprendimo vykdymo atidėjimoLVAT, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2012-05-18 nutartimi Nr. A-822-1805/2011 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidėjo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, kadangi pagal LVAT praktikÄ (2011-09-15 nutartis Nr. A-261-3291/2011, 2011-03-24 nutartis Nr. A-62-508/2011) į bylÄ nėra pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį.

Be to, pareiÅ¡kėjo skundas teisme nagrinėjamas daugiau nei du metai, todėl sprendimo vykdymÄ atidėti dar metams bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga (ABTÄ® 4 str.)   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., teisėja       n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo J. Č. skundÄ patenkinti.IÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ J. Č. priteisti 2234,96 (du tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis Lt 96 ct) darbo užmokesčio nepriemokos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.      Teisėja                  Nijolė ŽalnieriÅ«nienė