74f6be10-e72e-498d-971d-56b8b09c6b55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedVilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja NijolÄ Å½alnieriÅ«nienÄ, dalyvaujant atsakovÄs atstovei Danguolei KurÄikovienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J. Ä. skundÄ atsakovui Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei âVytisâ dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo, treÄiasis suinteresuotas asmuo â Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.      TeisÄja, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,       n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas J.
Legislator headnote
AI generated74f6be10-e72e-498d-971d-56b8b09c6b55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokÄjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budÄjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 38 str. 1 dalyje inter alia nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu (1 p). <...> Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginÄs algos.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-3491-121/2012Bylos proceso Nr.3-61-3-01858-2010-8                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 16.2, 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius,                                                                                                  2012 m. rugpjÅ«Äio 2 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja NijolÄ Å½alnieriÅ«nienÄ, dalyvaujant atsakovÄs atstovei Danguolei KurÄikovienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J. Ä. skundÄ atsakovui Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei âVytisâ dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo, treÄiasis suinteresuotas asmuo â Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.      TeisÄja, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,       n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas J.
Ä. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 2234,96 Lt darbo užmokesÄio nepriemokos.       PaaiÅ¡kina, kad dirba Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinÄje âVytisâ (toliau - RinktinÄ) postiniu. Taikant ValstybÄs tarnybos įstatymo (toliau - VTÄ®) 23 str. 2 dalį, pareiÅ¡kÄjui nuo 2007-08-01 iki 2008-10-01 buvo neiÅ¡mokÄta 2234,96 Lt priedų ir priemokų suma. Konstitucinio Teismo (KT) 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu minÄtas teisinis reguliavimas buvo pripažintas neteisÄtu.
Asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokÄtas visas priklausantis darbo užmokestis (KT 2004-12-13 nutarimas). Reikalavimas priteisti darbo užmokestį nÄra reikalavimas dÄl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesÄio nesumokÄjusio subjekto kalte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2005-12-21 nutartis Nr. A-1-638/2005). Darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti už atliktÄ darbÄ (LVAT 2010-06-07 nutartis Nr. A-662-1735/2010).
PareiÅ¡kÄjo teigimu, valstybÄs tarnautojo reikalavimui dÄl negauto darbo užmokesÄio priteisimo taikytinas 3 metų senaties terminas (Darbo kodekso (DK) 27 str.). GinÄijami sprendimai laikomi neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau - KTÄ®) 72 str. 4 dalies prasme, kol neiÅ¡nyksta asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos (LVAT nutartis A-8-648/06, A-12-219/2004, A-1-638/2005, A-662-1735/2010) (b.l. 1-2).AtsakovÄ RinktinÄ atsiliepimu į pareiÅ¡kÄjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ , praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidÄti vieneriems metams, nes valstybÄs biudžete turi bÅ«ti numatomos valstybÄs tarnautojų darbo užmokesÄio nepriemokai sumokÄti reikalingos lÄÅ¡os (LVAT 2009-03-09 nutartis A-822-432/2009). PaaiÅ¡kina, kad RinktinÄ, pareiÅ¡kÄjui apskaiÄiuodama priedų ir priemokų sumÄ , veikÄ teisÄtai, t.y. taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, vadovavosi galiojanÄiais teisÄs aktais, kurie turi bÅ«ti taikomi tol, kol KT nekonstatuos, kad jie prieÅ¡tarauja Konstitucijai.
TodÄl RinktinÄs veiksmuose nÄra neteisÄtų veiksmų ar kaltÄs. AtsakovÄs teigimu, J. Ä. tariamai neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis susidarÄ už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-09-30.        Pagal teisÄs aktus biudžeto formavimas priklauso ne RinktinÄs, bet VyriausybÄs kompetencijai. TodÄl vienintelis tinkamas atsakovas yra Lietuvos valstybÄ, atstovaujama VyriausybÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007-02-21 nutartis Nr. 3K-P-187/2007). Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsniu, 70 proc. ribojimo lÄÅ¡os buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ kaip sutaupytos.
TodÄl teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nepriemokos priteisimo iÅ¡ RinktinÄs, turÄtų iÅ¡sprÄsti klausimÄ dÄl Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VyriausybÄs, įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus, kaip tai buvo daroma 2006-07-14 VyriausybÄs nutarimu Nr. 720. AtsakovÄs manymu, nÄra pagrindo jos atžvilgiu taikyti teisinÄ atsakomybÄ pagal Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis DK 298 straipsniu, pareiÅ¡kÄjui turÄtų bÅ«ti priteisiamos sumos ne daugiau kaip už 3 metus â 675,87 Lt už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31, o pareiÅ¡kÄjo reikalavimui priteisti 1559,09 Lt nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-05-31 atsakovas praÅ¡o taikyti senaties terminÄ (b.l. 12-17).
AtsakovÄs atstovÄ, bylÄ nagrinÄjant teisme, skundÄ iÅ¡ dalies pripažino, praÅ¡Ä reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį bei DK 298 str., patenkinus skundÄ â jo vykdymÄ atidÄti vieneriems metams. Papildomai paaiÅ¡kino, jog 1691, 80 Lt suma 2010-03-03 dienos pažymoje (b.l.
4) grafoje âPriemoka už nesumokÄtus virÅ¡valandžius 2004m.â yra įraÅ¡yta per klaidÄ , ji turÄjo bÅ«ti nurodyta grafoje âMažinimo koeficientasâ, nes Å¡i suma 2006m. rugpjÅ«Äio mÄnesį buvo iÅ¡mokÄta vykdant VyriausybÄs 2006-07-14 nutarimÄ Nr. 720 bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-03-24 nurodymÄ Nr. 5-S-2295 ir su ginÄu nieko bendro neturi.      Skundas tenkintinas.       FaktinÄs bylos aplinkybÄs. LVAT 2012-05-18 nutartyje Nr. A-822-1805/2011, kuria grÄ Å¾ino bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, konstatavo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo ir atsakovo pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kÄjui priskaiÄiuotÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį nÄra aiÅ¡ku, kodÄl nepriemoka už 2004 m., 2005 m., 2006 m. buvo perskaiÄiuota 2007 m. ir kokiÄ Ä¯takÄ Å¡is perskaiÄiavimas daro DK 298 straipsnio taikymui.
LVAT taip pat kilo abejonių dÄl tikslios senaties termino eigos pradžios, nuo kurios priklauso ir pareiÅ¡kÄjui priteistinos sumos dydis. LVAT padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , galbÅ«t neteisingai apskaiÄiavo pareiÅ¡kÄjai priteistinÄ sumÄ . Å iam klausimui iÅ¡sprÄsti tikslinga surinkti daugiau įrodymų (ABTÄ® 141 str. 1 d. 2 p.). IÅ¡ naujo nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme įvertintinas pažymų, kuriomis vadovaujantis apskaiÄiuotinas pareiÅ¡kÄjui neiÅ¡mokÄtas darbo užmokestis, duomenų tikslumas ir objektyvumas (b.l. 46-50).
Ä® bylÄ surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, inter alia gauti papildomai, patvirtina, kad atsakovÄs (tuomet â VieÅ¡osios policijos Vilniaus apsaugos skyrius) vadovas 2007-06-27 įsakymu Nr. 120-TE-182 pavedÄ Finansų poskyriui apmokÄti valstybÄs tarnautojams už jų virÅ¡valandinį darbÄ (b.l. 56). Anot Å¡io įsakymo priedų, J. Ä. 2004 m. vasario mÄnesį perdirbo 3 val., kovo-birželio mÄn. â 88,4 val., liepos-spalio mÄn. â 29,4 val., iÅ¡ viso 2004 metais - 120,8 val.; 2005 m. kovo-birželio mÄn. â 22 val., lapkriÄio-gruodžio mÄn. â 79 val., iÅ¡ viso 2005 metais â 101 val.; 2006m. liepos-spalio mÄn. â 4 val., iÅ¡ viso nuo 2004-01-01 iki 2007-05-01 â 225,8 val. (b.l.57-58).  IÅ¡ į bylÄ pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kÄjui priskaiÄiuotÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį (2010-03-03  Nr. 142-PAZ1-1004, 2010-07-01 Nr. 142-PAZ1-1229 ir 2010-07-01 Nr. 142-PAZ1-1230 (b.l. 4,18-19))    matyti, jog pareiÅ¡kÄjui 2004-2006 metais tam tikri priedai bei priemokos buvo apskaiÄiuojami ir sumokÄti, taÄiau iÅ¡ viso nefiksuotas priemokų už virÅ¡valandinį darbÄ Â apskaiÄiavimas ir sumokÄjimas, nors, kaip jau buvo minÄta, nuo 2004-01-01 iki 2007-05-01 pareiÅ¡kÄjas perdirbo 225,8 val.
PareiÅ¡kÄjui 2007m. rugpjÅ«Äio mÄnesį buvo priskaiÄiuota 1691,80 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2004 metais, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 755, 65 Lt priemokos; pareiÅ¡kÄjui 2007m. rugpjÅ«Äio mÄnesį buvo priskaiÄiuota 213,19 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2005 metais, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 146,34 Lt priemokos; pareiÅ¡kÄjui 2007m. rugsÄjo mÄnesį buvo priskaiÄiuota 831,23 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2006 metais, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 658,10 Lt priemokos; pareiÅ¡kÄjui 2007m. spalio mÄnesį buvo priskaiÄiuota 232,31 Lt dydžio priemoka už virÅ¡valandžius, dirbtus 2007m spalio mÄnesį, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 146,03 Lt priemokos;pareiÅ¡kÄjui per 2008 metus buvo priskaiÄiuota 2032,57 Lt dydžio priemoka už virÅ¡valandžius, dirbtus 2008m., taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 529,84 Lt priemokos.
      TeisÄs aktų, taikytinų sprendžiant ginÄÄ , analizÄ.Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja ValstybÄs tarnybos įstatymo (VTÄ®) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 str. 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybÄs tarnautojams. VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) buvo nustatyta, kad valstybÄs tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginÄ alga;
2) priedai;
3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybÄs tarnautojams mokami Å¡ie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau â tarnybos stažas);
2) už kvalifikacinÄ klasÄ arba kvalifikacinÄ kategorijÄ ;
3) už laipsnį;
4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalÄjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginÄs algos.2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 redakcija Nr.XI-53 ) buvo pakeistas bei papildytas ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatÄ, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos.
Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokÄjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budÄjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 38 str. 1 dalyje inter alia nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu (1 p). <...> Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginÄs algos.
Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaiÄiuotinų priedų bei priemokų dydis. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priÄmÄ nutarimÄ ,,DÄl Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo VI skyrius âDarbo užmokestisâ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija;
Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
KT pabrÄžÄ, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidÄjas, atsižvelgdamas į apmokÄjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokÄjimo valstybÄs tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesÄio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. TaÄiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galÄjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venÄių dienomis, o Å¡ie privalÄjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .
Vertindamas ginÄytÄ ValstybÄs tarnybos įstatymo dalį kartu su minÄtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galÄjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokÄjimo ribÄ .
Byloje konstatuota, kad nei ginÄytame ValstybÄs tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus "Darbo užmokestis" straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinÄms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalÄjo bÅ«ti apmokama.
Toks KT sprendimas reiÅ¡kia, jog paminÄtu teisiniu reguliavimu privalÄjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turÄjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ tais atvejais, kai apskaiÄiuotas ir iÅ¡mokÄtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galÄjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas.
To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kÄjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, iki Å¡iol nÄra tinkamai (pilnai) atsiskaitÄs ir to neneigia, neginÄija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.      LVAT 2005 m. gruodžio mÄn. 21 d. nutartyje byloje Nr. A-1-638-05 (Administracinių teismų praktika Nr.8) iÅ¡aiÅ¡kino, kad ginÄuose dÄl nesumokÄto darbo užmokesÄio âsprendimo įvykdymuâ KTÄ® 72 str. 4 dalies prasme reikÄtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradÄs galimybÄ Ä¯siterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostÄ iki teisÄs normos, reglamentavusios minÄtus santykius, pripažinimo neteisÄta.
Ir, prieÅ¡ingai, ginÄų dÄl darbo užmokesÄio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybÄs tarnautojas turi teisÄ Ä¯ savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisÄ pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybÄs tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesÄio nepriemoka yra laikoma âįvykdytu sprendimuâ KTÄ® 72 str. 4 dalies prasme. Konstitucijos 107 str. 1 dalies ir KTÄ® 72 str. 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nÄra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisÄs normų taikymo procedÅ«ros, t.y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kÄjo ir atsakovo dÄl darbo užmokesÄio mokÄjimo susiklosÄiusius teisinius santykius.   Pagal tokiÄ LVAT pozicijÄ pareiÅ¡kÄjai teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ Ä¯gyja jiems pradÄjus mokÄti nepilnÄ darbo užmokestį ir kreipimosi į teismÄ trukmÄ riboja tik ieÅ¡kinio senatis, o ne aplinkybÄ, ar jie į teismÄ kreipÄsi iki KT nutarimo, ar jau jį paskelbus.                                                                                                                              Tokios pozicijos teisingumÄ patvirtina ir KT 2011 m. spalio 25 d. nutarimas âDÄl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ, kuriame KT konstatavo, kad įvairÅ«s įstatymai, poįstatyminiai teisÄs aktai reguliuoja santykius, susijusius su sprendimų (taip pat administravimo subjektų, teismų sprendimų) vykdymu, Å¡ių teisÄs aktų nuostatas vykdymo procese taiko teismai ir kitos teisÄ taikanÄios institucijos.
Tai, ar KTÄ® 72 str. 4 dalies požiÅ«riu sprendimas dar nÄra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkreÄiu atveju nustato teismai ir kitos teisÄ taikanÄios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojanÄias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisÄs aktuose įtvirtintas teisÄs normas. KT nesprendžia teisÄs aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisÄs aktus. LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr. A5-1831/2011), inter alia įvertinusi ir KT 2011-10-25 nutarimo teiginius, konstatavo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs pažeidžiamos, teisÄ kreiptis į teismÄ .
Asmens teisÄ kreiptis į teismÄ yra absoliuti (KT 2006 m. gegužÄs 9 d. nutarimas). Asmens teisÄ kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti apribota ar paneigia, nes kiltų grÄsmÄ vienai svarbiausių teisinÄs valstybÄs vertybių. Asmens teisÄs turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privaÄių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (KT 2004 m. rugpjÅ«Äio 17 d. nutarimas). PabrÄžÄ, kad pažeistÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minÄtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisÄ Ä¯ teisingÄ darbo apmokÄjimÄ , o pati asmens teisÄ Ä¯ teisminÄ pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi - asmuo net ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipÄsis į teismÄ dÄl inter alia iÅ¡ Konstitucijos kylanÄių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalÄtų.
Apibendrinusi tai, kas paminÄta anksÄiau, teisÄjų kolegija konstatavo, jog nagrinÄjamoje administracinÄje byloje yra nustatytas teisÄs į teisingÄ , apmokÄjime už darbÄ pažeidimas, o reikalavimas apginti Å¡iÄ iÅ¡ Konstitucijos kylanÄiÄ teisÄ yra pareikÅ¡tas nepraleidus termino tai padaryti, todÄl, nustaÄius minÄtos teisÄs pažeidimÄ , teismas privalo jÄ veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžianÄius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc.      DÄl laiko, už kurį gali bÅ«ti priteista darbo užmokesÄio nepriemoka.LVAT 2010-01-12 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A143â57/2010 pasisakydamas dÄl laiko, už kurį gali bÅ«ti priteistas neteisÄtai sumažintas (teisÄjo) darbo užmokestis, pažymÄjo, kad Å¡io klausimo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmÄs nulemia aukÅ¡Äiau aptartas DK 298 straipsnio taikymas.
Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti pagrįstu pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl darbo užmokesÄio priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 12 d. iki 2008 m. kovo 12 d., t.y. už trejus kalendorinius metus, juos skaiÄiuojant atgal nuo 2008 m. kovo 12 d. (pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytos paskutinÄs laikotarpio, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, dienos). NagrinÄjamoje administracinÄje byloje pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2008-10-01.
SkaiÄiuojant atgal nuo 2008 m. rugsÄjo mÄn. (kai buvo neiÅ¡mokÄta paskutinÄ nepriemoka, b.l. 18), pareiÅ¡kÄjui priklausytų sumos nuo 2005 m. rugsÄjo mÄn. iki 2008 m. rugsÄjo mÄn. Tad maksimali 3 metų trukmÄ Å¡iuo atveju nevirÅ¡yta. TaÄiau egzistuoja ir kitas reikalavimų patenkinimÄ ribojantis veiksnys â ieÅ¡kinio senatis.       DÄl senaties termino taikymo.      AtsakovÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimo daliai priteisti 1559,09 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-05-31 (b.l.12-13).
      Teismas tokį praÅ¡ymÄ pripažįsta nepagrįstu, nes atsakovÄ neiÅ¡analizavo nepriemokų susidarymo bei dalies jų likvidavimo chronologijos ir neiÅ¡mokÄjimo priežasÄių, todÄl netinkamai aiÅ¡kina ir taiko teisÄs normas dÄl skundo padavimo senaties.    LAT 2002 m. gruodžio mÄn. 20 d. Teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-39 (Teismų praktika 18) iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Taigi pagal CK 1.127 str. 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisÄs pažeidimÄ . Å i taisyklÄ taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžios skaiÄiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie teisÄs pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisÄ arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginÄijami.
Kadangi vidinis teisÄs pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijÄs su paÄiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisÄs pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ . Savo teiginiams pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (2002 m. CPK 178 str.). Pripažinus, kad ieÅ¡kovas apie savo teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne paties teisÄs pažeidimo dienÄ , teismas turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne vÄliau, nei tokioje paÄioje situacijoje turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.J.
Ä. į teismÄ skundu kreipÄsi 2010-06-19 dienÄ (b.l.1). Aptariamu atveju, pagal paÄios atsakovÄs į bylÄ pateiktus įrodymus (b.l. 57), atsakovei prievolÄ pirmÄ kartÄ apskaiÄiuoti ir iÅ¡mokÄti pareiÅ¡kÄjui priemokÄ už virÅ¡valandžius atsirado 2004 m. vasario mÄnesį, nes pareiÅ¡kÄjas vasario mÄnesį perdirbo 3 val., antrÄ kartÄ â 2004 m. birželio mÄnesį, nes pareiÅ¡kÄjas kovo-birželio mÄn. perdirbo 88,4 val., treÄiÄ kartÄ â 2004 m. spalio mÄn., nes pareiÅ¡kÄjas liepos-spalio mÄn. perdirbo 29,4 val. ir t.t.
TodÄl senaties termino eiga dÄl pareiÅ¡kÄjui priemokos už 2004 m. vasario mÄn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokÄjimo prasidÄjo 2004 m. kovo 11 dienÄ (darbo užmokestis už kiekvienÄ einamÄ mÄnesį turi bÅ«ti iÅ¡mokÄtas iki sekanÄio mÄnesio 10 dienos) ir, taikant DK 27 straipsnį, baigÄsi 2007 m. kovo 10 d., tad dÄl Å¡ios nepriemokos yra suÄjusi senatis. Senaties termino eiga dÄl priemokos už 2004 m. kovo-birželio mÄn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokÄjimo prasidÄjo 2004 m. liepos 11 dienÄ ir baigÄsi 2007 m. liepos 10 d., tad dÄl Å¡ios nepriemokos irgi yra suÄjusi senatis.
Senaties termino eiga dÄl priemokos už 2004 m. liepos-spalio mÄn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokÄjimo prasidÄjo 2004 m. lapkriÄio 11 dienÄ ir baigÄsi 2007 m. lapkriÄio 10 d., tad dÄl Å¡ios nepriemokos irgi yra suÄjusi senatis. Senaties termino eiga dÄl priemokos už 2005 m. kovo-birželio mÄn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokÄjimo prasidÄjo 2005 m. liepos 11 dienÄ ir baigÄsi 2008 m. liepos 10 d., tad dÄl Å¡ios nepriemokos irgi yra suÄjusi senatis. Senaties termino eiga dÄl priemokos už 2005 m. lapkriÄio-gruodžio mÄn.- 2006 m. sausio-vasario mÄn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokÄjimo prasidÄjo 2006 m. kovo 11 dienÄ ir baigÄsi 2009 m. kovo 10 d., tad ir dÄl Å¡ios nepriemokos irgi yra suÄjusi senatis.
Senaties termino eiga dÄl priemokos už 2006 m. liepos-spalio mÄn. visiÅ¡ko neiÅ¡mokÄjimo prasidÄjo 2006 m. lapkriÄio 11 dienÄ ir baigÄsi 2009 m. lapkriÄio 10 d., tad dÄl Å¡ios nepriemokos irgi yra suÄjusi senatis. TaÄiau, kaip jau buvo minÄta, atsakovÄ savo iniciatyva, pradedant 2007 m. rugpjÅ«Äio mÄnesiu, pradÄjo likviduoti pareiÅ¡kÄjui priemokų už virÅ¡valandžius įsiskolinimÄ , susidariusį nuo 2004 metų, bet dÄl įstatyme numatyto ribojimo priemokas iÅ¡mokÄjo nepilnai, tuo pažeisdama jos valstybÄs tarnautojų Konstitucijos ginamas teises, todÄl, teismo nuomone, Å¡iems valstybÄs tarnautojams, inter alia pareiÅ¡kÄjui, vÄl atsirado teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄti neiÅ¡mokÄtÄ nepriemokų dalį (Civilinio kodekso 1.130 str. 2 dalis: ieÅ¡kinio senaties terminÄ taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolÄ) ir dÄl Å¡ios priežasties vÄl iÅ¡ naujo prasidÄjo senaties termino eiga.
MinÄta, jog pareiÅ¡kÄjui 2007 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį buvo priskaiÄiuota 1691,80 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2004 metais, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 755, 65 Lt priemokos. Å i nepriemoka turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄta iki 2007 m. rugsÄjo 10 dienos, tad senaties termino eiga Å¡iam reikalavimui prasidÄjo 2007 m. rugsÄjo 11 dienÄ , baigÄsi 2010 m. rugsÄjo 10 dienÄ . MinÄta, jog skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. nepraleidus senaties termino.    PareiÅ¡kÄjui 2007m. rugpjÅ«Äio mÄnesį buvo priskaiÄiuota 213,19 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2005 metais, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 146,34 Lt priemokos.
Å i nepriemoka taip pat turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄta iki 2007 m. rugsÄjo 10 dienos, tad senaties termino eiga Å¡iam reikalavimui prasidÄjo 2007 m. rugsÄjo 11 dienÄ , baigÄsi 2010 m. rugsÄjo 10 dienÄ . Skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. nepraleidus senaties termino.    PareiÅ¡kÄjui 2007m. rugsÄjo mÄnesį buvo priskaiÄiuota 831,23 Lt dydžio priemoka kompensuojant už virÅ¡valandžius, dirbtus 2006 metais, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 658,10 Lt priemokos.
Å i nepriemoka turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄta iki 2007 m. spalio 10 dienos, tad senaties termino eiga Å¡iam reikalavimui prasidÄjo 2007 m. spalio 11 dienÄ , baigÄsi 2010 m. spalio 10 dienÄ . Skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. nepraleidus senaties termino.    PareiÅ¡kÄjui 2007 m. spalio mÄnesį buvo priskaiÄiuota 232,31 Lt dydžio priemoka už virÅ¡valandžius, dirbtus 2007m spalio mÄnesį, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 146,03 Lt priemokos.
Å i nepriemoka turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄta iki 2007 m. lapkriÄio 10 dienos, tad senaties termino eiga Å¡iam reikalavimui prasidÄjo 2007 m. lapkriÄio 11 dienÄ , baigÄsi 2010 m. lapkriÄio 10 dienÄ . Skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. nepraleidus senaties termino.    PareiÅ¡kÄjui per 2008 metus buvo priskaiÄiuota 2032,57 Lt dydžio priemoka už virÅ¡valandžius, dirbtus 2008 metais, taÄiau dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo neiÅ¡mokÄta 529,84 Lt priemokos.
Skundas teismui pateiktas 2010-06-19 dienÄ , t.y. aiÅ¡kiai nepraleidus senaties termino. IÅ¡vardintų nepriemokų suma sudaro skundu teismui reikalaujamÄ sumÄ - 2234,96 Lt.       DÄl tinkamo atsakovo.      AtsakovÄ mano, jog tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje bÅ«tų Lietuvos valstybÄ, atstovaujama VyriausybÄs, ir kad nÄra pagrindo jos atžvilgiu taikyti teisinÄ atsakomybÄ pagal Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio nuostatas. Teismas atkreipia dÄmesį, jog skundo reikalavimo teisinis pagrindas nÄra (CK) 6.271 straipsnis, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo, kuomet atsakovu pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktÄ bei 18 str. 1 d. 4 punktÄ yra traukiama Lietuvos valstybÄ, Å¡ioje byloje nÄra reiÅ¡kiamas.
LVAT savo sprendimuose ne kartÄ yra pasisakÄs (pvz. nutartis adm. byloje Nr. A-662-1735/2010), jog ginÄuose dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos atsakovu turi bÅ«ti traukiamas pareiÅ¡kÄjo â valstybÄs tarnautojo ar statutinio pareigÅ«no â darbdavys.        DÄl sprendimo vykdymo atidÄjimoLVAT, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ apeliacine tvarka, 2012-05-18 nutartimi Nr. A-822-1805/2011 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidÄjo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, kadangi pagal LVAT praktikÄ (2011-09-15 nutartis Nr. A-261-3291/2011, 2011-03-24 nutartis Nr. A-62-508/2011) į bylÄ nÄra pateiktų įrodymų, pagrindžianÄių, jog pareiÅ¡kÄjo skundo tenkinimas reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinÄ padÄtį.
Be to, pareiÅ¡kÄjo skundas teisme nagrinÄjamas daugiau nei du metai, todÄl sprendimo vykdymÄ atidÄti dar metams bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga (ABTÄ® 4 str.)   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., teisÄja       n u s p r e n d Ä : pareiÅ¡kÄjo J. Ä. skundÄ patenkinti.IÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinÄs âVytisâ J. Ä. priteisti 2234,96 (du tÅ«kstanÄius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis Lt 96 ct) darbo užmokesÄio nepriemokos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui.      TeisÄja                  NijolÄ Å½alnieriÅ«nienÄ