2024-11-20 Nr. AB-16986-3-61-3-04669-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-657-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04669-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Šakių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2D-17466 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. raštą Nr. SE-1367 (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. gegužės 21 d. pasiūlymą-skundą (toliau – ir Pasiūlymas) ir jam pritarti arba išsamiai ir motyvuotai pagal teisės aktų reikalavimus atsakyti į minėtus pareiškėjų siūlymus, arba nurodyti, kodėl jie netenkinami.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (toliau – ir Bendrasis planas) koregavimo procesą iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pradėtos (ir jau yra pradėtos) Bendrojo plano koregavimo procedūros, kurios pareiškėjams gali sukelti neigiamas pasekmes, nes Bendrojo plano koregavimo procedūra, pareiškėjų vertinimu, nėra reikalinga ir jie nesutinka su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lidl Lietuva“ interesu keisti / koreguoti Bendrąjį planą, kad ginčo teritorijoje būtų galima pastatyti ne mažesnį kaip 2 000 kv. m prekybos centrą. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės taps visiškai betikslis šios bylos nagrinėjimas, nes kol teismas byloje išnagrinės ginčą, bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas. Pareiškėjai turi skųsti visus Administracijos direktoriaus pateiktus atsakymus dėl jų pasiūlymų, nes visi jų pateikti pasiūlymai nepagrįstai atmetami, o Inspekcija nepagrįstai pritaria bet kokiems Administracijos veiksmams, susijusiems su Bendrojo plano keitimu ar koregavimu.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. skundą, tačiau netenkino jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė svarių argumentų dėl akivaizdaus skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo, t. y. tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimų pagrįstumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nepritaria Bendrojo plano koregavimo procesui, nes, jų teigimu, jo nereikia koreguoti Bendrojo plano. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau planavimo organizatorius turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami.

Teismas nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjų nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Prielaida, kad pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, kad skundo priėmimo stadijoje, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galimai kils didelė žala, kurią atitaisyti (kompensuoti) bus sudėtinga ar neįmanoma.

III. Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jų prašymą skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje Nr. eI3-14859-473/2024.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas neįsigilino į jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, su prašymu pateiktus įrodymus ir į patį ginčo pobūdį. Pareiškėjų teigimu, byloje būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Bendrojo plano koregavimo procesą, nes priešingu atveju bus pradėtos (ir jau yra pradėtos bei tęsiamos) galbūt neteisėtos Bendrojo plano koregavimo procedūros, kurios gali sukelti neigiamas pasekmes. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjų skundą bus betikslis, nes kol teismas išnagrinės bylą, bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas. Pasak pareiškėjų, pats ginčo pobūdis lemia tai, kad yra būtina laikinai sustabdyti Bendrojo plano koregavimo procedūrą, kol nebus įvertinti visuomenės pateikti pasiūlymai.

Pareiškėjai pažymi, kad teisme dar nėra išspręstas ginčas dėl jų 2023 m. spalio 27 d. Administracijos direktoriui pateikto pasiūlymo-pretenzijos neorganizuoti ir nerengti Bendrojo plano teritorijos dalies – vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), koregavimo (administracinė byla Nr. eI3-7422-872/2024), tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta visuomenei pateikti naujus pasiūlymus dėl planavimo tikslų. Dėl to, kol nebus išnagrinėtas ginčas šioje byloje dėl pareiškėjų pateikto Pasiūlymo, kuriuo prašyta nebetęsti pradėtų teisės aktams prieštaraujančių teritorijų planavimo veiksmų – Bendrojo plano koregavimo, yra negalimos tolimesnės Bendrojo plano keitimo procedūros, nes priešingu atveju taptų betikslis visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese.

Pareiškėjai teigia, jog jų pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad Administracija nesilaiko teritorijų planavimo procedūrų ir skubiai bando kuo greičiau pakoreguoti Bendrąjį planą, nepaisydama visuomenės (taip pat ir pareiškėjų) jau pateiktų pasiūlymų, dėl kurių ginčai nagrinėjami teisme. Pareiškėjai turi skųsti visus Administracijos direktoriaus pateiktus atsakymus dėl jų pasiūlymų, nes visi jų pateikti pasiūlymai dėl Bendrojo plano koregavimo ir / ar keitimo yra nepagrįstai atmetami. Pareiškėjai pažymi, kad šiuo metu teismuose yra užvestos trys administracinės bylos, susijusios su to paties Bendrojo plano koregavimu ir / ar keitimu (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinė byla Nr. eI3-7422-872/2024; Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinė byla Nr. eI3-14768-621/2024; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eAS-581-525/2024).

Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus galimai neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas dėl pareiškėjų gyvenamosios teritorijos. Priešingai nei nurodė teismas, yra akivaizdu, kad šiuo metu itin aktyviai vyksta Bendrojo plano koregavimo procedūros, kas reiškia, kad nepaisant pareiškėjų Pasiūlymo, dėl kurio vyksta šis ginčas, Administracija vis dėlto atliks Bendrojo plano koregavimą tokiu būdu, kuriuo yra suplanavusi.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Administracija nurodo, kad ginčas byloje yra kilęs tik dėl to, ar Administracijos atsakymas, kuriuo neatsižvelgta į pareiškėjų pasiūlymus, yra pakankamai motyvuotas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjams netinka atsakovo pateikti atsakymai į jų pasiūlymus, neįrodo, kad šie atsakymai yra netinkami. Administracija sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų dėl akivaizdaus skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo, t. y. tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo. Administracija teigia, kad Bendrojo plano koregavimo procedūros yra pradėtos ir vykdomos teisėtai, o pareiškėjai neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų. Pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šios bylos nagrinėjamo atveju nebūtų proporcingas siekiamiems tikslams ir pažeistų viešąjį interesą. Pritaikius pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas visuomenės, visų pirma, Šakių miesto su priemiesčiais, interesas, Administracija ginčo laikotarpiu negalėtų įgyvendinti siekiamų tikslų dėl Bendrojo plano koregavimo. Kiekvieną kartą stabdant Bendrojo plano koregavimą, kai būtų pateiktas skundas dėl Administracijos priimtų procesinių sprendimų, Bendrojo plano koregavimo įgyvendinimas užsitęstų neribotą laiką arba taptų neįmanomas, darytų žalą visuomenei ir kitiems suinteresuotiems asmenims, todėl pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principus bei viešąjį interesą.

Administracija pažymi, kad atskirajame skunde pateikta informaciją dėl kitų vykstančių teisminių ginčų neturi įtakos šiai bylai. Net ir tuo atveju, jeigu teismas šioje byloje tenkintų pareiškėjų skundą, Administracijos vertinimu, teismo sprendimo įvykdymas nebūtų kaip nors apsunkintas ar neįmanomas – pareiškėjams išliktų galimybė ir teisė reikalauti atlyginti galbūt neteisėtais Administracijos veiksmais padarytą žalą.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Inspekcijos teigimu, pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Inspekcija sutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo procesą iki kol bus priimtas ir įsiteisęs sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjai tikėtinai nepagrindė reikalavimų pagrįstumo ir neįrodė, kad nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad byloje būtina sustabdyti Bendrojo plano koregavimo procesą, nes netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir atlikus Bendrojo plano koregavimą dėl pareiškėjų gyvenamosios teritorijos gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2D-17466, kuriame padaryta išvada, kad Administracija tinkamai įvykdė Privalomąjį nurodymą, todėl leistina toliau tęsti Bendrojo plano koregavimo procesą, ir Administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. raštą Nr. SE-1367, kuriuo pateiktas atsakymas į pareiškėjų Pasiūlymą, bei įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų Pasiūlymą dėl Bendrojo plano koregavimo. Pareiškėjai, nesutikdami su Inspekcijos Sprendimu ir Administracijos Raštu, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė nesutikimo su šiais aktais argumentus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų skundas atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį, nenustatė, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai tikėtinai pagrindė reikalavimų pagrįstumą.

Pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonei taikyti pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjų reikalavimų patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Padarius išvadą, kad pareiškėjai tikėtinai pagrindė reikalavimų pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus jų (pareiškėjų) nurodomos užtikrinimo priemonės, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai iš esmės argumentuoja tuo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės (nesustabdžius Bendrojo plano koregavimo proceso) gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas dėl pareiškėjų gyvenamosios teritorijos. Iš pareiškėjų skunde nurodytų argumentų matyti, jog jie siekia, kad nebūtų pradėta (ir tęsiama), pareiškėjų teigimu, teisės aktams prieštaraujanti Bendrojo plano koregavimo procedūra.

Pareiškėjai 2024 m. gegužės 21 d. pateikė Administracijai Pasiūlymą, kuriuo prašė nebetęsti pradėtų teisės aktams prieštaraujančių teritorijų planavimo veiksmų – Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo. 2024 m. gegužės 22 d. vykusio viešo svarstymo metu dalis pareiškėjų Pasiūlymo reikalavimų buvo patenkinti, t. y. viešo svarstymo metu, gavus visuomenės pasiūlymą, Bendrojo plano aiškinamajame rašte ir grafinėje dalyje buvo atliktas patikslinimas − Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje (indeksas G1) paliktas galioti šiuo metu galiojančio Bendrojo plano mažmeninės prekybos objekto bendro ploto iki 1 000 kv. m sprendinys.

Šakių rajono savivaldybės meras 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. SE-1054 „Dėl pasiūlymo įvertinimo“ pateikė atsakymą į Pasiūlymą. Taip pat Administracija 2024 m. gegužės 27 d. pateikė atsakymą Nr. SE-1051 į vieno iš pareiškėjų I. D. 2024 m. gegužės 23 d. pateiktą pasiūlymą. Pareiškėjai, nesutikdami su minėtais atsakymais, 2024 m. birželio 10 d. pateikė Inspekcijai skundą, kurį Inspekcija 2024 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 2D-15085 tenkino iš dalies, t. y. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo Administracijos direktorių pateikti atsakymą į Pasiūlymą (nustatyta, kad į Pasiūlymą atsakė ne planavimo organizatorius – Administracijos direktorius, o Šakių rajono savivaldybės meras) ir nevykdyti Bendrojo plano koregavimo planavimo proceso iki bus pašalintas nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.

Administracija 2024 m. liepos 9 d. pateikė pareiškėjams pakartotinį atsakymą Nr. SE-1367, kuriuo dalį Pasiūlymo atmetė (atmesta dalis yra susijusi su detaliojo plano rengimu). Pareiškėjams apskundus minėtą Raštą, Inspekcija priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė ir konstatavo, kad Administracija tinkamai įvykdė Privalomąjį nurodymą, ir leido toliau tęsti Bendrojo plano koregavimo procesą. Pareiškėjai, apibendrindami skunde nuodytus argumentus, teigia, kad tiek Inspekcijos Sprendimas, tiek ir Administracijos Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir gero administravimo principo imperatyvų, aiškumo bei pakankamumo reikalavimų, o nemotyvuodamas dalies Pasiūlymo atmetimo, planavimo organizatorius (Administracija) nesilaikė skaidrumo ir išsamumo principų.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 23 d. priėmė šioje byloje spendimą, kuriuo atmetė pareiškėjų skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir nurodytus argumentus dėl jos taikymo būtinumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjai jiems galimai kilsiančią žalą grindžia jų privataus intereso pažeidimu (Bendrojo plano koregavimas susijęs su jų gyvenamąja teritorija), tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į viešąjį interesą, kuris turi būti užtikrintas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu – nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2032-525/2015; kt.).

Teritorijų planavimas – viešosios teisės sritis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009; kt.). Vienas iš viešosios teisės bruožų – jos imperatyvumas. Atitinkamai Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai gali būti įgyvendinti, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų suderinti tik griežtai laikantis teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-343/2014; kt.).

Pagal bylos duomenis, pareiškėjų prašomo stabdyti Bendrojo plano koregavimo tikslai ir uždaviniai yra: 1) keisti Bendrojo plano privalomuosius reikalavimus kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiame bendrajame plane; 2) koreguoti Bendrojo plano sprendinius Šakių miesto teritorijos dalyje – vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini); koreguojamos teritorijos dalyje nustatyti paslaugų teritoriją; 3) pakeisti koreguojamoje teritorijoje leistiną maksimalų prekybos įmonių plotą, patikslinti koreguojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį (pagrindinį brėžinį) ir aiškinamąjį raštą. Dėl Bendrojo plano teritorijos dalies, esančios tarp (duomenys neskelbtini), koregavimo su pasiūlymu kreipėsi Šakių miesto gyventojai (5 žemės sklypų savininkai). Įvertinusi jų pasiūlymą, Administracija priėmė sprendimą koreguoti Bendrąjį planą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų reikalavimas stabdyti Bendrojo plano koregavimo procesą, nesant byloje pateiktų išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nėra suderinamas su viešuoju interesu ir nagrinėjamos bylos kontekste nėra proporcinga priemonė. Pareiškėjų prašymas taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, grindžiamas iš esmės analogiškomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-606-556/2024 ir 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-650-556/2024. Pareiškėjai, šioje nagrinėjamoje byloje prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Bendrojo plano koregavimo procesą), neįrodė šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, nepagrindė to, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui (gauti teisės aktus atitinkantį atsakymą į Pasiūlymą), nepažeidžia proporcingumo principo, taip pat nepateikė pakankamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad būtent tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, kurios siekia pareiškėjai, padės išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o pareiškėjų teiginiai dėl galimų neigiamų pasekmių yra nepakankamai detalizuoti ir nėra pagrįsti įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokie nuostoliai, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, būtų patirti. Pažymėtina, ir tai, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės apie vykdomas Bendrojo plano koregavimo procedūras, nagrinėjamas kitas bylas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nesustabdžius šių procedūrų pareiškėjams bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Taip pat akcentuotina, kad įvertinus šioje byloje pareiškėjų pareikštus konkrečius reikalavimus dėl Inspekcijos ir Administracijos aktų panaikinimo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog prašoma taikyti užtikrinimo priemonė – iš viso sustabdyti Bendrojo plano koregavimo procesą yra reikalinga tam, kad būtų užtikrinti byloje pareikšti reikalavimai. Kaip jau minėta, užtikrinimo priemonės nėra taikomos tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarties priėmimo dieną pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė